Byla 3K-3-354/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl netesybų priteisimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Transkela“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Meridinos prekyba“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl ieškovo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinių paslapčių atskleidimo arba jų pranešimo konkuruojančiai įmonei.

5Šalys 2002 m. birželio 10 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti vadybininku; sutartis pakeista 2006 m. sausio 3 d. ieškovą pervedant į autotransporto departamento direktoriaus pareigas. 2008 m. liepos 15 d. susirinkime ieškovas informavo bendrovės ir padalinių vadovus, kad prarastas svarbus klientas, t. y. UAB „Neo Group“. Bendrovės generalinis direktorius 2008 m. liepos 18 d. raštu prašė ieškovo paaiškinti, ar žinoma, kodėl ir kokiu būdu bendrovei „Transkela“ buvo perduota informacija apie atsakovo klientą UAB „Neo Group“, jam teikiamas paslaugas ir jų kainas. Atsakovo 2008 m. liepos 21 d. įsakymu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atskleidė komercines paslaptis, pranešė komercine paslaptimi esančią informaciją konkuruojančiai įmonei, šalių darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ieškovui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas ir netekus pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą.

6Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; negrąžinti į darbą, nes būtų sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti. Ieškovo teigimu, į darbdavio 2008 m. liepos 18 d. raštą jis negalėjo motyvuotai atsakyti, nes pats nieko apie tai nežinojo. Ieškovo nuomone, perduoti informaciją galėjo bet kuris kitas bendrovės darbuotojas; neatmetama galimybė, kad UAB „Neo Group“, ieškodama geresnio vežėjo, galėjo pati pasirinkti kitą vežėją.

7Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 38 059,56 Lt baudą; nurodė, kad pagal šalių pasirašytą 2002 m. birželio 11 d. sutartį „Dėl konfidencialumo informacijos“ (toliau – konfidencialumo sutartis) ieškovas įsipareigojo sumokėti trijų paskutinių mėnesių išmokėtų atlyginimų dydžio baudą, taip pat kompensuoti visus atsakovo patirtus nuostolius, jei būtų nustatytas faktinis ar realiai grėsęs konfidencialumo sutarties pažeidimo faktas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo 2008 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. K-36; pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo; įpareigojo atsakovą pakeisti ieškovo atleidimo duomenis, įrašant, kad jis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atleistas iš pareigų pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė ieškovui iš atsakovo 105 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, 35 200 Lt išeitinę išmoką; kitą ieškinio dalį atmetė; nurodė sprendimo dalį dėl vieno mėnesio (8800 Lt) darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, grindžiančių ieškovo darbo drausmės pažeidimą – konfidencialios informacijos atskleidimą, todėl ieškovo atlikti veiksmai (pranešimas, jog klientas UAB „Neo Group“ atsisako jų paslaugų, nežinojimas susidariusios situacijos ir būsimo konkurento) negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Be to, teismo vertinimu, nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos bei drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo (DK 235 straipsnis, 242 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovai pripažino, jog neturi tiesioginių įrodymų, todėl prašė vertinti visumą netiesioginių įrodymų ir faktų, susijusių su atsakovo kliento netekimu dėl komercinės paslapties atskleidimo; kliento apsisprendimas ir perėjimas iš vienos firmos į kitą neatspindi faktinių ieškovo daugkartinio nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar komercinės paslapties atskleidimo. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (trečiųjų asmenų – bendrovių steigimo dokumentai) nepagrindžia teiginių, kad bendrovė buvusi įsteigta tik klientui UAB „Neo Group“ perimti; tą patvirtino ir UAB „Neo Group“ darbuotojas, apklaustas kaip liudytojas.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti: iš ieškovo atsakovui priteisė 38 059,56 Lt baudą ir 26 970,56 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad šalys, siekdamos apsaugoti atsakovą nuo konfidencialios informacijos paviešinimo, 2002 m. birželio 11 d. buvo sudariusios konfidencialumo sutartį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad: a) nuo 2008 m. kovo 2 d. iki 2008 m. liepos 16 d. darbo valandomis ieškovas ypač intensyviai telefonu bendravo su broliu D. V., bendravimo intensyvumas po darbo valandų buvo gerokai mažesnis. Iš to galima spręsti, kad ieškovas su broliu turi daug ką bendra darbo metu; b) atsakovas 2008 m. liepos mėn. prarado svarbų klientą UAB „Neo group“. Ieškovas buvo atsakingas už šio kliento paslaugų tiekimą ir disponavo visa informacija, kuri pagal konfidencialumo sutartį buvo atsakovo komercinė paslaptis. Nutraukus bendradarbiavimą su atsakovu, bendrovei „Neo group“ analogiškas paslaugas pradėjo teikti UAB „Transkela“ (registruota 2008 m. kovo 21 d.); c) UAB „Transkela“ susisiekimo informacijoje nurodytas ieškovo brolio telefono numeris. UAB „Transkela“ steigėja 2008 m. lapkričio 11 d. raštu paaiškino, kad, registruojant bendrovę, akcininko ir vadovo duomenų pakeitimus per klaidą buvo pateiktas ieškovo brolio telefono numeris; d) ieškovo brolis vadovauja UAB „Meridinos prekyba“ (registruota 2008 m. balandžio 17 d.). UAB „Transkela“ ir UAB „Meridinos prekyba“ steigimo metu akcininku buvo V. F., kuris dirba užsienyje naftos gavybos platformoje ir visiškai nesidomėjo įmonės veikla; e) UAB „Transkela“ ir UAB „Meridinos prekyba“ veikia Klaipėdoje, Tilžės g. 60. UAB „Transkela“ kabineto Nr. 308, o UAB „Meridinos prekyba“ – Nr. 312; f) ieškovas po šalių darbo sutarties nutraukimo ne kartą buvo pastebėtas vairuojantis transporto priemonę, kurią valdo ir naudoja UAB „Transkela“ pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje nurodytas ieškovo brolio telefono numeris. Kolegijos vertinimu, ieškovo atsikirtimai yra deklaratyvūs, grįsti prielaidomis, jis nepateikė jokių įrodymų savo atsikirtimams patvirtinti arba galinčių paneigti atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių visumą (CPK 178 straipsnis). Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį, yra pagrindas teigti, kad ieškovas atskleidė tretiesiems asmenims (kurie nesąžiningai su atsakovu konkuravo) konfidencialią informaciją. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui parinkta įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Priėmusi naują sprendimą, kolegija pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš ieškovo priteisė atsakovui 21 230,56 Lt advokato išlaidų.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų darbo drausmės pažeidimo sąlygų ir neatskleidė bylos esmės, nes: a) neatskleidė DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto darbo drausmės pažeidimo objekto, t. y. nenurodyta, kokią konkrečią atsakovo informaciją tretiesiems asmenims tariamai atskleidė kasatorius; b) neatskleisti tariamai įvykdyto darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai, nors ši aplinkybė itin reikšminga, vertinant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų teisėtumą; c) dinamiškoje ir konkurencingoje verslo rinkoje tęstinio pobūdžio sutarčių nutraukimas ir prekių ar paslaugų tiekėjų keitimas yra natūralus pelno siekiančių verslo subjektų elgesys; sprendime nenurodyta, kokiais motyvais remiantis daroma išvada, kad atsakovo kliento UAB „Neo group“ sprendimas atsisakyti atsakovo paslaugų buvo kaip nors susijęs su kasatoriaus veiksmais; d) konstatuojant atsakovo komercinių paslapčių atskleidimo faktą remiamasi išimtinai netiesioginiais įrodymais, kurie nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad kasatorius atskleidė atsakovo konfidencialią informaciją bet kuriems tretiesiems asmenims. Kadangi DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas skirti drausmines nuobaudas praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, tai, nepanaikinus skundžiamo sprendimo ir negrąžinus bylos pakartotinai nagrinėti ir tinkamai faktams nustatyti, įstatymų leidėjo nustatyta griežta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka ir naikinamieji terminai neteks prasmės.

142. Byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 360 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Anot kasatoriaus, atsakovas, reikalaudamas priteisti baudą, naudojasi Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytu pažeistos teisės gynimo būdu – teise pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007), tai laikytina, kad priešieškinio dalykas yra iš anksto konfidencialumo sutartyje numatytų atsakovo minimalių nuostolių, patirtų dėl tariamo konfidencialumo sutarties ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo, atlyginimas. Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškiniai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimą, ginčo santykiams taikė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, tai darytina išvada, kad sprendžiant ginčą (kiek tai susiję su priešieškiniu) buvo pažeista išimtinė teismų kompetencija. Taip pažeistas CPK 28 straipsnio 4 punktas, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

153. Sprendimu padarytas proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsnių), reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimas.

163.1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, paneigiančius kasatoriaus tariamai įvykdyto darbo drausmės pažeidimo įvykdymo faktą. Teismas neįvykdė CPK 414 straipsnyje nustatytos pareigos išsamiai ir savo iniciatyva ištirti visus su byla susijusius įrodymus, kad būtų užtikrintos silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo – teisės ir įgyvendintas teisingumo principas.

173.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai taikė CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatas; rėmėsi vien tik atsakovo nurodytais spekuliatyviais argumentais, kurių dauguma laikytini hipotetinėmis prielaidomis, visiškai nepasisakydamas dėl kasatoriaus argumentų, taip pat nenurodydamas, kodėl kasatoriaus paaiškinimai yra atmestini. Kasatoriaus teigimu, jis negalėjo į atsakovo argumentus bei manipuliavimą netiesioginiais įrodymais atsikirsti kitokiu būdu nei teikdamas savo kaip priesaiką davusios bylos šalies paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas akivaizdžiai iškreipia įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), pažeidžia teismo pareigą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir ištirti bei įvertinti visus įrodymus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; kt.). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Kasatoriaus teigimu, darbo drausmės pažeidimo elementų sudėtis turi būti įrodyta, todėl prielaidos ar spėjimai bei šalutiniai su ginčo dalyku tiesiogiai nesusiję įrodymai negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu pagrindu konstatuoti griežčiausios drausminės nuobaudos darbuotojui skyrimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Lietuvos spaudos“ Kauno agentūra, bylos Nr. 3K-3-1388/2002; 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. UAB „Germeta“, bylos Nr. 3K-3-1031/2003; kt.).

184. Sprendimu padarytas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidimas. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl drausminės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. ir kt. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007), kasatorius teigia, kad, nesant patikimų ir neginčijamų duomenų apie šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o tik egzistuojant abejonėms ar spėjimams apie galimą darbuotojo netinkamą pareigų vykdymą, darbdavys, kai nėra visų drausminės atsakomybės taikymo sąlygų, neturi teisės patraukti darbuotojo drausminėn atsakomybėn. Darbdavio komercinių paslapčių atskleidimo konkuruojančiai įmonei faktą patvirtinantys duomenys nebuvo nurodyti nei atsakovo reikalavime pasiaiškinti, nei įvardyti įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nei patvirtinti objektyviais įrodymais. Byloje yra tiesioginių įrodymų (T. G. liudijimas), patvirtinančių, kad kasatorius neturėjo jokios įtakos tam, kad UAB „Neo Group“ nutrauktų sutartį su atsakovu.

195. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Lietuvos spaudos“ Kauno agentūra, bylos Nr. 3K-3-1388/2002; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. ir kt. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; kt.), kasatorius teigia, kad, nenustačius bent vienos iš drausminės atsakomybės sąlygų, atsakomybės taikymas negalimas. Sprendimu konstatuodamas, kad kasatorius įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą byloje nesant duomenų apie objektyviuosius darbo drausmės pažeidimo požymius, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos darbo bylose, pagal kurią darbdavys byloje privalo įrodyti visas drausminės atsakomybės sąlygas. Darbuotojas, atskleidęs komercines darbdavio paslaptis, gali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn (BK 211 straipsnis). Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl jo galbūt įvykdyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto, byloje negali likti abejonių dėl šio pažeidimo įvykdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; kt.). Nepaisant to, kad komercinių paslapčių atskleidimo faktą tiesioginiais įrodymais pagrįsti gali būti sunku, o kartais ir neįmanoma, tai negali būti pagrindas konstatuoti drausminės nuobaudos pagrįstumą, neįrodžius visų darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygų. Darbuotojas negali ir neprivalo įrodinėti, kad jis neatskleidė darbdavio komercinių paslapčių, tai yra ir turi būti drausminę nuobaudą skyrusio darbdavio pareiga. Priešingas įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų pakankamumo aiškinimas, kuriuo įrodinėjimo našta perkeliama darbuotojui, akivaizdžiai nepagrįstai suteiktų prioritetą darbdavio interesams ir sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise bei paneigtų nekaltumo prezumpciją.

206. Sprendimu padarytas proceso teisės normų (CPK 98 straipsnio), reglamentuojančių išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimą, pažeidimas. Atsižvelgiant į byloje šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsakovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų 21 230,56 Lt suma yra nepagrįstai didelė. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl tokios bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo, savo iniciatyva (CPK 414 straipsnis) nepatikrino jų realumo ir prašomo priteisti dydžio pagrįstumo. Iš suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad sąskaitos-faktūros Nr. 915 ir Nr. 985 buvo išrašytos ne tik už atsakovo atstovavimą byloje prieš kasatorių, bet ir už kitas su nagrinėjama byla nesusijusias paslaugas, kurių esmė nenurodyta, o jų vertė didesnė negu 14 000 Lt. Pagal ataskaitose nurodomus duomenis tik 26,5 advokato teisinių paslaugų darbo valandos iš 82,21 abiejose ataskaitose nurodytų valandų apima atsakovo atstovo paslaugas, susijusias su nagrinėjama byla.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

221. Konfidencialios informacijos saugojimo pareiga buvo itin aiški ir lengvai įgyvendinama, nes kasatorius ne tik buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, bet ir pasirašęs konfidencialumo sutartį.

232. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas tuo, jog kasatorius pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas sprendė klausimą, ar kasatorius paviešino konfidencialią atsakovo informaciją; atsakovas byloje neįrodinėjo Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo ir nereiškė reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo remdamasis nurodyto įstatymo nuostatomis.

243. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, tinkamai taikė CPK 176 straipsnio nuostatas ir nepažeidė CPK 185 straipsnio. Kasatoriaus turima kitokia negu apeliacinės instancijos teismo nuomonė dėl įrodymų vertinimo nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas.

254. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad egzistuoja drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas; pagrįstai nurodė, kad paskirta drausminė nuobauda parinkta įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjama byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartimi buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui būtent todėl, kad teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą nevertino ir neanalizavo įrodymų visumos.

265. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminas siejamas su pažeidimo įvykdymo momentu, nes tiek DK nuostatos, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nurodo, kad nuobauda turi būti skiriama per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje negali ir neturi būti remiamasi kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota taikant įstatymų nuostatas, kurios nebegalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui.

276. Priteista 21 230,56 Lt suma advokato pagalbai apmokėti negali būti laikoma nei per didelė, nei neprotinga, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę atsakovo atstovui, kurio darbo vieta registruota Vilniuje, vykti į teismo posėdžius Klaipėdoje, itin ilgą procesą bei teismo posėdžių ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų kiekį.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2011 m. rugsėjo 26 d.

29Kasatorius, atstovaujamas advokato D. Zdanavičiaus, ir atsakovas, atstovaujamas prokūristės Teisės direktorės D. Laužikienės 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir taikos sutarties patvirtinimo; prie prašymo pridėjo prašomą patvirtinti šalių taikos sutartį, kurią ieškovo vardu pasirašė advokatas D. Zdanavičius, o atsakovo vardu – pp Teisės direktorė D. Laužikienė.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį

33CPK 59 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje atstovo pagal pavedimą teises, nustatyta, kad įgaliojimas atstovui sudaryti taikos sutartį turi būti atskirai aptartas įgaliojime.

34Civilinėje byloje pateikta prokūra (T. 1, b. l. 73; T. 3, b. l. 43) nepatvirtina taikos sutartį atsakovo vardu pasirašiusios pp Teisės direktorės D. Laužikienės įgaliojimų atsakovo vardu sudaryti taikos sutartį. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pp Teisės direktorės D. Laužikienės įgaliojimus atsakovo vardu pasirašyti (sudaryti) taikos sutartį. Darytina išvada, kad pateikta taikos sutartis pasirašyta (sudaryta) neįgalioto asmens (CPK 59 straipsnio 2 dalis), todėl šalių prašymas netenkintinas.

35Dėl bylos teismingumo

36Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Iš Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalių, taip pat 3 straipsnio 4 dalies normų matyti, kad jo nuostatos taikytinos ūkio subjektams.

37Šioje byloje nagrinėjami, be kita ko, darbdavio pareikšti priešieškinio reikalavimai buvusiam darbuotojui dėl nuostolių, padarytų pažeidus konfidencialumo sutartį, atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kad kasatorius, kaip buvęs atsakovo bendrovės darbuotojas, nelaikytinas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir nebuvo pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo normų. Dėl to atmetami kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.

38Dėl komercinės paslapties atskleidimo arba jos pranešimo konkuruojančiai įmonei, kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, šio pažeidimo įrodinėjimo naštos ir įrodymų pakankamumo

39Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte expressis verbis nurodyta, kad komercinės paslapties atskleidimas arba jos pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Komercinės paslapties sąvoka ir drausminės atsakomybės už šį darbo drausmės pažeidimą taikymo aspektai yra suformuluoti kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; kt.).

40Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas civilinėse bylose dėl darbo drausmės pažeidimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai. Darbuotojas, kuris atleidžiamas iš darbo dėl to, kad atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, gali turėti problemų susirandant naują darbą, taip pat gali nukentėti jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Atleidimas tokiu pagrindu gali turėti neigiamos įtakos ir darbuotojo artimiesiems. Be to, teismo sprendimas tokiose bylose gali turėti teisinės reikšmės ir taikant asmeniui viešojoje teisėje numatytas sankcijas (teismo sprendimo privalomumas ir prejudicialumas). Dėl šių priežasčių faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius <...> nusikaltimo <...> požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; kt.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; kt.).

41Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbo, administracinėje ir baudžiamojoje teisėje įtvirtintos skirtingos pažeidimų (atitinkamai darbo drausmės, administracinių teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų, nusikaltimų) sudėtys, skiriasi pažeidimų sudėčių apibrėžtumo mastas, pažeidimų pavojingumo laipsnis; nevienodas ir šių teisės šakų reguliavimo metodas. Proceso teisės normose įtvirtintos darbo drausmės, administracinių teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų ir (arba) nusikaltimų įrodinėjimo taisyklės irgi turi tam tikrų skirtumų: be kita ko, skiriasi faktų įrodytumo, įrodymų pakankamumo mastas, įrodymų leistinumas. Taigi civilinėse bylose sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimų, įskaitant šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, įrodytumo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo nei materialiosios, nei proceso teisės normose neįtvirtinta reikalavimo vadovautis administracinėse ir (arba) baudžiamosiose bylose taikytinomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tai, viena vertus, reiškia, kad darbo drausmės pažeidimas, įskaitant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, juolab kad ir kasacinio teismo praktikoje jau pažymėta netiesioginių įrodymų reikšmė tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011). Kita vertus, tai nepaneigia pirmiau nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius <...> nusikaltimo <...> požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; kt.); taip pat kad darbdavys atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, jog toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Vadinasi, civilinėse bylose šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, įskaitant ir tokius pažeidimus, kurie turi administracinio teisės pažeidimo, baudžiamojo nusižengimo ir (arba) nusikaltimo požymių, gali būti įrodinėjamas ir (vien tik) netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų jų pakankamumo prasme turi būti pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimo fakto buvimu.

42Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime yra nurodytos remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu teismo padarytos išvados dėl kasatoriaus padaryto DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinės paslapties atskleidimo arba jos pranešimo konkuruojančiai įmonei. Teismo sprendime nurodytų aplinkybių visetas – kasatoriaus intensyvus bendravimas su broliu darbo metu, kasatoriaus brolio telefono numerio nurodymas UAB „Transkela“ susisiekimo informacijoje, kasatoriaus brolio vadovavimas UAB „Meridinos prekyba“, UAB „Transkela“ ir UAB „Meridinos prekyba“ steigimo aplinkybės, šių bendrovių buveinių artumas, atsakovo kliento „UAB „Neo group“ praradimas ir šio kliento bendradarbiavimo su UAB „Transkela“ pradžia, taip pat kasatoriaus pozicija darbdavio atžvilgiu – teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pagrindas susiformuoti apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad kasatorius atskleidė arba pranešė konkuruojančiai įmonei atsakovo komercinę paslaptį. Šios išvados pagrįstumui, atsižvelgiant į galimus objektyvaus ir (arba) subjektyvaus pobūdžio sunkumus įrodinėjant paslapties atskleidimo arba pranešimo detalias aplinkybes, neturi reikšmės tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta šio pažeidimo padarymo tikslaus laiko, vietos, būdo ir pan. – impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma). Pažymėtina, kad išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas padarė kompleksiškai atsižvelgęs būtent į byloje nustatytų ir sprendime nurodytų aplinkybių visetą, o ne į pavienes aplinkybes, kurios, jas vertinant atskirai ir neatsižvelgiant į visą įvykių sekos kontekstą, galbūt ir nebūtų pakankamos darbo drausmės pažeidimo faktui konstatuoti. Tuo tarpu kasaciniame skunde kasatorius pateikia savo interpretavimą būtent dėl pavienių, iš įvykių konteksto ištrauktų aplinkybių, tačiau ignoruoja šių aplinkybių viseto vertinimą. Be to, nors kasaciniame skunde ir keliamos abejonės dėl atskleistos arba praneštos konkuruojančiai įmonei paslapties turinio, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčijama drausminė nuobauda kasatoriui skirta už atsakovo paslaugų, teiktų klientui UAB „Neo group“, įkainių atskleidimą arba pranešimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bendrovės klientams teiktų paslaugų įkainiai, kaip sutarties sąlyga ir (arba) kaip finansinė informacija, yra expressis verbis įvardyti darbo tvarkos taisyklių 49.6.2, 49.6.3 punktuose kaip konfidenciali informacija, turinti potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir konfidencialumo sutarties trečioje pastraipoje kaip finansinė informacija ir informacija apie klientus bei su jais susijusi informacija. Taigi kasatorius, kaip darbuotojas, buvo įsipareigojęs, be kita ko, imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias šiai informacijai neleistinai paskleisti ar paplisti (konfidencialumo sutarties 1.1.5 punktas). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, jog atskleista arba pranešta konkuruojančiai įmonei informacija neva nebuvo atsakovo komercinė paslaptis.

43Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, jog kasatorius, pažeisdamas šalių sudarytą konfidencialumo sutartį ir darbo tvarkos taisyklių 49.6 punktą, atskleidė arba pranešė konkuruojančiai įmonei atsakovo komercinę paslaptį su UAB „Transkela“ susijusiems asmenims. Kasatoriaus veiksmus kvalifikuodamas pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių (dėl kasatoriaus veiksmų kilusių padarinių) visetą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėto pagrindą atleisti kasatorių iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų atleisti kasatoriui iš darbo drausminės nuobaudos pagrindu.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, kurių pagrindu nustatytos šiurkštų darbo pareigų pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, buvo renkami ir (arba) pateikiami atsakovo (darbdavio) iniciatyva ir, remiantis pateiktais įrodymais, nustatytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui teikė pakankamą pagrindą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą vertinti kaip įrodytą. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad kasatorius nepateikė jokių įrodymų savo atsikirtimams patvirtinti arba paneigti atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių visumą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti kvalifikuojama kaip įrodinėjimo naštos netinkamas paskirstymas, nes, minėta, būtent atsakovas pirmiau pateikė įrodymus, patvirtinančius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o vėliau, atsakovui jau pateikus tokių įrodymų, kasatoriui buvo suteikta galimybė paneigti atsakovo pateiktus įrodymus ir (arba) jais įrodinėjamas aplinkybes.

45Konfidencialumo sutarties 2 punkte nurodyta, kad, nustačius faktinio ar realiai grėsusio šios sutarties pažeidimo faktą, darbuotojas įsipareigoja sumokėti trijų paskutinių mėnesių išmokėtų atlyginimų sumos dydžio baudą, taip pat kompensuoti visus dėl šio pažeidimo bendrovės patirtus nuostolius. Nustatęs šalių konfidencialumo sutarties pažeidimo faktą, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl baudos priteisimo.

46Bylos duomenys patvirtina kasacinio skundo teiginį, kad, skirdamas drausminę nuobaudą, atsakovas kasatoriui nenurodė duomenų, patvirtinančių darbo drausmės pažeidimą, tačiau, minėta, pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; kt.). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingą kasacinio skundo argumentą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į tai, kad komercinių paslapčių atskleidimo konkuruojančiai įmonei faktą patvirtinantys duomenys nebuvo nurodyti nei atsakovo reikalavime pasiaiškinti, nei įvardyti įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

47Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama apie proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę, pažeidimus, taip pat apie nukrypimą nuo atitinkamos kasacinio teismo praktikos. Šiuo aspektu atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi kasatoriaus nurodoma kasacinio teismo praktika, kuri suformuota taikant įstatymų nuostatas, netekusias galios nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui.

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškinio ir patenkinti priešieškinio reikalavimus; jo naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

51Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nenurodyta jokių motyvų, kuriais remdamasis teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 21 230,56 Lt advokato išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui atstovavę advokatai iki apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą atliko šiuos veiksmus: pateikė teismui pranešimą „Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo“ (T. 1, b. l. 25-28), 2009 m. rugpjūčio 3 d. prašymą atsiųsti sprendimą (T. 2, b. l. 150-152), 2011 m. vasario 10 d. prašymą atidėti teismo posėdį (T. 3, b. l. 151-152), 2008 m. rugsėjo 22 d. priešieškinį (įvardytą kaip atsiliepimą į ieškinį) (CPK 115 straipsnio 4 dalis), 2008 m. gruodžio 8 d. priešieškinį, 2009 m. vasario 6 d. patikslintą priešieškinį, dalyvavo 2009 m. sausio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2009 m. kovo 24 d., gegužės 5 d., liepos 2 d., liepos 15 d., 2010 m. gegužės 6 d., gegužės 20 d., 2011 m. sausio 27 d. teismo posėdžiuose; pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, kasacinį skundą.

52Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo atsakovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje gerokai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovo naudai priteisti didesnio užmokesčio, negu Rekomendacijų 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nors Rekomendacijų 2.4 punkte ir įtvirtintas kriterijus – būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta – tačiau pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir (arba) Klaipėdos apygardos teismo vietovėje nėra (nebuvo) reikiamos specializacijos advokato ir kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje kartu su advokatu atsakovui atstovavo ir kitas teisininkas – atsakovo darbuotojas.

53Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje atsakovui suteiktos advokato teisinės pagalbos mastą, taip pat į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui iš kasatoriaus priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 14 100 Lt. Dėl to vietoje apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų 21 230,56 Lt advokato išlaidų atsakovui iš ieškovo priteistina 14 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi atsakovui iš ieškovo priteistina 14 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1142 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį ir 4598 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 19 840 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje atsakovas sumokėjo ir 7154 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą (T. 3, b. l. 87). Apeliacinės instancijos teismas šių atsakovo bylinėjimosi išlaidų skundžiamu sprendimu nepriteisė. Kadangi kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas, be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2, 3 dalys), tai teisėjų kolegija nesprendžia dėl šių atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Netenkinti šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį.

56Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo J. V. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ priteista 26 970,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir iš ieškovo J. V. (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ (j. a. k. 133336251) priteisti 19 840 (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl ieškovo atleidimo iš darbo dėl... 5. Šalys 2002 m. birželio 10 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią... 6. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo; priteisti... 7. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 38 059,56 Lt baudą;... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų darbo drausmės pažeidimo... 14. 2. Byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 360... 15. 3. Sprendimu padarytas proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsnių),... 16. 3.1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes... 17. 3.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai taikė CPK... 18. 4. Sprendimu padarytas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 19. 5. Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 20. 6. Sprendimu padarytas proceso teisės normų (CPK 98 straipsnio),... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 22. 1. Konfidencialios informacijos saugojimo pareiga buvo itin aiški ir lengvai... 23. 2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra... 24. 3. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai... 25. 4. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai... 26. 5. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminas... 27. 6. Priteista 21 230,56 Lt suma advokato pagalbai apmokėti negali būti laikoma... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 29. Kasatorius, atstovaujamas advokato D. Zdanavičiaus, ir atsakovas,... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį... 33. CPK 59 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje atstovo pagal pavedimą... 34. Civilinėje byloje pateikta prokūra (T. 1, b. l. 73; T. 3, b. l. 43)... 35. Dėl bylos teismingumo... 36. Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas... 37. Šioje byloje nagrinėjami, be kita ko, darbdavio pareikšti priešieškinio... 38. Dėl komercinės paslapties atskleidimo arba jos pranešimo konkuruojančiai... 39. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo... 40. Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles... 41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbo, administracinėje ir... 42. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime yra nurodytos remiantis... 43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, kurių pagrindu nustatytos... 45. Konfidencialumo sutarties 2 punkte nurodyta, kad, nustačius faktinio ar... 46. Bylos duomenys patvirtina kasacinio skundo teiginį, kad, skirdamas drausminę... 47. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 51. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nenurodyta jokių... 52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo atsakovui... 53. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje atsakovui suteiktos advokato teisinės... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Netenkinti šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį.... 56. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...