Byla 3K-3-56/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Viktorijai Valienei, dalyvaujant: ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Sonatai Galentienei, atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui advokatui Andriui Norkūnui, atsakovo UAB „Ekogama“ atstovei advokatei Simonai Selelionytei-Drukteinienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ekogama“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“ dėl nekilnojamojo turto mainų, valstybinės žemės nuomos, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, įsakymo, perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarė Regina Rasimavičienė, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras teismo prašė:

51) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartį, kuria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, veikdama turto patikėjimo teise savininkės Lietuvos Respublikos interesais, perdavė UAB ,,Ekogama“ nuosavybėn administracinės paskirties pastatą, esantį ( - ), mainais už UAB ,,Ekogama“ nuosavybės teise priklausiusias prekybos patalpas ir 3/49 dalis garažų paskirties patalpų – požeminės automobilių saugyklos patalpų, esančių ( - );

62) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės teisių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1B-233/06-5001;

73) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 13.6-3676 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu ( - );

84) pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2006-0052, sudarytą Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB ,,Ekogama“ dėl žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomojimo;

95) pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Ekogama“ pardavė pirkėjui UAB ,,Hansa lizingas“ administracinį pastatą, esantį ( - );

106) grąžinti valstybės nuosavybėn administracinės paskirties pastatą, esantį ( - ), o UAB ,,Ekogama“ – prekybos patalpas, unikalus Nr. ( - ), ir 3/49 dalis požeminės automobilių saugyklos patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), taip pat 56 000 Lt priemoką, kurią UAB ,,Ekogama“ pervedė į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą prieš mainų sutarties sudarymą.

11Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ perdavė UAB „Ekogama“ valstybei nuosavybės teise priklausiusį ir Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdytą administracinį pastatą mainais už UAB „Ekogama“ nuosavybės teise priklausiusias negyvenamąsias patalpas; nustatė, kad mainomo turto skirtumas (56 000 Lt) turi būti pervestas į valstybės biudžetą. 2006 m. birželio 14 d. sudaryta mainų sutartis. UAB „Ekogama“ mainų sutartimi įgijo teisę naudotis 2,9 a didesniu žemės sklypu, nei nurodyta vertinimo ataskaitoje. Ieškovo teigimu, išmainyti nelygiaverčiai materialiojo turto objektai.

12Ieškovo teigimu, 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Ekogama“ pardavė administracinį pastatą ( - ), pirkėjui UAB „Hansa lizingas“, prieštarauja gerai moralei, nes sandorio šalys buvo nesąžiningos, siekė išvengti restitucijos.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

14Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atmetė.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ perdavė UAB „Ekogama“ nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Žemės ūkio ministerijos valdytą administracinį pastatą, esantį ( - ), (2006 m. sausio 11 d. nustatyta rinkos vertė 1 184 000 Lt) mainais už UAB „Ekogama“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias ( - ) (2006 m. vasario 20 d. nustatyta rinkos vertė 1 128 000 Lt) bei nustatė, kad turto vertės skirtumas - 56 000 Lt - turi būti pervestas į valstybės biudžetą, o Žemės ūkio ministerijos sekretorius įgaliotas pasirašyti mainų sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą (T. 3, b. l. 89, 90).

17Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 532 sudaryta 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartis, kuria atlikti turto mainai tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Ekogama“. Mainų sutarties dalykas – Žemės ūkio ministerija perduoda UAB „Ekogama“ administracinį pastatą, esantį ( - ), mainais už patalpas su požeminės automobilių saugyklos patalpomis, esančias ( - ) (1.1, 1.2 punktai) (T. 1, b. l. 133-137). Mainant nurodytą turtą į jį buvo įgyta nuosavybės teisė (CK 6.432 straipsnis). Mainų sutartyje pažymėta, kad, Žemės ūkio ministerijai perleidus pastatą, esantį ( - ), žemės nuomos sutarties sudarymo ar žemės pirkimo-pardavimo klausimas bus sprendžiamas su naujuoju savininku įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas).

18Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532, tiek mainų sutartyje pastato, esančio ( - ), vertė fiksuojama remiantis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 06/01-12 KL (užsakovas Žemės ūkio ministerija, vertinamas turtas – administracinis pastatas, esantis ( - ), vertintojas R. M., vertinimo data 2006 m. sausio 11 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. vasario 20 d.) ir yra 1 184 000 Lt (T. 1, b. l. 9-50). Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 17 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) kadastro duomenų pakeitimo ir ribų patikslinimo“ Nr. 13.6-1158, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 664 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“, nutarta pakeisti valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro duomenis, patikslinant sklypo ribas, dėl to sklypo plotas padidėjo nuo 2 038 kv. m iki 2 328 kv. m (T. 1, b. l. 128-132).

19Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertinamas turtas – administracinis pastatas su žemės sklypu, esantis ( - ), vertintojas J. J., vertinimo data 2006 m. sausio 11 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. spalio 17 d.) turto, esančio ( - ), rinkos vertė, įvertinus papildomai pateiktą žemės sklypo patvirtintą detalųjį planą, nustatyta 1 250 000 Lt (T. 1, b. l. 51-100).

20UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 6 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 06-L:896 GV administracinio pastato su nuomojamu 2 328 kv. m žemės sklypu, esančio ( - ), vertė nurodyta 2 426 000 Lt (vertinimo užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertinamo turto apžiūros data 2006 m. spalio 6 d., turto vertės nustatymo data 2006 m. vasario 20 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. spalio 16 d., turto vertintojai A. S., G. V.) (T. 2, b. l. 115-162). 2006 m. vasario 20 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. 060614/572 prekybos patalpos su priklausiniu – požemine automobilių saugykla, esančios ( - ), įvertintos 1 128 000 Lt (užsakovas UAB „Ekogama“, vertintojas UAB „Vestus“). Šia turto vertės ataskaita vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532 ir ginčo mainų sutartyje (T. 1, b. l. 101-127).

21Konstatuota, kad tiek iš vertintojo R. M., tiek iš vertintojo J. J. sudarytų vertinimo ataskaitų matyti, kad turto vertintojai ginčo administracinio pastato 2006 m. sausio 11 d. rinkos vertę nustatė taikydami tą patį lyginamosios vertės metodą, tačiau nurodė skirtingus duomenis apie žemės sklypo, kuriame buvo vertinamas administracinis pastatas, dydį. Vertinimo ataskaitoje Nr. 06/01-12KL nurodyta, kad 0,2038 ha žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, remiantis 2000 m. gruodžio 11 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 2954. Vertinimo ataskaitoje Nr. I- 06/10-40KL nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 664 patvirtintas žemės sklypo detalusis planas ir sklypas padidintas nuo 2 038 kv. m iki 2 328 kv. m bei numatyta galimybė įrengti 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Vertinimo išvadose buvo nustatyta beveik ta pati administracinio pastato, esančio ( - ), rinkos vertė, kuri skiriasi tik 361 Lt, o nustatyta vieno kv. m rinkos vertė skiriasi tik 15 Lt. Tačiau iš vertinimo ataskaitos Nr. I- 06/10-40KL matyti, kad vertintojas J. J. įvertino pagal patvirtintą detalųjį planą žemės sklypo padidėjimą nuo 0,2038 ha iki 0,2328 ha (t. y. 2,90 a) ir nustatė, kad 2006 m. sausio 11 d. šio žemės sklypo 1 aro vidutinė rinkos vertė buvo 22 674 Lt, o 2,9 arų – 65 755 Lt (22 674 Lt x 2,90 a). Turto vertintojas J. J., įvertinęs padidėjusį žemės sklypo plotą, nustatė, kad vertinamo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), rinkos vertė 2006 m. sausio 11 d. yra 1 250 000 Lt.

22Ieškovas remiasi vertintojo J. J. vertinimo ataskaitos išvada dėl nekilnojamojo turto su 0,2328 ha žemės sklypu vertės 2006 m. sausio 11 d., teigdamas, kad Žemės ūkio ministerijos užsakyto vertinimo ataskaita Nr. 06/01-12KL (vertintojas R. M.) ginčo mainų sutarties sudarymo ir priėmimo metu negaliojo, nes po šios surašymo žemės sklypo plotas padidėjo iki 2 328 kv. m, todėl mainomas turtas turėjo būti įvertintas iš naujo.

23Teismai padarė išvadas, kad Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL buvo vertinamas administracinis pastatas, esantis ( - ), o ataskaitoje Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba) vertinamas turtas – administracinis pastatas su žemės sklypu, todėl buvo vertinami iš esmės skirtingi objektai ir ši aplinkybė turi įtakos ataskaitose nustatytai skirtingai mainomo objekto – pastato vertei.

24Mainų sutartimi buvo mainomi pastatai, todėl spręsta, kad žemės sklypo, kuris nebuvo mainų dalykas, ploto nežymus padidėjimas negali nulemti mainų sutarties negaliojimo. Mainų sutartimi, kaip tokia, UAB „Ekogama“ neįgijo teisių į žemės sklypą, todėl žemės sklypo vertė neturėjo būti įskaitoma į mainomo turto kainą. Šios žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo klausimas spręstinas atskira įstatymo nustatyta tvarka su naujuoju pastato savininku (mainų sutarties 2 punktas). Konstatuota, kad žemės sklypo padidėjimas nekvalifikuotinas kaip teisinę reikšmę turintis faktas, nulemiantis ginčijamo sandorio neteisėtumą ir nepagrįstumą.

25Turto perdavimo-priėmimo aktas (T. 2, b. l. 111-112) pagal 2006 m. birželio 14 d. sudarytą mainų sutartį atitinka CK 6.398 straipsnio nuostatas. Atmetus reikalavimą dėl 2006 m. birželio 14 d. mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestas išvestinis reikalavimas dėl 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės teisių perdavimo priėmimo akto Nr. 1B-233/06-5001 pripažinimo negaliojančiu.

26Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos“ Nr. 13.6-3676 išnuomotas 0,2328 ha valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ), UAB „Ekogama“ 77 metų laikotarpiui (T. 1, b. l. 138). Įsakymas įgyvendintas sudarius 2006 m. liepos 21 d. žemės nuomos sutartį (T. 1, b. l. 139). Nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo laikyti negaliojančia mainų sutartį, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir 2006 m. liepos 21 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Ekogama“. Reikalavimas panaikinti nuomos sutartį yra išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia mainų sutartį.

272006 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pastatas, esantis ( - ), parduotas pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (T. 1, b. l. 142-147). 2006 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudaryta „grįžtamojo“ lizingo sutartis (T. 1, b. l. 188-199), pagal kurią UAB „Ekogama“ suteiktas finansavimas, o lizingo gavėjui, t. y. UAB „Ekogama“, visiškai atsiskaičius su pirkėju (UAB „Hanza lizingas“) pagal lizingo sutartį ir įvykdžius kitas prievoles pagal šią sutartį, nuosavybės teisė į turtą perduodama lizingo gavėjui, pirkėjui ir lizingo gavėjui pasirašant perdavimo-priėmimo aktą.

28Nustatyta, kad UAB „Ekogama“ turėjo tikslą rekonstruoti įsigytą administracinį pastatą, esantį Klaipėdoje, Nidos g. 74, tačiau neturėjo pakankamai lėšų šiam tikslui įgyvendinti, todėl 2006 m. rugpjūčio 28 d. su UAB „Hansa lizingas“ sudarė sutartį, kuria UAB „Hansa lizingas“ suteikė finansavimą. UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudaryti sandoriai gerai moralei neprieštarauja, be to, sudaryti tokius sandorius įstatymų nedraudžiama.

29Teismai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti aktai prejudicinės galios neturi, todėl 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimu (T. 3, b. l. 153-163) nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės.

30III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

31Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodomi šie argumentai:

321. Teismai neanalizavo ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotų aplinkybių, o tik konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti aktai neturi prejudicinės galios. Taip pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (CPK 177, 185 straipsniai).

332. Teismai nevertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu buvo sudaryta mainų sutartis, nėra norminio pobūdžio teisės aktas. Teismai privalėjo savo iniciatyva spręsti šio administracinio akto teisėtumo klausimą, ir, nustačius, kad jis buvo priimtas pažeidžiant teisės normas, pripažinti jį niekiniu.

343. Vyriausybės nutarimo priėmimo bei mainų sutarties sudarymo dieną turto vertinimo ataskaita Nr. 06/01 – 12 KL turėjo juridinę galią taip, kaip tai nustatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusias turto vertei turinčias reikšmės sąlygas, negaliojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies prasme. Pasikeitus administraciniam pastatui priskirto žemės sklypo plotui, buvo svarbu nustatyti realią ketinamo perduoti valstybei nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato vertę. Teismai netinkamai aiškino Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatas.

354. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaisymas, netinkamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio normų aiškinimas sudarė prielaidas pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus imperatyvus.

365. Pagal CK 6.156 straipsnį, šalys turi teisę sudaryti sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, tačiau ginčo atveju sandorio šalys, suprasdamos kad tik lizingo sutarties atveju lizingo gavėjas netenka nuosavybės teisės į tą turtą, tačiau jam išlieka teisinės galimybės iš naujo tapti to turto savininku, jeigu įvykdys lizingo sutarties sąlygas, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, siekdamos išvengti galimos restitucijos pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas nevertino galimų pirkimo-pardavimo sutarties pasekmių, o tik pasisakė dėl šalių pasirinkto teisių ir pareigų nustatymo būdo sudarant sutartį, turinčią kelių sutarčių rūšių elementų, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. bankrutuojantis UAB „Ratio“, bylos Nr. 3K-3-30/2006.

37Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ekogama“ prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

381. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – turto vertintojo R. M. parodymai ir Konkurencijos tarnybos pažyma – negali būti pagrindas teigti, kad mainai įvykdyti ne rinkos kaina. Konkurencijos tarnybos pažyma byloje buvo analizuojama ir Žemės ūkio ministerijos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad joje išsakytos abejonės paneigtos iki Vyriausybės nutarimo dėl mainų priėmimo, sudarius atitinkamą komisiją ir pakartotinai ištyrus bei įvertinus visas aplinkybes.

392. Ieškovas nereiškė reikalavimo patikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo teisėtumą. Teismas turi priimti sprendimą tik dėl pareikštų reikalavimų. Peržengti ieškinio reikalavimų ribas galima tik CPK 265 straipsnyje nustatytais pagrindais.

403. Vertinimo ir mainų objektas buvo pastatas, o ne žemės sklypas. Duomenys apie pastatą buvo pateikti visi, jie apie žemės sklypą svarbūs tik tiek, kad žemė yra valstybinė. Teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypui, kuriame buvo mainomas objektas, padidėjus 2,9 aro, situacija iš esmės nepasikeitė, ir šis faktas nėra teisiškai reikšmingas ir esminis, kad būtų galima pripažinti sandorį niekiniu.

414. Turto vertinimo ataskaita Nr. I-06/10-40 KL, atlikta Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu UAB „Inreal“ vertintina kritiškai ir neįrodo, kad mainų sutarties dieną buvo didesnis mainomų objektų vertės skirtumas, nei leidžiama įstatymų. Payginus abi turto vertinimo ataskaitas (tiek R. M., tiek J. J.) matyti, kad nustatant pastato vertę abiejose vadovautasi vienodais turto vertės nustatymo kriterijais, tarp kurių nebuvo žemės sklypo dydžio ar detaliojo plano buvimo įvertinimo. Turto vertinimas lyginamosios vertės metodu atliktas naudojant tų pačių pirkimo-pardavimo sandorių duomenis ir gauta analogiška vieno kvadratinio metro kaina bei bendra pastato vertė 1 184 000 Lt.

425. Sandoris neprieštarauja gerai moralei, nes nė viena iš šalių neveikė nesąžiningai. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas ir niekas negali nurodyti ar spręsti, kokia sutartis turėjo ar galėjo būti sudaryta.

43Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

441. Teismai Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kitus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius dokumentus vertino kaip rašytinius įrodymus. Šie įrodymai ir juose nurodytos aplinkybės buvo ištirti ir tinkamai įvertinti.

452. Teismai sprendė, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas įstatyme nustatytu atveju ir tvarka, ir nustatė, kad iš tikrųjų egzistavo aplinkybės, dėl kurių turtas galėjo būti mainomas, o įvykdyti mainai buvo susiję su valstybės poreikių tenkinimu.

463. Pateiktų ginčo turto vertinimo ataskaitų bylą nagrinėjusiems teismams pakako, kad būtų nustatytos esminės aplinkybės, susijusios su išmainyto pastato verte. Nė vienoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės ieškovas neginčijo.

47Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Hansa lizingas“ prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties atveju atsakovui UAB „Ekogama“ nebuvo priimtinas banko kreditavimas įkeičiant jai priklausantį turtą. Sutarties laisvės ir dispozityvumo principai leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams savo nuožiūra pasirinkti šaliai priimtiniausią civilinių teisių įgyvendinimo būdą, įskaitant ir finansavimo būdo pasirinkimą, skirtingų sandorių sudarymą. Atsakovui UAB „Ekogama“ tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus UAB „Hansa lizingas“, turtas pagal perdavimo-priėmimo aktą pereis atgal UAB „Ekogama“ nuosavybėn, todėl kasatoriaus teiginiai apie šalių išankstinį siekį išvengti galimos restitucijos, jei sandoris būtų panaikintas, nepagrįsti.

48Žodinio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu kasatoriaus atstovė prašo kasacinį skundą patenkinti ir išdėstė jame nurodytus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų nepagrįstumo argumentus.

49Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas prašo kasacinį skundą atmesti dėl atsiliepime į jį nurodytų argumentų.

50Atsakovo UAB „Ekogama“ atstovė ir atsakovo UAB „Hansa lizingas“ atstovas, dalyvavęs 2008 m. gruodžio 16 d. vykusiame kasacinio teismo posėdyje, išdėstė atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytus argumentus, kurių pagrindu prašė kasacinį skundą atmesti.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

54Dėl disponavimo valstybiniu turtu principų ir valstybinio turto mainų teisinių santykių reguliavimo

55Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka.

56Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis - užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas gali būti grindžiamas tik pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas yra pažymėtas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime: „Pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. Valstybei nuosavybės teise gali priklausyti įvairus turtas. (...) Valstybė yra visos visuomenės organizacija. Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Pažymėtina, kad valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės - jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių“.

57Valstybės ilgalaikio materialaus turto – statinių, kaip viešosios nuosavybės teisės objektų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Šioje byloje aktuali yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. (Nr. IX-2543) redakcija, galiojusi ginčo mainų sutarties sudarymo metu. Šio įstatymo 18 straipsnyje buvo nustatyta:

58„2. Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį (iki 5 procentų besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.

593. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto mainų priima:

601) Vyriausybė arba jos įgaliota institucija - jei bent viena iš mainų sutarties šalių yra valstybės institucija, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija, patikėjimo teise valdanti valstybės turtą; (...)

614. Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, tačiau mainų sutarties šalių turtas turi būti vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto vertės skirtumas gali būti atlyginamas, o tais atvejais, kai mainų sutarties šalis pagal šio straipsnio 2 dalį yra kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, privalo būti atlyginamas pinigais“.

62Dėl turto vertinimo teisinės reikšmės ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo

63Toks valstybės turto mainų teisinis reglamentavimas suponuoja privalomą mainomo turto vertinimą remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais turto vertinimo metodais, o mainomo turto lygiavertiškumo skirtumų santykis negali viršyti 5 procentų. Šių valstybės turto disponavimo taisyklių pažeidimas reikštų teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvo pažeidimą ir konstitucinių valstybės turto priedermių, apibrėžtų pirmiau nurodytoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nepaisymą. Dėl to turto vertinimo teisėtumas yra vienas iš esminių disponavimo valstybės turtu teisėtumo elementų, tai suponuoja, kad tikrindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi, kaip kasacijos dalyko (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), aspektu, kasacinis teismas turi nustatyti, ar apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 06/01-12 KL buvo vertinamas administracinis pastatas, esantis ( - ), o ataskaita Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba) vertinamas turtas – administracinis pastatas su žemės sklypu, todėl vertinti iš esmės skirtingi objektai, ir ši aplinkybė lėmė ataskaitose nustatytą skirtingą mainomo objekto – pastato vertę, yra pagrįsta.

64Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos, be kita ko, reglamentuojančios ir turto vertinimo procedūras, 20 punkte nustatyta, kad vertindamas objektą, turto vertintojas nustato vertinamo objekto, ypač nekilnojamojo turto, naudojimo ypatumus, teritorijų planavimo reikalavimus, turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo apribojimus, turto savininko prievoles, susijusias su turtu, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus. Nekilnojamojo turto naudojimo ypatumų ir teritorijų planavimo reikalavimų vertinimas reiškia ir pastatams pagal paskirtį naudoti skirto žemės sklypo pagal teritorijų planavimo dokumentus įtakos vertinamo turto vertei nustatymą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL nustatytai administracinio pastato vertei neturėjo įtakos šiam pastatui naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentus skirto žemės sklypo plotas. Priešingai, šis vertės nustatymo indikatorius buvo vertinamas. Tai matyti iš ataskaitos 4 dalies, kurioje apibūdinama bendroji vertinamo turto ir vietos (gretimybių) charakteristika (4.2 punktas).

65Ataskaita Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba) vertintas tas pats turtas – administracinis pastatas, kurio naudojimui pagal paskirtį teritorijų planavimo dokumentais suformuotas 0, 2328 ha žemės sklypas, t. y. 290 kv. m didesnis nei tas, kuris nurodytas Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL, kurios pagrindu nustatyta mainomo valstybės turto vertė. Byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad nustatant mainomo valstybės turto vertę nebuvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentų pagrindu administracinio pastato naudojimui pagal paskirtį skirto žemės sklypo padidėjimą nuo 0,2038 ha iki 0,2328 ha, nes turto vertintojas neturėjo duomenų apie tokį faktą. Ši aplinkybė suponuoja, kad mainomo turto vertinimas, reikšmingas įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir kartu užtikrinant valstybės turto mainų teisėtumą, neatitiko objektyvumo reikalavimų dėl esminio duomenų, charakterizuojančių vertinamo turto naudojimo sąlygas, trūkumo, o tokia Turto vertinimo ataskaita, jei dėl objektyviųjų duomenų neatitikties kistų ar galėtų kisti turto galutinis įvertinimas, negali būti vertinama kaip teisėta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio taikymo aspektu.

66Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

67Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad Turto vertintojo išvados yra vienas iš įrodymų, jis neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007). Turto vertintojo išvadą teismas motyvuotai gali atmesti (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ja teismas vadovaujasi kaip vienu iš įrodymų ir gali atmesti, jeigu yra duomenų dėl jos nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama dalis turto vertinimo akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti turto vertintojo išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad ji pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertinimo eigos, apimties ir rezultato patikimumo. Turto vertinimo akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad šio akto duomenys kaip įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

68Šios teisės taikymo taisyklės suponuoja, kad Turto vertinimo ataskaitos teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje reikšmingos bylai aplinkybės grindžiamos Turto vertinimo ataskaitomis, turi būti įvertintos pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, o kilus pagrįstų abejonių dėl rezultato patikimumo, imtis procesinių priemonių skirti ekspertizę, kad visų objektyvių duomenų pagrindu būtų nustatyta mainyto valstybės turto vertė. Minėta, kad turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL nurodoma vertinamo turto vertė 1 184 000 Lt, kai pastatams naudoti suformuotas žemės sklypas yra 0,2038 ha, o Ataskaita Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba) vertintas tas pats administracinis pastatas, kurio naudojimui pagal paskirtį teritorijų planavimo dokumentais suformuotas 0, 2328 ha žemės sklypas, ir jo vertė nustatyta 1 183 639 Lt, t. y. iš esmės analogiška kaip ir pirmojoje ataskaitoje, tačiau 2,9 aro žemės įvertinta pagal vidutinę rinkos vertę, kuri 2006 m. sausio 11 d. sudarė 65 755 Lt, ir bendra vertinamo objekto vertė nustatyta prie 1 183 639 Lt pridėjus pagal vidutinę rinkos vertę apskaičiuotą 2,9 aro žemės vertę. Vertinant pastarosios Turto vertinimo ataskaitos išvadas patikimumo aspektu, yra pagrindas konstatuoti, kad turto vertintojo taikytas turto vertės nustatymo būdas, kai pastatams pagal paskirtį naudoti teritorijų planavimo dokumentais paskirta valstybinė žemė, įkainojant pastatus, įvertinama ne kaip vienas iš objektyviai egzistuojančių pastatų vertę indikuojančių veiksnių, o nustačius vidutinę žemės rinkos vertę ja tiesiog padidinama įkainojamo turto vertė, kelia pagrįstų abejonių. Toks žemės vertės skaičiavimas neabejotinai taikytinas, kai žemė yra privačios nuosavybės objektas, tačiau kokiu pagrindu toks pat turto vertės nustatymo būdas taikomas ir tais atvejais, kai prie vertinamų statinių yra suformuotas statinių naudojimui pagal paskirtį valstybinės žemės sklypas, kasacinis teismas duomenų neturi, o tai lemia išvadą dėl Ataskaitos Nr. I-06/10-40 KL nepatikimumo.

69Šių vertinimų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL nurodytos turto vertės pagrįstumo, kartu ir valstybės turto mainų sutarties teisėtumo yra nepagrįstos, nes netirtos ir neįvertinos esminės ginčui išspręsti reikšmingos kasacinio teismo paminėtos aplinkybės. Kiek valstybinės žemės sklypo padidėjimas 2,9 aro turi įtakos mainomų valstybės statinių vertei, turi būti tiriama ir vertinama paskyrus ekspertizę, nes šiam klausimui reikia specialių žinių. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformavęs procesinės teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taikymo (aiškinimo) praktiką, pagal kurią ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, o apeliacinės instancijos teismų praktikoje buvę atvejai kai konstatuota, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, pripažinti neteisingu procesinės teisės normų aiškinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje T. P. ir I. P. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-436/2008). Nustatęs šiuos faktus, teismas turėtų teisinį pagrindą padaryti išvadas dėl mainų sutarties atitikties Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio reikalavimams ir pareikšto ieškinio pagrįstumo. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

70Dėl Vyriausybės nutarimo teisinio vertinimo

71Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kasacinis teismas taip pat pažymi, kad mainų teisiniai santykiai tarp valstybės ir privataus juridinio asmens susiformavo viešojo juridinio asmens pagal kompetenciją (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas) priimto nutarimo, kuriuo nustatytos tam tikros mainų teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos, pagrindu, todėl šis teisės aktas taip pat turi būti nagrinėjimo byloje dalykas ir įstatymų nustatyta tvarka nuspręsta dėl jo teisėtumo. Šiame kontekste pažymėtina Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodęs, kad „(...) viso konstitucinio teisinio reguliavimo kontekste aiškinant Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį konstatuotina, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi išimtinę kompetenciją tirti ir spręsti, ar bet kuris Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės aktas, taip pat bet kuris referendumu priimtas aktas (jo dalis) neprieštarauja bet kuriam aukštesnės galios aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, būtent: ar bet kuris konstitucinis įstatymas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, ar bet kuris įstatymas (jo dalis), taip pat Seimo statutas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar bet kuris Seimo poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, Seimo statutui, ar bet kuris Respublikos Prezidento aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar bet kuris Vyriausybės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams. (...) Jeigu Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis būtų aiškinama pažodžiui, būtų neįmanoma tirti ir to, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams neprieštarauja referendumu priimti įstatymai (jų nuostatos) ar kiti teisės aktai, ar Konstitucijai, kitiems aukštesnės galios aktams neprieštarauja tokie vienkartinio (ad hoc) taikymo žemesnės galios teisės aktai (jų dalys), išleisti Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės, kurie tos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu jau buvo įvykdyti. Labai pasunkėtų ir legislatyvinės omisijos nustatymas.

72Tad kitoks, pažodinis Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies aiškinimas reikštų, kad Konstitucija esą toleruoja savo pačios nepaisymą, kai leidžiami tam tikri teisės aktai (pavyzdžiui, konstituciniai įstatymai arba Seimo statutas), kad pagal Konstituciją esą galima nepaisyti konstitucinių įstatymų, kai leidžiami įstatymai, ir nepaisyti įstatymų ir konstitucinių įstatymų, kai leidžiami tam tikri (pavyzdžiui, Seimo) poįstatyminiai teisės aktai, taip pat pagal Konstituciją esą galima nepaisyti Konstitucijos tada, kai įstatymai (jų nuostatos) ar kiti teisės aktai yra priimami referendumu. Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės išleisti vienkartinio (ad hoc) taikymo žemesnės galios teisės aktai (jų dalys) apskritai išvengtų jų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, patikros. Pažodinis (juolab siaurinamasis) Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies aiškinimas būtų visiškai nepagrįstas, nes paneigtų Konstitucijos viršenybės principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, iš Konstitucijos kylančią visų teisės aktų hierarchiją (suponuojančią inter alia poįstatyminių teisės aktų atitiktį įstatymams), Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, taip pat Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

74

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

76Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras teismo prašė:... 5. 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartį, kuria... 6. 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės... 7. 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos... 8. 4) pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos... 9. 5) pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto... 10. 6) grąžinti valstybės nuosavybėn administracinės paskirties pastatą,... 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532... 12. Ieškovo teigimu, 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo -... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo Lietuvos... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532... 17. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 532 sudaryta 2006... 18. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532, tiek mainų sutartyje... 19. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. I-06/10-40 KL... 20. UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 6 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr.... 21. Konstatuota, kad tiek iš vertintojo R. M., tiek iš vertintojo J. J. sudarytų... 22. Ieškovas remiasi vertintojo J. J. vertinimo ataskaitos išvada dėl... 23. Teismai padarė išvadas, kad Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/01-12... 24. Mainų sutartimi buvo mainomi pastatai, todėl spręsta, kad žemės sklypo,... 25. Turto perdavimo-priėmimo aktas (T. 2, b. l. 111-112) pagal 2006 m. birželio... 26. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymu „Dėl... 27. 2006 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa... 28. Nustatyta, kad UAB „Ekogama“ turėjo tikslą rekonstruoti įsigytą... 29. Teismai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti aktai... 30. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 31. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008... 32. 1. Teismai neanalizavo ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje... 33. 2. Teismai nevertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 34. 3. Vyriausybės nutarimo priėmimo bei mainų sutarties sudarymo dieną turto... 35. 4. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaisymas, netinkamas Turto... 36. 5. Pagal CK 6.156 straipsnį, šalys turi teisę sudaryti sutartis, turinčias... 37. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ekogama“ prašo jį... 38. 1. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – turto vertintojo R. M.... 39. 2. Ieškovas nereiškė reikalavimo patikrinti Lietuvos Respublikos... 40. 3. Vertinimo ir mainų objektas buvo pastatas, o ne žemės sklypas. Duomenys... 41. 4. Turto vertinimo ataskaita Nr. I-06/10-40 KL, atlikta Specialiųjų tyrimų... 42. 5. Sandoris neprieštarauja gerai moralei, nes nė viena iš šalių neveikė... 43. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama... 44. 1. Teismai Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 45. 2. Teismai sprendė, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas įstatyme... 46. 3. Pateiktų ginčo turto vertinimo ataskaitų bylą nagrinėjusiems teismams... 47. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Hansa lizingas“ prašo jį... 48. Žodinio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu kasatoriaus atstovė prašo... 49. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 50. Atsakovo UAB „Ekogama“ atstovė ir atsakovo UAB „Hansa lizingas“... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 54. Dėl disponavimo valstybiniu turtu principų ir valstybinio turto mainų... 55. Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d.... 56. Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį... 57. Valstybės ilgalaikio materialaus turto – statinių, kaip viešosios... 58. „2. Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos,... 59. 3. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio... 60. 1) Vyriausybė arba jos įgaliota institucija - jei bent viena iš mainų... 61. 4. Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant... 62. Dėl turto vertinimo teisinės reikšmės ir įrodinėjimą bei įrodymų... 63. Toks valstybės turto mainų teisinis reglamentavimas suponuoja privalomą... 64. Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto... 65. Ataskaita Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba)... 66. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi,... 67. Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad... 68. Šios teisės taikymo taisyklės suponuoja, kad Turto vertinimo ataskaitos... 69. Šių vertinimų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės... 70. Dėl Vyriausybės nutarimo teisinio vertinimo... 71. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui,... 72. Tad kitoks, pažodinis Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies aiškinimas... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. ... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 76. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...