Byla 2S-1654-221/2016
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Litagros prekyba“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Litagros prekyba“.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėjas prašė antstolės nedelsiant priimti patvarkymą ir atšaukti nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 26 d. vykusias pareiškėjo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - )., pirmąsias varžytynes Nr. ( - ), vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, panaikinti areštą pareiškėjo turtui, viršijančiam išieškotinos 37 699,97 Eur sumos dydį, išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdyti laikantis CPK 664 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurioje atliekamas 37 699,97 Eur skolos išieškojimas iš pareiškėjo išieškotojo UAB „Litagros prekyba“ naudai. Antstolė nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 26 d. vykdė pirmąsias pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), varžytynes, kuriose turtas parduotas už 21 253 Eur. Pareiškėjo įsiskolinimas sudaro 37 699,97 Eur, o antstolės vien 2015 m. kovo 5 d. turto arešto aktu Nr. S-8262 areštuotas turtas buvo įvertintas 51 981 Eur. Be to, antstolė yra areštavusi ir pareiškėjo pasėlius, ratinius traktorius, javų kombainą, dalį pastato, žemės sklypą, kurių vertė antstolės nėra nustatyta. Žinant tikrąją likusio pareiškėjo areštuoto turto vertę ir ją sudėjus su įvertinto turto verte, pareiškėjo areštuoto turto vertė žymiai viršytų pareiškėjo įsiskolinimą (37 699,97 Eur). Antstolė S. Ž. pažeidžia CPK 675 straipsnio 2 dalį, areštuodama pareiškėjo turto žymiai daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. 2015 m. liepos 24 d. turto arešto aktu areštuoti pareiškėjo pasėliai yra žieminiai kviečiai, kurie yra priskiriami prie galinčio greitai prarasti savo turtinę vertę turto, kadangi vasaros pabaigoje kviečiai nukuliami, o areštuotas derlius jo nerealizuojant privalo būti saugomas. Tokiu atveju prarandama jų prekinė vertė, todėl toks turtas kaip pasėliai privalo būti pardavinėjami pirmiausiai. Pareiškėjas yra ūkininkas, todėl jam priklausantys ir antstolės areštuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra reikalingi pagrindiniam jo žemės ūkio verslui vykdyti. CPK 664 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Antstolė šią teisės normą pažeidė, kadangi, areštavusi pareiškėjui priklausančius pasėlius, vėliau areštavusi žemės sklypus, dar vėliau – žemės ūkio techniką, išieškojimą pirmiausia nukreipė į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, nors jie turėjo būti pardavinėjami paskiausiai, pardavus kitą pareiškėjo turtą. Šiuo metu neteisėtai jau yra parduotas iš varžytynių žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Dėl to pareiškėjas prašo atšaukti neteisėtai nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 26 d. vykusias pirmąsias pareiškėjo turto varžytynes, panaikinti perteklinį turto areštą pareiškėjo turtui, išieškojimą iš pareiškėjo turto atlikti laikantis CPK 664 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės. Antstolė S. Ž. 2015 m. spalio 29 d. patvarkymu Nr. S-37750 netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas skolos gera valia nesumokėjo, todėl vykdomojoje byloje buvo atlikti priverstiniai vykdymo veiksmai: areštuotas skolininko vardu registruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat turtas esantis/būsiantis pas trečiuosius asmenis ir pan. Areštuojant skolininko vardu registruotus žemės sklypus, nebuvo žinoma areštuojamo turto vertė. Turto arešto akte buvo nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Atlikus areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizes, paaiškėjo, jog areštuoto turto vertė truputį didesnė nei išieškoma suma, tačiau tuo metu jau buvo susidariusi nemaža palūkanų suma, o tai padidino išieškomą sumą. Be to, antstolių kontoroje yra gautas kitų kreditorių pateiktas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas buvo nuolat pasirašytinai supažindinamas su vykdomojoje byloje atliekamais procesiniais veiksmais, su jais sutiko, nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos areštuoto turto vertės. 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas pateikė antstolių kontorai paaiškinimą, kuriame nurodė, jog neturi žemės ūkio produkcijos, kurią būtų galima realizuoti skolai padengti, jo vardu registruota žemės ūkio technika taip pat negali būti realizuojama, kadangi ji pirkta už Europos sąjungos paramą ir už techniką iki 2018 m. mokamos lizingo įmokos UAB „Pjahola Finance“. 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolių kontorą, nurodydamas, jog dalis skolos yra padengta (likusi nesumokėta skolos dalis buvo 22 406,33 Eur, taip pat palūkanos ir vykdymo išlaidos), pateikė prašymą skolos išieškojimą nukreipti į jam priklausančius tris žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: ( - ), ( - ), ( - ). Gavus tokį pareiškėjo prašymą, 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo paskelbtas minėtų žemės sklypų realizavimas iš pirmųjų viešųjų varžytynių (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Paskelbus varžytynes, skolai dengti buvo išieškotos pinigų sumos: 2015 m. spalio 9 d. – 196,6 Eur, 2015 m. spalio 14 d. – 3 765,42 Eur, 2015 m. spalio 16 d. – 3 699,84 Eur, 2015 m. spalio 19 d. – 3 685,39 Eur. Sumažėjus skolai, 2015 m. spalio 21 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl viešųjų varžytynių dviem žemės sklypams atšaukimo ir arešto turtui panaikinimo. Prašymas buvo patenkintas ir pareiškėjo prašyme nurodytiems žemės sklypams varžytynės buvo atšauktos. Trečiojo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo varžytynės paskelbtos įvykusiomis. Pranešimas apie tai išsiųstas proceso šalims. Kadangi turtas buvo parduotas už kainą, kurios turėtų pakakti išieškomai sumai padengti, nors dar nėra aiški suma, kuri privalės būti pervesta prie išieškojimo prisijungusių antstolių žinioje esantiems įsiskolinimams dengti, areštas kitam pareiškėjo vardu registruotam nekilnojamajam turtui yra panaikintas. Nepagrįstas pareiškėjo prašymas atšaukti nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 16 d. vykusias viešąsias varžytynes Nr. 110932, kurias jis pats prašė organizuoti, po to, kai varžytynės jau yra įvykusios ir paskelbtas laimėtojas (varžytynės baigėsi 2015 m. spalio 26 d., pareiškėjas prašymą jas atšaukti pateikė 2015 m. spalio 29 d.).

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nustatė, kad pats pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. antstolei pateiktu paaiškinimu nurodė, jog neturi žemės ūkio produkcijos, kurią būtų galima realizuoti išieškomai sumai padengti, jo vardu registruota žemės ūkio technika negali būti realizuojama, kadangi ji pirkta už Europos Sąjungos paramą ir už techniką iki 2018 m. mokamos lizingo įmokos UAB „Pjahola Finance“, 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymu pareiškėjas pats paprašė nukreipti išieškojimą į tris konkrečius jo paties pasirinkus žemės sklypus. Pats pareiškėjas paprašė organizuoti varžytynes, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 26 d. vykusios viešosios varžytynės Nr. 110932 baigėsi 2015 m. spalio 26 d., buvo paskelbtas laimėtojas, o pareiškėjas prašymą atšaukti varžytynes pateikė tik 2015 m. spalio 29 d. CPK 703 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, dėl kurių varžytynės turėtų būti atšauktos, nebuvo nustatyti. Ištyręs ir įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, visus įrodymus, paties skolininko veiksmus, teismas sprendė, jog neteisėtų antstolės veiksmų nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, kad varžytynės Nr. ( - ) yra įvykusios, išieškojimas į šį turtą buvo nukreiptas paties pareiškėjo rašytiniu prašymu, iš esmės nesant pirmesnės eilės turto, kurį būtų galima parduoti, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą jas atšaukti (panaikinti). Teismas nurodė, kad areštas pareiškėjo vardu registruotam nekilnojamajam turtui panaikintas, yra likęs areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kuris parduotas varžytynėse, taip pat pastatas, unikalus Nr. ( - ), pasėliai, traktoriai, kombainas, kurių vertė nėra nustatyta. Sprendė, kad antstolei toliau atliekant veiksmus šioje vykdomojoje byloje, gavus lėšas už parduotą turtą ir jas paskirsčius, atsižvelgiant į tai, ar bus visiškai padengtas įsiskolinimas ir/ar bus reikalinga tęsti vykdymo veiksmus, bus panaikintas turto areštas ir likusiam turtui.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nutartis yra nemotyvuota. Teismas nutartyje išvardino faktines bylos aplinkybes, šalių atsikirtimus ir, pritardamas antstolei, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas. Nevertinti ir nenagrinėti pareiškėjo argumentai dėl turto arešto masto, išieškojimo iš pareiškėjo turto eilės pažeidimo. Kelių priverstinio išieškojimo priemonių taikymas negali pažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog negalima areštuoti turto daugiau, nei jo reikia skoloms padengti, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Nepasisakyta dėl antstolei pervestos 13 000 Eur sumos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA prie ŽŪM), apie kurią teismui turėjo būti žinoma iš vykdomosios bylos medžiagos. Ši suma visiškai padengia skolą UAB „Litagros prekyba“. Antstolė gavusi minėtą sumą ir toliau vykdžiusi išieškojimą iš pareiškėjo žemės sklypų, išimtinai reikalingų ūkininkavimo veiklai vykdyti, pažeidė CPK 664 straipsnyje įtvirtintą išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę. Ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Antstolė, gavusi 13 000 Eur ir jų nepanaudojusi pareiškėjo skolos ir vykdymo išlaidų dengimui bei neatšaukusi vykstančių varžytynių, elgėsi neteisėtai. Teismas šią informaciją turėjo patikrinti, vertindamas antstolės veiksmus, nebent, kaip tikėtinai gali būti, antstolė sąmoningai nuslėpė nurodytą informaciją. Teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pareiškėjo turto varžytynės baigėsi 2015 m. spalio 26 d., lėšos iš NMA prie ŽŪM pradėtos antstolei pervesti nuo 2015 m. spalio 30 d., taigi, antstolė, matydama, jog gautos lėšos (13 424,87 Eur) iš NMA prie ŽŪM visiškai padengia pareiškėjo įsiskolinimą ir antstolės vykdymo išlaidas, privalėjo paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Iš UAB „Litagros prekyba“ skolų žurnalo išrašo matyti, jog 2015 m. spalio 22 d. pareiškėjo skola išieškotojui buvo 11 164,53 Eur, todėl iš NMA prie ŽŪM gautos lėšos po varžytynių pabaigos būtų visiškai padengę pareiškėjo įsiskolinimus išieškotojui ir vykdymo išlaidas antstolei. Antstolė dar iki varžytynių pradžios turėjo informaciją apie tai, jog NMA prie ŽŪM yra pakankamai lėšų, kurios visiškai padengtų pareiškėjo skolą išieškotojui, dėl to privalėjo atšaukti varžytynes ir nepardavinėti pareiškėjo turto. Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad, net preziumuojant, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai motyvavo teismo nutartį, teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. NMA prie ŽŪM į antstolės depozitinę sąskaitą yra pervedusi šias lėšas: 2015 m. spalio 30 d. – 4 124,3 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 3 605,08 Eur, 2015 m. lapkričio 27 d. – 894,9 Eur, iš viso 8 624,28 Eur. Vadovaujantis CPK 759 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos skyriaus 11 punktu, minėta suma skirstoma visiems pareiškėjo kreditoriams proporcingai jų kreditorinių reikalavimų dydžiui. Antstolė 2016 m. vasario 29 d. rašte Nr. S-05030 nurodė, jog lėšų, gautų už parduotą iš varžytynių žemės sklypą, nepakaks, jog išieškotojo reikalavimas būtų visiškai padengtas. Antstolė, areštuodama žemės sklypus ir vieną iš jų parduodama iš varžytynių, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, kadangi buvo akivaizdu, jog, paskirsčius iš NMA prie ŽŪM gautas lėšas, jų nepakaks padengti pareiškėjo įsiskolinimo išieškotojui, dar daugiau, visiškai padengti įsiskolinimo nepavyks net ir paskirsčius lėšas, gautas už išvaržytą žemės sklypą. Varžytynės dėl skolininkui priklausančio turto pardavimo paskelbtos pagrįstai, pareiškėjas nenurodė varžytynių paskelbimo pažeidimų, nepareiškė prieštaravimų ir prašymų dėl areštuoto turto vertės, antstolė paskelbė varžytynes, laikydamasi visų įstatymo keliamų reikalavimų, todėl nėra pagrindo atšaukti varžytynes (CPK 662 straipsnio 4 dalis, 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo nekilnojamasis turtas nėra dalus, o tokiu atveju turto arešto mastas gali viršyti skolininko skolos sumą. Tuo atveju, jei antstolė realizuotų didesnės vertės pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, skirtumas tarp skolos ir parduoto nekilnojamojo turto sumos būtų grąžintas pareiškėjui. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, pasinaudojo nurodyta teise ir apskundė antstolės veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, padaręs išvadą, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ji yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados, kurios sudaro pagrindą pripažinti, jog bylos esmė yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje atliekami vykdymo veiksmai pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 1905 dėl 37 585,79 Eur ir 18 proc. metinių palūkanų nuo vekselio išrašymo iki vekselio pateikimo apmokėti (vekselis pateiktas apmokėjimui 2015 m. vasario 20 d.) su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnyje nustatytomis 6 proc. palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos, išieškojimo iš skolininko R. M. paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojai UAB „Litagros prekyba“ (vykdomosios bylos Nr. ( - )). 2015 m. kovo 5 d. turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: 66/100 dalis pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), esančius ( - )., žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2015 m. kovo 19 d. patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjui skirtos išmokėti tiesioginės išmokos. 2015 m. gegužės 5 d. patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjo lėšos, esančios AB SEB banko ir „Swedbank“, AB, sąskaitose. 2015 m. birželio 29 d. turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). 2015 m. liepos 1 d. patvarkymais antstolė areštavo pareiškėjui skirtas išmokėti pinigines lėšas. 2015 m. liepos 24 d. turto arešto aktu areštuoti pareiškėjui priklausantys pasėliai. 2015 m. liepos 30 d. antstolės kontoroje gautos 2015 m. kovo 5 d. turto arešto aktu areštuotų žemės sklypų vertinimo ataskaitos. 2015 m. rugpjūčio 21 d. turto arešto aktu areštuoti trys ratiniai traktoriai ir javų kombainas. Turto arešto aktuose buvo nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taip pat turto arešto aktuose, patvarkymuose buvo išaiškinta pareiškėjui, kad, vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Pareiškėjas nepasinaudojo teise įstatyme nustatytu terminu skųsti antstolio veiksmus, areštuojant konkretų pareiškėjo turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir terminas nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti apie vykdomojoje byloje antstolės atliekamus veiksmus. Priešingai, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas teikė paaiškinimą antstolei, taigi vėliausiai 2015 m. rugpjūčio 21 d. sužinojo apie turto arešto aktus ir patvarkymus, kuriais areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas. Pareiškėjas neteikė jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto apimties, jo vertės, tik 2015 m. spalio 29 d. skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas nurodė, kad antstolė yra areštavusi daugiau turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareigos domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu nevykdymas negali būti pagrindu konstatuoti antstolio atliktų veiksmų neteisėtumą. Be to, šiuo metu areštas yra panaikintas didžiajai daliai pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jis paliktas tik varžytynėse parduotam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), pastatui, unikalus Nr. ( - ), pasėliams, traktoriui, kombainui, kurių vertė nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad prie antstolės S. Ž. vykdomo išieškojimo yra prisijungę kiti antstoliai, nėra pagrindo spręsti, kad antstolė, pažeisdama CPK 675 straipsnio 2 dalį, yra areštavusi daugiau pareiškėjo turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vadovaujantis nurodytais argumentais, atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl neįvertintų pareiškėjo argumentų, susijusių su turto arešto mastu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. išieškotoja UAB „Litagros prekyba“ informavo antstolę, kad po vykdomojo įrašo išdavimo pats skolininkas išieškotojui 2015 m. rugsėjo 14 d. pervedė 1 000 Eur, o 2015 m. rugsėjo 15 d. – 12 000 Eur įmokas, skolos likutis – 24 696,9 Eur ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą antstolei, kad ši skolos išieškojimą nukreiptų į jam priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: ( - ), ( - ), ( - ). Vadovaujantis CPK 662 straipsnio 4 dalimi, paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad pats pareiškėjas prašė skolos išieškojimą nukreipti į jam priklausančius žemės sklypus, pagrįstai sprendė, jog antstolė, 2015 m. rugsėjo 25 d. paskelbdama šių žemės sklypų pirmąsias varžytynes (vėliau dviejų žemės sklypų varžytynės buvo atšauktos), tinkamai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo jos veiksmų, nukreipiant išieškojimą į vieną iš pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, pripažinti neteisėtais. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl išieškojimo iš pareiškėjo turto eilės pažeidimo. Kaip minėta, tenkindama pareiškėjo prašymą nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, antstolė 2015 m. rugsėjo 25 d. paskelbė šių žemės sklypų pirmąsias varžytynes. Po minėtų varžytynių paskelbimo antstolė 2015 m. spalio 9 d. iš pareiškėjo išieškojo 196,6 Eur sumą, 2015 m. spalio 14 d. – 3 765,42 Eur, 2015 m. spalio 16 d. – 3 699,84 Eur, 2015 m. spalio 19 d. – 3 685,39 Eur. 2015 m. spalio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. 1905 nurodyta, kad liko išieškoti 11 678,68 Eur skolą išieškotojui UAB „Litagros prekyba“, taip pat 799,08 Eur vykdymo išlaidų. 2015 m. spalio 21 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl sumažėjusios skolos atšaukti dviejų žemės sklypų viešąsias varžytynes ir panaikinti jiems areštą. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas padengė dalį skolos ir vykdymo išlaidų, antstolė 2015 m. spalio 21 d. patvarkymais atšaukė žemės sklypų, kurių unikalūs Nr.: ( - ), ( - ), varžytynes. 2015 m. spalio 26 d. pirmosiose varžytynėse už 21 253 Eur buvo parduotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). Kadangi varžytynės dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo buvo paskelbtos pagrįstai, pareiškėjas nenurodė varžytynių paskelbimo pažeidimų, nepareiškė prieštaravimų ir prašymų dėl areštuoto turto vertės, nebuvo nustatytos CPK 703 straipsnyje nustatytos sąlygos varžytynėms atšaukti, varžytynės įvyko, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir atšaukti varžytynes. Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antstolei pervestos 13 000 Eur sumos iš NMA prie ŽŪM vertintinas kaip nepagrįstas, nes tokios informacijos vykdomojoje byloje nebuvo, pareiškėjas skunde dėl antstolių veiksmų taip pat nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kad iš NMA prie ŽŪM antstolei yra pervestos lėšos, kurių pakanka pareiškėjo įsiskolinimui ir antstolės vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nuoseklus, nes iš pradžių atskirajame skunde teigia, kad antstolė jau buvo gavusi 13 000 Eur iš NMA prie ŽŪM, todėl varžytynės turėjo būti atšauktos, vėliau nurodo, kad antstolė žinojo, kad tokios lėšos yra NMA prie ŽŪM, todėl turėjo atšaukti varžytynes. Vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad antstolei iki varžytynių iš NMA prie ŽŪM buvo pervesti 13 000 Eur arba ji žinojo, kad tokios lėšos bus pervestos. Vadovaujantis pareiškėjo papildant atskirąjį skundą pateiktu NMA prie ŽŪM 2016 m. vasario mėn. raštu, pareiškėjui buvo apskaičiuota išmokėti 13 424,87 Eur. Antstolė 2016 m. vasario 29 d. rašte nurodė, kad NMA prie ŽŪM į antstolės depozitinę sąskaitą 2016 m. spalio 30 d., t. y. po varžytynių, pervedė 4 124,3 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 3 605,08 Eur, 2015 m. lapkričio 27 d. – 894,9 Eur, iš viso 8 624,28 Eur. Ši suma nėra pakankama pareiškėjo įsiskolinimui ir antstolės vykdymo išlaidoms padengti. Dėl pareiškėjo prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. ( - ) sustabdymo, daugiau lėšų iš NMA prie ŽŪM nebuvo pervesta. Be to, 2015 m. spalio 14 d. antstolės S. Ž. kontoroje buvo gauti antstolės A. L. patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo, iš kurių matyti, kad antstolė A. L. prašo išieškotojui UAB „Livila“ išmokėti iš pareiškėjo išieškotą 18 396,01 Eur skolą, metines palūkanas, jai – būtinas vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. ( - )), o išieškotojui UAB „Dotnuvos projektai“ – 1 804 Eur skolą, metines palūkanas, jai – būtinas vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. ( - )). Atsižvelgiant į tai, apręstina, kad po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo NMA prie ŽŪM pervedus antstolei likusią išmokėti 10 350,67 Eur sumą (NMA prie ŽŪM 2016 m. balandžio mėn. raštas), jos nepakaks įsiskolinimui ir antstolės vykdymo išlaidoms padengti, kadangi gautos lėšos negalės būti pervestos tik išieškotojai UAB „Litagros prekyba“. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina. Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, kadangi pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 595,69 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pridėjo 2016 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 6643, 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB Nr. 7236, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, banko sąskaitos išrašus. Iš klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad dalis suinteresuotam asmeniui UAB „Litagros prekyba“ suteiktų teisinių paslaugų nėra susijusios su civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimu, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta 347,52 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatytą tokios paslaugos maksimalų dydį (0,4 x 756,9 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui UAB „Litagros prekyba“ iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 300 Eur sumos.

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį.

15Priteisti iš pareiškėjo R. M. (asmens kodas ( - ) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ (įmonės kodas 122012020) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai