Byla e2A-417-755/2017
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys V. K. ir Ž. K

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB "Energijos skirstymo operatorius" ir atsakovės R. V. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-92-964/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys V. K. ir Ž. K.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. ieškovė AB "Energijos skirstymo operatorius" prašė nustatyti atsakovei R. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui pagal UAB „Remonto ir statybos projektas” parengtą „Žemės sklypo planą” LKS koordinačių sistemos taškuose a ((duomenys neskelbtini)), b ((duomenys neskelbtini)), c ((duomenys neskelbtini)), d ((duomenys neskelbtini)) 32,0 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti pagal išduotas prijungimo sąlygas bei projektavimo darbų užduotį projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, vykdydama Elektros energetikos įstatymu jai, kaip skirstomųjų tinklų operatorei nustatytą pareigą, taip pat siekdama plėtoti savo skirstomuosius tinklus, pagal trečiojo asmens V. K. pateiktą paraišką išdavė Prijungimo sąlygas pastato – pirties (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimui prie ieškovės elektros tinklo. Pagal Prijungimo sąlygas ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti reikiamo skerspjūvio 0,4 kV kabeliu liniją (KL), prijungiant ją nuo 0,4 kV OL L – elektros tinklo 100/32, iš S-409, ant V. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su savininkais suderintoje vietoje.
  2. Ieškovė pateikė projektavimo užduotį, pagal kurią UAB „Remonto ir statybos projektas“ turėjo parengti prijungimo prie ieškovo elektros tinklo projektą, tačiau pastaroji pranešė , jog negali toliau vykdyti projektavimo darbus, kadangi sklypo savininkė R. V. nesutinka dėl projektuojamos linijos tiesimo per jai priklausantį žemės sklypą.
  3. Iki trečiųjų asmenų sklypo nėra įrengta elektros oro linijų. Tokia linija įrengta tik iki atsakovės namo. Projektuojama 0,4 kV požeminės elektros kabelių linija neitų lygiagrečiai esamos žemos įtampos 0,4 kV elektros perdavimo oro linijos. Oro linijos reiktų įrengti maždaug penkis kartus daugiau, nei požeminės kabelinės, o žemės sklypo servituto vis vien reikėtų. Tiekiant elektrą oro linija, jos kokybė nėra gera, todėl buvo pasirinktas požeminės kabelinės linijos tiesimas. Dėl prastesnės kokybės, didesnio pažeidžiamumo nei kabelis, oro linijos apskritai nebeįrenginėjamos. Per atsakovės sklypą būtų nutiesta apie 22 m. kabelio, bet pridėjus apsaugos zonas, reiktų 32 kv.m. servituto. Požeminis elektros kabelis būtų tiesiamas uždaru būdu, todėl atsakovė jokių žymesnių apribojimų nepatirtų. Jos žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio, nors realiai ji jokios veiklos tame sklype nevykdo. Ji, nutiesus požeminę elektros kabelių liniją, nepasikeistų, tik negalima būtų arti giliau nei 1 m. Atsakovė nuostolių nepatirtų ,želdinių, sodinių ginčo vietoje nėra. Mano, kad kompensacija atsakovei turėtų būti priteista vienkartine išmoka, nes nuostoliai būtų patirti vieną kartą. Ieškovė savo praktikoje netaiko periodinių išmokų.
  4. Atsakovė R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad servituto nustatymo būtinumas siejamas tik su ieškovės prisiimtų įsipareigojimų ir sudarytų sutarčių vykdymu, su įsipareigojimu įrengti požeminį elektros kabelį iki V. K. žemės sklypo ribos, t.y. su ateityje norimu įrengti, o ne jau suformuotu nekilnojamojo turto objektu, kuris galėtų būti vertinamas kaip viešpataujantis daiktas. Atsižvelgiant į tai, servituto nustatymo būtinumo nėra. V. K., kaip viešpataujančio daikto (žemės sklypo) savininkė, iš atsakovės nieko neprašė, nesitarė ir nereikalavo. Teigė, kad sudarytų servituto nustatymo sutartį, jei jis būtų atlygintinas.
  5. V. K. siūlė pasinaudoti kitais būdais turėti savo žemės sklype elektros energiją, tokiais kaip elektros generatoriai, saulės baterijos, vėjo jėgainės ir t.t. Atsakovė bandė tartis su ieškove dėl atlygintino servituto, bet nesėkmingai. Atsakovės paskaičiavimu servituto dydis turėtų būti 300 Eur per metus.
  6. Trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad jai priklauso pastatas – pirtis, tačiau negali tinkamai juo naudotis, kadangi jos įrengimo darbams, o po to pastato naudojimui reikalinga elektros energija.
  7. Trečiasis asmuo Ž. K. pritarė, kad pastato negali toliau įrenginėti, kadangi tam reikalinga elektros energija. Teigė, kad bandė naudoti alternatyvius elektros energijos gavimo būdus (saulės kolektorių, vėjo jėgainę, elektros generatorių), bet nei vienas jų nepasiteisino. Elektros generatorius kelia didelį triukšmą, o esant nedideliam sklypui jo toliau perkelti nėra galimybės. Saulės kolektoriaus naudojimas neefektyvus dėl nedidelio saulės kiekio, o vėjo jėgainė netinka dėl uždaros teritorijos, miško, kur vėjo beveik nebūna.
  8. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino.
  9. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m.sausio 10 d.sprendimu ieškinį patenkino , nustatė R. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Remonto ir statybos projektas” parengtą „Žemės sklypo planą” LKS koordinačių sistemos taškuose a ((duomenys neskelbtini)), b ((duomenys neskelbtini)), c ((duomenys neskelbtini)), d (x=6131501.52, y=603750.13) 32,0 kv. m. (trisdešimt dviejų kvadratinių metrų) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. TS-47240-13-0618 bei projektavimo darbų užduotį Nr. PU-47240-13-0618 projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją. Priteisė R. V. iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10 Eur kompensaciją kas metus už suteiktą servitutą, šią sumą sumokant iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos. Priteisė AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės R. V. 31 Eur žyminio mokesčio išlaidų, valstybei iš atsakovės R. V. 8,13 Eur pašto išlaidų.
  2. Nurodė, kad Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
  3. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą. CK 4.111 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
  4. V. K. ir Ž. K. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš visų pusių yra apsuptas atsakovės žemės sklypo. Iki trečiųjų asmenų žemės sklypo nėra nutiesta elektros linija, todėl jie naudotis ieškovės tiekiama elektra negali. Elektros energijos poreikis pastato eksploatavimui visuotinai suprantamas, todėl teismas dėl paties poreikio plačiau nepasisakė, spręsdamas dėl elektros energijos gavimo galimybių sutiko su ieškovės, trečiųjų asmenų argumentais, kad pasirinktas variantas- nutiesti požeminę elektros kabelių liniją per atsakovės žemės sklypą yra racionaliausias, ekonomiškiausias ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
  5. Trečiųjų asmenų žemės sklypas labai nedidelis, užimantis tik 0,0243 ha. Elektros generatoriaus eksploatavimas sukeltų didelį triukšmą, kurio dėl nedidelio sklypo ploto išvengti nėra galimybės. Saulės kolektoriaus, kaip ir vėjo jėgainės, naudojimas neekonomiškas.
  6. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl oro linijos iki V. K. žemės sklypo įrengimo, nes, pirma, jai įrengti žemės servituto taip pat reikėtų. Antra, oro linija būtų vedama per didesnį (kone penkis kartus) atsakovės žemės sklypo plotą. Svarbu ir tai, kad ieškovas nebetiesia naujų oro linijų dėl mažesnio jų eksploatavimo saugumo ir sudėtingesnio aptarnavimo. Oro linijos ir požeminės elektros kabelių linijos nutiesimo sąnaudos panašios, tik įvertinus tai, kad tiesiant oro linijas, jų tiesti reiktų žymiai daugiau (apie 5 kartus), bendros elektros energijos linijos tiesimo sąnaudos atitinkamai būtų didesnės, nei tiesiant požeminę elektros kabelių liniją.
  7. Ieškovo nurodomas požeminės elektros energijos perdavimo linijos tiesimo variantas racionaliausias ir dėl to, kad būtų vykdomas uždaru būdu, todėl atsakovė žymesnių žemės naudojimo apribojimų nepatirtų, nebūtų pažeidžiamas viršutinis žemės sluoksnis.
  8. Kabelinės linijos trąsa yra suprojektuota šalia esamo keliuko, nuo esamos žemos įtampos oro linijos L-100, atramos Nr. 100/32 iš transformatorinės pastoties S-409, per žemės sklypą, kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. K., žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. K., E. K., A. K. ir P. K.. Iš visų šių žemės sklypų savininkų ieškovas gavo pritarimą, su jais pasirašytos servituto nustatymo sutartys. Žemės sklypams, plane pažymėtiems atkarpomis tarp taškų 1-2 ir 3-4, yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
  9. Ieškovas ketina požeminę elektros kabelių liniją tiesti prie pat kelio, tokiu būdu sudarant dar mažesnę R. V. žemės sklypo naudojimo apribojimų tikimybę. Kabelinė linija būtų įrengta 0,7-0,8 m gylyje, todėl kasimo, arimo darbai iki saugaus gylio nedraudžiami, tačiau elektros energijos kabelių linijos įrengimo vietoje ir jos apsaugos zonoje negalėtų sodinti medžių, statyti statinių.
  10. Planuojama tiesti 209 m. ilgio kabelio liniją, iš kurios 22 m. ilgio linija suplanuota per atsakovės sklypą. Linijai reikalinga skirti po 1 m. apsaugos zoną nuo linijos konstrukcijų kraštutinių taškų, todėl iš viso nustatytas 32 kv.m. ploto servitutas.
  11. Servituto atsakovės žemės sklypo daliai nustatymas yra realiausias, ekonomiškiausias ir mažiausiai ribojantis atsakovės teises būdas pašalinti objektyvias kliūtis, trukdančias ieškovui prijungti V. K. sklype esančią pirtį prie elektros įrenginių. Nustačius servitutą ir išsprendus jo atlygintinumo klausimą, bus išlaikyta viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, atsakovės nuosavybės teisės ribojimas nebus neproporcingas ieškovės ir trečiųjų asmenų gaunamai naudai.
  12. Atsakovės žemės sklypo dalyje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, auga žolė, miško nėra, taigi, nustačius servitutą, atsakovė nuostolių dėl sunaikintų pasėlių, sodinių ar miško nepatirtų. Atsakovės žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio ir po požeminės elektros kabelių linijos nutiesimo nepasikeis. 32 kv. metrų plote 0,7-0,8 m gylyje nutiesus kabelinę oro liniją, atsakovė patirs suvaržymus dėl darbų atitinkamame saugiame gylyje. Sprendė, kad turi būti atlyginta dėl patiriamų žemės sklypo naudojimo suvaržymų.
  13. Spręsdamas dėl atlyginimo dydžio, teismas vertino tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovės 7,05 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 3 063 Eur. Vadinasi, 1 kv.m. - 0,0436 Eur, o 32 kv.m. - 1,4 Eur. Nustačius neterminuotą servitutą, atsakovė nuosavybės teisės į 32 kv.m. žemės sklypo dalį nepraras, tačiau neterminuotai patirs aukščiau nurodytus apribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad apribojimai ir nepatogumai nebus vienkartiniai, o tęsis neterminuotai (ieškovas nuolat prižiūrės elektros liniją), įvertinęs vidutinę atsakovės žemės sklypo vertę, apribojimų pobūdį, pagal Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį operatoriui sumokėtą pinigų sumą (daugiau nei 1000 Eur) bei aplinkybę, kad nutiesus kabelinę elektros liniją, pati atsakovė įgys geresnes galimybes prisijungti prie jos ir pagerinti gaunamos elektros kokybę, sprendė, kad atsakovei priteistina periodinė 10 Eur kompensacija kas metai.

5III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniais skundais abi šalys skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą- ieškovė prašo jį pakeisti servituto nepriteisiant arba priteisti jį ne didesnį kaip 1,4 Eur vienkartinė kompensacija, atsakovė – ieškinį atmesti.
  2. Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė servituto dydį- jis turėjo būti nustatytas ne didesnis nei 1,4 Eur vienkartinė išmoka, nes jo sąnaudos bus įtrauktos į ieškovės išlaidas, kas sudarys prielaidas padidinti vartotojams elektros tarifą.
  3. Teismas netinkamai nustatė servituto dydį ir jo periodiškumą, nes servitutu niekaip netrukdoma naudoti sklypu pagal jo paskirtį, servituto sąlygotas žemės vertės pokytis vienkartinis, nes požeminės linijos aptarnavimo poreikis minimalus ir nenuolatinis.
  4. Neįvertinta, jog pati atsakovė turės galimybę gauti kokybiškesnę elektros energiją.
  5. Skundžiama sprendimo dalis dėl periodinės kompensacijos mokėjimo sunkiai įvykdoma , nes įmonėje nėra sukurto mechanizmo tokias kompensacijas administruoti ir mokėti.
  6. Atsakovė apeliaciniame skundė nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė jos siūlymą pratęsti jau esamą oro liniją iki trečiųjų asmenų sklypo ribos, kas pašalintų prašomo servituto poreikį.
  7. Servitutas reikalingas ir naudingas tik ieškovei, kas nesąlygoja servituto būtinumo.
  8. Požeminė elektros tiekimo liniją dar tik ketinama sukurti, todėl kol jos nėra ieškovė neturi teisės reikalauti servituto svetimame sklype. Patys tretieji asmenys reikalavimo dėl servituto neteikė.
  9. Netinkamai išspręstas ir kompensacijos dydžio klausimas. Sutikdama su servitutu, ji pageidavo gauti 300 Eur kompensaciją kas metai. Priteistas 10 Eur kasmetinė kompensacija per maža, nes neatsižvelgta, jog servitutas nustatomas skersai įvažiavimo į jos namų valdą, jis susietas su didesnio pavojaus šaltiniu,jo trukmė neribota, ieškovė gaus nuolatines pajamas. Servitutas iš esmės nebūtinas, nes elektra gali būti aprūpinama kitais būdais.
  10. Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti.

6Teismas konstatuoja:

7Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, atsakovės atmetamas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis, 320 straipsnis).
  2. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Esminiai atsakovės skundo argumentai yra: a) teismas be pagrindo atmetė atsakovės siūlymą pratęsti jau esamą elektros energijos tiekimo oru liniją iki trečiųjų asmenų sklypo; b) siekiama nutiesti linija naudinga tik ieškovei, rangovams ir tretiesiems asmenims, o naudingumas ar patogumas negali būti priežastimi servitutui nustatyti; c) ieškovė tik ruošiasi tiesti požeminę liniją, tad negali reikalauti dar vieno servituto neegzistuojančiam daiktui; d) tretieji asmenys, kaip žemės sklypo savininkai ,sklypu gali naudotis kaip ir iki šiol, servituto jie neprašo; e) netinkamai išspręstas servituto dydžio nustatymas.
  4. Ieškovė nesutinka tik su nustatyto servituto dydžiu – 10 Eur kasmet servituto nustatymas nepagrįstas ir neprotingas , jis negali viršyti 1,4 Eur vienkartinio servituto.
  5. Atsižvelgiant į šalių keliamus klausimus, dėl jų pasisakoma.

9Dėl atsakovės apeliacinio skundo dalies – dėl servituto nustatymo galimybės

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovės keliami klausimai dėl servituto nustatymo reikalingumo, galimybės ir apimties pirmosios instancijos teismo, priešingai atsakovės tvirtinimui , išspręsti tinkamai, teismo sprendimas šiais klausimais tinkamai pagrįstas ir motyvuotas .
  2. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
  3. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes dėl servituto nustatymo galimumo ir reikalingumo , toje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, vertino įrodymus, todėl jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 ir185 straipsniai).
  4. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
  5. Sutinkamai su CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal CK 4.123 straipsnį gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Servituto nustatymo galimybė skirstomųjų tinklų operatoriams , tiesiant naujus tinklus, numatyta ir Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje.
  6. Taigi, tokio servituto nustatymo galimybė numatyta įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime yra pabrėžęs, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui. Elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010).
  7. Pastebima, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog servituto nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas net ir konstatavus faktinę aplinkybę, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos jau nutiestos, kai nustatomas poreikis privatinės teisės normomis suvaržyti tarnaujantįjį daiktą (žemės sklypą) viešpataujančiojo daikto tinkamam naudojimui užtikrinti( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).
  8. Taigi, aplinkybė, jog į atsakovės sklypą jau ateina elektros energijos tiekimo oro linija, savaime nereiškia, jog negalimas kito servituto nustatymas dar tik suprojektuotai linijai , o būtina naudotis esama komunikacija ją pratęsiant.
  9. Klausimą dėl servituto nustatymo gali kelti tiekimo linijos įrengėjas, o ne žemės sklypo į kurį ketinama tiekti elektros energiją savininkas( naudotojas), todėl teisiškai nesvarbu, kad šio sklypo savininkai savarankiško reikalavimo neformulavo.
  10. Nors pagal bylos duomenis servitutas elektros oro linijai eksploatuoti atsakovės žemės sklypo daliai, kurioje yra elektros įrenginių apsaugos zona, nėra įregistruotas, bet elektros oro linijos apsaugos zonos reikalavimai atitinkami reikalavimai taikyti ir dabar. 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 18–22 punktuose nurodyti veiklos žemės sklypuose, kuriuose yra nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona, apribojimai, kurių privalo laikytis žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai, t. y. elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus.
  11. Pastebima, jog siūlydama pratęsti esamą oro liniją atsakovė faktiškai ir siūlo pakeisti faktinį servitutą jį išplečiant , bet tik kitokio turinio ( ne požeminei, o oro linijai).Vienok, abiem atvejais turėtų būti nustatomi suvaržymai naudotis žemės sklypu, o esant oro linijos naudojimo servitutai ribojimai būtų netgi platesni ( oro linijos apaugos juosta po 2 metrus į kiekvieną pusę, požeminės linijos atveju- po 1 metrą, pati linija kelis kartus ilgesnė ).
  12. Tai, jog nustatomas servitutas tiekti energijai komercinėmis sąlygomis jo nustatymo galimybės nepašalina, kadangi akivaizdu, jog ieškovė tik tokiomis sąlygomis ją ir gali tiekti.

10Dėl skundų dalių, susijusių su kompensacijos už servitutą dydžiu

  1. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami.
  2. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.).
  3. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją (žr.,pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
  4. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
  5. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
  6. Nors ieškovė nesutinka su teismo nustatytu servitutu po 10 Eur kas metai, bet jos siūlomas nustatyti 1,4 Eur dydžio vienkartinis servitutas dėl jo dydžio faktiškai reiškia neatlygintino servituto reikalavimą, kuris, kaip minėta galima, tik išimtinais atvejais ( 19 punktas), kokio šiame ginče nėra pagrindo konstatuoti.
  7. Nors apeliantė kritikuoja teismo sprendimą, kad šis nesivadovavo teismų praktikos kriterijais nustatant kompensacijos dydį, bet, kolegijos vertinimu, toks teiginys pagrįstas tik dalinai.
  8. Pirmos instancijos teismas nurodė atsižvelgęs Vyriausybės 2004-12-02 nutarime “Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos ,mokamos už naudojimasį administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniai , apskaičiavimo metodika“ ir tą nuoroda tinkama. Teismas pagrįstai įvertino, kad šiuo metu linijos nutiesimas žalos nepadarys, ūkininkavimo žemės sklype neapsunkins, pagrįstai konstatavo, jog linijos buvimas reiškia, jog apribojimai nebus vienkartiniai .
  9. Įstatyme nėra detalizuota kada priteistinas vienkartinis, kada periodinis servitutas.
  10. Ieškovės kaip komercine veikla besiverčiančio subjekto argumentas, jog kasmetinio servituto mokėjimai bus sunkiai techniškai įvykdomi kolegijos vertinamas kaip nepagrįstas- jis turi apskaitos darbuotojus, įrangą, kitas technines priemones.
  11. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teisme liko neįvertinta,jog 10 Eur kas metai dydžio, kuris vertinama kaip nedidelis, neterminuotas servitutas reiškia, jog su laiku dėl kainų didėjimo, infliacijos ir kitų nuo šalių nepriklausančių priežasčių jis taps faktiškai beveik beverčiu. Todėl, kolegijos vertinimu, tikslingesnis buvo didesnės vertės, bet vienkartinės kompensacijos nustatymas.
  12. Vienu iš kriterijų nustatant kompensacijos dydį teismas naudojo sklypo vidutinę rinkos vertę - 3063 Eur. Vienok, iš Registrų centras duomenų banko išrašo matosi, jog tokia kaina konstatuota 1999 metais (apie 440 Eur už 1 hektarą). Nors atsakovė neteikė individualizuotų duomenų apie žemės rinkos vertę, kolegija vertina, jog žemės rinkos vertės pokyčių per 18 metų labiausia tikėtina, jog sklypo rinkos vertė didesnė.
  13. Tai, jog dėl servituto ieškovė galės tiekti elektros energiją trečiojo asmens sklypui kolegijos vertinumu įtakos kompensacijos dydžiui neturi, nes tokią naudą ieškovė gautų ir pratęsus oro liniją kam pati atsakovė neprieštarauja.
  14. Atsakovės skundo argumentas,jog servitutas siejamas su didesnio pavojaus šaltiniu vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas. Didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala ( CK 6.270 straipsnis) kaip ir kitokia padaryta ateityje žala turės būti atlyginta vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, o nustatyto servituto dydis ir jo periodiškumas tam teisinės reikšmės neturi.
  15. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju konkrečių palyginamų duomenų apie turto nuvertėjimą atsakovė nepateikė.
  16. Kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Be to, remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko. Įvertinant pasakytą, tą, jog dėl nustatyto servituto suvaržymai naudotis sklypu pagal jo dabartinę paskirtį bus minimalūs, linija eis greta esamo servitutinio kelio, tad žemės naudojimo realūs pokyčiai, pvz. poreikis statybai, mažai tikėtini, vadovaudamasi ir protingumo 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kolegija sprendžia, jog pagal teismo nustatytą servitutą už jį turi būti sumokėta vienkartinė 300 Eur dydžio kompensacija.
  17. Apeliacinės instancijos teismas,naudodamasis diskrecijos teise ,pakeitė tik kompensacijos mokėjimo formą ir dydį, o sprendimą iš esmės paliko galioti, todėl apibendrinamai vertinama, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas dalinai – 50 proc., atsakovės- atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o ieškovės patirtos apeliaciniame procese atlyginamos pusiau. Ji sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl atlygintina pusė šių išlaidų-7,5 Eur.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

12ieškovės AB ESO apeliacinį skundą tenkinti dalinai, atsakovės R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį dėl kompensacijos už nustatytą servitutą išdėstyti taip: “priteisti atsakovei R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į.k. 304151376, 300 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą“.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas .

Priteisti AB „Energijos skirstymo operatorius“, į.k. 304151376, iš R. V., a.k(duomenys neskelbtini) 7,5 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismo procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai