Byla 1A-254-290/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas laiduotojo L. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. Š. gynėjui advokatui L. Š., nukentėjusiesiems J. T., M. T., M. T. ir jų atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

2viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas laiduotojo L. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

3M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš K. Š. 14 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

4J. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš K. Š. 1 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

5M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš K. Š. 1 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

6Iš K. Š. išieškota 400 eurų nukentėjusiosios J. T. naudai atstovavimo išlaidoms padengti.

7Iš K. Š. išieškotas 481 euras antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam M. T., išlaidoms apmokėti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atleistas už tai, kad 2017 m. liepos 28 d. apie 14.02 val., ( - ) prospekte, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) ir, važiuodamas antra eismo juosta nuo Mažeikių gatvės link Tilto gatvės, ties namu Nr. 42, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pirmoje eismo juostoje prieš perėją sustojus transporto priemonei, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų – nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo M. T., jį parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

112.

12Kauno apylinkės teismas, įvertinęs, kad K. Š. teisiamas pirmą kartą, kad duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, yra sulaukęs pensinio amžiaus, dalis nusikaltimu padarytos žalos yra atlyginta, nusprendė, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant sūnaus L. Š. prašymui, atleido K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perdavė jį laiduotojo L. Š. atsakomybei. Taip pat įvertinęs nukentėjusiojo M. T. patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą, kaltininko amžių, turtinę padėtį, tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, nusprendė, jog nukentėjusiajam M. T. turi būti atlyginta 19 000 eurų neturtinė žala, o J. T. ir M. T. po 1 300 eurų kiekvienam.

133.

14Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir nukentėjusiajam M. T. priteisti iki 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiesiems J. T. ir M. T. – kiekvienam iki 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, priteistų sumų mokėjimą išdėstant 35 mėnesiams, bendroje sumoje mokant po 110 eurų kiekvieną mėnesį.

153.1.

16Skunde apeliantas teigia, jog teismas neteisingai nustatė su civiliniais ieškiniais susijusias faktines aplinkybes, konstatavo faktus, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai ir visiškai neargumentavo, kodėl M. T. priteisė 19 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kai už tokį sveikatos sutrikdymą kitose bylose teismai priteisdavo nuo 6000 iki 10 000 eurų. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose priteistomis neturtinės žalos sumomis, nelygino precedentinių faktinių aplinkybių su šios bylos aplinkybėmis, todėl neaišku, kodėl priteista neturtinė žala yra būtent tokio dydžio, o ne mažesnė. Pažymi, jog byloje 2K-374/2012 nukentėjusiajai buvo priteista panašaus dydžio neturtinė žala, tačiau faktinės aplinkybės toje byloje skirtingos, nukentėjusiajai pasireiškė žymiai sunkesnės sužalojimo pasekmės nei M. T., kuris nepraėjus nei mėnesiui po įvykio ne tik vaikščiojo, bet ir naudojosi kompiuteriu- atnaujino savo ,,facebook“ profilio nuotrauką.

173.2.

18Skunde apeliantas nurodo, kad sukeltas pasekmes byloje aiškiai įvardija tik vienas objektyvus dokumentas – specialisto išvada, iš kurios galima aiškiai atriboti sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir kitus sužalojimus, kurie būtų lėmę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai svarbu nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai konstatavo, kad M. T. iki šiol gydomas dėl ūmios psichozės ir konsultuojamas psichiatro bei neurologo dėl potrauminio streso sindromo ir epilepsijos židinių, taip pat konsultuojamas kitų specialistų: oftalmologo, ergoterapeuto, traumatologo, psichologo. Nukentėjusįjį gydžiusi psichiatrė I. Š. nenurodė jokių ilgalaikių liekamųjų eismo įvykio metu patirtos traumos reiškinių, psichozės požymių kreipimosi metu nebuvo, tokių požymių neatsirado ir viso gydymo metu, išskyrus tai, kad M. T. blogai toleravo vaistus. Teismas netiksliai citavo gydytojos parodymus neva nukentėjusiajam skirtas medikamentinis gydymas, taikomas kombinuotas gydymas su neurologu dėl epilepsijos, kad potrauminis sindromas gali išlikti visą gyvenimą. Gydytoja nurodė, jog jos taikytas gydymas baigtas dar 2018 m. pirmoje pusėje, o dėl to, kad galvos traumos pasekmės gali paaiškėti vėliau arba nepaaiškėti niekada, ji tik darė prielaidą.

193.3.

20Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad dėl patirtos traumos M. T. patyrė ir kitus nepatogumus: negalėjo pats savimi pasirūpinti, buvo nuolat slaugomas tėvų, medicinos personalo, tačiau šie nepatogumai netruko ilgą laiką, nes išleidžiant pacientą iš gydymo įstaigos medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad jis sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, kalba aiškiai, esant patenkinamai būklei, nestebint naujos neurologinės simptomatikos siunčiamas į stacionarią reabilitaciją, kur nukentėjusysis nuvyko savarankiškai be medikų pagalbos. Kitos teismo konstatuotos aplinkybės dėl sutrikdytos sveikatos: nukentėjusysis neteko pomėgių, atsirado baimės jausmas, bijo vienas išeiti į gatvę, persekioja nemalonūs prisiminimai, išgyvena dėl ateities, nebūdamas tikras, ar sveikata atsistatys, yra pagrįstos vien nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra subjektyvūs ir teismui duoti turint tikslą prisiteisti šimtatūkstantinę sumą neturtinei žalai atlyginti. Jokie kiti bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Be to, pagal bylos duomenis matyti, kad sunkiausias nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymo periodas truko pirmąsias keturias dienas, kol nukentėjusiojo būklė stabilizavosi ir jis iš intensyviosios terapijos skyrius buvo perkeltas į bendrą smegenų traumų skyrių. Tolesnis gydymas truko iki vieno mėnesio, kuomet nukentėjusysis ėmė pats vaikščioti ir išvyko į reabilitaciją. Iš esmės visas pagrindinis nukentėjusiojo gydymas su reabilitacija buvo baigtas iki 2017 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadų surašymo, t. y. truko trumpiau nei keturis mėnesius. Vėlesnės sveikatos stiprinimo priemonės nėra tokio pobūdžio, kad sudarytų pagrindą už kiekvieną papildomą rekomenduojamo gydymo ciklą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą ar nepagydomas pasekmes, liekančias visam gyvenimui, todėl teismo priteista 19 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė.

213.4.

22Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino jo ir jo padarytą veiką charakterizuojančių aplinkybių. Neatsižvelgė į tai, kad jis per keliasdešimties metų vairavimo stažą nėra padaręs nei vieno eismo įvykio ir nei vieno kelių eismo taisyklių pažeidimo, o tai rodo, kad šis įvykis yra atsitiktinis, todėl tai yra priežastis kruopščiau pasigilinti į tikrąsias eismo įvykio aplinkybes.

233.5.

24Apelianto vertinimu, teismas netiksliai pacitavo ir netinkamai įvertino liudytojo L. R. parodymus. Jis nesakė, kad sustojo pirmoje eismo juostoje ir praleido pėsčiųjų perėja ėjusius žmones, tame tarpe ir M. T.. Jis sakė, kad, artėjant prie perėjos, kartu su M. T. iki perėjos atėjusi moteris perėjo ją, o M. T. grįžo atgal ant šaligatvio ir naršė telefone. Liudytojas sumažino greitį ir po to, kad staiga į perėję išėjęs nukentėjusysis spėtų pereiti pro jo riedančio automobilio priekį, jis pasuko arčiau šaligatvio. Be to L. R. parodė, kad M. T. buvo partrenktas ne priekyje automobilio, bet greta, t. y. jau tuo metu kai jis pervažinėjo perėję. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad L. R. šviesios spalvos automobilis ,,Gazel“ sustojo prie perėjos. Tai prieštarauja kitai teismo neteisingai nustatytai aplinkybei, kad prie perėjos sustojo tamsios spalvos automobilis ,,VW Touran“, apie kurį kalbėjo liudytojas E. S.. Apie tokį automobilį byloje nėra jokių duomenų ir negali būti. Jo egzistavimo nepatvirtino nei pareigūnas D. P., nei nukentėjusiųjų atstovės į byla pateikta nuotrauka. Jeigu toks automobilis būtų buvęs, tai eismo juostos būtų užblokuotos, tačiau iš nuotraukos matyti, kad pirmoji eismo juosta, kurioje turėtų stovėti automobilis, yra laisva. Tokiu būdu teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į liudytojo L. R. parodymais nustatytas aplinkybes, kad M. T., ketindamas eiti per gatvę, dėmesį buvo sutelkęs į savo mobilųjį telefoną, delsė ir stoviniavo prie perėjos, žengdamas į važiuojamąją dalį neįvertino atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir jų greičio, neįsitikino tokio veiksmo saugumu, į perėją žengė staiga ir judėjo didesniu greičiu nei normalus pėsčiojo grietis ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 44 ir 45 punkto reikalavimus. Dėl šių aplinkybių vadovaujantis CK 6.282 straipsnis 1 dalies nuostatomis, neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra kriterijai, mažinantys neturtinės žalos dydį (LAT nutartis byloje Nr. 2K-359-697/2017). Apelianto manymu, toks neatsargus nukentėjusiojo elgesys nešalina atsakomybės, bet yra pagrindu mažinti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį.

253.6.

26Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neįvertino sunkios jo turtinės padėties. Neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokio turto, išskyrus gaunamą senatvės pensiją. Jo mėnesinės pajamos yra mažesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, jam eina septyniasdešimt penkti metai, prasta sveikata atitinka jo amžių, todėl aišku, kad jo turtinė padėtis nepasikeis. Mokėdamas po 30 procentų savo pajamų kas mėnesį nukentėjusiesiems priteistas sumas galėtų išmokėti per beveik 13 metų.

273.7.

28Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiojo M. T. tėvams, nenurodė tokio sprendimo teisinio pagrindo. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog tik ypatingais išskirtiniais atvejais tėvai ir sutuoktinis gali turėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą (LAT nutartis Nr. 2K-225-895/2016), kurioje pasisakyta, jog tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Taip pat skunde nurodoma, jog sunkiausias nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymo periodas apėmė pirmąsias keturias dienas, kol jo būklė stabilizavosi, todėl J. T. ir M. T. dvasiniai išgyvenimai dėl sūnaus gyvybės galėjo trukti keturias dienas. Jau 2017 m. rugpjūčio 1 d. medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog ligonio būklė stabilizavosi ir jis perkeltas į bendrąjį galvos smegenų traumų skyrių. Visas pagrindinis nukentėjusiojo gydymas tęsėsi trumpiau nei keturis mėnesius. Be to, medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad M. T. grėstų mirties pavojus. Paprastos ir elementarios tėvų pagalbos sūnui negalima vadinti slauga, kaip tai suprantama medicinine prasme, o tai, kad sūnus buvo mokomas elementarių buities darbų dėl negalėjimo pasirūpinti savimi, negali būti paliktas vienas ir iki šiol lydimas, yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsta būtinumu.

293.8.

30Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, nustatydamas nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, privalėjo vadovautis nuosprendžio priėmimo dieną galiojusiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, kuriuo patvirtintų Rekomendacijų 4.3. punkte nustatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant sunkiam sveikatos sutrikdymui yra iki 12 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 12 x 400 = 4800 Eur. Šios Rekomendacijos parengtos pagal ilgametę privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo praktiką, atsižvelgiant tiek į draudikų taikomus žalos nustatymo kriterijus, tiek ir į teismų praktiką. Nors jos nėra privalomos, tačiau šioje byloje esant didžiuliam skirtumui tarp teismo nustatytos M. T. neturtinės žalos – 19 000 Eur, ir Rekomendacijose nurodytos – 4 800 Eur, teismas turėjo pasisakyti, kodėl nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra keturis kartus didesnė.

314.

32Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. Š. gynėjas advokatas L. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusieji M. T., J. T., M. T., jų atstovė advokatė Daiva Jurevičienė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

335.

34Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto K. Š. skundas tenkinamas iš dalies.

356.

36Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo, kaltės ir bausmės klausimas neginčijamas, keliamas tik klausimas dėl civilinio ieškinio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

377.

38Skunde apeliantas K. Š. teigia, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino neturtinei žalai priteisti reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nustatė nepagrįstai dideles sumas nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

398.

40Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

419.

42Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

4310.

44Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Skunde apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo M. T. dėl eismo įvykio metu gautos traumos patirtų neigiamų išgyvenimų apimtį, trukmę, ilgalaikiškumą, todėl priteisė nepagrįstai didelę neturtinę žalą. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai.

4511.

46Byloje ištirtais medicinos dokumentų išrašais, specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam M. T. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jam nustatyti šie sužalojimai: kairio smilkinkaulio ir kairės akiduobės lūžiai, epidurinė hematoma apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, plėštinė žaizda kairės alkūnės srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog dėl eismo įvykio metu patirto smūgio nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežtas į gydymo įstaigą, konstatavus sunkią galvos traumą. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikose skubiai hospitalizuotas į Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių, po pusvalandžio operuotas, atlikta osteoplastinė kraniotomija, galvoje pašalinta hematoma. 2017 m. rugpjūčio 8 d. operuotas išniręs raktikaulis. 2017 m. rugpjūčio 13 d. dėl pakraujavimo į kalbos centrą galvos smegenyse, nukentėjusiajam dingo kalba, buvo teikiamos logopedo paslaugos. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo neurologinio pobūdžio reabilitaciją Birštone ,,Eglės“ sanatorijoje. Sunki galvos trauma sąlygojo ūmią psichozę, dėl ko buvo gydomas Psichiatrijos skyriuje.

4712.

48Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė didelį fizinį skausmą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, į kuriuos apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai juos įvertino: nukentėjusiajam teko iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti, orientuotis aplinkoje, mokytis elementarius buities darbus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, turėjo sustabdyti studijas Kauno technologijos universitete, neteko galimybės užsiimti pomėgiais (negali važiuoti dviračiu, plaukti, vaikščioti ilgesnėmis distancijomis), atsirado baimės jausmas, bijo vienas išeiti į gatvę, persekioja nemalonūs prisiminimai, išgyvena dėl ateities, nebūdamas tikras, ar sveikata atsistatys ir galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

4913.

50Apeliantas teigdamas, jog nukentėjusiajam priteista nepagrįstai didelė neturtinė žala, argumentuoja tuo, jog tik dalis specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis neturtinės žalos dydį. Akcentuotina, jog ir kitus sužalojimus eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė būtent dėl neteisėtų apelianto veiksmų, už kuriuos jis taip pat yra atsakingas ir kurie nukentėjusiajam sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, už kuriuos apeliantas privalo atlyginti.

5114.

52Skunde stengiamasi sumenkinti nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų apimtį, pobūdį, teigiant, jog pagrindinis nukentėjusiojo gydymas su reabilitacija truko trumpiau nei keturis mėnesius, o intensyvios terapijos skyriuje tik keturias dienas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinę žalą apibūdina ne formalus gydymo kursas ar jo trukmė, o realūs nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai, jų pobūdis, ilgalaikiškumas ir trukmė, ir tai yra aplinkybės, į kurias pagal teismų praktiką privaloma atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog neigiamas pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol ir jo sveikta nėra pilnai atsistačiusi. Iš bylos duomenų matyt, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta nustatyta tinklainės degenaracija, atliktas degenarcinio židinio atribojimas lazeriu, 2018 m. kovo mėnesį taikytos ambulatorinės reabilitacijos procedūros, 2018 m. balandžio 3 d. išrašytas siuntimas logopedo konsultacijai, 2018 m. balandžio 10 d. dėl galvos smegenų traumos liekamųjų reiškinių konsultuotas ergoterapeuto, nustatyta lavinti dėmesio koncentraciją, 2018 m. balandžio 17 d. išrašas patvirtina, jog tęsiamas medikamentinis gydymas pas gydytoją psichiatrę I. Š. (1 t., b. l. 173, 175-179). 2018 m. liepos 31 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. taikytos ambulatorinės reabilitacijos procedūros. Reabilitaciją vykdė specialistų komanda. Pacientui taikyta: individuali kineziterapija, psichologo konsultacijos, logopedo konsultacijos, masažai, paciento mokymas. Po gydymo nurodyta, jog paciento būklė pagerėjo nežymiai, išlieka greitesnis nuovargis, sulėtintas informacijos įsiminimas, sutrikusios biosocialinės funkcijos, pacientas nukreiptas tolimesniam BPG ir gydytojo neurologo priežiūrai, rekomenduota savarankiškai tęsti kineziterapijos, ergoterapijos ir logopedės pratimus. Iš 2018 m. birželio 8 d. išrašo matyti, kad tikslinga tęsti logopedo užsiėmimus (2 t., b. l. 74-76.). Visi šie duomenys paneigia skundo argumentus, jog teismas neteisingai konstatavo, kad nukentėjusysis iki šiol yra gydomas, konsultuojamas oftalmologo, ergoterapeuto, traumatologo, psichologo, neurologo ir kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai nebuvo tokie sunkūs. Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo iš tiesų labai rimti ir sunkūs ir to nepaneigia faktas, kad dar gulėdamas ligoninėje nukentėjusysis M. T. pakeitė savo ,,facebook“ profilio nuotrauką. Nukentėjusiojo visos funkcijos nėra pilnai atsistačiusios, periodiškai tęsiamas reabilitacinis gydymas, kas patvirtina, jog jo patiriami fiziniai ir emociniai nepatogumai, diskomfortas yra ilgalaikio pobūdžio ir tai yra viena iš pagrindinių aplinkybių, apsprendžiančių neturtinės žalos dydį. Šios aplinkybės, o taip pat medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie fizinių funkcijų, biosocialinių funkcijų sutrikimą, atminties, kalbos sutrikimą leidžia pagrįstai tikėti nukentėjusiųjų parodymais, jog M. T. iš tiesų neteko galimybių užsiimti savo pomėgiais aktyviai leisti laisvalaikį, išgyvena dėl ateities, nebūdamas tikras, ar sveikata atsistatys ir galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

5315.

54Skunde apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl ūmios psichozės nukentėjusysis buvo gydomas psichiatrijos skyriuje, kad netinkamai įvertinti gydytojos-psichiatrės I. Š. parodymai, tačiau tai prieštarauja bylos duomenims, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio AB „( - )“ sanatorijos ( - ) medicininės reabilitacijos skyriaus išrašo matyti, kad reabilitacijos metu 2017 m. rugsėjo 5 d. pacientas tapo neramus, neadekvatus, negalėjo tinkamai dalyvauti reabilitacijos procese, todėl tolimesniam gydymui kreiptasi į LSMUL KK SPS, stacionarizuotas į Psichiatrijos skyrių (gydytas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.). Būklei pagerėjus atvyko tęsti reabilitaciją (1 t., b. l. 163). Liudytoja I. Š. parodė, jog yra gydytoja psichiatrė ir M. T. yra jos pacientas. Ji parodė, jog M. T. buvo stacionarizuotas dėl psichozės, šiuo metu psichozės reiškinių nėra, tačiau nukentėjusiajam konstatuotas potrauminis sindromas, jam skirtas medikamentinis gydymas, kombinuotas gydymas su neurologu dėl epilepsijos. Liudytoja parodė, jog potrauminis sindromas gali kartotis dėl patirto streso, bendros fizinės būklės, o po tokios sunkios galvos traumos, kokią patyrė M. T., gali išlikti visą gyvenimą. Tokiu būdu ji patvirtino aplinkybę, jog yra tikimybė pasireikšti neigiamiems traumos reiškiniams ir ateityje, dėl ko nukentėjusysis pagrįstai pergyvena dėl galimybės visiškai pasveikti. Ši aplinkybė yra svarbi dėl nukentėjusiojo patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos lemia tiek liekamieji traumos reiškiniai, tiek ir nerimas bei baimė dėl ateities, dėl galimybės visiškai išgyti ir susigrąžinti pilnavertį gyvenimą, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio.

5516.

56Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nustatė ir įvertino nukentėjusiojo M. T. patirtų neigiamų fizinių ir dvasinių išgyvenimų apimtį, pobūdį, trukmę ir sprendė, jog jo patirta neturtinė žala vertintina 19 000 eurų suma. Byloje nėra duomenų apie M. T. netektą darbingumą ar nepagydomas pasekmes, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog nukentėjusiojo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, yra įvertinti tinkamai.

5717.

58Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat atitinka ir kitus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, apelianto turtinę padėtį. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir įvertino tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas ne dėl tyčinės nusikalstamos veikos, o dėl neatsargaus nusikaltimo, susijusio su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Eismo įvykį sukėlęs K. Š. eismo įvykio metu buvo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Teismas taip pat įvertino tai, kad K. Š. yra pensinio amžiaus ir jo turtinė padėtis nėra gera. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, teismas žymiai sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, todėl dar kartą į tai atsižvelgti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau vien bloga turtinė kaltininko padėtis negali būti esminis kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, nes tokiu atveju būtų neproporcingai pažeista nukentėjusiojo teisė į žalos, padarytos neteisėta nusikalstama veika, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai atsižvelgta į kaltininko amžių ir jo turtinę padėtį ir teismo nustatytas neturtinės žalos dydis interesų pusiausvyros nepažeidžia.

5918.

60Skunde apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino liudytojo L. R. parodymus, iš kurių matyti, kad ketindamas eiti per gatvę, nukentėjusysis dėmesį buvo sutelkęs į savo mobilųjį telefoną, delsė ir stoviniavo prie perėjos, žengdamas į važiuojamąją dalį neįvertino atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir jų greičio, neįsitikino tokio veiksmo saugumu, į perėją žengė staiga ir judėjo didesniu greičiu nei normalus pėsčiojo grietis ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 44 ir 45 punkto reikalavimus. Dėl šių aplinkybių vadovaujantis CK 6.282 straipsnis 1 dalies nuostatomis, anot apelianto, neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, liudytojo L. R. parodymų nepatvirtino jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, juos vertinti kritiškai leido liudytojo E. S. parodymai, dėl kurio patikimumo abejonių teisme nekilo, tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Šis liudytojas parodė, jog jis važiavo paskui K. Š. automobilį ir jam buvo matomas per gatvę einantis nukentėjusysis, kurį praleido pirmoje juostoje sustojęs automobilis, tačiau K. Š., važiuodamas antrąja eismo juosta, nesustojo ir nukentėjusįjį partrenkė. Šio liudytojo parodymai pagrįstai vertinti kaip patikimi, nes byloje nekyla abejonių tuo, jog šis liudytojas buvo eismo įvykio vietoje eismo įvykio metu. Jis parodė, jog matė kaip K. Š. pamėtėjo link partrenkto nukentėjusiojo jo daiktus, ką patirtino ir pats apeliantas. Be to jis skambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Nukentėjusysis M. T. parodė, jog, būnant eismo įvykio vietoje, prie jo buvo priėjęs vyriškis, kuris sakė, kad eismo įvykio metu važiavo iš paskos ir viską matė, matė, kad perėja ėjo pėsčiasis, jo galva matėsi virš automobilių, o antra juosta važiavęs automobilis visiškai nestabdė, pareigūnai užsirašė jo ir to vyro kontaktus. Liudytojas E. S. apklaustas kelios dienos po įvykio, todėl byloje nėra pagrindo abejoti tuo, jog jis buvo eismo įvykio vietoje ir viską matė. Byloje nenustatyta, kad šis liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą, todėl jo parodymai pagrįstai vertinti kaip patikimi. Pažymėtina, jog pati faktinė aplinkybė, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis praleido pėsčiąjį M. T., kas be kita ko matyti ir iš skunde aptariamų L. R. parodymų, jog jis matė ketinančius eiti per gatvę žmones, kad jo automobilis prieš perėję riedėjo, t. y. jis buvo maksimaliai sumažinęs greitį, tik patvirtina, jog tai K. Š. artėdamas prie perėjos nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas, neprilėtino greičio prieš pėsčiųjų perėję, nors turėjo akivaizdžiai matyti pirma juosta prieš perėję akivaizdžiai greitį sulėtinusį automobilį, ir nepraleido į pėsčiųjų perėję įžengusio ir jau vieną eismo juostą perėjusio nukentėjusiojo. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad pirma juosta važiavęs automobilis būtų staiga stabdęs ar staiga keitęs važiavimo kryptį prieš perėją, todėl byloje pagrįstai nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė K. Š. ir būtent dėl to įvyko eismo įvykis. Byloje nenustatyta, kad M. T. būtų pažeidęs KET 44 ir 45 punkto reikalavimus, todėl ir sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą vadovautis CK 6.282 straipsnis 1 dalies nuostatomis nebuvo pagrindo.

6119.

62Skunde teigiama, jog teismo nustatyta piniginė kompensacija neatitinka teismų praktikos ir nurodoma viena konkreti LAT nutartis byloje, kurioje buvo nustatytos panašaus dydžio neturtinės žalos kompensacija, esant sunkesnėms pasekmėms, tačiau aukštesnės instancijos pažymi, jog kiekvienu konkrečiu atveju priteisiamos žalos dydį lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma, kuri dažniausiai nebūna identiška. Teismas dėl neturtinės žalos sprendžia pagal konkrečias bylos aplinkybes ir neprivalo nurodyti argumentų, kodėl šioje byloje priteisiama neturtinė žala skiriasi nuo vienoje ar kitoje byloje priteistos neturtinės žalos dydžio, kaip ir neprivalo vadovautis skunde minimomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta aukščiau, teisingai įvertinti tiek nukentėjusiojo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, tiek ir nusikalstamos veikos pobūdis, kaltės forma, nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, todėl laikoma, jog priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, o skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo jį mažinti.

6320.

64Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai dėl pernelyg didelės priteistos neturtinės žalos nukentėjusiojo M. T. tėvams J. T. ir M. T.. Apeliantas neginčija nukentėjusiojo M. T. tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teigia, jog jiems priteistos sumos yra per didelės, nes pagrindinis nukentėjusiojo gydymas netruko ilgą laiką, pavojus gyvybei negrėsė, tiesiog nukentėjusysis patyrė galvos traumą, dėl kurios prireikė operacijos. Su šiais skundo argumentai teisėjų kolegija nesutinka, nes pagrindiniai kriterijai vertinant neturtinės žalos dydį yra ne gydymo stacionare trukmė, o patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, stiprus emocinis šokas, dideli pergyvenimai ir pan.

6521.

66Byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiojo tėvai taip pat patyrė didelį psichologinį ir emocinį šoką, sužinoję, kad jų sūnus pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta sūnaus sveikta, bei sunkius dvasinius išgyvenimus, nes juos kankino nežinia, ar galvos trauma suderinama su gyvybe, kaip pasiseks operacija, ar sūnus galės gyventi pilnavertį gyvenimą, kokias pasekmes tai turės jo gyvenimui ateityje. Iš tiesų M. T. intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomas tik keturias dienas, tačiau tėvų patirtų išgyvenimų pobūdį apsprendžia ne formali gydymo intensyvios terapijos skyriuje trukmė, o faktinė sūnaus sveikatos būklė, kuri, kaip jau aptrata anksčiau, taip sparčiai nesitaisė, jis patyrė keletą operacijų, buvo sutrikusios biosocialinės funkcijos, iš karto po operacijos jis negalėjo nei judėtis, nei pats apsitarnauti, vėliau sutriko kalba. Visas anksčiau aptartas M. T. tolesnis gydymas su įvairiomis komplikacijomis, pablogėjimais, nuolatinėmis neurologo, psichiatro, logopedo konsultacijomis vis dar neatsistatančiomis biosocialinėmis funkcijomis, sutrikusiu dėmesingumu, potrauminiu sindromu rodo, jog jo galvos trauma buvo labai rimta ir tėvai, nepaisant to, jog intensyvios terapijos skyriuje sūnus buvo gydomas tik keturias dienas, patyrė didelį sukrėtimą, labai stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, be to, jie pasikeisdami sūnų slaugė ligoninėje ir gydymo bei reabilitacijos įstaigoje, teko sūnų išmokyti vaikščioti, kalbėti, elementarių buities darbų, dėl negebėjimo pasirūpinti savimi, negalėjo jo palikti vieno. Nors toks slaugymas ir neprilyginamas medicininei slaugos kategorijai, tačiau tai nepaneigia, jog nukentėjusiojo M. T. tėvai patyrė didelius, stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Neigiami dvasiniai išgyvenimai vertinami ne formaliais medicininiais kriterijais, o nukentėjusiojo subjektyviai vertinamu ir patiriamu nepatogumu, pergyvenimais, kurie šiuo atveju pagrindžiami taip pat ir objektyviais M. T. gydymą patvirtinančiais medicininiais dokumentais ir juose užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina, jog tėvai turėjo realų pagrindą pergyventi ir nerimauti dėl sūnaus sveikatos bei jo ateities. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo M. T. tėvų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, atsižvelgė į tai, kad kaltininkas, sužalojęs jų sūnų veikė nusikalstamai nerūpestingai, buvo blaivus, sulaukęs pensinio amžiaus, ir nustatė teisingą jų patirtų neigiamų išgyvenimų kompensaciją pinigais, kiekvienam jų iš K. Š. priteisdamas po 1 300 eurų jų patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

6722.

68K. Š. apeliaciniame skunde, motyvuodamas tuo, jog jo turtinė padėtis nėra gera, prašo išdėstyti neturtinės žalos mokėjimą dalimis 35 mėnesių laikotarpiui. Šis apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

6923.

70Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, o taip atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 284 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta galimybės atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms , todėl jomis vadovaujamasi sprendžiant dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis.

7124.

72CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, šios kategorijos bylose teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

7325.

74Byloje nustatyta, kad apeliantas kaltę pripažino, būdamas pensininkas savanoriškai moka neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Šios aplinkybės rodo, kad K. Š. nevengia vykdyti nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio, tačiau visiškai jį įvykdyti šiuo metu bei sumokėti likusią neturtinę žalą iš karto neturi objektyvių galimybių dėl ne itin geros savo turtinės padėties, kuri dėl nuteistojo amžiaus tikėtina iš esmės ateityje nesikeis. Vis dėl to būtina taip pat atsižvelgti ir į tai, jog neturtinė žala šiuo atveju priteista dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl tokių nuteistojo veiksmų, kurie, nors ir padaryti neatsargia kaltės forma, tačiau yra pavojingi, o pasekmės nukentėjusiojo sveikatai sunkios – sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jo gydymas ilgas ir sudėtingas, vis dar taikomas reabilitacija, neatsistačiusios biosocialinės funkcijos ir pan. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi ir tai, jog apelianto pateikti duomenys apie jo materialinę padėtį nepakankami pagrįsti aplinkybę, jog jis neturi realių galimybių mokėti ieškinį didesnėmis dalimis nei nurodė savo prašyme. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nepakanka.

7526.

76Sprendžiant dėl nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo atsižvelgtina taip pat ir į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais ir tik jei nepažeidžia teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principo.

7727.

78Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pagrindas išdėstyti nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymą, tačiau ne 35 mėnesių laikotarpiui, kaip prašoma skunde, o trumpesniam, t. y. 24 mėnesių laikotarpiui. Įvertinus apelianto turtinę padėtį bei jo pasiryžimą savanoriškai atlyginti žalą bei mokėtinų sumų dydžius, darytina išvada, jog nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymas nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų nepažeis.

79Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

80Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto K. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

81Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems M. T., J. T. ir M. T. priteistos ir likusios nesumokėtos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. Š.:

82M. T. (likusi nesumokėta suma 13720,98 Eur) 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 572 eurus (iki paskutinės mėnesio dienos), o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį – 564,98 eurus.

83J. T. (likusi nesumokėta suma 1262,77 eurai) 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 53 eurus (iki paskutinės mėnesio dienos), o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį – 43,77 eurus.

84M. T. (likusi nesumokėta suma 1262,77 eurai) 23 (dvidešimt tris) mėnesius mokėti po 53 eurus (iki paskutinės mėnesio dienos), o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį – 43,77 eurus.

85Mokėti pradėti nuo 2019 m. balandžio mėnesio.

86Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš K.... 4. J. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš K.... 5. M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš K.... 6. Iš K. Š. išieškota 400 eurų nukentėjusiosios J. T. naudai atstovavimo... 7. Iš K. Š. išieškotas 481 euras antrinės teisinės pagalbos, teiktos... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1.... 10. K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį... 11. 2.... 12. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs, kad K. Š. teisiamas pirmą kartą, kad... 13. 3.... 14. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašo Kauno... 15. 3.1.... 16. Skunde apeliantas teigia, jog teismas neteisingai nustatė su civiliniais... 17. 3.2.... 18. Skunde apeliantas nurodo, kad sukeltas pasekmes byloje aiškiai įvardija tik... 19. 3.3.... 20. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad dėl patirtos traumos M. T. patyrė... 21. 3.4.... 22. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismas, nustatydamas priteistinos... 23. 3.5.... 24. Apelianto vertinimu, teismas netiksliai pacitavo ir netinkamai įvertino... 25. 3.6.... 26. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neįvertino sunkios jo turtinės... 27. 3.7.... 28. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą... 29. 3.8.... 30. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, nustatydamas nukentėjusiųjų... 31. 4.... 32. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės... 33. 5.... 34. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto K. Š. skundas... 35. 6.... 36. Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo, kaltės ir bausmės klausimas... 37. 7.... 38. Skunde apeliantas K. Š. teigia, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos... 39. 8.... 40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2... 41. 9.... 42. Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos... 43. 10.... 44. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika... 45. 11.... 46. Byloje ištirtais medicinos dokumentų išrašais, specialisto išvada... 47. 12.... 48. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai... 49. 13.... 50. Apeliantas teigdamas, jog nukentėjusiajam priteista nepagrįstai didelė... 51. 14.... 52. Skunde stengiamasi sumenkinti nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų... 53. 15.... 54. Skunde apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl ūmios... 55. 16.... 56. Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, konstatuojama, jog apylinkės teismas... 57. 17.... 58. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos... 59. 18.... 60. Skunde apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino liudytojo L. R.... 61. 19.... 62. Skunde teigiama, jog teismo nustatyta piniginė kompensacija neatitinka teismų... 63. 20.... 64. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai dėl pernelyg didelės... 65. 21.... 66. Byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiojo tėvai taip pat patyrė... 67. 22.... 68. K. Š. apeliaciniame skunde, motyvuodamas tuo, jog jo turtinė padėtis nėra... 69. 23.... 70. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 71. 24.... 72. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje... 73. 25.... 74. Byloje nustatyta, kad apeliantas kaltę pripažino, būdamas pensininkas... 75. 26.... 76. Sprendžiant dėl nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio... 77. 27.... 78. Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu,... 79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 80. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto K. Š. apeliacinį... 81. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d.... 82. M. T. (likusi nesumokėta suma 13720,98 Eur) 23 (dvidešimt tris) mėnesius... 83. J. T. (likusi nesumokėta suma 1262,77 eurai) 23 (dvidešimt tris) mėnesius... 84. M. T. (likusi nesumokėta suma 1262,77 eurai) 23 (dvidešimt tris) mėnesius... 85. Mokėti pradėti nuo 2019 m. balandžio mėnesio.... 86. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....