Byla 2A-891-431/2016
Dėl kelio servituto

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V.-A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei G. V.-A. dėl įpareigojimo pašalinti teisės pažeidimus ir atsakovės G. V.-A. priešieškinį ieškovui L. R. dėl kelio servituto.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę ieškovui priklausančiame žemės sklype išardyti neteisėtai įrengtą kelią, atstatyti neteisėtai sunaikinto dirvožemio sluoksnį, riboženklius, jodinėjimo keliuką į buvusią padėtį ir nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą ant šio sklypo ribos. Nurodė, jog dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo neteisėtai bei savavališkai yra užėmusi gretimo sklypo savininkė, atsakovė, kuri sunaikinusi dalį riboženklių, neturėdama nei ieškovo sutikimo, nei suderintos projektinės dokumentacijos, nei statybos leidimo, ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje pradėjo vykdyti kelio tiesimo darbus. Be to, atsakovė pastatė tvorą ant ieškovo sklypo dalies, nesuderinusi to su ieškovu. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų yra pažeistas ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies viršutinis dirvožemis, panaikintas jodinėjimo keliukas, sunaikinta dalis riboženklių. Su atsakovės pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodė, jog paties kelio (tako) buvimo fakto jis nei patvirtina, nei paneigia, nes jis natūroje per ilgą laiką susiformavo, o jo paskirtis yra gyvulių gynimui, vaikščiojimui, o ne transporto priemonių važiavimui bei patekimui į atsakovės sklypą. Atsakovė savo argumentų, jog ji pati ir kiti asmenys važinėdavo per ieškovo sklypą nepatvirtina jokiais įrodymais, be to, sklypo dalis, kurioje yra kelias, net negali būti vadinamas „keliu“, nes neatitinka kelio sąvokos, nurodytos Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė privažiavimui prie savo sklypo turi kelią, kuriuo naudojasi, todėl nesuprantama, kodėl siekia nustatyti servitutą per ieškovo sklypą. Ieškovas savo žemės sklype vykdo žemės ūkio veiklą, todėl žemės sklypas tiesiogiai tenkina jo ekonominius ir socialinius poreikius, o kelio servituto nustatymas sukeltų didelių nepatogumų ir nuostolių, neproporcingai apribotų jo teises.

6Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ieškovo žemės sklype keliu pažymėtu kadastro žemėlapio ištraukoje, patvirtintoje 2001 m. rugsėjo 11 d., kad atsakovė galėtų patekti į viešpataujantį daiktą – jai priklausantį žemės sklypą. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniais ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovė į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patekdavo važiuodama keliu, kuris buvo ir yra ieškovo žemės sklype. Tai, kad šis kelias buvo ir yra natūroje gali patvirtinti ir buvę šio žemės sklypo savininkai. Be to, 2013 m. rugpjūčio 21 d. Trakų rajono savivaldybės administracija atsakovei išdavė leidimą statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą. Jame nurodyta, kad atsakovė gali vykdyti statybos darbus pagal UAB „Trakuva“ 2002 metais parengtą statinio projektą, kurio sąlygų 11 punkte nurodytas įpareigojimas statytojui sutvarkyti esamą privažiavimo kelią į sodybą: išlyginti paviršių, dangai galima naudoti skaldą, kelio plotį neviršyti 3 m. Šios sąlygos, buvo suderintos su Trakų istoriniu nacionaliniu parku ir Trakų rajono savivaldybe. Taigi, šis įrodymas patvirtina, kad ginčo kelias buvo dar 2001 metais, nes tuo metu statytojas buvo įpareigotas sutvarkyti esamą privažiavimo kelią į sodybą. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kelias vedantis į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra kelias ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms yra pagrindas prašyti teismo nustatyti kelio servitutą. Atsakovė norėdama patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą automobiliu turi galimybę tai padaryti tik naudodamasi šiuo keliu, kuriuo kaip ir nurodyta aukščiau buvo visą laiką naudojamasi. Tik šiuo keliu iki atsakovės žemės sklypo gali patekti specialiųjų tarnybų, tokių kaip: gaisrinė, greitoji pagalba ir policija, automobiliai. Atsakovė nežino jokio kito alternatyvaus kelio, kuriuo operatyviai būtų galima privažiuoti iki atsakovės žemės sklypo. Todėl teismui nenustačius kelio servituto atsakovės naudai, atsakovė nebeturėtų galimybės automobiliu saugiai patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip pat kiltų rizika dėl specialiųjų tarnybų patekimo į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atsitikus kokiai nors nelaimei.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovę per 6 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti neteisėtai paklotą kelio dangą ieškovui priklausančiame žemės sklype, atstatyti dirvožemio, kuris buvo užpiltas žvyru, sluoksnį, atstatyti riboženklius. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo, ieškovas turi teisę išardyti neteisėtai paklotą kelio dangą ieškovui priklausančiame žemės sklype, atstatyti dirvožemio, kuris buvo užpiltas žvyru, sluoksnį, atstatyti riboženklius atsakovės lėšomis. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014 m. rugpjūčio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš atsakovės 383,35 € bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovės 20,51 € bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas nustatė, jog atsakovė į savo žemės sklypą gali patekti tiek per ieškovui priklausantį žemės sklypą, tiek miško keliuku. Atsakovė, teigdama, jog pasiekti savo nuosavybę, vykstant miško keliuku yra neįmanoma, kadangi jis yra labai prastos būklės, ir kaip to įrodymą pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, kuriame antstolis konstatuoja, kad pasukus miško keliuku ir parvažiavus ( - ) gatve apie 100 metrų sustojo, kadangi transporto priemonė pradėjo slysti, kelio danga buvo apledėjusi ir slidi. Šiuos atsakovės pateiktus faktus ir argumentus teismas įvertino kaip nepakankamus, kad pagrįstų būtinybę nustatyti kelio, einančio per ieškovo žemės sklypo dalį, servitutą ir tokiu būdu ribotų ieškovo teises į nuosavybę, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad dėjo kokias nors pastangas, kreipdamasi į atitinkamas institucijas dėl miško keliuko kokybės pagerinimo ir servituto suteikimo. Taigi, atsakovė į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą šiuo metu gali patekti natūroje esančiu ūkiniu miško keliu, kuris yra valstybinės reikšmės miške, kurį patikėjimo teise valdo Trakų miškų urėdija. Juolab, kad kaip minėjo liudytojas R. B., prižiūrėjęs statybos darbus atsakovės sodyboje, ūkiniu miško keliuku važinėdavo tuomet, kai ieškovas buvo uždraudęs naudotis keliuku einančiu per jo sklypą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi galimybę patekti į savo viešpataujantį žemės sklypą ūkinio miško keliu. Atsakovė neįrodė, kad šiuo atveju jos prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, taip pat neįrodė, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi, šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą ieškovo nuosavybės teisės ribojimą, todėl teismas atmetė reikalavimą dėl servituto nustatymo kaip nepagrįstą.

10Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija fakto, jog atliko kelio vedančio per ieškovo sklypo dalį, tvarkymo darbus, vadovaudamasi Trakų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 21 d. leidimu statyti, rekonstruoti atnaujinti statinį pagal UAB „Trakuva“ 2002 metais parengtą statinio projekto 11 punkto nurodymą statytojui sutvarkyti esamą privažiavimą į sodybą. Teismas padarė išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 21 d. leidimas bei UAB „Trakuva“ 2002 metais parengtas statinio projektas nelaikytini įgaliotų institucijų sprendimais, kurių pagrindu atsakovei būtų atsiradusi teisė atlikti kokius nors kelio gerinimo ar tiesimo darbus ieškovo žemės sklype įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė žinojo, jog kelio ruožas eina per ieškovo sklypo dalį, kaip ir žinojo, kad nėra nustatytas kelio servitutas, todėl savavališkai, be žemės sklypo savininko leidimo atlikdama kelio gerinimo darbus, turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę išardyti neteisėtai paklotą kelio dangą, atstatyti neteisėtai sunaikinto dirvožemio sluoksnį ir atstatyti riboženklius į buvusią vietą.

11Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo kelio vietoje būtų buvęs jodinėjimo keliukas. Iš suformuoto reikalavimo ir bylos medžiagos nėra aišku, ką ieškovas laiko jodinėjimo keliuku, kokius reikalavimus turėtų atitikti toks keliukas, tai yra koks jo plotis, danga ir pan. Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad iki parduodamas sodybą atsakovei, joje gyveno apie 10 metų ir praktiškai visada į savo sodybą važinėdavo ginčo keliu. Be to ir pats ieškovas patvirtino, kad keliu naudotis leisdavo kaimynui V. M., kadangi jautėsi jam dėkingas už tai, kad pastebėjo gaisrą jo sodyboje ir laiku iškvietė spec. tarnybas. Teismas padarė išvadą, kad ginčo kelio vietoje buvo danga, per kurią galėjo važinėti automobiliai ir kitoks transportas. Todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti jodinėjimo keliuką. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė yra pastačiusi tvorą ant jo sklypo ribos be suderinimo su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šio fakto jokiais įrodymais nepagrindė bei netikslino ir neįrodinėjo šių aplinkybių teismo posėdžių metu. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises turi aiškiai suformuoti reikalavimus bei pagrįsti juos. Nagrinėjamu atveju lieka neaišku, kur konkrečiai tvora pastatyta, koks pastatytos tvoros ilgis, be to, neaišku, ar tvora yra atsakovės teritorijoje, ar patenka į ieškovo, kokia būtent tai tvora, nes reikalavimas derinti tvoros statybą su gretimo sklypo savininkui taikomas ne visais atvejais. Todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą ant sklypo ribos.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovė G. V.-A. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

14Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Teismas neįvertino atsakovės realių galimybių tiek faktiškai, tiek teisiškai patekimui į savo žemės sklypą naudoti ūkinį miško keliuką. Servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ir sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį. Būtent tokios aplinkybės egzistuoja ginčo atveju. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ūkinis miško keliukas žiemos metu dažnai būna nepravažiuojamas, kadangi jo atskiros atkarpos yra nelygios, joms apledėjus arba pasidengus sniegu, važiuoti tampa pavojinga arba iš viso neįmanoma. Ūkinis miško keliukas yra skirtas miškų urėdijos gamybinėms reikmėms ir neužtikrina laisvo ir neriboto patekimo transporto priemonėmis prie atsakovės žemės sklypo. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atsakovės žemės sklypą galėtų pasiekti tik per ieškovo žemės sklype esantį kelią. Be to, per ieškovo žemės sklypą einantis kelias šios tarnybos transporto priemonėmis būtų būtinas norint pasiekti artimiausią vandens telkinį, kas yra būtina užtikrinti tinkamą pagalbos suteikimą gaisro atveju. Akivaizdu, kad į atsakovei priklausantį žemės sklypą bet kuri tarnyba, įskaitant policiją, greitosios pagalbos tarnybą, vyktų per ( - ) gatvę, o atsakovės žemės sklypą su šia gatve jungia būtent ieškovo žemės sklype esantis kelias. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Taip pat teismas neįvertino ir to, kad kelias ieškovo žemės sklype faktiškai egzistuoja jau labai ilgą laiką ir buvo naudojamas patekimui į atsakovės žemės sklypą. Tai reiškia, kad nustatytas servitutas faktiškai nesukurtų ieškovui jokių naujų suvaržymų.

162) Teismas nesivadovavo proporcingumo ir interesų derinimo principais, kurie yra esminiai, sprendžiant servituto nustatymo klausimus. Nurodydamas, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl miško keliuko kokybės pagerinimo, teismas iš esmės pripažino, kad ginčo metu šio keliuko kokybė nėra tinkama, negali užtikrinti patekimo į atsakovės žemės sklypą. Teismas neįvertino svarstytų alternatyvų per proporcingumo prizmę, tai yra neįvertino kiek atsakovui ir (ar) valstybei kainuotų miško keliuko sutvarkymas, jeigu jis apskritai yra leistinas ir įmanomas. Teismas neįvertino, kuriuo atveju būtų labiau suvaržytos kaimyninių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės, nustačius atsakovės prašomą servitutą, ar numačius, kad atsakovė turi naudotis miško keliu ir reikalauti, kad Trakų miškų urėdija jį sutvarkytų ir pritaikytų tinkamam naudojimui.

173) Teismas neatsižvelgė į tai, kad miško kelias, kuriuo turi naudotis atsakovė, nėra servitutinis. Teismas nusprendė, kad atsakovė turi važinėti per kitų savininkų žemės sklypus, neįvertinęs, kaip tai gali įtakoti tų savininkų interesus. Miško keliukas kerta ne tik valstybinį žemės sklypą, valdomą Trakų miškų urėdijos, tačiau ir kito nežinomo savininko žemės sklypą. Miško keliukas į bylą neįtraukto savininko sklypą dalina pusiau. Spręsdamas, jog atsakovė turi naudotis būtent šiuo keliu, teismas privalėjo įvertinti ieškovo interesų ir šio žemės sklypo savininko interesų pusiausvyrą. Nei Trakų miškų urėdija, nei žemės sklypo, kurį taip pat kerta miško keliukas, savininkas į bylą įtraukti nebuvo. Teismui sprendžiant dėl alternatyvių patekimo į atsakovės žemės sklypą variantų, jis turėjo pareigą nurodytus asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

184) Teismas, įpareigodamas atsakovę išardyti kelio dangą, atstatyti dirvožemio sluoksnį bei riboženklius, nepateikė jokių argumentų, kad atsakovė būtų sunaikinusi ieškovo žemėje dirvožemio sluoksnį ir (ar) riboženklius. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kokiais įrodymais remdamasis jis daro išvadas, kad atsakovė ieškovo žemės sklype sunaikino dirvožemį arba riboženklius. Todėl teismo išvados ir sprendimas yra neteisėti. Kelias, kurį atsakovė užpylė skalda ir vėliau sulygino, faktiškai egzistavo jau daugybę metų. Todėl įpareigojimas atstatyti dirvožemio sluoksnį ten, kur jis niekada neegzistavo, yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis CK 4.98 ir 1.138 straipsnių normoms. Sprendime nenurodyta nei kokia apimtimi, nei kurioje vietoje atsakovė turėtų atstatyti dirvožemio sluoksnį, kur ir kiek atstatyti riboženklių. Toks teismo sprendimas realiai negali būti įgyvendintas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. R. nesutinka su skundu, prašo palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą miško keliuku, todėl visos skunde nurodomos aplinkybės nėra laikytinos pakankamai svarbiomis servituto nustatymui. Atsakovė, pasirinkdama gyventi kaimo vietovėje, turėjo suvokti, kad žiemos metu, esant nepalankioms oro sąlygoms, visi keliai tampa sunkiai pravažiuojami. Pati atsakovė pripažino, kad ieškovui uždraudus važiuoti per jo sklypą, ji privažiavimui naudojosi miško keliuku. Šis miško kelias yra suprojektuotas kaip privažiavimas prie atsakovės sklypo teritorijų planavimo dokumente, kuris yra galiojantis, o atsakovė jo neginčijo. Priešgaisrinė tarnyba nenurodė, kad negali patekti į atsakovės žemės sklypą keliu, kuris yra suprojektuotas žemėtvarkos projekte. Jei gelbėjimo tarnybos manytų, kad suprojektuotas žemėtvarkos projekte kelias jiems netinka, tai inicijuotų teismą dėl servituto nustatymo savo iniciatyva. Atsakovė nėra pateikusi suderinto servitutinio kelio plano (schemos) su pažymėtomis servituto koordinatėmis ir atitinkančio teisės aktų reikalavimus, todėl ir dėl šios priežasties jos priešieškinys turėjo būti atmestas. Miško kelias yra viešas, todėl jis ir neturi būti servitutinis. Kito, nenurodyto, savininko ir Trakų miškų urėdijos neįtraukimas į bylą, nėra procesinės teisės pažeidimas. Dirvožemio ir riboženklių sunaikinimo faktas yra akivaizdus, jį patvirtina byloje esantys įrodymai: atsakovės ir liudytojų parodymai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas. Dirvožemis bei riboženkliai turi būti atstatyti ieškovo žemės sklypo dalyje, kaip yra nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos rašte – 280 metrų ilgio, 3 m pločio, kurį ieškovė užpylė žvyru.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

22Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo, neteisėtai nutiesto kelio dangos išardymo, dirvožemio bei riboženklių atstatymo.

23Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovui nuo 2011 m. gegužės 6 d. priklauso 1.3500 ha žemės sklypas, kurio kadastro duomenys nustatyti 2010 m. lapkričio 2 d., Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota šio sklypo servitutų, tačiau nurodyta, jog kelių plotą žemės sklype sudaro 0,0900 ha (t. I, b.l. 15). Atsakovei priklausantis, šalia esantis, žemės sklypas buvo privatizuotas 1993 m. birželio 30 d. (t. I, b.l. 155), atsakovė jį įsigijo 2013 m. kovo 6 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo kadastro duomenys užfiksuoti 1993 m. gruodžio 11 d. (t. I, b.l. 69-89). Antstolės B. P. 2014 m. liepos 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo užfiksuota, kad per ieškovui priklausantį žemės sklypą yra vykdomi kelio tiesimo darbai, tiesiamas kelias yra aukščiau nei pats sklypas, tai yra dirbtinai pakeltas – užpiltas žvyru, matyti numestas riboženklis, kuris žymėjo ieškovo sklypo ribą (t. I, b.l. 4-13). Atsakovei priklausančiame namų valdos žemės sklypo ribų plane yra pažymėtas kelias, vedantis prie sklypo, kuris kerta ir ieškovui priklausantį žemės sklypą (t. I, b.l. 162). VĮ „Trakų miškų urėdija“ nurodė, jog į atsakovei priklausantį žemės sklypą galima patekti keliu, einančiu per privačią valdą, taip pat VĮ „Trakų miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomame valstybinės reikšmės miške, esančiame 306 kv. 25, 26 miško sklypuose, yra ūkinis miško keliukas, skirtas miškų urėdijos gamybinėms reikmėms. Šiam keliui nėra suteiktas servitutas. Nors šis keliukas yra palyginti siauras, skirtas miško administravimui, tačiau VĮ „Trakų miškų urėdija“ neprieštarauja, kad šiuo keliuku būtų patenkama į privatų žemės sklypą (t. II, b.l. 30). Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog nuo valstybinio miško iki atsakovės sodybos yra kelias, einantis per ieškovo žemės sklypą, ir ieškovas sutinka šioje vietoje nustatyti servitutą, tačiau atsakovės atstovas nurodo, jog šiuo keliu nepravažiuos specialiosios transporto priemonės ir kita technika (t. I, b.l. 175).

24Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė iš oficialiai nutiestos ( - ) gatvės negali patekti į savo žemės sklypą, nekirsdama ieškovo žemės sklypo, tačiau Nekilnojamojo turto registre ieškovo žemės sklype nėra registruotas joks kelio servitutas. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Pirmos instancijos teisme buvo analizuojami du galimi alternatyvūs į atsakovės žemės sklypą galintys vesti keliai: nuo ( - ) gatvės per ieškovo žemės sklypą einantis kelias bei VĮ „Trakų miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomas ūkinis miško keliukas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (LAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

25Pirmos instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį dėl servituto nustatymo, motyvuodamas tuo, jog atsakovė į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą šiuo metu gali patekti natūroje esančiu ūkiniu miško keliu, kuris yra valstybinės reikšmės miške, be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad dėjo kokias nors pastangas, kreipdamasi į atitinkamas institucijas dėl miško keliuko kokybės pagerinimo ir servituto suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas turi bylą išspręsti iš esmės, tai yra nagrinėjamu atveju išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl servituto nustatymo. Atmesdamas atsakovės priešieškinį, pirmos instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo, kadangi atsakovė ir toliau negali be kliūčių patekti prie savo žemės sklypo. Pažymėtina, kad prie VĮ „Trakų miškų urėdija“ rašto pridėta žemės sklypų bei į juos vedančių kelių schema patvirtina, kad VĮ „Trakų miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomas kelias neprieina prie pat atsakovės žemės sklypo, tačiau veda prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ir, norint šiuo keliu pasiekti atsakovės žemės sklypą, vis tiek būtina kirsti ieškovui priklausantį žemės sklypą (t. II, b.l. 31). Šią aplinkybę pirmos instancijos teismas užfiksavo ir 2015 m. sausio 13 d. vietos apžiūros protokole. Be to, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktą informaciją, jog gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliai į atsakovei priklausantį žemės sklypą atlikti gelbėjimo darbų vyktų ( - ) gatve (t. II, b.l. 35). Taigi, gaisro ar kito nelaimingo atsitikimo atveju specialiosios tarnybos negalėtų operatyviai patekti prie atsakovei priklausančio sklypo per ūkinį miško kelią. Be to, pati VĮ „Trakų miškų urėdija“ patvirtino, kad ūkinis miško keliukas yra palyginti siauras, skirtas miško administravimui. Darytina išvada, kad ne visomis transporto priemonėmis objektyviai galima juo privažiuoti prie atsakovės žemės sklypo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog VĮ „Trakų miškų urėdija“ šį keliuką valdo tik patikėjimo teise, ieškovo ir atsakovės žemės sklypai yra Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinėje zonoje, miškų parko teritorijoje (t. I, b.l. 125). Todėl būtina nustatyti, ar miško ūkinio kelio platinimas ir jo būklės pritaikymas važiavimui didesniu gabaritų transporto priemonėms yra galimas, atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymo, Trakų nacionalinio parko nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų nustatytus reikalavimus. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti servitutą, nes atsakovė neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą (tiek važiuodama ūkiniu miško keliuku, tiek norėdama patekti į savo žemės sklypą tiesiai iš ( - ) gatvės).

26Pripažintina, kad esminis šalių ginčas kilo dėl servituto vietos parinkimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama nustatyti servitutą, nurodė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė UAB „Traksalis“ 2014 m. parengtą žemės sklypo planą su pažymėtu 1456 kv.m keliu, einančiu per ieškovo žemės sklypą ir jungiančiu ( - ) gatvę ir atsakovės žemės sklypą (t. II, b.l. 4). Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su atsakovės prašoma nustatyti servituto vieta, nurodė, jog atsakovė gali naudotis miško keliuku ir jis sutiktų, kad atsakovė iš miško keliuko į savo sklypą patektų per atsakovui priklausančio sklypo dalį, tačiau nepateikė plano su šiuo galimu kelio servitutu, įrodymų, jog toks servituto nustatymas atitiks saugomas teritorijas reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir pan. Pirmos instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pateikti įrodymus, kad galima įrengti servitutinį kelią jo nurodomoje vietoje pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Taigi, pirmos instancijos teismas byloje netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas (CPK 12, 178 straipsniai).

27Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Pirmos instancijos teismas, siekdamas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, privalėjo šalims išaiškinti ir galimybę reikalauti tam tikros kompensacijos už kelio servituto nustatymą.

28Po apeliacinio skundo pateikimo, atsakovė 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu O. K., kuriai priklauso žemės sklypas, per kurį taip pat turėtų eiti atsakovės prašomas nustatyti kelio servitutas. O. K. taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nurodydama, jog atsakovės pateiktame UAB „Traksalis“ 2014 m. parengto žemės sklypo plane pažymėtas 1456 m.kv. kelias yra įsiterpęs į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl, nagrinėjant galimybę atsakovei nustatyti servitutą pagal planą, būtina išsiaiškinti, ar nebus pažeistos ir kokią įtaką turės šios servituto nustatymas pareiškėjos nuosavybės teisėms.

29Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Prie VĮ „Trakų miškų urėdija“ rašto pridėta žemės sklypų bei į juos vedančių kelių schema patvirtina, kad šalia ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų yra dar vienas sklypas Nr. 7940/5:125, prie kurio nėra pažymėtas priėjimas iš ( - ) gatvės, taip pat nematyti jokio kito kelio, vedančio į šį sklypą. Prie ( - ) gatvės ir ieškovui priklausančio žemės sklypo yra O. K. priklausantis žemės sklypas, kurį galimai kerta kelias, kuriuo atsakovė norėtų patekti prie savo namų valdos (t. II, b.l. 31). Todėl pirmos instancijos teismas privalėjo į bylą trečiaisiais asmenimis traukti visus gretimų sklypų, per kuriuos gali eiti atsakovės prašomas nustatyti kelio servitutas, savininkus bei tuos gretimų žemės sklypų savininkus, kurie bus faktiškais šio kelio naudotojais. Taip pat į bylą turėjo būti įtrauktos ir tos valstybinės institucijos, kurios yra ar gali būti atsakingos už priėjimo prie atsakovės žemės sklypo formavimą, tai yra Generalinė miškų urėdija bei Nacionalinė žemės tarnyba.

30Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio bei priešieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus. Be to, pirmos instancijos teismas neįtraukė į bylą visų asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis gali būti susijęs teismo sprendimas. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

32Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę ieškovui priklausančiame žemės... 6. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Pareiškė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, jog atsakovė į savo žemės sklypą gali patekti tiek per... 10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija fakto, jog atliko kelio vedančio... 11. Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo kelio vietoje būtų... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovė G. V.-A. prašo panaikinti Trakų rajono... 14. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Teismas neįvertino atsakovės realių galimybių tiek faktiškai, tiek... 16. 2) Teismas nesivadovavo proporcingumo ir interesų derinimo principais, kurie... 17. 3) Teismas neatsižvelgė į tai, kad miško kelias, kuriuo turi naudotis... 18. 4) Teismas, įpareigodamas atsakovę išardyti kelio dangą, atstatyti... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. R. nesutinka su skundu, prašo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo, neteisėtai nutiesto kelio... 23. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovui nuo 2011 m. gegužės 6 d.... 24. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė iš oficialiai... 25. Pirmos instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį dėl servituto... 26. Pripažintina, kad esminis šalių ginčas kilo dėl servituto vietos... 27. Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 28. Po apeliacinio skundo pateikimo, atsakovė 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė... 29. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo... 30. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 31. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 32. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir...