Byla 3K-3-298/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys byloje V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. Z., R. Z. ir V. Z. individualios įmonės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Virgera“ dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys byloje V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo nustatymo, kai skolininkui jau yra iškelta bankroto byla, o įkeistas tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų turtas, klausimai.

6Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko, įkeistų daiktų savininko UAB „Virgera“ bei kitų įkeistų daiktų savininkų V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ.

7Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartimi buvo areštuoti kreditoriui hipoteka įkeisti daiktai, o 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarta išieškoti skolą: 2 757 000 Lt negrąžinto kredito, 59 238,23 Lt nesumokėtų palūkanų, 194 174,64 Lt nesumokėtų delspinigių, 20 Lt mokesčio už įspėjimų siuntimą, 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 8 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanųnegrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistusnekilnojamuosius daiktus. Taip pat šia nutartimi teismas areštavo ir nutarė perduoti kreditoriaus žinion įkeistą kilnojamąjį daiktą – žemės sklypo, esančio Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46, nuomos nuosavybės teise priklausančią V. Z. IĮ; įpareigojo kreditorių – AB banką SNORAS perduotą jo žinion kilnojamąjį daiktą parduoti pagal CK 4.219 straipsnio 5 dalies nuostatas, pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą; be to, nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus – prekybos patalpas, esančias Vilniuje, Kareivių g. 19, nuosavybės teise priklausančias UAB „Virgera“; parduotuvę su priklausiniu – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas), esančius Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46, nuosavybės teise priklausančius V. Z. IĮ, žemės sklypą ir pastatą (kluoną), esančius Druskininkų sav., Švendubrės k., nuosavybės teise priklausančius R. Z. ir V. Z..

8Suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą prašydami išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. nutarties vykdymą ir nustatyti pagal kredito sutartį hipotekos ir įkeitimo lakštais įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę: pirma eile parduodant įkeistas BUAB „Virgera“ nuosavybės teise priklausančias prekybos patalpas, esančias Vilniuje, Kareivių g. 19; antra eile parduodant įkeistą V. Z. IĮ nuosavybės teise priklausantį pastatą–parduotuvę, kiemo statinius ir žemės sklypo, esančio Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46, nuomos teisę; trečia eile parduodant įkeistą V. Z. ir R. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir kluoną, esančius Druskininkų sav., Švendubrės k.

9II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų V. Z., R. Z., V. Z. IĮ prašymą išaiškinti teismo sprendimą ir priėmė papildomą sprendimą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. 110V/2009 neišspręsto klausimo, nutarė pirma eile parduoti varžytynėse V. Z. IĮ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: parduotuvę su priklausiniu – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas), esančius Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46; žemės sklypo, esančio Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46, žemės nuomos teisę; antra eile parduoti varžytynėse R. Z. ir V. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir pastatą (kluoną), esančius Druskininkų sav., Švendubrės k.

11Teismas nurodė, kad šiuo atveju to paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui buvo sudaryti keturi hipotekos lakštai, tačiau pagal materialinių santykių turinį jie kvalifikuotini kaip viena bendrosios hipotekos sutartis. Įregistruojant hipotekos lakštus nebuvo aptarta įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė, o varžytynių eiliškumo nustatymas būtų teismo priimto procesinio sprendimo aiškinimas plečiamai, todėl prašymas išaiškinti sprendimą nustatant parduodamų daiktų iš varžytynių eilę atmestinas. Teismas nustatė, kad UAB „Virgera“ iškelta bankroto byla, todėl iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad iš bankrutuojančiam skolininkui priklausančio įkeisto turto varžytynių eilė nenustatoma.

12Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ atskirąjį skundą, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.

13Teismas pritarė, kad nagrinėjamu atveju visi keturi hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena bendrosios hipotekos sutartis. Registruojant hipotekos lakštus nebuvo aptarta pardavimo iš varžytynių eilė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su išvada, kad, skolininkui UAB „Virgera“ iškėlus bankroto bylą, iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto kreditoriaus reikalavimas tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl iš jam priklausančio įkeisto turto varžytynių eilė pagrįstai nenustatyta. Bankroto procedūros metu bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą ar galimą nustatyti įkeisto turto pardavimo eiliškumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik suinteresuotiems asmenims priklausančio turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą, bei pažymėjo, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Kreditorių reikalavimai, įskaitant ir hipotekos kreditorius, tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šios teisės normos yra imperatyvios. Pagal ĮBĮ 34 straipsnio, kuriame nustatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, 35 straipsnio, kuriame nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, bei vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų (patvirtintų Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“) 3 punktu, teismas išaiškino, kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, jam priklausančio ir kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procedūra turi būti vykdoma laikantis tik ĮBĮ nustatytos tvarkos, nepaisant hipotekos lakštuose ar hipotekos teisėjo nutartimi nustatyto turto pardavimo eiliškumo.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasatoriai pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią pagal kredito sutartį pasirašytais hipotekos lakštais įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę: pirmiausia parduodamos BUAB „Virgera“ nuosavybės teise priklausančios įkeistos prekybos patalpos, esančios Vilniuje, Kareivių g. 19; antra eile parduodamas įkeistas V. Z. IĮ nuosavybės teise priklausantis turtas: patalpos – parduotuvė su kiemo statiniai, esantys Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46, ir žemės sklypo, esančio Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 46, nuomos teisė; trečia eile parduodamas įkleistas V. Z. ir R. Z. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir kluonas, esantys Druskininkų sav., Švendubrės k. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 1.2, 1.5 ir 6.156 straipsnių netinkamo taikymo. Kasatorių teigimu, teismai ginčijamomis nutartimis nustatė tik suinteresuotų asmenų turto pardavimo eilę ir taip pakeitė bendrosios hipotekos sutartį į svetimo turto hipotekos sutartį, pažeisdami teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties laisvės, šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kasatoriai nurodo, kad, nors hipotekos lakštuose nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal savo esmę skolininko BUAB „Virgera“ įsipareigojimai pagal Kredito sutartį buvo užtikrinti bendrąja hipoteka (CK 4.183 straipsnio 1 dalis), įforminta keliais hipotekos lakštais, kuriuose nebuvo nustatyta turto pardavimo eilė, nors reikalavimas nustatyti eilę įtvirtintas CK 4.183 straipsnio 3 dalyje. Teismui buvo pateiktas prašymas pašalinti tokią hipotekos lakštų spragą. Tą teismas turėjo padaryti vadovaudamasis CK 6.195 straipsnio ir 6.156 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka, ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-433/2010), ir priimdamas dar 2009 m. balandžio 6 d. nutartį bei nekeisdamas esminio šalių susitarimo UAB (dabar – BUAB) „Virgera“ prievolių bankui įvykdymą užtikrinti bendrąja hipoteka. Tai, kad šalys hipotekos lakštuose neaptarė turto pardavimo eilės, anot kasatorių, nekeičia bendrosios hipotekos sutarties esmės ir ji netampa dėl to svetimo turto hipoteka. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą pagal kredito sutartį ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus dar iki bankroto bylos UAB „Virgera“ iškėlimo, todėl, kasatorių nuomone, akivaizdu, kad jei šalys tuo metu būtų pateikusios prašymą užpildyti hipotekos lakštų spragas, teismas būtų nustatęs ir skolininko UAB (dabar – BUAB) „Virgera“ turto pardavimo eilę. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad tikruosius ginčo šalių ketinimus atitinka tokia turto pardavimo iš varžytynių eilė, kai paties skolininko bankui įkeistas turtas realizuojamas pirma eile, ir tik realizavus jį ir jo vertės nepakankant skolininko įsipareigojimams padengti, realizuojamas suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismai suteikė kreditoriui nepagrįstą pranašumą savo reikalavimus vienu metu patenkinti tiek iš BUAB „Virgera“, tiek iš suinteresuotų asmenų turto. Tai, anot kasatorių, pažeidžia lygiateisiškumo principus. Bendrosios hipotekos esmė ir turto pardavimo eilės nustatymas sukuria suinteresuotų asmenų turtui, įkeistam užtikrinant UAB „Virgera“ prievoles bankui, didesnę apsaugą ir lūkesčius, kad prievolės neįvykdymo atveju priverstinis išieškojimas pirmiausia bus nukreiptas į skolininko turtą ir tik jo nepakankant – į suinteresuotų asmenų turtą.
  2. Dėl CK 4.183 straipsnio netinkamo taikymo. Bendrosios hipotekos ir reikalavimo nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę esmė ir paskirtis – apsaugoti skolinį įsipareigojimą keliems savininkams priklausančiu turtu, kartu suteikiant didesnę apsaugą tų savininkų, kurie savo turtu užtikrina kito asmens, skolininko, įsipareigojimus turtui, kuris būtų realizuojamas tik tuo atveju, jei skolininko turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimas įvykdyti. Šios konkrečios hipotekos sutarties atveju šalių ketinimai buvo išreikšti būtent taip, kad pirma turėjo būti realizuojamas BUAB „Virgera“ turtas, tai patvirtino ir aplinkybė, jog BUAB „Virgera“ įkeisto turto vertė visiškai dengė skolinį įsipareigojimą bankui, o suinteresuoti asmenys įkeitė savo turtą tik todėl, kad buvo galima visiškai pagrįstai tikėtis, jog jų asmeninis turtas bus visiškai saugus ir į jį nebus nukreiptas išieškojimas, tai suteikia teisinį apibrėžtumą ir teisėtus suinteresuotų asmenų lūkesčius šiuo pagrindu. Kasatoriai pabrėžia, kad teismai nustatydami BUAB „Virgera“ turto pardavimo eilę nedarytų įtakos turto pardavimo procedūroms ir tvarkai, pardavimas būtų vykdomas laikantis ĮBĮ nuostatų. Be to, bankas pagal ĮBĮ 34 straipsnį turi pirmumo teisę savo reikalavimus tenkinti iš BUAB „Virgera“ turto, todėl, nustačius, kad skolininko turtas bus parduodamas pirma eile, banko interesai niekaip nenukentės. Įkeisto turto pardavimo eilės bendrosios hipotekos sutarties atveju nustatymo esmė, anot kasatorių, yra ta, kad yra nustatoma, kokia eile bus parduodamas turtas, o ne kokia tvarka bus vykdomas pardavimas, todėl nesvarbu, ar pirma eile parduodamas turtas bus parduodamas varžytynėse, kurias organizuos antstolis, ar varžytynėse, kurias organizuos bankrutuojančio skolininko bankroto administratorius, pagal ĮBĮ nuostatas. Kasatoriams svarbiausia, kad skolininko turtas būtų parduotas pirma eile ir tik jo vertės nepakakus, būtų pardavinėjamas suinteresuotų asmenų turtas.
  3. Dėl CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir CPK 560 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir CPK 560 straipsnio 3 dalies nuostatos nereguliuoja įkeisto turto pardavimo eilės nustatymo, o tik nustato, kad, įkeisto turto savininkui iškėlus bankroto bylą, įkeistas turtas bus parduodamas ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl jomis negali būti argumentuojamos teismų išvados, jog BUAB „Virgera“ turtui pardavimo eilė negali būti nustatyta. Šios aplinkybės, kasatorių nuomone, būtų svarbios, jei bankroto byla būtų iškelta skolininkui, įkeitusiam savo turtą, ar įkeisto turto savininkui, o hipotekos lakštuose nustatytoje turto pardavimo eilėje bankrutuojančio subjekto turto pardavimas būtų numatytas ne pirma eile. Tik tokiu atveju galiotų teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę. Šiuo atveju, kasatorių teigimu, BUAB „Virgera“ įkeisto turto eilė gali būti nustatyta, o suinteresuotų asmenų įkeistas turtas negali būti parduodamas pirma eile, nepasibaigus BUAB „Virgera“ bankui įkeisto turto pardavimo procedūroms ĮBĮ nustatyta tvarka.
  4. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo bei procesinio sprendimo turinio pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178, 185, 263 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismai privalėjo, anot kasatorių, išnagrinėti visus suinteresuotų asmenų nurodytus argumentus ir aplinkybes, į juos atsižvelgti arba argumentuotai atmesti, tačiau pateikė tik vieną nepagrįstą išvadą, kad šio ginčo atveju BUAB „Virgera“ įkeistam turtui pardavimo eilė negali būti nustatyta, nes jos turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, nevertinęs to, kad: turto pardavimo eilė turėjo būti nustatyta dar 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi, t. y. iki bankroto bylos UAB „Virgera“ iškėlimo; teismas, nustatydamas turto pardavimo varžytynėse eilę, įtraukdamas į ją BUAB „Virgera“ turtą, įkeistą bankui, tiesiog užpildytų hipotekos sutarties spragas, nepakeisdamas tokio turto pardavimo tvarkos pagal ĮBĮ ir CK 4.196 straipsnio nuostatas; nustačius BUAB „Virgera“ turto pardavimo eilę nebūtų pažeistos kreditoriaus teisės, nes, nepakakus skolininko turto įsipareigojimams padengti, išieškojimas būtų nukreiptas į suinteresuotų asmenų turtą be jokių kliūčių; teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, pakeisdamas susitarimą turtą įkeisti bendrosios hipotekos sutartimi į svetimo turto hipotekos sutartį, suteikė privilegijų bankui, kuris nesilaikydamas turto pardavimo eilės vienu metu gali nukreipti išieškojimą ne tik į BUAB „Virgera“, bet ir į suinteresuotų asmenų turtą. Teismų procesiniai sprendimai ir nurodytų argumentų atmetimas nebuvo tinkamai argumentuoti pagal CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai kasaciniame skunde nurodytais pagrindais būtų reikšmingi formuojant vienodą teismų praktiką.

16Skolininkas BUAB „Virgera“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgalioto asmens E. J., pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis. Atsiliepime nurodoma, kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, jam priklausančio ir kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procedūra turi būti vykdoma laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Lietuvos teismų praktikoje nustatyta, kad įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas pagal CK 4.183 straipsnio nuostatas neturi prasmės tuo atveju, jeigu pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, nes tokiu atveju turto realizavimas yra vykdomas pagal ĮBĮ, o bankroto procedūra gali vykti ilgai, todėl nutartimi nustatyti tokią įkeistų daiktų pardavimo tvarką, kai tik pardavus skolininkui BUAB „Virgera“ priklausantį turtą, bus galima parduoti kitų įkaito davėjų turtą, būtų nepagrįstai vilkinama procedūra ir pažeidžiama įstatymų nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Šiuo atveju bendroji hipoteka tampa svetimo daikto hipoteka, todėl, patenkinus kreditoriaus reikalavimą iš suinteresuotų asmenų turto ar įvykdžius BUAB „Virgera“ įsipareigojimą, įkeisto turto savininkai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl sumokėtos skolos ar daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis; Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1214-485/2010).

17Kreditorius BAB bankas SNORAS pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti, o teismui nustačius, kad nėra pagrindo kasaciniam procesui nutraukti – kasacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

18Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, po visų procesinių dokumentų teismui pateikimo, kasatorių prašomas parduoti pirmąja eile turtas – patalpos, esančios Vilniuje, Kareivių g. 19, 2011 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo kreditoriui aktu buvo perduotos bankui. Kasatorei V. Z., dalyvaujančiai BUAB „Virgera“ bankroto procedūroje, tokios aplinkybės buvo žinomos. Kreditoriaus teigimu, vertinant tai, kad turtas, kurį kasatoriai pageidavo realizuoti pirmiausia, jau yra realizuotas, o likusio turto pardavimo iš varžytynių eilė nustatyta tokia, kokios kasatoriai ir pageidavo, išnyko ginčo pagrindas ir dalykas, neliko kasacijos pagrindų. Kasacinio skundo pateikimo ir jo priėmimo metu nebebuvo nei ginčo dalyko, nei pagrindo, o kasatoriai skunde šios aplinkybės, kreditoriaus manymu, sąmoningai nenurodė, tokie kasatorių veiksmai laikytini nesąžiningais ir negali būti pateisinami argumentuojant CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, jais siekiama vienintelio tikslo – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti išieškojimą iš kasatorių turto. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nurodytos kasaciniame skunde bei įvertintos priimant kasacinį skundą, laikytina, kad byla kasaciniame teisme nenagrinėtina, todėl kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis). Be to, kreditorius sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse nurodytais motyvais, papildomai pabrėždamas, kad skolininko turtas beveik dvejus metus buvo pardavinėjamas, tiek kasatorės V. Z. iniciatyva, tiek bankroto procedūros metu ir tapo aišku, kad jo vertės nepakaks skoliniams įsipareigojimams padengti. Kreditorius taip pat nurodo, kad nors kasatoriai apie dvejus metus ir nesikreipė į teismą dėl turto pardavimo eilės nustatymo, tačiau jis buvo parduodamas nepažeidžiant kasatorių teisių ir jų prašomo eiliškumo. Kasacinio skundo argumentai, kad teismų nutartimis bendroji hipoteka pakeista svetimo turto hipoteka, nepagrįsti, nes, anot kreditoriaus, teismai remdamiesi CK 4.183 straipsnio reikalavimais pagrįstai nustatė turto pardavimo eilę, kuri nebuvo aptarta hipotekos lakštuose. Kasatoriai patys pasirašė hipotekos lakštus, kuriuose apskritai nebuvo nustatyta turto pardavimo eilė, be to, kasatoriai ir skolininkas yra glaudžiai susiję, tiek skolininkas, tiek V. Z. IĮ yra tų pačių asmenų V. ir R. Z. skirtingos verslo formos, kurių vienai gauti kreditą buvo įkeistas kitos turtas ir asmeninis kasatorių turtas. Be to, kasatoriai siekė nustatyti bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę, tačiau ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ir kitokią turto pardavimo tvarką (ne varžytynėse), todėl CK 4.183 straipsnio 3 dalis nuostata prieštarautų pirmiau nurodytai ĮBĮ nuostatai ir tokiu atveju negali būti taikoma. Vykdant priverstinį išieškojimą iš bendrąja hipoteka įkeisto turto pagal CK ir CPK taisykles, įkeistas nekilnojamasis turtas negali būti parduodamas kitaip kaip tik varžytynėse (CK 4.192–4.196 straipsniai, CPK 700–725 straipsniai), todėl vadovaujantis CK 4.183 straipsnio 3 dalimi nustatoma turto pardavimo varžytynėse eilė. Vienam iš bendrąja hipoteka įkeisto turto savininkų iškėlus bankroto bylą, tokio savininko turtas pardavinėjamas jau pagal ĮBĮ nuostatas ir nebūtinai varžytynėse, todėl nustatyti jo pardavimo iš varžytynių eilę nėra pagrindo. Iškėlus bankroto bylą skolininkui, antstolė, vykdžiusi vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininko turto, persiuntė jį į bankroto bylą ir vykdomąją bylą užbaigė, taip iš dalies buvo įvykdyta teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis. Teismai skundžiamose nutartyse pagrįstai priėmė papildomą sprendimą tik dėl tos procesinio sprendimo dalies, kuri dar nebuvo įvykdyta. Šiuo atveju vykdomos dvi skirtingos turto realizavimo procedūros, kurios negali būti tapatinamos pagal CPK ir ĮBĮ nuostatas. Patenkinus kasacinį skundą ir suformavus praktiką, kad bendrosios hipotekos atveju galimas įkeisto turto pardavimo eiliškumo nustatymas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtui ir tik pagal eiliškumą galima vykdyti įkeisto turto pardavimą, būtų sudarytos sąlygos tokiam turtui nustatyti ne pirmos eilės turto pardavimo eiliškumą ir taip vilkinti bankroto bylos procesą.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose teisės taikymo aspektu keliami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

22Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo

23Bylos duomenimis, suinteresuoti asmenys bei kreditorius sutaria, kad šiuo atveju, nors šalių sudarytuose hipotekos lakštuose nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal savo esmę skolininko BUAB „Virgera“ įsipareigojimai pagal Kredito sutartį buvo užtikrinti bendrąja hipoteka (CK 4.183 straipsnio 1 dalis), įforminta keliais hipotekos lakštais, kuriuose nebuvo nustatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui buvo pateiktas prašymas pašalinti šią hipotekos lakštų spragą. Kasatorių teigimu, teismas turėjo tai padaryti, vadovaudamasis CK 6.195 straipsnio ir 6.156 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka, ir pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos, kaip daiktinės teisės, turinys atskleistas CK 4.170 straipsnio 1 dalyje: tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis) ar iš vienašališko turto savininko pareiškimo (CK 4.185 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka. Hipotekos sutartį turi kvalifikuoti teisėjas, atlikdamas teisinį tyrimą hipotekos lakšto registravimo stadijoje. Vėlesnėse stadijose, spręsdamas dėl kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos lakšte tinkamai kvalifikuota hipotekos sutartis ir ar laikytasi tos rūšies hipotekos registravimui nustatytų įstatymo reikalavimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010).

25Įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei nustačiusi, kad kasatoriai ir kreditorius iš esmės neginčija ir sutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų skundžiamuose procesiniuose sprendimuose konstatuotu faktu, kad keturiais skirtingais hipotekos lakštais (pagal jų esmę) šalių buvo sudaryta bendrosios hipotekos sutartis (CK 4.183 straipsnio 1 dalis), kurioje nenustatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė (CK 4.183 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kvalifikuodami šalių sudarytą hipotekos sutartį tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, vadovavosi suformuota praktika šiuo klausimu.

26Dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo

27Tuo atveju, kai bendrosios hipotekos sutartimi nenustatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė, teismas, turi nustatyti išieškojimo iš daiktų eilę, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010).

28Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, suinteresuoti asmenys kreipėsi šiuo pagrindu į hipotekos teisėją ir prašė išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį, kuria buvo nuspręsta išieškoti skolą iš hipoteka bei įkeitimu įkeisto skolininko UAB „Virgera“ bei suinteresuotų asmenų V. Z. IĮ, V. Z. ir R. Z. turto. Išaiškinti priimtą nutartį buvo atsisakyta, tačiau prašymas nustatyti turto pardavimo iš varžytynių eilę patenkintas iš dalies ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė buvo nustatyta atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko bankroto administratoriaus ir suinteresuotų asmenų argumentus bei pageidaujamą turto pardavimo iš varžytynių eilę, derinant kreditoriaus ir turto savininkų interesus, taip pat vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymo nuostatomis.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant kasacinį skundą šiuo aspektu, būtent dėl turto pardavimo iš varžytynėse eilės nustatymo, būtina įvertinti hipotekos, kaip daiktinės teisės instituto, tikslą, proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, taip pat bankroto procedūros ypatumus. Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo varžytynėse eilės nustatymo, esminis aspektas buvo tas, kad skolininkui (vienam iš įkeisto turto savininkų) iškelta bankroto byla.

30Pirmiausia pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Specialiosios proceso teisės (ypatingosios teisenos) – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą, t. y. hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto prioritetiškai prieš kitus kreditorius, supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra bendroji išieškojimo iš įkeisto turto taisyklė.

31Šioje byloje kreditorius AB bankas SNORAS 2009 m. balandžio 14 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į hipotekos teisėją dėl išieškojimo iš įkeisto turto būtent pagal nustatytą teisinį reglamentavimą – CK 4.192 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkui UAB „Virgera“ 2010 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. sausio 25 d., buvo iškelta bankroto byla, o 2010 m. gegužės 4 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Taigi, nagrinėjant suinteresuotų asmenų V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ prašymą išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. nuatrtį, pirmosios instancijos teismui atmetus šį prašymą ir priėmus papildomą sprendimą (nutartį) dėl turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo, skolininkui jau buvo iškelta bankroto byla ir į šį teisiškai reikšmingą faktą teismas privalėjo atsižvelgti, jį įvertinti bei tuo pagrindu priimti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu kasatorių argumentai, kad teismai nevertino to, jog turto pardavimo eilė turėjo būti nustatyta dar 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi, t. y. iki bankroto bylos UAB „Virgera“ iškėlimo, t. y. turėjo būti nustatyta ir bankrutuojančio skolininko turto pardavimo iš varžytynių eilė (parduodamas pirma eile), atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismas nagrinėdamas kiekvieną procesinį klausimą (spręsdamas dėl pateiktų prašymų, pareiškimų ir pan.) privalo vadovautis tuo procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiomis teisės normomis ir vertinti esamą, sprendžiamu klausimu aktualią situaciją, o ne ankstesnį situacijos variantą, kuris šiuo atveju, kasatorių teigimu, palankesnis jiems. Teismas negali ignoruoti tokio fakto kaip bankroto bylos iškėlimas skolininkui, išieškant iš jo bei kitų asmenų hipoteka įkeisto turto.

32Skolininkui iškėlus bankroto bylą bei teismui nukreipus išieškojimą, hipotekos kreditoriaus prašymu, į skolininkui priklausantį hipoteka įkeistą turtą, privalu taikyti CPK 560 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo) įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, bankroto procedūros metu įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarka reglamentuojama šiuo metu galiojančios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijos 33 straipsnio 6 dalyje, o įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta ĮBĮ įstatymo 34 straipsnyje. Pagal ĮBĮ įstatymo 33 straipsnio 6 dalį – įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Šiame straipsnyje taip pat aptariama įkeisto turto realizavimo tvarka. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 34 straipsnį – įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje, nes įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius yra privilegijuotas kreditorius – įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 straipsniai, CPK 754 straipsnio 1 dalis).

33Taigi, iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) specialaus įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančio įstatymo – ĮBĮ – nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatais (patvirtintų Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“), o ne pagal CK 4.192–4.196 straipsnių, CPK 700–725 straipsnių teisinį reglamentavimą. Tokią teisinę išvadą pagrindžia ir ĮBĮ 1 straipsnio 3 punkto, kuriame nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

34Pažymėtina, kad kreditoriaus atsiliepime į kasacinį skundą pateiktos pastabos, jog ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, kad kreditorių susirinkimas gali numatyti ir kitokią turto pardavimo tvarką (ne varžytynėse), todėl CK 4.183 straipsnio 3 dalis nuostata prieštarautų šiai ĮBĮ nuostatai ir tokiu atveju negali būti taikoma, yra teisingi ir papildomai sustiprina išdėstytas nuostatas.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog skolininkui UAB „Virgera“, kurio skolinis įsipareigojimas kreditoriui BAB bankui SNORAS buvo užtikrintas jo paties ir trečiųjų (suinteresuotų) asmenų nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteka ir kilnojamojo turto (žemės sklypo nuomos teisės, priklausančios suinteresuotam asmeniui V. Z. IĮ) įkeitimu, iškėlus bankroto bylą ir sprendžiant dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo, bankrutuojančiam skolininkui nuosavybės teise priklausančiam hipoteka įkeistam turtui pardavimo iš varžytynių eilė pagrįstai nebuvo nustatyta. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytynių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais. Suinteresuotų asmenų hipoteka įkeistam turtui turėjo ir pagrįstai buvo nustatyta pardavimo iš varžytynių eilė, kuri visiškai atitiko tiek suinteresuotų asmenų, tiek kreditoriaus reikalavimus dėl turto pardavimo eiliškumo. Pažymėtina, kad iš BAB banko SNORAS pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą ir jo priedų, matyti, jog išieškojimas iš BUAB „Virgera“ nuosavybės teise priklausiusio hipoteka kreditoriui įkeisto turto šios nutarties priėmimo metu apskritai yra baigtas, turtas visiškai realizuotas, patenkinta dalis kreditoriaus reikalavimų. Taigi, susiklosčiusi faktinė situacija, kai skolininko, kurio skoliniams įsipareigojimams užtikrinti suinteresuoti asmenys įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, hipoteka įkeistas turtas jau yra realizuotas, išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai iš šio turto įvykdytas, visiškai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių, nes, kaip kasatoriai ir nurodė pageidavę, pirma eile buvo realizuotas būtent skolininkui priklausęs turtas (negyvenamosios patalpos, esančio Vilniuje, Kareivių g. 19). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais skundžiamais procesiniais sprendimais nustatyta kasatoriams nuosavybės teise priklausančio hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nepažeidžia kasatorių, kaip bendrąja hipoteka įkeitusių savo turtą asmenų, interesų išieškojimo procese, užtikrina efektyvią kreditoriaus interesų apsaugą ir gynybą bei išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp skolininko, suinteresuotų asmenų ir kreditoriaus interesų, todėl kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamų nutarčių.

36Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 44,95 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš kasatorių V. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) R. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) ir V. Z. individualios įmonės (į. k. 152071028) po 14,98 Lt (keturiolika litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo... 6. Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos... 7. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19... 8. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą prašydami išaiškinti Vilniaus... 9. II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. balandžio 5... 11. Teismas nurodė, kad šiuo atveju to paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui... 12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. Z., R. Z.... 13. Teismas pritarė, kad nagrinėjamu atveju visi keturi hipotekos lakštai... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasatoriai pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 16. Skolininkas BUAB „Virgera“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 17. Kreditorius BAB bankas SNORAS pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 18. Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, po visų... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 22. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ... 23. Bylos duomenimis, suinteresuoti asmenys bei kreditorius sutaria, kad šiuo... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka – daiktinės teisės institutas.... 25. Įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos... 26. Dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo... 27. Tuo atveju, kai bendrosios hipotekos sutartimi nenustatyta turto pardavimo iš... 28. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, suinteresuoti asmenys kreipėsi šiuo... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant kasacinį skundą šiuo aspektu,... 30. Pirmiausia pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė... 31. Šioje byloje kreditorius AB bankas SNORAS 2009 m. balandžio 14 d.... 32. Skolininkui iškėlus bankroto bylą bei teismui nukreipus išieškojimą,... 33. Taigi, iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad skolininko, kuriam iškelta... 34. Pažymėtina, kad kreditoriaus atsiliepime į kasacinį skundą pateiktos... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog... 36. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 38. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 41. Priteisti iš kasatorių V. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) R. Z. (a. k.... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...