Byla 2A-261-656/2013
Dėl draudimo išmokos nepriemokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui Europos bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (UADB „Ergo Lietuva“ teisių peremėjai), trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, dėl draudimo išmokos nepriemokos priteisimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Bylos esmė

5Ieškovas nurodė kad 2007-01-06 jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu ( - ), buvo padaryta turtinė žala, nes buvo išgrobstyta įranga. Gyvenamasis namas buvo apdraustas UAB „ERGO Lietuva“ (toliau – draudikas) 2003-03-19 Draudimo sutarties Nr. 710-341-100001 (toliau – Sutartis). Draudikas atvyko apžiūrėti įvykio vietos 2007-01-08 ir parengė žalos aktą, pagal kurį atstatymo medžiagų ir darbų kaina nustatyta 34000 Lt. Ieškovas, supratęs, kad draudiko nustatytos sumos neužteks, kreipėsi į UAB „RV Statyba“, kuri atliko tikslų paskaičiavimą ir 2007-03-05 pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad padaryta žala. t.y. daiktų ir darbų vertė, sudaro 146 355,40 Lt. 2011-01-26 draudikas raštu Nr. 03Ž-V-7290/D informavo ieškovą apie išmokamą draudimo išmoką sumoje 39 053 Lt. Draudėjas pateikė draudikui pretenziją dėl likusios 107 302,40 Lt sumos išmokėjimo. Tačiau draudikas 2011-07-19 informavo, kad vadovavosi tik sraudėjo 2007-01-11 pareiškimu, kuriuo jis buvo nurodęs turtui padarytos žalos dydį. Draudėjas 2007-01-11 pareiškime draudikui buvo nurodytęs tik stambiausių prarastų daiktų vertė. Smulkesni daiktai ir darbai būtini atstatyti turtą į pradinę padėtį nebuvo įskaityti, todėl draudikas išmokėdamas draudimo išmoka privalėjo remtis ne jam parankiu ir neišsamiu jam padarytos žalos įvertinimų, o vadovautis šios srities specialistų pateikta 2007-03-05 lokaline sąmata. Turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtui padaryta žala už 146 355,40 Lt. sumą, todėl atskaičius besąlyginę 500 Lt išskaitą turėjo būti išmokėta 145 855,40 Lt. suma. Kitų pagrindų mažinti išmoką nenustatyta. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UADB „Egro Lietuva“ jo naudai 107 302,40 Lt nesumokėtos draudimo sumos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011-01-26 atsakovas raštu Nr. 03Ž-V-7290/D informavo ieškovą apie išmokamą 39 053 Lt draudimo išmoką dėl 2007-01-06 įvykio. Žalos dydis nustatytas teisingai, remiantis surinktais įrodymais ir vadovaujantis šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatomis bei išmokėtas ieškovui. Ieškovas siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Žalos mastas ieškovo buvo tikslintas net keletą kartų. Pirma, 2007-01-08 buvo surašytas žalos vietos apžiūros aktas Nr. 612-0350-6-022 (toliau tekste - apžiūros aktas), kurį pasirašė tiek draudiko atstovas P. K., tiek ir ieškovas. Apžiūros akte yra aiškiai nurodytas sugadinto ar dingusio turto sąrašas bei šalių bendru sutarimu nustatytas žalos įvertinimas, įskaitant ir atstatymo darbų vertę - 34 000 Lt. Antra, praėjus keletui dienų nuo apžiūros akto surašymo, ieškovas taip pat pateikė 2007-01-11 pareiškimą, kuriame nurodė patikslintą žalos dydį – 39 753 Lt, todėl tai jau buvo patikslintas žalos apskaičiavimo dokumentas. Būtent ši draudėjo patikslinta suma, atskaičius draudimo sutartyje nurodytą francizę (500 Lt), ir sudarė draudėjui išmokėtą draudimo išmoką. Šis žalos dydis buvo ne tik suderintas su ieškovu, bet taip pat atsakovo specialistų vertinimu visiškai atitiko dingusio ar sugadinto turto vertę, įskaitant atstatymo darbus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo pagrįstumu ir teisingumu. Ieškovo pateiktoje UAB „RV Statyba“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai neatitinka darbų, kuriuos buvo būtina atlikti įvykus draudiminiam įvykiui, taip pat šioje sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos neatitinka realių tokių darbų ir medžiagų rinkos kainų. Būtent dėl šių neatitikimų ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta tariama žalos suma (146 355,40 Lt) yra nepagrįsta ir daugiau nei tris kartus viršija draudiko ekspertų nustatytą ir su ieškovu suderinta žalos sumą (39 753 Lt). Be to, ieškovas UAB „RV Statyba“ lokalinę sąmatą atsakovui pateikė tik po to, kai jau buvo išmokėta draudimo išmoka.

7Trečiasis asmuo AB „Swedbank“, kuriam įkeisti ieškovo gyvenamasis namas ir žemės sklypas, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

8II. Teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė visiškai, priteisė iš ieškovo E. S. atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ naudai 9480,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Byloje nustatyta, kad Vadovaujantis Sutarties 2006-03-22 priedu Nr.2 „Informacija turto savininkui“, apie patirtą turtinę žalą ieškovas informavo draudiką, kuris atvyko apžiūrėti įvykio vietos 2007-01-07 ir 2007-01-07 parengė Žalos vietos apžiūros aktą Nr. 612-0350-6-022. Ieškovas 2007-01-11 draudiko Šiaulių regioniniam centrui pateikė pareiškimą, kuriame išsamiai nurodė prarastų ir sugadintų daiktų kiekį ir jų vertę – 39 753 Lt. Vėliau ieškovas kreipėsi į UAB „RV Statyba“, kuri sudarė namo, esančio Ligoninės g. 18, Radviliškis, remonto darbų lokalinę sąmatą. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad remonto darbų ir statybinių medžiagų vertė sudaro 146 355,40 Lt. 2011-01-26 draudikas raštu Nr. 03Ž-V-7290/D informavo ieškovą pagal 2007-01-06 atsitikusį įvykį ieškovui išmokama 39053,00 Lt. draudimo išmoką. 2011-01-31 draudimo išmoka – 39053,00 Lt. buvo pervesta į ieškovo sąskaitą banke. Ieškovas, nesutikdamas su jam išmokėtos draudimo išmokos suma, pareiškė draudikui pretenzijas dėl likusios, t. y. 107 302,40 Lt. draudimo išmokos sumokėjimo. Draudikas 2011-07-19 informavo, kad ieškovo pateikta 2007-03-05 lokaline sąmata nesivadovauja, o išmokant draudimo išmoką vadovavosi tik ieškovo 2007-01-11 pareiškimu, kuriuo ieškovas buvo nurodęs turtui padarytos žalos dydį. Ieškovas nesutinka su jam išmokėtos žalos dydžiu ir savo reikalavimą grindžia į bylą pateikta UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 lokalinė sąmata, kurioje nurodoma, jog patirtą žalą sudaro 146355,40 Lt. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis ir turi būti nagrinėjamos nepriklausomai nuo to, kaip pavadintas proceso dalyvių gautas dokumentas. Tokius dokumentus gali surašyti tiek privataus eksperto statusą turintys tiek kiti specialių žinių turintys asmenys. Abiem atvejais surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu, nei specialisto išvada. Atsisakymas tirti tokią konsultacinę išvadą yra galimas, jei išvada yra akivaizdžiai nepatikima, nes surašyta specialių žinių neturinčio asmens. Ieškovo pateikta UAB „RV Statyba“ sudaryta lokalinė sąmata vertintina kritiškai. Iš bylos medžiagos nėra aišku kokiu pagrindu UAB „RV Statyba“ parengė lokalinę sąmatą, kadangi į bylą nėra pateikta paslaugų teikimo ar kitokia ieškovo ir UAB RV Statyba“ sudaryta sutartis. Neaišku ar UAB „RV Statyba“ gavo atlygį už savo darbą ir ar ši įmonė turi atitinkamas specialiąsias žinias bei licenciją teikti turto vertinimo paslaugas, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sąmata, ar buvo apžiūrėta įvykio vieta. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jokios sutarties su UAB „RV Statyba“ nesudarinėjo, nes jo pagrindinis tikslas buvo atlikti sąmatą, o už sudarytą lokalinę sąmatą sumokėjo neoficialiai. Byloje buvo atlikta Turto vertinimo teismo ekspertizė. Iš Turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr. 5/2099E(Vil):12 išvados matyti, kad ieškovo dėl 2007 m. sausio 6 d. įvykusio draudiminio įvykio patirtos žalos dydis, t. y. 2007 m. sausio 8 d. žalos vietos apžiūros akte Nr. 612-0350-6-022 nurodyto sugadinto ar dingusio turto, įskaitant būtinus turto atstatymo darbus, tačiau neįtraukiant išvedžiotų vamzdynų bei elektros instaliacijos apdailos darbų, vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 6 d., nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, sudaro 37876,82 Lt. Nors ieškovas ir jo atstovė prašė kritiškai vertinti ekspertizės akto išvadą, teismui nekyla abejonių dėl padarytų išvadų teisingumo. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, aiškinamajame rašte, aprašomojoje dalyje yra išsamiai nurodyta kokiu būdu, vadovaujantis kokiomis metodikomis buvo atliekama ekspertizė, išsamiai pagrindžiama padaryta išvada. Nors ieškovas nei papildomos nei pakartotinės ekspertizės skirti neprašė. Analizuojant UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 lokalinę sąmatą bei turto vertinimo teismo ekspertizės aktą Nr.5/2099E(Vil):12 sisteminiu požiūriu, matyti, jog lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai neatitinka darbų, kuriuos buvo būtina atlikti įvykus draudiminiam įvykiui, taip pat šioje sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos ženkliai skiriasi. UAB RV Statyba“ lokalinėje sąmatoje yra numatyta darbų, kurie tiek ieškovo 2007-01-11 pareiškime, tiek turto vertinimo teismo ekspertizės akte nėra nurodyti. Turto vertinimo teismo ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovo E. S. dėl 2007 m. sausio 6 d. įvykusio draudiminio įvykio patirtos žalos dydis sudaro 37876,82 Lt. Atliktos turto vertinimo teismo ekspertizės aktas Nr.5/2099E(Vil):12 ir žalos vietos apžiūros aktas Nr.612-0350-6-022 nustatytos žalos dydžio prasme skiriasi neženkliai. Atliekant turto vertinimo teismo ekspertizę buvo vadovautasi Radviliškio rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo priede Fotolentelėje Nr.198 prie baudžiamosios bylos Nr.81-2-12-07 pateiktomis nuotraukomis bei jos buvo lyginamos su 2006-04-14 Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr.S-06-04-114 pateiktomis namo, kuriame vyko draudiminis įvykis ir kuriame esantis turtas yra ekspertizės objektas, vidaus ir išorės fotonuotraukomis bei kita byloje esančia medžiaga. Minėtos turto vertinimo teismo ekspertizės akto Nr.5/2099E(Vil):12 objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju draudikas įrodė atsiskaitymo su draudėju dėl įvykusio draudiminio įvykio faktą (CPK 178 str.), kadangi pakanka duomenų išvadai, kad draudėjas pateikė neteisingus duomenis apie draudiminio įvykio pasekmes, nurodant jog patirta žala sudaro 146355,40 Lt., t. y. ieškovas žalos dydžio neįrodė (CPK 178 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

  1. Atsakovo atstovas fiksuojant įvykio vietą darė tik fotonuotraukas ir išmokant draudimo išmoką vadovavosi tik jam parankiu ieškovo darbuotojo, kuris nėra pagal specialybę turto vertintojas, žalos įvertinimu. Ieškovas supratęs, kad jo paties 2011-01-11 pateiktas žalos įvertinimo dydis 39753 Lt. yra nerealus, nes neįtraukta dalis daiktų ir atstatymo darbų savo iniciatyva kreipėsi į UAB“RV statyba“ su prašymu sudaryti atstatymo darbų sąmatą. Teismas nepagrįstai nevertino UAB “RV statyba“ 2007-03-05 sudarytos sąmatos. Ši įmonė savo veikloje pastoviai susiduria su prietaisų ir įrenginių pastatymu ir apdailos darbais, todėl yra kompetentinga sudaryti sąmatą. Draudimo sutartis neįpareigojo ieškovo pateikti žalos įvertinimo atlikto tik tokio asmens, kuris turi licenciją teikti turto vertinimo paslaugas. Atsakovas nepagrįstai atmeta realios žalos dydį, apskaičiuotą šios srities specialistų sudarytoje UAB “RV statyba“ 2007-03-05 sąmatoje, kai tuo tarpu ieškovo 2007-01-11 pateiktas pareiškimas, kuris nėra nei turto vertintojas nei specialistas, žalos įvertinimas tinka, nes pastarojo žalos įvertinimas yra ženkliai mažesnis ir tuo pačiu žymiai palankesnis atsakovui.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl padarytų ekspertizės akto išvadų teisingumo abejonių nekyla. Ekspertizė atlikta paviršutiniškai, nes žala padaryta labai didelės kvadratūros namui (378.20 kv.m.). Neįtraukta dalis medžiagų, įrenginių ir jų pastatymo darbų kaina. Ekspertizės metu nebuvo skaičiuojama žala padaryta išvedžiotų vamzdynų bei elektros instaliacijos darbams, nors 2006-04-14 Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad apdailos kokybė visur yra gera. Įvadinis kabelis, kurio niekas nesudurinėja yra nukirstas, o tai reiškia, kad reikia keisti visą kabelį prieš tai dalinai išardant dviejų sienų apdailas. Radiatorių kaina nurodyta neraliai maža, nes faktiškai radiatoriai yra platesni, neįraukta termoventilių kaina. Nurodyta, kad stiklo paketo keitimo kaina yra 1,48 Lt – 1,49 Lt, o tokia kaina yra nerealiai maža. Šildymo vamzdžiai suploti, ko neįmanoma pamatyti iš fotonuotraukų, todėl juos būtina keisti, tačiau šios išlaidos neįtrauktos. Nurodyta nepagrįstai maža medinių durų su staktomis ir jų montavimu kaina. Eksperto sąmatoje nenurodyta elektros instaliacijos (laidų ir rozečių/jungiklių) keitimo kaina. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ekspertizės sąmata išsami. Pats ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį yra neįmanoma nes nėra išlikusi įvykio vieta.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateiktoje UAB “RV statyba“ 2007-03-05 sudarytoje sąmatoje nenurodyta, kas konkrečiai turėjo būti atlikta. Nors dalis darbų nebuvo įtraukta į ieškovo 2007-01-11 pranešimą atsakovui ir į eksperto sąmatą, tačiau tai nereiškia, kad šie darbai neturėjo būti atlikti. Ieškovas 2007-01-11 pranešimą atsakovui rengė be specialistų pagalbos pats nebūdamas specialistu, todėl daugelio dalykų nenurodė. Teismas sprendime netinkamai vertino įrodymus, nes lygino ne tuos pačius darbus ir medžiagas. Ieškovas pateikė išsamų paaiškinimą kokie darbai ir medžiagos neįtrauktos į ekspertų sąmatą, bet įtrauktos į UAB“RV statyba“ 2007-03-05 sudarytą sąmatą.
  4. Ieškovo išdėstyti įrodymai paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad teismo ekspertizės aktas yra neišsamus. Teismas nepasisakė dėl visų ieškovo nurodytų aplinkybių.

13Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti dėl žemiau nurodytų motyvų:

  1. Šalių sudarytos draudimo sutarties priedo Nr.2 14.1. punktas numato, kad draudiko atstovas privalo atvykti į draudiminio įvykio vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir užfiksuoti žalą, jos apimtį bei pateikti turto savininkui nurodymus dėl tolimesnių veiksmų. Atsakovo atstovas atvyko apžiūrėti įvykio vietos 2007-01-07 ir 2007-01-08 parengė žalos vietos apžiūros aktą, kurį pasirašė abi šalys ir akte bendru sutarimu sudarytas sugadinto ar dingusio turto sąrašas bei nurodytas žalos įvertinimas (34000 Lt). Ieškovas 2007-01-13 pateikė pareiškimą, kuriame žalos dydį patikslino iki 39753 Lt. Šalys įvykdė Draudimo sutarties priedo Nr.2 14.4, punkto reikalavimus. Atsakovas rėmėsi ne tik ieškovo 2007-01-11 pareiškimu, bet ir apžiūros aktu bei savo specialistų vertinimais. Draudiko specialistų vertinimu žalos suma sudarė 38313,44 Lt. Atsakovas išmokėjo ieškovo 2007-01-11 pareiškime nurodytą sumą 39753 Lt. dėl to, kad ši suma nedaug skyrėsi nuo apžiūros akte abiejų bendru sutarimu suderintos sumos ir draudiko specialistų žalos sumos vertinimo. Remtis UAB “RV statyba“ 2007-03-05 sudaryta sąmata nėra pagrindo, nes šioje sąmatoje nurodyti darbai neatitinka darbų, kuriuos buvo būtina atlikti įvykus draudiminiam įvykiui, darbų ir medžiagų kainos neatitinka realių tokių darbų ir medžiagų kainų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie UAB “RV statyba“ patirtį ir sąmatą pasirašiusiu darbuotojų kvalifikacijos, nes bendrovė įkurta tik 2006 metais. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis sudaryta sąmata, kokiu pagrindu, ar UAB “RV statyba“ gavo atlygį.
  2. Ieškovas nurodė, kad ekspertizės išvadoje nėra įtraukti apeliaciniame skunde nurodyti prietaisai ir medžiagos, tačiau ieškovo paminėti daiktai nebuvo nurodyti nei pirminiame apžiūros akte nei 2007-01-11 pareiškime. Jei pats ieškovas minėtų daiktų sugadinimo ar dingimo, vertinant dėl draudiminio įvykio atsiradusią žalą, neįvardijo, darytina išvada, kad ši žala nėra susijusi su draudiminiu įvykiu. Atliekant ekspertizę nebuvo skaičiuojama vamzdynų ir elektros instaliacijos apdailos darbai, nes iki draudiminio įvykio šie darbai ir nebuvo atlikti (tai patvirtina turto vertinimo ataskaita). Kiti ieškovo skunde nurodyti argumentai susiję su faktais, kurių įvertinimui reikalingos specialios žinios, kurių, kaip nurodė pats ieškovas, jis neturi, taip pat nepagrįsti įrodymais. Teismo paskirtą ekspertizę atliko reikiamą kvalifikaciją turintis ekspertas, išsamiai pagrindžiama padaryta išvada, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvada. Ieškovas nereikalavo atlikti papildomos ar pakartotinės ekspertizės.
  3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime lygina nelygiaverčius objektus. Net ir atsižvelgus į techninę teismo klaidą, teismo išvada nesikeistų, nes kainų skirtumas tarp teismo ekspertizės sąmatos ir UAB “RV statyba“ 2007-03-05 sudarytos sąmatos išlieka labai ryškus. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad dėl specialių žinių stokos jis iš karto po įvykio negalėjo nustatyti žalos, nepagrįstas. Pavyzdžiui, ieškovas negalėjo nepastebėti, kad nėra (yra sugadinta) 64 kv.m. parketo lentelių ar sugadintų vamzdžių.
  4. Ieškovas nesąžiningai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita bei pasigerinti savo sunkią finansinę padėtį. Ieškovas žalos dydį keitė daugelį kartų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad apskritai nebuvo draudiminio įvykio – piktavališko pastato sugadinimo ar vagystės su įsibrovimu, o tokiu būdu sprendžiami ieškovo ir namo nuomininko V. R. turtiniai santykiai. Tik nuo 2010-08-10 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu perkvalifikavus atliekamą tyrimą į tyrimą pagal BK 187 str. 1 d. (svetimo turto sunaikinimą), 178 str. 2 d. (vagystę su įsibrovimu), atsirado pagrindas 2007-01-06 įvykį laikyti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar nustatant žalos dydį atsakovas galėjo vadovautis iš karto po žalos paaiškėjimo 2007-01-08 parengtu ir abiejų šalių pasirašytu apžiūros aktu, kuriame nurodyta atstatymui būtinų darbų ir medžiagų vertė 34000 Lt bei ieškovo 2007-03-11 pareiškimu, kuriame jis nurodė patikslintą žalos dydį 39753 Lt , ar turėjo remtis UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 surašyta lokaline darbų sąmata, kurioje medžiagų ir darbų vertė nurodyta 146 355,40 Lt suma. Teismas turi įvertinti, kuris įrodymas patikimesnis: ar UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 surašyta lokaline darbų sąmata, ar 2007-01-08 parengtu ir abiejų šalių pasirašytu apžiūros aktu, kuriame nurodyta atstatymui būtinų darbų ir medžiagų vertė 34000 Lt, ieškovo 2007-03-11 pareiškimas ir Turto vertinimo teismo ekspertizės aktu Nr. 5/2099E(Vil):12.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008 ir kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d.nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-354/2011).

19Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; kt.).

20CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šalių sudarytos draudimo sutarties priedo Nr.2 14 skyriuje „Nuostolio nustatymas“ reglamentuojama nuostolio dydžio nustatymo procedūra. 14.1. punktas numato, kad draudiko atstovas privalo atvykti į draudiminio įvykio vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir užfiksuoti žalą, jos apimtį bei pateikti turto savininkui nurodymus dėl tolimesnių veiksmų. 14.4. punktas nustato, kad nuostolį, vadovaudamasis turto defektacijos aktu, parengtu apžiūros metu, įvertina draudikas. 14.5. punktas nustato galimybę atsižvelgiant į turto savininko ar draudėjo argumentus tikslinti nuostolio sumą, t.y., turto savininkui ir (ar) draudėjui nesutikus su draudiko nustatyta nuostolių suma, jis turi teisę pateikti kitą pagrįstą nuostolio sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuostolio nustatymo procedūra vyko sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas atvyko apžiūrėti įvykio vietos 2007-01-07 ir 2007-01-08 parengė žalos vietos apžiūros aktą, kurį pasirašė abi šalys ir akte bendru sutarimu sudarytas sugadinto ar dingusio turto sąrašas bei nurodytas žalos įvertinimas (34000 Lt). Draudiko specialistų vertinimu žalos suma (sugadinto ir dingusio turto bei atstatomųjų darbų vertė) sudarė 38313,44 Lt. Ieškovas 2007-01-13 pateikė 2007-01-11 pareiškimą, kuriame žalos dydį (sugadinto ir dingusio turto vertę) padidino iki 39753 Lt. 2007-01-11 pareiškime ieškovas detaliai nurodė kokia įranga pavogta, tiksliai nurodė radiatorių dydžius ir kainas, kieto kuro ir dujinių katilų, radiatorių termoreguliatorių kainas ir kt. Teismas konstatuoja, kad šalys įvykdė Draudimo sutarties priedo Nr.2 14.4, punkto reikalavimus – nustatė nuostolio sumą. Atsakovas išmokėjo ieškovo 2007-01-11 pareiškime nurodytą sumą 39753 Lt. Byloje pagal atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje nustatyta UAB „RV Statyba“ sudaryta 2007-03-05 lokalinė sąmata atsakovui pateikta tik 2011 m. vasario mėn. su ieškovo pretenzija, t.y. po to, kai atsakovas ieškovui išmokėjo neginčijamą 39053,00 Lt. draudimo išmokos sumą. Draudiminio įvykio vieta neišsaugota, todėl objektyvių galimybių iš naujo patikrinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų teginių, kokie sugadinimai padaryti ir kokia įranga pagrobta, nėra. Nustatant žalos dydį galima vadovautis tik 2007 metais po įvykio sudarytais rašytiniais įrodymais (vietos apžiūros aktu, ieškovo ir atsakovo 2007 metais sudarytais sąrašais ir paskaičiavimais, ikiteisminio tyrimo metu surašytu įvykio vietos apžiūros protokolu), kurių turinį patvirtino ir ieškovas. Vėliau ieškovas, didindamas žalos sumą, daugelį kartų keitė poziciją dėl žalos dydžio. Ieškovas tvirtina, kad UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 lokalinė sąmata faktiškai sudaryta joje nurodytu metu ir buvo reikalinga ikiteisminiam tyrimui, tačiau šie paaiškinimai prieštarauja objektyviai egzistuojantiems faktams: sąmata, kurioje nurodyta 2007-03-05 data, ieškovui pateikta 2011 metais, o Radviliškio rajono policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.81-2-12-07 sąmata pateikta 2009-09-03. UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 lokalinės sąmatos pateikimo aplinkybės neatitinka ieškovo pozicijos, kad sąmata buvo sudaryta po draudiminio įvykio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl UAB„RV Statyba“ 2007-03-05 lokalinės sąmatos abejotino patikimumo, nes ieškovas nepateikė įrodymų apie UAB„RV Statyba“ darbuotojų kvalifikaciją, sąmatos sudarymo metu naudotus kainų nustatymo metodus, įrodymų apie tai, kokie duomenys buvo pateikti sudarant sąmata, ar sąmatos sudarytojai apžiūrėjo namą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Turto vertinimo teismo ekspertizės aktas Nr. 5/2099E(Vil):12 yra iš esmės patikimesnis įrodymas, kurio išvadų pagrįstumą galima būtų paneigti tik kitu papildomos ar pakartotinės ekspertizės aktu. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertizės metu neįtraukta kai kurių medžiagų ir darbų kaina, kai kurių medžiagų ir darbų kaina faktiškai yra didesnė, tačiau šiuos argumentus grindžia tik savo samprotavimais, nepateikia iš objektyvių šaltinių gautų įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus. Ieškovas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė. Ieškovas teigia, kad teismas atmesdamas ekspertizės akto išvadas turi besąlygiškai vadovautis UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 lokaline sąmata kaip vieninteliu galimu įrodymu. Tačiau teismui pripažinus, kad UAB „RV Statyba“ 2007-03-05 lokaline sąmata nėra patikimas įrodymas, teisėjų kolegija nustatydama žalos dydį gali remtis Turto vertinimo teismo ekspertizės akte ir 2007-01-08 parengtame ir abiejų šalių pasirašytame apžiūros akte bei ieškovo 2007-03-11 pareiškime nurodytais apskaičiavimais. Draudiminio įvykio vieta neišsaugota, todėl iš naujo surinkti įrodymus apie turto sužalojimo apimtį, nėra galimybės.

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, todėl pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

22Apeliacinį skundą atmetus atsakovui iš ieškovo priteisiama 1800 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo išlaidų.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti atsakovui Europos bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą iš ieškovo E. S. 1800 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. S.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Bylos esmė... 5. Ieškovas nurodė kad 2007-01-06 jam nuosavybės teise priklausančiame... 6. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011-01-26 atsakovas raštu... 7. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“, kuriam įkeisti ieškovo gyvenamasis namas... 8. II. Teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Byloje nustatyta, kad Vadovaujantis Sutarties 2006-03-22 priedu Nr.2... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo... 13. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti dėl žemiau nurodytų... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar nustatant žalos dydį atsakovas galėjo... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima... 19. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra... 20. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti... 22. Apeliacinį skundą atmetus atsakovui iš ieškovo priteisiama 1800 Lt... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti atsakovui Europos bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO...