Byla 2-2138-241/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas M. P. 123 992,92 Eur finansinis reikalavimas ir V. D. 94 084,45 Eur finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ įgalioto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas M. P. 123 992,92 Eur finansinis reikalavimas ir V. D. 94 084,45 Eur finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovui UAB „Elektra visiems“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Toplit“. M. P. ir V. D. pateikė administratoriui prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus, užtikrintus įkeitimu – visų piniginių esamų ir būsimų UAB „Elektra visiems“ reikalavimų teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas UAB „Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, įkeitimu.

5Administratorius pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad su pareikštais finansiniais reikalavimais sutinka iš dalies. Administratorius neginčija finansinių reikalavimų dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir jie yra priskiriami prie kreditorių, kurių reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino M. P. 123 992,92 Eur ir V. D. 94 084,45 Eur finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje ir šiuos kreditorius įtraukė į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašą. Teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams nėra taikytinas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau – FUSĮ), nes įkeitimo sutartis sudarė fiziniai asmenys (FUSĮ 3 str.). Teismas pažymėjo, kad CK 4.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės. Teismas nustatė, kad UAB „Elektra visiems“ pareiškėjams įkeitė visas esamas ir būsimas savo reikalavimo teises į turtines teises – pinigines lėšas, gautinas pagal visas UAB „Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas pripažino nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad esant įkeistoms turtinėms teisėms pareiškėjai praranda teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 str. 4 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad pareiškėjų finansiniai reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu (hipoteka) ir jie nėra tenkinami ĮBĮ 34 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. UAB „Elektra visiems“ suteiktas reikalavimo teisių (piniginių lėšų) įkeitimas nėra laikomas finansinio užtikrinimo priemone, todėl pareiškėjų finansiniai reikalavimai negali būti laikomi užtikrintais įkeitimu po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, pateikė išaiškinimus, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, hipoteka ar įkeitimas kreditoriui suteikia prioritetą prieš kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu yra daiktinių teisių įkeitimas, tačiau kai įkeistos yra turtinės teisės ar piniginės lėšos, toks įkeitimas neturi realaus realizavimo bankroto atveju ir jis galimas tik tuo atveju, jeigu toks įkeitimas yra pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone. Nesant tokio šalių susitarimo, šalių sudaryta sutartis gali būti pripažįstama tik kaip pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta įkeitimo sutartis, kuriai taikomos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

112. Pareiškėjų finansiniai reikalavimai galėtų būti tenkinami pirmiau už kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu įkeitimas būtų pripažintas finansinio užtikrinimo priemone. Tačiau įkeitimas pareiškėjams negali būti pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone, kadangi grynieji pinigai negali būti finansinio užtikrinimo susitarimo objektu, FUSĮ netaikomas, jeigu bent viena iš susitarimo šalių yra fizinis asmuo, be to, šalys aiškiai, nedviprasmiškai nesusitarė, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal FUSĮ ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui.

12Pareiškėjai prašo administratoriaus skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

131. Pareiškėjų su UAB „Elektra visiems“ sudarytos sutartinio įkeitimo sutartys buvo patvirtintos notaro, nebuvo ginčijamos nei BUAB „Elektra visiems“ kreditorių, nei kitų asmenų, todėl sutartys yra teisėtos ir galiojančios.

142. ĮBĮ 34 straipsnis įtvirtina, kad įmonei iškėlus bankroto bylą kreditoriaus naudai nustatytas įkeitimas ar hipoteka išlieka galioti iki tol, kol bankroto procese tam tikra tvarka yra realizuojamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis įkeistas turtas, nagrinėjamos bylos atveju – BUAB „Elektra visiems“ reikalavimo teisės į visas pinigines lėšas, gautinas iš trečiųjų asmenų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

153. ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikomas įkeitimu (ar hipoteka) užtikrintiems bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams, nepriklausomai nuo įkeitimo objekto ar įkaito turėtojo teisinio statuso, todėl pareiškėjai negali prarasti CK 4.198 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus atsakovo kreditorius vien tuo pagrindu, kad jie yra fiziniai asmenys, o įkeitimo objektas – bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės į kitus asmenis.

164. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiškėjų finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti tik pardavus kitiems asmenims įkeistas reikalavimo teises į visas pinigines lėšas, gautinas pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. BUAB „Elektra visiems“ reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis gali būti realizuojamos bankroto procese ne tik jas parduodant, bet ir paskirstant iš trečiųjų asmenų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis gautas pinigines lėšas įkaito turėtojams.

175. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant įkeistoms atsakovui priklausančioms turtinėms teisėms pareiškėjai nepraranda teisės patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius (CK 4.198 str. 4 d.). Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeistos gali būti bet kokios turtinės teisės, o ne vien kylančios iš finansinių susitarimų, sudarytų laikantis FUSĮ reikalavimų.

186. Apelianto nurodomas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nėra taikomas. Aplinkybė, kad finansiniai reikalavimai į bankrutuojančią įmonę yra užtikrinti įkeitimais, nesudaro kliūties finansinius reikalavimus patenkinti specialia turto realizavimo tvarka, t. y. vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsnio nuostatomis. Apelianto pozicija, kad įkeitimas pasibaigė po teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo, o įkeitimo sutarčių vykdymas pažeistų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, yra nepagrįsta.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Byloje kyla CK 4.198 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo klausimas. Kreditorių prievolių pagal su atsakovu sudarytas paskolos sutartis įvykdymas buvo užtikrintas visų atsakovo esamų ir būsimų reikalavimo teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovo sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Administratorius, vadovaudamasis FUSĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, pateiktais išaiškinimais, teigia, kad pareiškėjų finansiniai reikalavimai negali būti tenkinami pirmiau už kitus kreditorius, kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, hipoteka ar įkeitimas kreditoriui suteikia prioritetą prieš kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu yra daiktinių teisių įkeitimas, tačiau kai įkeistos turtinės teisės ar piniginės lėšos, toks įkeitimas neturi realaus realizavimo bankroto atveju ir jis galimas tik tuo atveju, jei įkeitimas pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone.

22Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad administratorius tarp šalių kilusiam ginčui nepagrįstai taiko FUSĮ bei nepagrįstai vadovaujasi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. FUSĮ reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus (FUSĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti subjektai, kurie gali įgyti šiame įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Fiziniams asmenims šis įstatymas nėra taikomas, todėl apeliantas nepagrįstai vadovaujasi nurodytame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

23Apelianto cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-291/2009 pateikti išaiškinimai taip pat nėra taikomi nagrinėjamoje byloje, kadangi kasacinis teismas aiškino būtent FUSĮ tam tikrų nuostatų taikymą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovui iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimų įvykdymas užtikrintas įkeitimu lieka galioti ir, ar jis tenkinamas pirmiau už kitus kreditorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar bankas, sudaręs su juridiniu asmeniu sąskaitos kreditavimo sutartį ir šios pagrindu – sąskaitoje esančių lėšų įkeitimo sutartį, turi teisę, remdamasis FUSĮ nuostatomis, patenkinti savo finansinius reikalavimus, nurašydamas nuo to asmens sąskaitos lėšas tuo metu, kai juridiniam asmeniui jau iškelta bankroto byla. Nurodytoje byloje buvo keliamas priverstinio vykdymo klausimas, t. y. ar skolininkui iškėlus bankroto bylą, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą realizuoti vienašališkai, nelaukdamas, kol turtą realizuos bankroto administratorius. Nagrinėjamoje byloje vienašališko turto realizavimo klausimas nekyla, kreditoriai kreipėsi į teismą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo prašydami įtraukti juos į kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai tenkinami pirmiau už kitus kreditorius. Taigi nagrinėjamos ir apelianto cituojamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009 pateikti išaiškinimai šiai bylai nėra aktualūs. Tarp šalių kilusiam ginčui taikomos CK IV knygos XII skyriaus įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla – ir ĮBĮ normos.

24Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. CK 4.198 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Pareiškėjai ir atsakovas 2011 m. lapkričio mėnesį sudarė paskolos sutartis, kuriomis M. P. suteikė UAB „Elektra visiems“ 400 000 Lt , o V. D. – 300 000 Lt paskolą su 2,1 procentų metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimą užtikrinant atsakovo visų esamų ir būsimų reikalavimo teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Įkeitimo kaip daiktinės teisės bruožas yra tas, kad įkeitimu užtikrintas reikalavimas turi pirmumo patenkinimo teisę prieš kitus kreditorius. Ši pirmumo teisė nėra siejama su konkrečiu įkeitimo objektu. Pagal CK 4.201 straipsnio 1 dalį įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės. CK 4.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įkeitimo objektu gali būti teisės į žemę, mišką, kitus daiktus, t. y. naudojimo teisė, nuomos teisė ir kitos turtinės teisės, išskyrus teises, neatskiriamai susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmeniu, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis. Be to, įkeitimo objektu gali būti turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje (CK 4.204 str. 2 d.). Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas įkeisti iš bet kokių teisinių santykių atsirandančias turtines (tiek daiktines, tiek prievolines) teises, jeigu jos atlieka užtikrinamąją funkciją, išskyrus teises, susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmenybe, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis. Kadangi turtinių teisių sąvoka plati, tai dėl įkeitimo susitariančios šalys galėjo spręsti tiek dėl konkrečios teisės, tiek dėl kelių teisių įkeitimo pagal sąrašą, taip pat gali būti įkeičiamos turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje. Aplinkybė, kad įkeitimo objektu yra reikalavimo teisės į pinigines lėšas, atsakovo gautinas pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nereiškia, kad atsakovui iškėlus bankroto bylą pareiškėjų pirmumo teisė gauti patenkinimą prieš kitus kreditorius yra pasibaigusi. CK 4.224 straipsnyje įtvirtinti įkeitimo teisės pabaigos atvejai. Jame nenurodyta, kad įkeitimas pasibaigia, jeigu atsakovui iškeliama bankroto byla ir kreditorių įkeitimo objektas yra turtinės teisės. Pagal CK 4.220 straipsnio 1 dalį, kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės, įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, arba perduodant kreditoriui teisę administruoti turtines teises ir iš gautų lėšų tenkinti savo reikalavimą. ĮBĮ 34 straipsnyje reglamentuota, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo yra pabrėžiama, kad ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintos hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, paskirtis yra tokia, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011); įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje; įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 str., CPK 754 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012). Taigi ĮBĮ 34 straipsnio paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas. Tai, kad ĮBĮ 34 straipsnyje kalbama tik apie turto realizavimą ir nėra nuorodos apie turtinių teisių realizavimą, nereiškia, kad turtinių teisių įkeitimo objekto atveju netaikomas CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas prioritetas gauti patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kartu su CK IV knygos, reglamentuojančios įkeitimo teisinius santykius, nuostatomis, o apelianto cituojami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas, 14 straipsnio 1 dalis nepaneigia CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įkaito turėtojo pirmumo teisės savo reikalavimą patenkinti pirmiau už kitus kreditorius.

25Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiams aktualias įkeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų reikalavimai tenkinami pirmiau už kitus kreditorius, ir pagrįstai jų reikalavimus įtraukė į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovui UAB... 5. Administratorius pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad su pareikštais... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino M. P.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio... 10. 1. UAB „Elektra visiems“ suteiktas reikalavimo teisių (piniginių lėšų)... 11. 2. Pareiškėjų finansiniai reikalavimai galėtų būti tenkinami pirmiau už... 12. Pareiškėjai prašo administratoriaus skundo netenkinti, teismo nutartį... 13. 1. Pareiškėjų su UAB „Elektra visiems“ sudarytos sutartinio įkeitimo... 14. 2. ĮBĮ 34 straipsnis įtvirtina, kad įmonei iškėlus bankroto bylą... 15. 3. ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikomas... 16. 4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiškėjų finansiniai reikalavimai... 17. 5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant įkeistoms atsakovui... 18. 6. Apelianto nurodomas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nėra taikomas.... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių... 21. Byloje kyla CK 4.198 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo klausimas.... 22. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmiausia... 23. Apelianto cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-291/2009... 24. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimą... 25. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti...