Byla 2-506-713/2013

Dėl nuostolių priteisimo subrogacijos tvarka

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei,

2Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės UAB „Gilius ir ko“ atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiojo asmens UAB „Inžinera“ (UAB „Molestos inžinerija“) atstovei advokatei Astai Skujytei, nedalyvaujant Lenkijos kompanijos „Z.P.M.I. Georgiel“, J. G. atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Gilius ir ko“, trečiajam asmeniui UAB „Inžinera“, išstojančiai ieškovės pusėje, Lenkijos kompanijai „Z.P.M.I. Georgiel“, J. G. dėl nuostolių priteisimo subrogacijos tvarka, ir,

Nustatė

3Ieškovė AB „DK „PZU Lietuva“ ieškiniu (3-5 b.l.) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gilius ir ko": 1) 64 460,47 Lt žalos; 2) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovės atstovas advokatas Renaldas Baliūtis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2008-10-18 tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva" ir trečiojo asmens (draudėjo) UAB „Molestos inžinerija" buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis, pagal kurią buvo apdrausti draudėjo turtiniai interesai, susiję su pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba, inžinerinių tinklų montavimu ir remontu.

52008-11-18 statybos objekte - poilsio namuose „Žiogelis", Baršėnų k., Kraunų sen., Rokiškio r., įvyko avarija - trūko šildymo sistemos kolektoriaus eurokonusinis nipelis 3/41/2 ir išsiliejęs šildymo sistemos termofikacinis vanduo užliejo statybos objekto patalpas. Objekte statybos darbus atliko trečiasis asmuo (subrangovas) UAB „Molestos inžinerija“. Ieškovė minėto įvykio nepripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos neišmokėjimo. Trečiasis asmuo kreipėsi į teismą ir 2011-10-21 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo įvykį pripažino draudžiamuoju, UAB „Molestos inžinerija“ pareikštą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 60 8610,47 Lt draudimo išmoką. Priteistą draudimo sumą ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Molestos inžinerija“. Ieškovė reikalauja išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens atsakovės CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi, ieškovės nuomone, atsakovė trečiajam asmeniui pardavė nekokybišką prekę. Trečiasis asmuo kolektorių 2008-01-21 įsigijo iš atsakovės UAB „Gilius ir ko" pagal PVM sąskaitą- faktūrą GIV 05-11971 ir sumontavo statybos objekte - poilsio namuose „Žiogelis". Atsakovė UAB „Gilius ir ko" garantavo perduoto daikto - šildymo sistemos kolektoriaus - kokybės atitikimą teisės aktų reikalavimams; kolektoriaus kokybės atitikimą gamintojo nustatytiems standartams pagal 2005-04-29 gamintojo ZPMI „GORGIEL" J. G. kokybės sertifikatą bei 2007-03-27 gamintojo atitikties deklaraciją. Šildymo sistemos kolektorius buvo įsigytas 2008-01-21, daikto trūkumai atsirado 2008-11-18, kuomet trūko šildymo sistemos kolektoriaus eurokonusinis nipelis 3/41/2 ir buvo užlietos statybos objekto patalpos. L. U. ekspertizės akto išvados, 1 punkte nurodyta, kad pastato ir patalpų, juose buvusių daiktų apgadinimų atsiradimo priežastis - vandens išsiliejimas iš šildymo sistemos per įtrūkusį šildymo sistemos kolektoriaus, sumontuoto pastato antro aukšto ašyje 4, redukcinį nipelį. Ekspertizės akto išvadų 2 punkte konkrečiai įvardijama kolektoriaus įtrūkimo priežastis, - nekokybiškas šildymo sistemos kolektoriaus redukcinis nipelis. Tokia pat išvada padaryta ir 2011-05-18 teismo ekspertizės akto Nr. 11-05/19 išvadose, nurodant avarijos labiausiai tikėtiną priežastį - netinkamos kokybės detalę (nipelį). Ieškovės nuomone, pagrindinė ir vienintelė atsiradusių nuostolių priežastis yra nekokybiškas šildymo sistemos kolektoriaus eurokonusinis nipelis, kurį pardavė atsakovė UAB „Gilius ir Ko". Nipelis yra kolektoriaus sudėtinė dalis, jis įtrauktas į 9 žiedų komplektą. Pirktas nipelis yra būtent iš to komplekto, kuris įsigytas iš atsakovo. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė pareigą perduoti kokybišką daiktą - šildymo sistemos kolektorių -, kurio sudedamąja dalimi yra nipelis, dėl šios priežasties buvo užlieti UAB „Molestos inžinerija" statybos objektas - poilsio namai „Žiogelis", esantys Baršėnų k., Kraunų sen., Rokiškio r., ir objektui padaryta žala. Atsakovei kaip pardavėjai kyla atsakovės civilinė atsakomybė ir kartu atsiranda ieškovei UAB DK „PZU Lietuva" pagal CK 6.256 str. 1 d. nauja prievolė atlyginti kitos sutarties šalies, trečiojo asmens UAB „Molestos inžinerija“ iš atsakovės įsigijusios nekokybišką daiktą (statybos produktą), patirtus nuostolius subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str. 1 d., 2 d.), t.y. ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ įstojus į žalą patyrusios UAB „Molestos inžinerija" ir atsakovės UAB „Gilius ir ko" prievolę, pereina teisė žalos (nuostolių) reikalauti iš atsakingo už žalą asmens, iš atsakovės UAB „Gilius ir Ko". Ieškovės patirtą žalą sudaro 2011-10-02 Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta ir iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva" priteista 60 860,47 Lt draudimo išmoka bei 3600,00 Lt išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą, todėl ieškovė prašo priteisti 64460,47 Lt žalos atlyginimo.

6Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu taikyti senaties terminą. Ieškovės nuomone, ji nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, kadangi ieškovė terminą skaičiuoja nuo 2011-12-13, kada ieškovė išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui; nuo šios dienos ieškovei atsirado ir subrogacijos teisė.

7Trečiasis asmuo UAB „Inžinera“ (UAB „Molestos inžinerija“ nuo 2012-12-11 pakeitė pavadinimą į UAB „Inžinera“, rekvizitai nepasikeitę, 193 b.l., 1 t.; 49, 50-61 b.l., 2 t.) yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka ir byloje stoja ieškovės pusėje, prašo ieškinį tenkinti (187-189 b.l., 1 t.). Nurodė, kad priduodant objektą, buvo atlikti hidrauliniai bandymai ir surašytas aktas, jis jau buvo parengtas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, dalyvaujant toms pačioms šalims, aktas nenuginčytas. UAB „Inžinera“ užsiima statyba, 2007-02-15 sudarė sutartį su atsakove, pagal kurią įsigijo didelį kiekį įvairių medžiagų ir įrengimų, tame tarpe ir ginčo detalę nipelį; nipelis patenka į prekių grupę, kuri neišskirta atskirai, neindentifikuota, jai taikomas 1 metų garantijos terminas. Nuo detalės sumontavimo nepraėjo metai laiko, kai detalė sutrūko. Trečiojo asmens atstovė A. Skujytė dėl senaties termino pritarė ieškovės atstovo nuomonei, jog tik įvykus draudžiamajam įvykiui ir tik išmokėjus draudimo išmoką, atsiranda teisė reikalauti išmokos iš kalto asmens (122 b.l., 2 t.); laiko, kad ieškinio senatis nepraleista, kadangi ieškinį ieškovė pareiškė 2012-08-14.

8Atsakovė UAB „Gilius ir ko“ yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį (181-182 b.l., 1 t.), su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, taikyti ieškinio senatį. Tokios pat nuomonės buvo ir teismo posėdžio metu. Nurodė, kad 2008-01-21 PVM sąskaita-faktūra, serija Nr. 05-11971, jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad būtent nupirktas kolektorius buvo sumontuotas ginčo objekte; išduota atitikties deklaracija nepatvirtina šio kolektoriaus sumontavimą objekte. UAB „Molestos inžinerija" yra statybinė įmonė, atliekanti elektros tinklų, santechninius montavimo ir kitus darbus kituose objektuose. Bylos duomenų pagrindu nustatytina, kad avarijos priežastis yra ne kolektoriaus, bet redukcinio nipelio įtrūkimas; redukcinis nipelis yra tik šildymo sistemos kolektoriaus standartinė detalė, skirta šildymo vamzdyno jungčiai, kuria prekiauja eilė Lietuvos įmonių; nipelio identifikuoti neįmanoma ir negalima nustatyti kokio gamintojo nipelis buvo sumontuotas objekte, kurio gamintojo nipelis trūko. Atsakovė nesutinka, kad pardavė nekokybišką prekę – kolektorių. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad 2007-05-23 genrangovas UAB „Molesta" ir subrangovas UAB „Molestos inžinerija“ sudarė sutartį. Pagal sutarties punktą 1.1. UAB „Molestos inžinerija“ privalėjo atlikti darbus savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis. Ankstesnėje byloje nustatyta, kad avarija objekto šildymo sistemoje įvyko dėl įtrūkusio šildymo sistemos redukcinio nipelio, kurį objekte sumontavo UAB „Molestos inžinerija". Teismas nesutiko su trečiojo asmens UAB „Gilius ir ko" atstovės pozicija, jog avarija įvyko ne dėl minėtos priežasties (įtrūkusio nipelio), o dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros, nes toks aiškinimas neatitinka nei šalių aiškinimo, nei į bylą teiktų teismo ekspertų išvadų, vienareikšmiškai nurodančių nipelio įtrūkimą, kaip avarijos priežastį; teismas išnagrinėtoje byloje nepasisakė dėl UAB „Gilius ir ko“ abejonių, jog galėjo būti sumontuotas nipelis, įsigytas ne iš UAB „Gilius ir Ko“.

9Atsakovė nurodo, kad baigus šilumos tinklų ar šilumos vartojimo įrenginių statybos ir montavimo darbus, turi būti atlikti teisės aktuose nustatyti bandymai, kuriuos organizuoja ir atlieka statybos ar rekonstravimo darbus atlikęs rangovas (juridinis asmuo) dalyvaujant savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo įgaliotiems darbuotojams. Pradedant naudoti pastatus ar jų dalis ne šildymo sezono metu, leidžiama jų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių bandymus atlikti prasidėjus artimiausiam šildymo sezonui. Bandymų metu turėjo išryškėti nipelio trūkumai, kadangi nipelis yra jungtis jungianti vamzdžius, kuri bandymų metu gali neatlaikyti ir tai turi išryškėti. Už bandymų organizavimą ir jų tinkamą atlikimą buvo atsakingos UAB „Molesta" ir UAB „Molestos inžinerija". Sistema hidraulinį bandymą, kuris truko 15 min., atlaikė, nipelis veikė tinkamai. Tačiau pagal avarijos metu galiojusių 2005-08-05 LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių (toliau- Taisyklių) 52 punktą, bandymas turėjo tęstis 24 valandas nominaliu darbo režimu, šio bandymo metu kompleksiškai turėjo būti patikrintas pagrindinių agregatų ir jų pagalbinių įrengimų bendras veikimas. Atsakovės nuomone, buvo pažeista bandymų tvarka, kadangi bandymas buvo atliekamas 15 minučių. Nepaneigta UAB „Verdūna“ išvada, kad tinkamai atlikus hidraulinius bandymus, eurokonusinis nipelis galėjo trūkti neatlaikęs padidinto spaudimo, jei jis buvo nekokybiškai sumontuotas.

10Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams, kadangi ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė ieškinio senaties pradžia laiko avarijos datą - 2008-11-18 arba 2009-04-02-dieną, kai ieškovė gavo eksperto L. U. aktą ir sužinojo apie draudžiamąjį įvykį.

11Trečiasis asmuo Lenkijos kompanija „Z.P.M.I. Georgiel“, J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai (81,113 b.l., 2 t.), prašymų dėl bylos nagrinėjimo iš jo negauta. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

12Ieškinys atmestinas.

13Nustatyta, kad 2012-10-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-

14178/2011 UAB „Molestos inžinerija“ (UAB „Inžinera“) iš DK „PZU Lietuva“ buvo priteista 60 860,47 Lt draudimo išmoka ir palūkanos, 6 procentai palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2009-08-12 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos (1t., bl.l.19-23 ).

15Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad objekte Baršėnų kaime, Rokiškio rajone, UAB „Molestos inžinerija“ atliko darbus kaip subrangovas pagal su genrangovu UAB „Molesta“ 2007-05-23 sudarytą subrangos sutartį. Pagal šios sutarties punktą 1.1. ieškovė privalėjo atlikti darbus savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis. 2008-11-18 statybos objekte, poilsio namuose „Žiogelis“, kuriame draudėjas atliko statybos darbus, įvyko avarija - trūkus šildymo sistemos kolektoriaus eurokonusiniam nipeliui ir išsiliejus šildymo sistemos termofikaciniam vandeniui, buvo užlietos statybos objekto patalpos. Draudėjas UAB „Molestos inžinerija" kreipėsi į ieškovę (draudiką) UAB DK „PZU Lietuva" prašydama įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką. Teismas šį įvykį pripažino draudiminiu ir laikė nepagrįstais UAB DK „PZU Lietuva“ argumentus, jog įvykis nedraudiminis dėl to, kad civilinė atsakomybė dėl avarijos jiems nekyla, kad už avariją turėtų atsakyti atsakingas asmuo, iš kurio ieškovas pirko nekokybišką nipelį. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl šioje byloje iš naujo minėtos aplinkybės nenustatinėtinos.

16Byloje esantis bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas BCA Nr. 100800 (10-11 bl., 1 t.) patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2008-10-18 iki 2009-10-18 UAB „Molestos inžinerija“ apdraudė savo veiklos (pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba, inžinerinių tinklų montavimas ir remontas) civilinę atsakomybę bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“.

17Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginti žalą pagal subrogacijos taisykles, trečiojo asmens įsigytos prekės nipelio kokybės ir ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimams.

18Dėl subrogacijos.

19Ieškovė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškia reikalavimą priteisti iš UAB „Gilius ir ko“ 60860,47 Lt išmokėtos draudiminės išmokos bei 3600 litų už ekspertizės atlikimą, kuriuos patyrė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-615-178/2011. Nustatyta, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“, vykdydama teismo sprendimą, 2011-12-13 išmokėjo UAB „Molestos inžinerija“ viso 67410,26 Lt draudimo išmokos, šią aplinkybę patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 63855 (173 b.l., 1 t.).

20Atsakovė UAB „Gilius ir ko“ atsiliepime į ieškinį ir parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog šioje situacijoje subrogacija yra negalima, kadangi subrogacija yra netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.1015 str. 1 d.). Tačiau su tokiu atsakovės aiškinimu sutikti negalima. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjus draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal minėtą normą draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.

21Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009). Taigi, analizuojant CK 6.1015 straipsnio dispoziciją, darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje turi teisę subrogacijos pagrindu reikšti ieškinį kaltam asmeniui.

22Pagal suformuotą CK 6.1015 straipsnio 2 dalies kasacinio teismo praktiką, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.

23Dėl detalės kokybės ir avarijos priežasties.

24Ieškovo nuomone, kaltu dėl avarijos asmeniu yra laikytina atsakovė UAB “Gilius ir ko”, kadangi pardavė netinkamos kokybės prekę – kolektorių ir ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu 2011-10-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-178/2011. Teismas negali sutikti su tokia ieškovės nuomone, kadangi minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta atsakovės kaltė, pardavus netinkamos kokybės daiktą. Teismo sprendimu yra nustatyta, kad avarijos priežastis yra nipelio įtrūkimas. Minėtame teismo sprendime tik nurodyta, jog šalys sutinka, kad avarija objekto šildymo sistemoje įvyko dėl įtrūkusio šildymo sistemos redukcinio nipelio, kurį objekte sumontavo UAB „Molestos inžinerija“. Teismas nesutiko su byloje dalyvavusio trečiojo asmens UAB „Gilius ir ko“ atstovės pozicija, jog avarija įvyko dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros, ir laikė, jog avarija įvyko dėl kitos priežasties, t.y. įtrūkusio nipelio; teismas nepasisakė dėl UAB „Gilius ir ko“ abejonių, jog galėjo būti sumontuotas nipelis įgytas ne iš jos, o iš kito pardavėjo (101 b.l., 3 t.).

25Ieškovė ieškinį grindžia UAB „Molestos inžinerija“ 2008-01-21 PVM sąskaita –faktūra, serija Nr. 05-11971, pagal kurią iš atsakovės pirko kolektorių centrinei šildymo sistemai 9 ž. ( 12 pozicija), nurodo, kad kolektorius tų pačių 2008 m. sausio mėn. buvo sumontuotas statybos objekte Baršėnų kaime, Rokiškio r., kur įvyko avarija (30 b.l., 1 t.), o sumontavimą patvirtina atliktų darbų priėmimo akto 7 pozicija (157,158 b.l., 1 t.). Atsakovė šią aplinkybę neigia. Nustatyta, kad UAB „Molestos inžinerija“ - statybos įmonė, atliekanti elektros, santechninius ir kitus darbus kituose objektuose. Iš byloje esančios 2008-01-21 PVM sąskaitos faktūros Nr. 05-11971 (30 b.l., 1 t.) 12 pozicijos matyti, kad buvo įgytas vienas kolektorius c.š. sistemai 9ž už 252,22 Lt. Tuo tarpu 2008m. sausio mėnesio darbų atlikimo akte 7 pozicijoje (157 b.l., 1 t.) yra nurodyta, kad sumontuoti du nereguliuojami kolektoriai, 9 atšakų ( wavin pres.jungčių sistema Tigris Alupex) – kiekvienas po 370,79 Lt vertės be darbų kainos. Darbų atlikimo akte nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad objekte buvo sumontuotas tas pats kolektorius, kuris buvo įgytas iš UAB „Gilius ir ko“. Kita vertus, sumontuotų kolektorių kiekis ir kainos leidžia daryti išvadą, kad vienas iš kolektorių buvo įgytas ne iš UAB „Gilius ir ko“. Ieškovė neįrodė, kurio iš kolektorių nipelis trūko – pirktas iš atsakovės, ar įgytas iš kito pardavėjo (CPK 178 straipsnis).

26Teismas sutinka su atsakovės atstovės aiškinimu, kad šioje byloje yra svarbu ir tai, kad avarijos priežastis yra ne kolektoriaus, bet redukcinio nipelio įtrūkimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad redukcinis nipelis yra tik šildymo sistemos kolektoriaus standartinė detalė, skirta šildymo vamzdyno jungčiai. Šalys neginčija aplinkybės, kad tokiais nipeliais prekiauja Lietuvos Respublikoje eilė įmonių. Todėl ši detalė galėjo būti įgyta iš bet kurios kitos parduotuvės. Apžiūrėjus nipelį, tai pat nustatyta, kad jo identifikuoti neįmanoma ir negalima nustatyti kokio gamintojo nipelis trūko (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-615-178/2011, 4 b.l., 3 t; 19 b.l., 2 t.). Todėl laikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog būtent iš UAB „Gilius ir ko“ įgytas nipelis buvo sumontuotas statybos objekte, kuriame įvyko avarija.

27Byloje yra pateikti du ekspertizės aktai: teismo ekspertizės aktas Nr. 11-05/18 ekspertizę atliko ekspertas S. M., ir eksperto L. U. atliktos ekspertizės aktas. Abu ekspertai savo atliktų ekspertizių aktų išvadose nurodė, jog avarijos priežastis yra netinkamos kokybės, nekokybiška detalė (nipelis) (32-108 b.l., 1 t., prijungtos bylos 4-82, 80 b.l., b.l., 3 t.; 109-175 b.l., 151 b.l., 1 t.). Ekspertizių metu nebuvo tirtas klausimas kokios kokybės ir kieno gamybos nipelis yra įmontuotas statybos objekte.

28Atsakovės UAB „Gilius ir ko“ išduota kolektoriaus atitikties deklaracija ir sertifikatai -29 b.l., 1 t.), nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Molestos inžinerija“, būdama statybine įmone, kolektorių sumontavo būtent poilsio namuose „Žiogelis“. Pateikta deklaracija tik patvirtina kolektoriaus ir kitos įrangos kokybės atitikimą gamintojo nustatytiems standartams, tačiau neįrodo, jog būtent nipeliui yra taikoma 1 metų garantija (Garantijos sąlygos, 1.1.15 punktas, 78 b.l., 2 t.).

29Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų – CK 6.317 straipsnio, 6.327straipsnio. Tačiau ieškovei neįrodžius aplinkybės, kad iš UAB „Gilius ir ko“ nupirkta detalė buvo sumontuota poilsio namuose „Žiogelis“, nėra būtinybės plačiau tirti Pirkimo-pardavimo Nr. GK-V 07/051, sudarytos 2007-02-15, sutarties, tame tarpe ir prekių kokybės bei garantijos sąlygas (75-77 b.l., 2 t.).

30Byloje esantis UAB “Verdūna“ projekto vadovo R. P., turinčio ypatingo statinio statybos rangovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovo pareigas kvalifikacijos atestatą (99-101 b.l., 2 t.), atsakyme į atsakovės atstovės klausimą, ar nekokybiška detalė (jeigu tokia buvo) galėjo atlaikyti bandymo metu, 2013 gegužės 16 d. rašte Nr. 3-1-1067 konstatuota, jog avarijos priežastys gali būti kelios: 1) nekokybiškas nipelis būtų neatlaikęs padidinto slėgio bandymų; 2) kolektoriaus eurokonusinis nipelis galėjo trūkti, jei jis buvo nekokybiškai sumontuotas. Nipelis galėjo būti mechaniškai pažeistas montuojant su netinkamais įrankiais: sumontuotas su vamzdiniu raktu, kai turėjo būti sumontuotas su išleidžiamu raktu arba montuojant nipelį srieginėje dalyje buvo privyniota per daug pakulų ir per stipriai įveržtas į kolektorių. UAB “Verdūna“ nuomone, avarija greičiausiai galėjo įvykti dėl mechaninio detalės pažeidimo ir nekokybiškai atlikto hidraulinio bandymo.

31Trečiasis asmuo su UAB „Verdūna“ atsakymu nesutiko, nurodė, R. P. nesuteikta eksperto kvalifikacija ir toks atsakymas neturi jokios įrodomosios galios, be to, ekspertas L. U. yra nurodęs, nipelio trūkimo priežastis (115-116 b.l., 2 t.). Teismas UAB „Verdūna“ rašte išdėstytą nuomonę vertina kaip rašytinį įrodymą, sąryšyje su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi civilinėje byloje ekspertais gali būti skiriami ne tik asmenys, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet ir tokie asmenys, kurie turi specialių žinių (CPK 212 str. 1 d., LAT 3K-3-452/2006), šiuo atveju teismas vertina R. P. atsakymą į pateiktą klausimą kaip atsakymą asmens, turinčio specialių žinių, todėl trečiojo asmens prieštaravimai atmestini.

32UAB „Molesta“ ir UAB „Molestos inžinerija“ buvo atsakingos už bandymų organizavimą ir jų tinkamą atlikimą. Byloje pateiktas Šildymo vidaus sistemos sandarumo hidraulinio (arba suspaustu oru) bandymo aktas Nr. 5 (96 b.l., 2 t.), iš kurio matyti, kad montavimas atliktas pagal projektą; bandymas atliktas suspaustu oru slėgiu 0,6 Mpa išlaikant 15 minučių. Pagal 2005 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-291 LR energetikos ministro įsakymu patvirtintų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 52 straipsnį, galiojusių avarijos metu 2008-11-018, kompleksinio bandymo metu turi būti patikrintas pagrindinių agregatų ir jų pagalbinių įrenginių bendras veikimas ne mažesniu kaip 24 valandų nominaliu darbo režimu. Sistemų hidrauliniai bandymai padidintu slėgiu atliekami tam, kad įsitikinti ar sistema atlaiko galimus pažeidimus. UAB “Molestos inžinerija” ir UAB “Molesta” bandymą atlikdama 15 minučių neleistinai sutrumpino bandymų laiką ir tvarką, per kurį galėjo išryškėti darbo brokas ir kiti pažeidimai. Teismas sutinka su atsakovės išsakyta nuomone, kad byloje nepaneigta UAB “Verdūna“ išvada, jog tinkamų hidraulinių bandymų metu ir esant nekokybiškam nipeliui, būtų neatlaikęs padidinto slėgio, jei jis buvo nekokybiškai sumontuotas, galėjo trūkti.

33Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

34Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį draudėją ir žalą padariusį asmenį nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis, t.y. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Tokiu būdu, reiškiant tokį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai).

35Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2012), visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, turi įrodyti ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visuma neleidžia teismui konstatuoti, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo parduotas nekokybiškas nipelis, todėl negalima konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su įvykusia avarija ir atsiradusia žala. Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas tokią teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011), ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio neįrodė, todėl ieškinys atmestinas.

36Dėl ieškinio senaties.

37Atsakovė UAB „Gilius ir ko“ pareikštam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ginčo santykiui taikytina sutrumpintas trejų metų senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Šioje normoje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Tačiau šalys skirtingai skaičiuoja ieškinio senaties pradžią. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai mano, kad ieškinio senatis prasidėjo nuo 2011-10-21 Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą. Tuo tarpu atsakovės atstovė ieškinio pradžią sieja su žalos atsiradimo momentu, t.y avarijos diena - 2008-11-18 , arba vėliausiai su eksperto L. U. ekspertizės akto įteikimo ieškovui data - 2009-04-02, kurioje ieškovės užsakymu buvo nustatytos avarijos priežastys (109 b.l., 1 t.).

38Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo, esant daiktų trūkumams ir reikalavimams, kylantiems dėl padarytos žalos atlyginimo (2011-04-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2012-06-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-271/2012 ).

39Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimo teisės, perėjusios draudikui, įgyvendinamą, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, pagal CK 1.128 straipsnio nuostatą prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, o pagal CK 1.127 straipsnį ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo nuomone, ieškinio senaties pradžia laikytina sužinojimo apie avariją momentas – 2008 m. lapkričio 20 d., šią dieną buvo pradėtas tyrimas ir surašytas avarijos padarinių nustatymo aktas, senaties terminas baigėsi 2011 m. lapkričio 20 d. Ieškovė galutinai akto išvadų teisingumu turėjo įsitikinti gavusi eksperto L. U. aktą 2009-04-02 (109 b.l., 1 t.), kuriame buvo nustatytos avarijos priežastys, darbų atlikimo aktai. Skaičiuojant ieškinio senatį nuo 2009-04-02, senatis vėliausiai pasibaigė 2012-04-02. Ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi tik 2012-08-14, aiškiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti (3 b.l., 1 t.), todėl šioje byloje gali būti taikomas ieškinio senaties institutas ir tuo pagrindu ieškinys atmestas.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41Ieškinio netenkinant, atsakovei UAB „Gilius ir ko“ iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti (14, 183 b.l., 1 t.; 64, 65, 117-119 b.l., 2 t.). Tenkinant atsakovės prašymą, atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius: už atsiliepimo parengimą, konsultacijas bylos eigoje kylančiais klausimais ir atstovavimą teisme - 8.2 p., 8.18 p., į bylos apimtį 2 nagrinėjamos bylos ir 3 prijungtos bylos tomai), į tai, jog byla sudėtinga 2.1 p., į teisinių paslaugų kompleksiškumą ir pobūdį 2.2 p., į ginčijamos sumos dydį (64 460,47 Lt) 2.5 p., į posėdžių skaičių – 5 įvykę posėdžiai, atsakovei priteistina 4000,00 Lt, o valstybei priteistina 85,00 Lt pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

42Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

43Ieškinį atmesti.

44Priteisti UAB „Gilius ir Ko“, į.k. 134506482, buveinė Savanorių pr. 192, Kaune, a.s. ( - ) AB „SEB bankas“, iš UAB DK „PZU Lietuva“ į, k. 110057869, būstinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, a.s. ( - ), 4000,00 Lt (keturis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti valstybei iš iš UAB DK „PZU Lietuva“ į, k. 110057869, būstinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, 85,00 Lt pašto išlaidų (aštuoniasdešimt penkis litus) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

46Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.