Byla 2-1662/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brendas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-411-324/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Brendas“, uždarajai akcinei bendrovei „BCB group“, uždarajai akcinei bendrovei „MMGG“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eikina“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė DnB lizingas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės gelžbetonis“ bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brendas“ priešieškinį dėl valdymo gynimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš solidariųjų atsakovų UAB „Eikina“, UAB „Brendas“ ir UAB „BCB group“ 1 392 583,70 Lt nuostoliams atlyginti; priteisti iš solidariųjų atsakovų UAB „Eikina“, UAB „MMGG“, UAB „Brendas“ ir UAB „BCB group“ po 665,20 Lt negautų pajamų atlyginimo už kiekvieną neteisėtai betoninių žiedų gamybos linijos MAGIC 2500 su visa komplektuojančia įranga valdymo dieną, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš solidariųjų atsakovų UAB „Eikina“, UAB „MMGG“, UAB „Brendas“ ir UAB „BCB group“ 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą –1 870 197,3 Lt sumai areštavo solidariesiems atsakovams UAB „Eikina“, UAB „Brendas“, UAB „BCB group“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

5Kauno apygardos teismo pirmininko 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinė byla solidariems atsakovams dėl nuostolių priteisimo sujungta su civiline byla dėl betoninių žiedų gamybos linijos MAGIC 2500 su visa komplektuojančia įranga išreikalavimo iš neteisėto valdymo bei nuostolių priteisimo iš UAB „MMGG“.

6Atsakovas UAB „Brendas“ kreipėsi į teismą prašydamas taikyti nuostolių, galimų dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimą ir pareikalauti iš ieškovo per teismo nustatytą terminą įmokėti 99 000 Lt sumą galimiems UAB „Brendas“ nuostoliams užtikrinti, o ieškovui neįvykdžius tokio įpareigojimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nuostolių atsiradimą ir jų dydį grindė 2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. gegužės 5 d. sudarytomis preliminariosiomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis, kuriomis atitinkamai iki 2014 m. liepos 1 d. ir iki 2014 m. liepos 5 d. įsipareigota sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis; jeigu pirkimo-pardavimo sutartys preliminariosiose sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaromos dėl to, kad UAB „Brendas“ neįvykdė ar netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Brendas“ įsipareigojo pagal pirmąjį pirkėjo pareikalavimą nedelsdamas sumokėti 54 000 Lt bei 45 000 Lt dydžio baudas. Tačiau preliminariosiomis sutartimis įsipareigotas parduoti turtas areštuotas antstolio, vykdančio Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį. Todėl atsakovui negalint įvykdyti preliminariosiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, iš pirkėjo pusės galės būti taikomos atitinkamai 54 000 Lt ir 45 000 Lt dydžio baudos, iš viso 99 000 Lt. Prielaidą, kad nuostolių atlyginimas gali būtų apsunkintas, pagrindžia faktas, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovui AB Ūkio bankui yra iškelta bankroto byla, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui UAB „Brendas“ patyrus 99 000 Lt dydžio nuostolius, ieškovas nebus pajėgus jų atlyginti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Brendas“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

9Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo šalims taisyklę, sprendė, jog atsakovas UAB „Brendas“ nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas konstatavo, jog susitarimai dėl netesybų preliminariosiose sutartyse patys savaime nereiškia pareigos šias netesybas mokėti, kadangi CK 6.165 straipsnio 4 dalies norma pareigą atlyginti nuostolius sieja su nepagrįstu šalies atsisakymu ar vengimu sudaryti pagrindinę sutartį. Sutarties nesudarymas dėl atsakovo atžvilgiu teismo nutartimi taikytų apribojimų nėra vertinamas kaip nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti sutartį, todėl pakankamai abejotina tokioje situacijoje ir nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors civiliniai įstatymai neįpareigoja šalių viešame registre registruoti sudaromų preliminariųjų sutarčių, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Nei 2014 m. balandžio 30 d., nei 2014 m. gegužės 5 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo įregistruotos viešajame registre; taigi pats atsakovas UAB „Brendas“ nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė priemonių, kad išviešintų preliminariųjų sutarčių sudarymo faktą, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remtis šiomis preliminariomis sutartimis, įrodinėjant galimus atsakovo nuostolius ir jų dydį, perkeliant ieškovui atsakomybę už atsakovo preliminariųjų sutarčių nevykdymą.

10Teismas pažymėjo, kad nors ieškovui esant nemokiam, atsakovo nuostolių (jei tokie būtų įrodyti) atlyginimas galėtų pasunkėti, tačiau nutartis dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo būtų neįvykdoma. Nuostolių atlyginimo užtikrinimas neturi užkirsti ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme. Dėl to ieškovo įpareigojimas sumokėti 99 000 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą ne tik prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir ribotų ieškovo bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Brendas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir taikyti atsakovo UAB „Brendas“ nuostolių, galimų dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą ir pareikalauti iš ieškovo per teismo nustatytą terminą įmokėti 99 000 Lt sumą, galimiems UAB „Brendas“ nuostoliams užtikrinti; ieškovui neįvykdžius įpareigojimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Preliminariosios sutartys pagrindžia galimus atsirasti nuostolius, t. y. nuostolių atsiradimo tikimybę. Galiojančiose sutartyse numatytos sankcijos už prievolės neįvykdymą visiškai tenkina teismų praktikoje suformuotą reikalavimą įrodyti realių nuostolių egzistavimo tikimybę. Teismo argumentas, kad susitarimai dėl netesybų preliminariosiose sutartyse patys savaime nereiškia pareigos šias netesybas mokėti, iš esmės paneigia sutarties šalių laisvės principą bei suponuoja reikalavimą įrodyti ne galimų atsirasti nuostolių realumą, o faktinį jų egzistavimą.
  2. Preliminariųjų sutarčių faktas nėra naudojamas prieš trečiuosius asmenis, todėl tokių sutarčių neįregistravimas yra teisiškai nereikšmingas. Teismui pateiktos sutartys yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys galimų nuostolių atsiradimo faktą.
  3. CPK ir Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kad galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutas yra netaikytinas bankrutuojančių įmonių atžvilgiu. Bankroto bylos ieškovui iškėlimas akivaizdžiai patvirtina antrosios prielaidos, reikalingos taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą egzistavimą – nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Kita vertus, teismas, nurodydamas, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas neturi užkirsti ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovo interesus iškelia kaip svarbesnę vertybę santykyje su atsakovo interesu turėti galimų nuostolių užtikrinimą, kai ieškovas yra nemokus.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Atsakovas neįrodė ne tik galinčių atsirasti nuostolių, bet ir aplinkybės, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
  2. Preliminariųjų sutarčių sudarymo faktas neįregistruotas viešame registre, kas suponuoja, jog jos galėjo būti sudarytos tik po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sutartis sudarę asmenys nėra sumokėję atsakovui jokių sumų, patvirtinančių šalių ketinimų tikrumą, tai dar labiau stiprina abejonę dėl sutarčių sudarymo tik dėl akių; pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis; atsižvelgiant į CK 6.165 straipsnio 4 dalį, netesybų nustatymas preliminariojoje sutartyje nenumato pareigos už jas mokėti, nes tokia pareiga kyla vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, o sutarties nesudarymas dėl atsakovo atžvilgiu teismo nutartimi taikytų apribojimų teismų praktikoje nėra vertinamas kaip nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti sutartį, todėl pakankamai abejotina tokioje situacijoje ir nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-349/2013).
  3. Apeliantas neįrodė, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas vien dėl to, kad ieškovui iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad ieškovas turi turto, gautinų pajamų, iš kurių bus atsiskaitoma su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas vieno iš solidariųjų atsakovų prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

17Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, kaip minėta, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

18Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė užtikrinti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą: 99 000 Lt nuostolių, galimų patirti nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, šiuos nuostolius grįsdamas 2014 m. balandžio 30 d. bei 2014 m. gegužės 5 d. preliminariosiose sutartyse nustatytų baudų dėl pagrindinių sutarčių nesudarymo dydžiu, bei aplinkybe, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla. Kaip nurodyta, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

19Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iki 2014 m. liepos 1 d. įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 3.1 p.); sutarties 5.1 punkte numatyta pardavėjo atsakomybė už preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bei nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį – 54 000 Lt bauda (25-28 b. l.). Atsakovas 2014 m. gegužės 5 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iki 2014 m. liepos 5 d. įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 3.1 p.); sutarties 5.1 punkte numatyta pardavėjo atsakomybė už preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bei nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį – 45 000 Lt bauda (29-32 b. l.). Pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad nurodytų sutarčių objektai areštuoti remiantis Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi (33-34, 35-48 b. l.).

20Įvertinęs minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Brendas“ nepagrindė aplinkybių, kuriomis grindžia prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas pasisakė, kad susitarimai dėl netesybų preliminariosiose sutartyse patys savaime nereiškia pareigos šias netesybas mokėti, nes CK 6.165 straipsnio 4 dalies norma pareigą atlyginti nuostolius sieja su nepagrįstu šalies atsisakymu ar vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, o sutarties nesudarymas dėl atsakovo atžvilgiu teismo nutartimi taikytų apribojimų nėra vertinamas kaip nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti sutartį. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog preliminariosios sutartys nebuvo įregistruotos viešame registre, todėl sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.).

21Apeliantas nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog teismo argumentas, kad susitarimai dėl netesybų preliminariosiose sutartyse patys savaime nereiškia pareigos šias netesybas mokėti, iš esmės paneigia sutarties šalių laisvės principą bei suponuoja reikalavimą įrodyti ne galimų atsirasti nuostolių realumą, o faktinį jų egzistavimą. Pasak apelianto, preliminariųjų sutarčių faktas nėra naudojamas prieš trečiuosius asmenis, todėl tokių sutarčių neįregistravimas yra teisiškai nereikšmingas, nes teismui pateiktos sutartys yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys galimų nuostolių atsiradimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

22Visų pirma, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aiški nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, jog preliminariosios sutarties neįregistravimas viešame registre neleidžia ja remtis siekiant pagrįsti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo realumą bei dydį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1759/2011). Apeliantas neginčija preliminarių sutarčių neįregistravimo fakto. Be to, nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių sudarytų sutarčių realumą.

23Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atskirojo skundo padavimo metu jau buvo suėjęs preliminariosiose sutartyse numatytas pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminas, tačiau apeliantas nepateikė teismui jokių preliminariųjų sutarčių neįvykdymo pasekmių, nepateikė įrodymų, kad 2014 m. liepos 1 d. bei 2014 m. liepos 5 d. nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, jam reikėjo sumokėti 99 000 Lt baudą (CPK 178 str.).

24Taip pat nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, atitinkantiems Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jog CK 6.165 straipsnio 4 dalies teismo nutartimi taikytų

25CPK ir Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kad galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutas yra netaikytinas bankrutuojančių įmonių atžvilgiu, tačiau nepagrįstai mano, kad vien bankroto bylos ieškovui iškėlimas savaime pagrindžia antrosios prielaidos, reikalingos taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą egzistavimą – nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Nepaisant ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, statuso, apeliantas turėjo pareigą pagrįsti, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Kita vertus, nagrinėjamu atveju, atsakovui neįrodžius, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolių, argumentai dėl ieškovo negalėjimo šiuos nuostolius atlyginti neturi teisinės reikšmės.

26Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Konstatavus, kad atsakovo prašymas šių sąlygų neatitinka, jis netenkintas pagrįstai, o apelianto argumentai dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo, laikytini deklaratyviais.

27Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš solidariųjų... 4. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi patenkino ieškovo... 5. Kauno apygardos teismo pirmininko 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinė... 6. Atsakovas UAB „Brendas“ kreipėsi į teismą prašydamas taikyti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino atsakovo... 9. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į įrodinėjimo... 10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovui esant nemokiam, atsakovo nuostolių (jei... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB „Brendas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas vieno iš... 16. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, taikydamas laikinąsias... 17. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų... 18. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė užtikrinti nuostolių dėl pritaikytų... 19. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. sudarė... 20. Įvertinęs minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog... 21. Apeliantas nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 22. Visų pirma, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aiški nuostata, kad... 23. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atskirojo skundo padavimo metu... 24. Taip pat nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams,... 25. CPK ir Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kad galimų nuostolių dėl... 26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo... 27. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 29. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą....