Byla 3K-3-436/2008
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. P. ir I. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 65 614,73 Lt nuostolių ir 10 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad tarp šalių yra kilęs teisminis ginčas dėl 0,01 ha ploto žemės ribų. Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. 2-1216-408/2005 priėmė nutartį, kuria patenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovams vykdyti bet kokius statybos darbus visame jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo neplanuotai sustabdyti pradėti vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai. Ieškovams pateikus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 4 d. nutartimi pripažino, kad nutarties dalis, kuria buvo uždrausti visi statybos darbai visame žemės sklype yra neteisėta. Tačiau statybos darbai atsakovės iniciatyva jau buvo sustabdyti. Ieškovai, negalėdami vykdyti darbų planuotoje vietoje, buvo priversti paslinkti namo statybą į rytinę žemės sklypo dalį, koreguoti ir pildyti sudarytas rangos sutartis ir keisti jau turimą namo projektą. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismui pripažinus, kad darbų vykdymo sustabdymas gali sukelti nuostolių ir 2005 m. liepos 20 d. nutartimi įpareigojus atsakovę pateikti jų užtikrinimą, tačiau atsakovei to nepadarius, draudimas vykdyti statybos darbus dalyje sklypo buvo panaikintas. Tačiau namas jau buvo pradėtas statyti kitoje vietoje. Paslinkus namo statymo vietą keletą metrų, teko naudoti papildomas statybines medžiagas, papildomus namo įtvirtinimus ir sudėtingus techninius sprendinius dėl vietovės nuožulnumo. Papildomos pakoreguoto projekto įgyvendinimo išlaidos yra akivaizdūs nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovė. Ieškovai nurodė, kad patyrė tokių nuostolių: 4000 Lt dėl statinio projekto koregavimo ir perskaičiavimo, 12 000 Lt dėl statybos darbų neplanuotos prastovos, 49 614,73 Lt dėl papildomų namo sutvirtinimų ir statybinių medžiagų. Taip pat ieškovai prašė priteisti 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimą.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 4000 Lt už statinio projekto koregavimą ir perskaičiavimą, 12 000 Lt nuostolių dėl prastovos, 49 614,73 Lt dėl statybos darbų vertės padidėjimo, iš viso 65 614,73 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo 65 614,73 Lt sumos nuo 2007 m. sausio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1968 Lt žyminio mokesčio ir 1274 Lt išlaidų už advokato atstovavimą, iš viso 3242 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atmetus A. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1216-408/2005, T. P. ir I. P., patyrę nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įgijo teisę reikalauti jų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 65 614,73 Lt nuostolius, ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus apie faktiškų nuostolių dydį vertino kaip realius ir pagrįstus, taip pat rėmėsi liudytojų G. R. (konstruktorės – inžinierės), G. K. (projekto vadovo), G. J. (darbų vykdytojo), kurie bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad namo statybos vietos pakeitimas buvo susijęs su papildomais darbais ir išlaidomis, parodymais. Atsakovės atstovų argumentus, kad tik ekspertizės išvada įrodytų ieškovų turėtų nuostolių dėl namo vietos paslinkimo pagrįstumą, teismas atmetė, nurodydamas, kad ekspertizės išvados turėtų reikšmės, jei kiltų ginčas tarp statybinės organizacijos ir paslaugos gavėjo. Ieškovai naudojosi statybinės organizacijos paslaugomis ir už šias paslaugas realiai apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties išaiškinimu, kad, nenustačius ieškovės nesąžiningumo kreipiantis į teismą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio (piktnaudžiavimo teise) ir skirti baudą. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento, nes sprendė, kad reikalavimo teisė ieškovams atsirado nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos, todėl 5 procentų metines palūkanas priteisė nuo 2007 m. sausio 4 d.

7Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovai patyrė 65 614,73 Lt žalą, kurią sudaro konkrečiais įrodymais pagrįstos ieškovų turėtos išlaidos: 4000 Lt už statinio, paslinkto į kitą vietą projekto koregavimą, 12 000 Lt už statybininkų prastovas ir 49 614,73 Lt išlaidų, susijusių su darbų bei medžiagų, panaudotų namo, paslinkto į kitą vietą, statybai, pabrangimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neneigė kaltės dėl ieškovams padarytos žalos, pareiškė tik abejones dėl ieškovų reikalaujamo atlyginti žalos dydžio. Atsakovės apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti teisiniai argumentai bei bylos aplinkybės, dėl ko neteisingai ir nepagrįstai teismas priteisė iš atsakovės 4000 Lt už namo projekto koregavimą bei 12 000 Lt už statybininkų prastovas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas vienintelis argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsiaiškino bylos aplinkybes apie namo statybos darbų, taip pat ir medžiagų pabrangimą, pasikeitus namo statybos vietai, jog teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovų prašymo paskirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį atsakovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą, padariusi išvadą, kad atsakovė ar jos atstovai byloje neprašė skirti ekspertizės, kurios metu būtų nustatytas žalos dydis. Ieškovams reikalaujant priteisti jiems 49 614,73 Lt išlaidų, susijusių su darbų bei medžiagų, panaudotų namo, paslinkto į kitą vietą, statybai pabrangimu, atsakovės atstovai 2007 m. liepos 11 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pareiškė nuomonę, kad ieškinio suma turi būti mažesnė ir kad atsakovei atstovaujantis atstovas S. B. turi tam reikalingų specialių žinių. Po minėto posėdžio atsakovės atstovai tokių apskaičiavimų nepateikė, 2007 m. spalio 2 d. teismo posėdyje atsakovės atstovai pareiškė, jog jie tik svarsto klausimą dėl ekspertizės ir jai užduotinų klausimų, tačiau neprašė, kad teismas konkrečią ekspertizę paskirtų, nepaaiškino, kodėl tai reikėtų padaryti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovų reikalavimu, galėjo pateikti byloje reikšmingų įrodymų, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą skirti ekspertizę pagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė dar ir į tą aplinkybę, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės pirmosios instancijos teisme, 2007 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovai atsisakė prašymo skirti ekspertizę, nors teisę reikšti tokį prašymą turėjo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atsakovė kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

101. Nagrinėjama byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai, nes nebuvo atlikta teismo ekspertizė tiksliam patirtos žalos dydžiui nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovė, iš dalies sutikdama su tuo, kad ieškovai galėjo patirti nuostolių, nesutiko, kad namo paslinkimo į kitą vieta pabrangimas galėjo sudaryti tokią didelę sumą, todėl prašė teismo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nutartimi (b. l. 159) atmetė atsakovės prašymą skirti ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad jos išvada neturėtų esminės reikšmės, nes ginčo tarp statybinės organizacijos ir paslaugos gavėjo nėra. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė iš viso nebuvo pareiškusi prašymo skirti ekspertizę, todėl atsakovės apeliacinį skundą atmetė. Atsakovės manymu, nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių prašymo skirti ekspertizę formą, atsisakymo skirti ekspertizę motyvus, tinkamo taikymo ir aiškinimo, kuris gali turėti įtakos vienodam teisės taikymui.

112. Teismai netinkamai vertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, ir todėl nepagrįstai nusprendė, kad žalos dydžiui įrodyti pakanka ieškovų pateiktų įrodymų. Šiuos įrodymus teismai laikė pagrįstais, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovų pateikti žalos dydžio apskaičiavimai prieštarauja ieškovų kviestų liudytojų parodymams. Žalos dydžiui tinkamai nustatyti buvo būtina skirti teismo ekspertizę.

12Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6d. nutartį bei Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad:

131. Ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2006 metų, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo realių ir pakankamų procesinių galimybių inicijuoti teisminės ekspertizės skyrimą. Pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau atsakovė tinkamai neišreiškė savo valios, nors buvo atstovaujama advokatų. Atsakovė aiškiai suformulavo prašymą skirti ekspertizę tik tada, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir priimtas atsakovei nepalankus sprendimas. Tai rodo, kad atsakovė galbūt piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, kas neatitinka operatyvaus ir koncentruoto civilinio proceso principų.

142. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio. Tarpusavio prieštaravimų tarp surinktų įrodymų teismai nenustatė, nes objektyviai tokių prieštaravimų nebuvo, todėl priteistas žalos atlyginimo dydis atitinka faktiškai nustatytą ir įrodytą nuostolių dydį.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymo – ekspertizės išvados – gavimą po parengiamojo teismo posėdžio, ekspertizės iniciatyvos teisę, bei nustatančių įrodinėjimo priemonės civiliniame procese – eksperto išvados – būtinumą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

18Dėl įrodymo (ekspertizės išvados) gavimo po parengiamojo teismo posėdžio

19Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad nagrinėjamos bylos esmė – ieškovų patirtos turtinės žalos dydis. Kilus ginčui tarp šalių dėl žemės sklypų ribų, atsakovės iniciatyva pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant vykdyti bet kokius statybos darbus ginčo sklype. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interesų pusiausvyrą, atlyginimas. CPK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškovui ar kitam asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo nutarties įmokėti pinigus į teismo depozitinę sąskaitą ar pateikti banko garantiją, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2005 m. gegužės 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi ir, ieškovei nesumokėjus teismo nustatytos sumos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, teismo panaikintos 2005 m. rugsėjo 28 d. – dėl CPK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių. Kasatorė (atsakovė) bylos nagrinėjimo metu (veikdama per atstovus) ir kasaciniame skunde nurodė, kad sutinka, jog dėl jos iškelto teisme ginčo dėl sklypo ribų ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovai patyrė nuostolių, tačiau ginčijo jų dydį ir laikė, kad, esant ginčui, šis turi būti įrodinėjamas ir eksperto išvada; parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje kasatorė sutiko su ieškovų teiginiu, kad ekspertizės išvada, kaip įrodinėjimo priemonė, gali būti ir nebūtina, nes ieškovai žalos dydžiui patvirtinti nurodė liudytojų, turinčių specialių žinių (architekto, darbų vykdytojo), parodymus, rangos sutartis ir pan. Ieškovų teigimu, iškilus ginčui dėl sklypo ribų, jie turėjo paslinkti namo statybą į rytinę žemės sklypo dalį, pildyti sudarytas rangos sutartis, atlikti papildomus darbus ir pan., dėl to padidėjo statybos kaštai. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovės abejonės dėl žalos dydžio ieškovų pateiktais įrodymais nebuvo pašalintos, ši laikė, kad žalos dydžiui nustatyti būtina ir eksperto išvada, tačiau manė, kad proceso įstatymai vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje draudžia pateikti papildomus įrodymus. Esant aptartai teisinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovai neprašė skirti ekspertizės ir nesiekė gauti eksperto išvados, kaip vieno iš įrodymų žalos dydžiui nustatyti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali sutikti.

20Pasirengimas teisminiam bylos nagrinėjimui - tai antroji civilinio proceso stadija, kuri prasideda teismui priėmus ieškinio pareiškimą ir baigiasi nutarus skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Siekiant užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai, koncentruotai ir ekonomiškai, teisminis bylos nagrinėjimas turėtų prasidėti tik tada, kai tiek bylos šalims, tiek teismui yra visiškai aišku, ko abi šalys reikalauja, dėl ko jos sutaria ir ką ginčija, kuo grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šioje stadijoje tiek abiem šalims, tiek teismui turi būti žinoma ginčo esmė ir pagrindiniai įrodymai. Minėta, kad nagrinėjamos bylos parengiamojoje stadijoje buvo žinoma ginčo esmė ir pagrindiniai bylos įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad teisminio bylos nagrinėjimo paskirtis - ne šalių reikalavimų aiškinimasis ir įrodymų rinkimas, o jau surinktų įrodymų tyrimas, jų vertinimas siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įgyvendinant šią nuostatą, CPK 226 straipsnyje nustatytos šalims ir tretiesiems asmenims pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių ir trečiųjų asmenų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pateikiant įrodymus ar formuojant reikalavimus ir atsikirtimus vėliau, šaliai tenka įrodyti, jog būtinybė juos pateikti atsirado konkrečiu procesiniu momentu arba šių procesinių veiksmų nebuvo galima atlikti, arba jų atlikimas iš esmės nevilkins bylos nagrinėjimo (CPK 181 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažįstama, jog įrodymai pateikiami pavėluotai, jeigu juos pateikdama šalis pažeidžia pareigą rūpintis proceso skatinimu; jeigu protingai vedant procesą, atsižvelgiant į konkrečią procesinę bylos nagrinėjimo padėtį jie teismui turėjo būti pateikti anksčiau.

21Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovės atstovai būtų vilkinę procesą ir pažeidę CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei sudarę teisinį pagrindą atsisakyti priimti įrodymus ar pareikšti prašymus juos gauti (CPK 181 straipsnis, 226 straipsnis). Minėta, kad atsakovės atstovai laikė, jog žalos dydis turi būti įrodinėjamas ir eksperto išvada, o ieškovų pateikti įrodymai dėl žalos dydžio nėra pakankami, tačiau gauti įrodymo – eksperto išvados - neprašė, manydami, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti tokį prašymą teismui trukdo proceso teisės normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK įtvirtinta teismo pareiga priimant sprendimą būti įsitikinusiam tuo, kad aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėdamas iš esmės, teismas ištiria byloje esančius įrodymus, reikalingus sprendimui priimti, tačiau nagrinėjant bylą gali būti, kad reikės papildyti jos medžiagą. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 251 straipsnyje, kuriame nustatyta bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš argumentų, dėl ko netenkinamas apeliacinis skundas, nurodė, kad apeliantė (atsakovė) neprašė skirti ekspertizės, nesiekė bylos medžiagos papildyti eksperto išvada sprendžiant dėl žalos dydžio. Minėta, kad su šia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės skyrimo pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų atitinkamos srities žinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ekspertizės paskyrimo klausimas konkrečios bylos atveju gali būti sprendžiamas tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities žiniomis. Būtinybę papildyti bylos medžiagą, kasatorės manymu, lėmė tai, kad ieškovų pateikti įrodymai nevisiškai patvirtina žalos dydį dėl papildomų statybos kaštų ir pan.

22Dėl ekspertizės skyrimo iniciatyvos teisės

23Aiškindama CPK 212 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios. Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos sprendžiant dėl ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad siekiant išsiaiškinti byloje kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, būtina skirti ekspertizę ir gauti eksperto (ekspertų) išvadą. Minėta, kad tarp šalių kilus ginčui dėl tikslios žemės sklypo ribos buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti statybos darbus. Byloje ir atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai nurodo, kad dėl šios priežasties jiems teko paslinkti numatyto gyvenamojo namo statybą viena įmanoma kryptimi į šlaito pusę. Namo paslinkimas į šlaito pusę lėmė daug didesnius statybos kaštus. Jie buvo susiję su namo pamatų papildomo stiprinimo padidėjusių darbų ir medžiagų įsigijimu. Žala išskaidyta į atskiras dalis: statybos darbų prastovos nuostoliai, statybos projekto koregavimo nuostoliai, projekto koregavimo kaštai, darbų vertės padidėjimas dėl koreguoto projekto įgyvendinimo. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad visos išlaidos dėl aptartų pozicijų pagrįstos įrodymais, jas lėmė ginčas su kasatore (atsakove) dėl sklypo ribų ankstesnėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., I. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007), įrodymų pakanka žalos dydžiui patvirtinti ir ekspertizės išvada nebūtina. Su šiais atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais teisiniais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad numatyto gyvenamojo namo statybos paslinkimą į šlaito pusę lėmė kilęs teisminis ginčas dėl sklypo ribos (su visais iš jo išplaukiančiais padariniais), o ne sklypo individualūs duomenys, taip pat kad visas projekto koregavimas ir visa apimtimi turėti kaštai dėl koreguoto projekto įgyvendinimo yra nulemti kasatorės (atsakovės) veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 213 straipsnio nuostatomis, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Dėl to, be nurodytų byloje neišaiškintų klausimų, reikalaujančių specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis), ekspertui (ekspertams) gali būti pateikiami kiti klausimai, tačiau tuos, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas.

24Kasacinio skundo argumentai, kad byloje nekonstatuota teisiškai reikšmingų faktų, kurie būtini taikant materialinės teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti, laikytini pagrįstais (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 punktas 5 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu

Nutarė

26Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 65 614,73 Lt... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovės apeliacinį... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Atsakovė kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų... 10. 1. Nagrinėjama byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai, nes nebuvo atlikta... 11. 2. Teismai netinkamai vertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, taip... 12. Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovės... 13. 1. Ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2006 metų, todėl, atsižvelgiant į tai,... 14. 2. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – rašytinius... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 18. Dėl įrodymo (ekspertizės išvados) gavimo po parengiamojo teismo posėdžio... 19. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad nagrinėjamos bylos esmė –... 20. Pasirengimas teisminiam bylos nagrinėjimui - tai antroji civilinio proceso... 21. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovės atstovai... 22. Dėl ekspertizės skyrimo iniciatyvos teisės... 23. Aiškindama CPK 212 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Kasacinio skundo argumentai, kad byloje nekonstatuota teisiškai reikšmingų... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...