Byla 2A-1730-436/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 1-38-482/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui G. M., su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Medonos mėsa“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas,

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio nustatymo, kai šis klausimas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. M. 25 613,66 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-1-610/2015, kurioje 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu G. M. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai) ir paskyrė galutinę bausmę – 13 181 Eur baudą. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį ir priteisė iš G. M. 25 613 Eur. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-348/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį – panaikino nuosprendžio dalis, kuriomis nuspręsta Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) ir VSDFV Marijampolės skyriaus ieškinius tenkinti visiškai, ir civiliniams ieškovams pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad G. M., būdamas UAB „Medonos mėsa” direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nurodymus, tyčia pateikė UAB „Medonos mėsa” buhalterinę apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui UAB „Apskaita ir finansų valdymas” žinomai neteisingus duomenis ir buhalterinius dokumentus apie bendrovėms darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, dėl ko apskaitoje nebuvo įregistruotas darbuotojams išmokėtas 26 854,43 Lt ir 194 573,28 Lt darbo užmokestis; pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSDĮ) nuo tvarkomojoje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 75 166,38 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nurodymus, nuo tvarkomojoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 13 272,46 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Atsakovas G. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, patraukti šioje byloje UAB „Medonos mėsa” atsakovu. Atsiliepime nurodė, kad juridinis asmuo UAB ,,Medonos mėsa” šioje byloje nebuvo kaltinamas jokios nusikalstamos veikos padarymu, nors iš kaltinimų formuluočių matyti, jog galimai nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetą, įmonė galėjo turėti didesnį konkurencingumą savo konkurentų atžvilgiu. Tokiu būdu, nekaltinant juridinio asmens, visi civilinių ieškinių reikalavimai buvo nukreipti į G. M., nors akivaizdu, kad nesumokėtų mokesčių reikalavimai (civiliniai ieškiniai) turėjo būti nukreipti ir į įmonę UAB ,,Medonos mėsa”, kuri taip pat turėjo būti kaltinama tokių pačių nusikalstamų veikų, kaip ir G. M. padarymu. Ieškinyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius teigdamas, kad tarp G. M. veiksmų ir valstybės patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, jokių įrodymų ir argumentų nepateikia. Ieškinyje nepateikiama įrodymų, patvirtinančių, jog mokesčių nesumokėjimas turėjo naudos G. M., o ne juridiniam asmeniui.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas sprendime nurodė, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: G. M. neteisėti veiksmai yra nustatyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado 25 613,66 Eur žala, kurios dydis nebuvo ginčijamas. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: G. M., mokėdamas neoficialius didesnius atlyginimus darbuotojams nei nurodyta oficialioje buhalterinėje apskaitoje ir šių ūkinių operacijų neįtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, veikė tiesiogine tyčia, nes norėjo taip veikti, ir dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai tvarkoma UAB „Medonos mėsa“ buhalterinė apskaita, neapskaitant įmonėje mokamų atlyginimų darbuotojams, VSDF valdybos Marijampolės skyriui pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotos bei nesumokėtos įmokos socialiniam draudimui. Atsakovas buvo ne tik bendrovės direktorius, bet ir steigėjas, todėl apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apsakaitą ir neteisingai pateikdamas duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, neabejotinai gavo naudos.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą, byloje atsakovu laikyti UAB ,,Medonos mėsa”. Apeliaciniame skunde nurodo: Atsakovo veiksmai neįtakojo įmonės nemokumo, todėl vien dėl to, kad UAB ,,Medonos mėsa” yra nemoki, jos vadovui negali kilti atsakomybė. Teismas neįvardijo įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, gavo iš to naudos. Mokėti socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas turi pareigą juridinis asmuo, o ne jos vadovas. Atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus: Teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais, nustatytais baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas G. M. buvo pripažintas kaltu dėl pareikštų kaltinimų ir civiliniam ieškovui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą. Baudžiamojoje byloje kaltinimai UAB ,,Medonos mėsa” nebuvo pareikšti ir šio juridinio asmens atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas. Atsakovas, teigdamas, kad juridinis asmuo, slėpdamas mokesčius ir apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, gavo iš to naudos, nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad G. M. įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-610/2015 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė bausmė – 13 181 Eur bauda. Kauno apygardos teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (Nr. 1A-111-348/2016) 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio atlyginimo perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (8 t. b. l. 34-46). Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad G. M., būdamas UAB „Medonos mėsa“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, tyčia pateikė UAB „Medonos mėsa“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui UAB „Apskaita ir finansų valdymas“ žinomai neteisingus duomenis ir buhalterinius dokumentus apie bendrovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, dėl ko apskaitoje nebuvo įregistruotas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis ir atitinkamai nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos 75 166,38 Lt (atitinka 21 769,69 Eur) valstybinio socialinio draudimo ir 13 272,46 Lt (atitinka 3 843,97 Eur) sveikatos draudimo įmokos (bendrai 25 613,66 Eur įmokų), tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 2 dalies, 1 ir 2 punktų, nurodymus, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nurodymus. Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškinį dėl žalos dydžio civilinio proceso tvarka skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino visiškai, su kuo nesutinka apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas netinkamu procesinės teisės normų taikymu – dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) bei dėl nepagrįsto atsisakymo UAB ,,Medonos mėsa” įtraukti į bylą atsakove (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

13Dėl byloje nustatytų faktų ir surinktų įrodymų vertinimo Civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio nuostatomis, pagal kurias negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala, CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, bei VSDĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondo biudžetui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl atsakovo tinkamumo iš esmės priklauso nuo vertinimo, kokią įtaką nagrinėjamam ginčui turi įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-53/2010). Šioje byloje aktualus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-610/2015 konstatuotų aplinkybių reikšmės nagrinėjamam civiliniam ginčui spręsti teisinis įvertinimas. Nurodytu nuosprendžiu, kaip jau aptarta nutarties 10 punkte, apeliantas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad, pažeisdamas įstatymų reguliavimą netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nenurodė duomenų apie realiai bendrovės, kurios savininkas ir vadovas buvo, darbuotojams išmokamą darbo užmokestį ko pasėkoje nuo neapskaityto darbo užmokesčio dalies neapskaičiavo ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. Baudžiamojoje byloje UAB „Medonos mėsa“ nebuvo kaltinama ir dėl jos apkaltinamasis nuosprendis priimtas nebuvo. VSDFV Marijampolės skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė dėl neapskaičiuotų ir nesumokėtų įmokų priteisti jai iš G. M. 25 613,66 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinei ieškovei buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis ir civilinis ieškinys perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodinėjamos ir nustatomos, nes jas jau yra nustatęs teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą iš nuosprendžiu pripažinto kaltojo asmens, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009; 2010 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Atsižvelgiant į aptartus civilinio ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo baudžiamojoje byloje bei jo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka ypatumus, darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendyje, iš dalies pakeistame Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi, išnagrinėjus civiliniu ieškiniu pareikštus reikalavimus, konstatuota, jog VSDFV Marijampolės skyrius turi teisę į žalos atlyginimą iš nuosprendyje kaltu pripažinto asmens, t. y. nustatytos visos apelianto G. M., civilinei atsakomybei taikyti sąlygos. Ir priešingai, šiais prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais dokumentais nenustatytos sąlygos UAB „Medonos mėsa“ civilinei atsakomybei kilti. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos pateiktos baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį, konstatavo, jog yra pakankamai duomenų išspręsti ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimą. Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties taip pat matyti, kad yra ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimo išsprendimui pakanka duomenų, tačiau šia nutartimi civiliniam ieškovui pasiūlyta apsvarstyti klausimą ir dėl UAB „Medonos mėsa“ patraukimo civilinėn atsakomybėn, todėl ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nesutikus įtraukti UAB „Medona mėsa“ atsakovu, byloje šis juridinis asmuo pagrįstai įtrauktas trečiuoju asmeniu ir sprendimas priimtas tik dėl atsakovo. Kaip jau aptarta nutarties 15-17 punktuose, baudžiamojoje byloje juridinis asmuo – UAB „Medonos mėsa“ jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinamas, o ši aplinkybė, vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika sudaro prielaidas žalos atlyginimą (nesumokėtus mokesčius valstybei) priteisti iš juridinio asmens vadovo, pripažinto kaltu dėl nusikalstamų veikų, padarytų BK 220, 222 straipsniuose numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai nurodytina, kad ne juridinis asmuo šiuo atveju, o įmonės vadovas turi atsakyti už savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą ir nepaisant to, gavo jis iš to naudos ar ne, nes baudžiamoji atsakomybė kyla iš neteisėtų, priešingų teisei veiksmų, kurių vienas iš padarinių – atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą. Apeliantas byloje neginčija žalos dydžio, kuris, taip pat nustatytas baudžiamojoje byloje, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis prejudicinius faktus ir baudžiamosiose bylose pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei atsižvelgdama į faktinę situaciją byloje, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė šias normas bei pagrįstai priteisė iš apelianto 25 613,66 Eur žalos, padarytos dėl neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio neapskaičiuotų bei nesumokėtų mokesčių, atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai