Byla 1A-181-626/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio,

2sekretoriaujant J. Ž.,

3dalyvaujant prokurorei J. Ž., nuteistajam V. L. ir jo gynėjui S. J., nukentėjusiajai O. L. ir jos atstovui advokatui A. M.,

4teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugsėjo 14 d. smurtavimo atvejis) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 24 d. atsiprašyti nukentėjusiosios O. L.. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. gegužės 12 d., kuris prilygintas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

5V. L. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo smurtavimu 2014 m. gegužės 11 d. jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6Nuosprendžiu nukentėjusiosios O. L. ieškinys patenkintas iš dalies. Iš V. L. priteista O. L. 144 eurų neturtinei žalai ir 289 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

7Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8V. L. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinę jėgą ir mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. O būtent, kad jis 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 9 val., savo namuose, esančiuose ( - ), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas neblaivus, buitinio konflikto metu apglėbęs savo sutuoktinę O. L. ir spausdamas jai rankas bandė atimti automobilio raktus, tempė pastarąją už plaukų, o nukentėjusiajai pavykus ištrūkti, spyrė į sėdmenis ir į koją, po ko, pastarajai besišalinant, suėmęs už plaukų nutempė į miegamąjį ant lovos ir sumušė smūgiuodamas rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų ir tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

9V. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2014 m. gegužės 11 d., apie 17 val., savo namuose, esančiuose ( - ), būdamas neblaivus, sudavė tris smūgius kumščiu sutuoktinei O. L. į veidą ir tuo sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. atstovas advokatas A. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir pripažinti V. L. kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai 2014 m. gegužės 11 d.; papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens; priteisti iš V. L. 5 792,40 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 202,73 eurus bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teisme.

11Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai V. L. išteisino kaip 2014 m. gegužės 11 d. nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes: nepagrįstai konstatavo, kad išnaudojus įrodinėjimo priemones, nebuvo nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai; neteisingai įvertino 2013 m. lapkričio 1 d. V. L. grįžimo į namus epizodą, neva apeliantė nebejaučia skriaudos ir atleido sutuoktiniui už smurtą.

12Vertinant V. L. parodymus, teigia, kad apklaustas kaltinamuoju, V. L. parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie pietus jis nusipirko 0,5 1 talpos butelį degtinės, kurį namuose vienas išgėrė. Po to, nuėjo miegoti, lovoje vėmė. sutuoktinė iškvietė policiją, iš policijos komisariato jį vežė į Lazdynų ligoninę išblaivinti, nes jis negalėjo savarankiškai judėti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis dar nebuvo išsblaivęs, tačiau ir tuomet nepripažino smurtavęs prieš sutuoktinę. Kaltinamasis neneigė buvęs labai girtas ir spyręs „kažkur į tamsą“. Jis prisimena pats vieną kartą spyręs, o toliau nieko neprisimena. Girtumas baudžiamosios teisės doktrinoje nėra baudžiamąją atskomybę šalinanti aplinkybė. Priešingai, įstatymų leidėjas ją imperatyviai pripažįsta kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

13Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog tokie veiksmai, kaip trys smūgiai kumščiu į veidų, teismo vertinimu, neabejotinai turi palikti žymę ant aukos veido, kadangi labai dažnai smūgiai žymių nepalieka. Apeliantė teigia tuo metu tikrai jautusi fizinį skausmą, kuris yra būtina sąlyga, nurodyta BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje.

14Atkreipia dėmesį, kad teismas, tirdamas šį epizodą bei nustatydamas neturtinės žalos dydį, nuolat mini ištuokos ir turto padalijimo bylą. Santuokos nutraukimo byla Nr. N2-29334-862/2014, pradėta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 metų birželio mėnesį yra visų V. L. smurto atvejų rezultatas. Nors šioje baudžiamojoje byloje nebuvo remtasi rašytiniais dokumentais ar kitomis faktinėmis aplinkybėmis, esančiomis ištuokos byloje, teismas savo nuosprendyje apie tai pasisako. Teismo išvada padaryta iš V. L. paviršutiniškų ir neatitinkančių tikros situacijos žodžių. Ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nėra iškėlusi turto dalybų klausimo. Ieškiniu prašoma tik skirti vaikų išlaikymą turtu. Turto klausimą akcentuoja būtent V. L., norėdamas iškreipti tiesą. Teismui darant prielaidą, kad ji turi turtinį interesą santuokinio turto atžvilgiu, neįsigilino į nagrinėjamą problemą, rėmėsi tik neatitinkančiais tikrovės V. L. parodymais.

15Pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje, ypatingai vaikų akivaizdoje, yra nepaprastai sunkus psichologiškai. Kadangi smurto atvejų jos atžvilgiu buvo žymiai daugiau, nei pareiškimų policijoje, todėl natūralu, kad norėjosi visas padarytas jai skriaudas skubiau pamiršti, kad nereikėtų išgyventi to iš naujo. Smurto situacijos panašios, todėl praėjus kažkuriam laikui pakankamai sudėtinga atsiminti konkrečios dienos smurto detales. Ji po kiekvieno pareiškimo policijoje buvo apklausta, parodymai yra užfiksuoti. Todėl nėra pagrindo sakyti, kad jos parodymai paskutinio posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir stokojo loginio paaiškinimo.

16Teismas neaišku kokiu būdų nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir tai tampa viena iš priežasčių, kuriomis remiantis teismas vertino jos parodymus kaip stokojančius objektyvumo, kaip parodymus asmens, turinčio turtinį interesą sutuoktinio turto atžvilgiu. Teismas išėjo už įrodinėjimo ribų ir pasisakė dėl nesančių byloje aplinkybių. Namas minėtu adresu yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, jai nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo dalis ir 1/2 pastato dalis. Taigi akivaizdu, kad teismas visiškai nepagrįstai išteisino V. L. dėl smurto, padaryto 2014 m. gegužės 11 d.

17Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis V. L. rodo pastangas nustoti vartoti alkoholį – 2014 m. rugpjūčio 28 d. jam pusei metų suleisti vaistai nuo alkoholio vartojimo, ką teismas vertino kaip sutikimą savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo. Teismas tokios išvados priėjo remdamasis nenustatytos gydymo įstaigos Ūmių alkoholinių psichozių skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažymos kopija. Ši pažyma surašyta ne ant firminio gydymo įstaigos blanko ir patvirtinta tik gydytojo spaudu, nėra netgi nurodytas vaisto, kuris „suleistas nuo alkoholio pusei metų”, pavadinimas. Tokiu būdu, šis raštas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintos tvarkos. Be to, pažymoje nėra nurodytas asmens, kuriam „suleisti vaistai nuo alkoholio” asmens kodas arba kiti duomenys, leidžiantys nustatyti, kad procedūra atlikta būtent kaltinamajam. Ir nors teismas galėjo to fakto ir nežinoti, tačiau santuokos nutraukimo byloje Nr. N2-29334-862/2014 yra rašytiniai dokumentai, kurie įrodo, jog 2014 m. spalio 24 d. V. L. vėl gydytas 3 dienas Vilniaus Lazdynų universitetinėje ligoninėje ūmių apsinuodijimų skyriuje dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu. Todėl apie sutikimą savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo nėra pagrindo kalbėti. Priešingai, šis faktas tik parodo, kad tolesnio smurto jos ir galbūt vaikų atžvilgiu galimybė tik didėja.

18Teismas neįsigilino į realiai susiklosčiusią situaciją, kuri duoda jai ir jos vaikams realų pagrindą baimintis dėl savo ir jų saugumo, kadangi V. L. nuolat girtauja ir tai darė kardomosios priemonės taikymo metu, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir kaltina tik ją dėl visų teismo procesų bei savo nesėkmių, darosi vis agresyvesnis jos atžvilgiu.

19Kaltinamajame akte V. L. buvo inkriminuoti trys fizinio skausmo sukėlimo epizodai ir grąsinimo nužudyti epizodas. Teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi toje pačioje baudžiamojoje byloje išskyrė iš baudžiamosios bylos medžiagą dėl V. L. kaltinimo nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. rugpjūčio 30 d. epizode) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 18 d. epizode) ir išskirtą medžiagą perdavė prokurorui įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo. Ši nutartis yra teisėta ir todėl nebuvo apskųsta. Tačiau tai tik parodo, kaip būdamas neblaivus elgiasi V. L. ir koks agresyvus jis tampa. Būtent dėl šių aplinkybių buvo prašoma teismo prie pagrindinės bausmės skirti baudžiamojo poveikio priemonę — draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir dėl jo nepasisakė.

20Taip pat atstovas pareiškė nušalinimą teismui dėl šališkumo apklausiant nukentėjusiąją. Teismas dėl nušalinimo nepasisakė nei protokoline, nei atskira nutartimi.

21Prašo priteisti neturtinę žalą patirtą ir dėl 2014 m. gegužės 11 d. panaudoto smurto.

22Atkreipia dėmesį, kad teismas konstatuodamas, jog fizinio skausmo sukėlimas priskiriamas prie neturtinės žalos požymių, o vėliau, kad kitų požymių, apibūdinančių šio konkretaus įvykio metu patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji nenurodė ir neįrodinėjo, - prieštarauja pats sau, nes tirdamas įvykį teismas pats nustatė, kad nukentėjusioji po tirto įvykio turėjo vykti į komandiruotę, būti viešumoje, o padaryti sužalojimai, pažeidė jos garbę ir orumą, tuo pačiu įžeidė vaikus, nes viskas vyko jų akivaizdoje, nukentėjusiajai sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (CK 6.250 straipsnis).

23Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas – atmesti.

24Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

25Skundas atmetamas.

26Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant V. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. L. padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir tuo pagrindu V. L. dėl jam pareikšto kaltinimo (2014 m. gegužės 11 d. įvykio) išteisino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad privačiai kaltintojai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimu.

27V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. gegužės 11 d., apie 17 val., savo namuose, esančiuose ( - ), būdamas neblaivus, sudavė tris smūgius kumščiu sutuoktinei O. L. į veidą ir tuo sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

28BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

29BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

30Iš bylos duomenų matyti, kad O. L. ir V. L. tarpusavio santykiai buvo ir yra kraštutinai konfliktiški, todėl teismas jų visų parodymais gali remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

31Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius įrodymus, konstatuoja, kad privačios kaltintojos teiginio, jog V. L. 2014 m. gegužės 11 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu dėl kurio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Pareiškime dėl privataus kaltinimo nurodytas aplinkybes, kad V. L. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į veidą, visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu išteisintasis iš esmės nuosekliai neigė, nurodė, kad jis prisigėręs nuėjo miegoti, privėmė į lovą, o tai pamačiusi sutuoktinė pradėjo jį mušti. Norėdamas ją atstumti, spyrė į ‚Orą“ ir vėl užmigo. Sutuoktinės dieną nemušė, buvo visiškai girtas, negalėjo savarankiškai judėti. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, O. L. tik praėjus keturioms su puse valandoms po nurodomo smurto pranešė apie namuose triukšmaujantį, agresyviai besielgiantį ir muštis bandantį sutuoktinį (t. 1, b. l. 49). Policijos pareigūnai į L. namus atvyko praėjus 17 minučių po iškvietimo. Iš policijos pareigūno K. T. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 63) matyti, kad 2014 m. gegužės 11 d. vakare į Vilniaus miesto 1 PK pristatytas V. L. dėl girtumo nereagavo į aplinką, nesiorientavo aplinkoje, nesugebėjo pūsti į alkotesterį, todėl buvo išvežtas į RVUL toksikologijos skyrių. Nukentėjusioji apklausiama teisme nebeprisiminė aplinkybių nei kada (kuriuo momentu) jai buvo suduoti smūgiai, nei ką veikė V. L. tarp 17 ir 21.30 val., nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po įvykio buvo tepraėję penki mėnesiai. Atmestini nukentėjusiosios argumentai, kad smurto atvejų jos atžvilgiu buvo žymiai daugiau, nei pareiškimų policijoje, todėl natūralu, kad norėjosi visas padarytas jai skriaudas skubiau pamiršti, kad nereikėtų išgyventi to iš naujo, nes dar anksčiau (daugiau nei prieš metus) įvykusio smurto aplinkybes atsiminė labai smulkiai ir aiškiai. Be to, kitų duomenų, galinčių patvirtinti tai, kad O. L. buvo suduoti trys smūgiai kumščiu į veidą, byloje nėra, nepriklausomai nuo teorinės galimybės, kad trys smūgiai kumščiu gali ir nepalikti žymių ant veido.

32Pirmosios instancijos teismas vertindamas proceso dalyvių parodymus, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad tarp sutuoktinių santykiai tiek įvykių, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įtempti, o po nagrinėjamo įvykio, 2014 m. birželio 30 d. privačios kaltintojos inicijuota santuokos nutraukimo byla, todėl nukentėjusioji gali būti suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, tuo labiau, kad jos parodymų iš esmes jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Nors teismas ir suklydo nurodydamas bendrosios nuosavybės teisės rūšį bei tai, kad ištuokos byloje nagrinėjamas ne turto padalijimo, o išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turtu klausimas, tai esminės reikšmės vertinant proceso dalyvių tarpusavio santykius neturi. Kolegijos nuomone, išlaikymo nepilnamečiams vaikams turtu, o ne periodinėmis išmokomis klausimas, nepavystant sutuoktiniams susitarti geranoriškai, lygiai taip pat kaip ir reikalavimas padalinti bendrą turtą gilina sutuoktinių nesutarimus ir konfliktus, nes vienas iš jų gali netekti galimai vienintelio jam nuosavybės teise priklausančio turto ir gyvenamosios vietos. Pati nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui nurodė, kad santuokos nutraukti bendru sutarimu nepavyksta tik dėl to, kad nepavyksta susitarti dėl teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo būdo.

33Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), šis In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Todėl nukentėjusiosios parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali savaime patvirtinti fakto, kad V. L. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis mušė nukentėjusiąją ar kitokiu būdu prieš ją smurtavo ir tokių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad dėl V. L. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Taigi, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. L. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš O. L., būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu.

34Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o byloje nėra nei faktinių duomenų visumos, nei vieno patikimo, 2014 m. gegužės 11 d., ( - ) tarp sutuoktinių L. vykusių įvykių eigą patvirtinančio įrodymo, todėl V. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

35Dėl teismo šališkumo

36Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme teisėjai ją apklausiant, jos atstovas teisėjai pareiškė nušalinimą, tačiau teismas dėl pareikšto nušalinimo nepasisakė nei protokoline, nei atskira nutartimi.

37Bylos duomenimis, teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d., metu, apklausiant nukentėjusiąją, jos atstovas pareiškė prašymą nušalinti teisėją, kuri atkreipė nukentėjusiosios dėmesį į tai, kad iš jos parodymų, duotų iki to momento, nematyti, ar grasinimas nužudyti buvo realus ir paklausė, ar ta situacija nukentėjusiajai buvo kasdienė ir įprasta. Po pareikšto nušalinimo toliau vyko nukentėjusiosios apklausa. Teismo posėdyje paskelbta pertrauka. Po teismo posėdžio, pertraukos metu ir po pertraukos vykusio posėdžio metu, klausimas dėl teisėjos nušalinimo nekeltas.

38Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalį, nušalinimas teisme gali būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.

39Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios gynėjo nušalinimas teisėjai buvo pareikštas nesutinkant su teisėjos išsakyta pastaba, jis buvo deklaratyvus, nemotyvuotas, nenurodytas joks nušalinimo pagrindas. Motyvuotas prašymas nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją nebuvo pareikštas nei po teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d., nei pertraukos metu, nei po pertraukos vykusio posėdžio metu. Apeliaciniame skunde taip pat nėra pasisakyta kuo grindžiamas teisėjos šališkumas ir, ar nukentėjusioji laiko ją šališka. Be to, iš skunde nurodytų aplinkybių neaišku, ko apeliantė prašo šiuo pagrindu, nes su dalimi teismo nuosprendžio ji visiškai sutinka, neprašo panaikinti viso apylinkės teismo nuosprendžio ar bylos perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant aptariamą bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo varžomos proceso dalyvių ir jų atstovų teisės užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, teikti prašymus, todėl vien tai, kad teisėja atkreipė nukentėjusios dėmesį, kad iš duotų parodymų iki to momento, nėra galimybės nuspręsti, ar grasinimas buvo realus dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas, ar buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Be to, šioje dalyje byla išskirta ir perduota prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Apeliantės skunde nurodomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas ir nuteistojo nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių bei BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41Dėl bausmės

42Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė prie pagrindinės bausmės baudžiamojo poveikio priemonės — draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens.

43BK 48 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Įstatymas nenumato galimybės paskirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir, kurie nėra nuo šios bausmės atleisti. BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus.

44Poreikį taikyti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens apeliantė motyvuoja tuo, kad V. L. būdamas neblaivus elgiasi agresyviai. Be to, kaltinamajame akte V. L. buvo inkriminuoti trys fizinio skausmo sukėlimo epizodai ir grasinimo nužudyti epizodas, dėl dviejų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. rugpjūčio 30 d. epizode) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 18 d. epizode) teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi išskyrė iš baudžiamosios bylos medžiagą ir ją perdavė prokurorui įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo. Visa tai parodo, kaip būdamas neblaivus elgiasi V. L. ir koks agresyvus jis tampa. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti taikoma iki V. L. pasveiks arba kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla.

45Apeliacinis teismas atlikęs įrodymų tyrimą nustatė, kad V. L. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. gydosi nuo priklausomybės alkoholiui Labdaros ir paramos fondo „( - )“ reabilitacijos centre pagal ilgalaikės psichologinės-socialinės reabilitacijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Labdaros ir paramos fondo „( - )“ teismui 2015 m. kovo 17 d. parengtoje charakteristikoje nurodė, kad V. L. yra nekonfliktiškas, susierzinimo ar pykčio priepuoliai jo elgesyje nestebimi, jis laikosi dienos planavimo, gerbia centro taisykles, o kylančius sunkumus sprendžia socialiai priimtinais būdais, tai parodo jo gebėjimą kontroliuoti emocijas, adekvačiai vertinti situaciją, analizuoti savo veiksmų priežastis ir pasekmes. Gydymo programa trunka 12-14 mėnesių. Savarankiškai išvykti iš bendruomenės bus leidžiama tik likus 4 mėnesiams iki gydymo kurso pabaigos. LITEKO duomenimis, teismas, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgdamas į gydymo programą, 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi pakeitė teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad V. L. su vaikais bendrauja reabilitacijos centre „( - )“ prižiūrint centro darbuotojui (c. b. Nr.: eN2-1724-862/2015). Be to, nukentėjusioji, pirmosios instancijos teismui 2014 m. liepos 26 d. sprendžiant kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium klausimą, patvirtino, kad V. L. piktybiškai kardomosios priemonės sąlygų nepažeidžia, į namus „nesiveržia“, agresyvus tampa tik apsvaigęs nuo alkoholio.

46Atkreiptinas dėmesys, kad paskyrus nuteistajam prašomą draudimą, jis bausmės atlikimo laikotarpiu visiškai netektų galimybės matytis su nepilnamečiais vaikais.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtąsias aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pavojingi smurtinio pobūdžio veiksmai kartu su nuteistuoju negyvenančių asmenų atžvilgiu gali kartotis, todėl pagrindo skirti V. L. draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, nėra. Tokiu pagrindu negali būti ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas, nes civiliniame procese taip pat teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį, pažeidžiantį kito sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus, gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

48Dėl civilinio ieškinio

49Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą.

50Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. L. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašo už keturias nusikalstamas veikas priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

51Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

52Apeliantė, nesutikdama su nustatytos žalos dydžiu, atkreipia dėmesį, kad tirdamas įvykį teismas pats nustatė, kad nukentėjusioji po tirto įvykio turėjo vykti į komandiruotę, būti viešumoje, o padaryti sužalojimai, pažeidė jos garbę ir orumą, tuo pačiu įžeidė vaikus, nes viskas vyko jų akivaizdoje, nukentėjusiajai sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (CK 6.250 straipsnis)

53Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neturtinę žalą grindė išgyvenimais, susijusiais su santuokos iširimu, analizuodama šeiminius santykius nuo 2009 m., tuo tarpu neturtinės žalos šiame baudžiamajame procese dalykas yra nukentėjusiosios patirta skriauda dėl įrodytos V. L. nusikalstamos veikos, t. y. smurtavimo fakto 2013 m. rugsėjo 14 d., kurio metu O. L. patyrė fizinį skausmą. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštas bendrai už visas veikas, nedetalizuojant, kokias pasekmes konkrečiai kiekviena veika sukėlė, ieškinys bylos nagrinėjimo metu nepatikslintas. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pasisakė, kad nukentėjusioji kitų požymių, apibūdinančių šio konkretaus įvykio metu patirtą neturtinę žalą nenurodė ir neįrodinėjo. Pažymėtina ir tai, kad dėl dviejų nusikalstamų veikų baudžiamoji byla išskirta ir medžiaga perduota prokurorui įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo, o dėl vienos veikos, V. L. išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje ir apeliaciniame skunde nustatytas aplinkybes dėl 2013 m. rugsėjo 14 d. įvykių, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis – 500 Lt nėra per mažas, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios patirtų neigiamų padarinių ilgalaikiškumo šioje byloje teismo nebuvo nustatytos ir priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po pusantro mėnesio, t. y. 2013 m. lapkričio 1 d. pačios nukentėjusiosios sutikimu V. L. grįžo gyventi į jų bendrus namus, sutuoktiniai vedė bendrą ūkį. Padariniai po V. L. prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto buvo trumpalaikiai ir nereikalavo jokio gydymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 500 litų dydžio piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus dėl 2013 m. rugsėjo 14 d. sukelto fizinio skausmo ir nepatogumų, atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

54Dėl atstovavimo išlaidų

55Apeliantė prašo priteisti iš V. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas - 202,73 Eurus už advokato pagalbą: už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procesas vyko pagal privačios kaltintojos - nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris atmestas, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priteisti prašomas sumas kaip išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, pagrindo nėra (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

56Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58privačios kaltintojos O. L. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant J. Ž.,... 3. dalyvaujant prokurorei J. Ž., nuteistajam V. L. ir jo gynėjui S. J.,... 4. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios... 5. V. L. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl... 6. Nuosprendžiu nukentėjusiosios O. L. ieškinys patenkintas iš dalies. Iš V.... 7. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. V. L. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinę jėgą ir mušdamas... 9. V. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2014 m. gegužės 11 d., apie 17 val.,... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. atstovas... 11. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai V. L. išteisino kaip 2014 m.... 12. Vertinant V. L. parodymus, teigia, kad apklaustas kaltinamuoju, V. L. parodė,... 13. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog tokie veiksmai, kaip... 14. Atkreipia dėmesį, kad teismas, tirdamas šį epizodą bei nustatydamas... 15. Pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje, ypatingai vaikų akivaizdoje, yra... 16. Teismas neaišku kokiu būdų nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ),... 17. Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 18. Teismas neįsigilino į realiai susiklosčiusią situaciją, kuri duoda jai ir... 19. Kaltinamajame akte V. L. buvo inkriminuoti trys fizinio skausmo sukėlimo... 20. Taip pat atstovas pareiškė nušalinimą teismui dėl šališkumo apklausiant... 21. Prašo priteisti neturtinę žalą patirtą ir dėl 2014 m. gegužės 11 d.... 22. Atkreipia dėmesį, kad teismas konstatuodamas, jog fizinio skausmo sukėlimas... 23. Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė... 24. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.... 25. Skundas atmetamas.... 26. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. gegužės 11 d., apie 17 val., savo... 28. BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę... 29. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal... 30. Iš bylos duomenų matyti, kad O. L. ir V. L. tarpusavio santykiai buvo ir yra... 31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje... 32. Pirmosios instancijos teismas vertindamas proceso dalyvių parodymus,... 33. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris... 34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 35. Dėl teismo šališkumo... 36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme teisėjai ją apklausiant,... 37. Bylos duomenimis, teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d., metu,... 38. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalį,... 39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant aptariamą bylą pirmosios... 41. Dėl bausmės ... 42. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė prie pagrindinės bausmės... 43. BK 48 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmeniui, kuriam... 44. Poreikį taikyti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens apeliantė... 45. Apeliacinis teismas atlikęs įrodymų tyrimą nustatė, kad V. L. nuo 2014 m.... 46. Atkreiptinas dėmesys, kad paskyrus nuteistajam prašomą draudimą, jis... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtąsias aplinkybes, sprendžia, kad... 48. Dėl civilinio ieškinio ... 49. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai... 50. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. L. baudžiamojoje byloje yra... 51. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos... 52. Apeliantė, nesutikdama su nustatytos žalos dydžiu, atkreipia dėmesį, kad... 53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 54. Dėl atstovavimo išlaidų... 55. Apeliantė prašo priteisti iš V. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas - 202,73... 56. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 58. privačios kaltintojos O. L. apeliacinį skundą atmesti....