Byla 2S-254-798/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės G. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo.

2Teismas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. P. skolą už šilumos energiją – 3600,29 Lt, 127,29 Lt palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 117,90 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. Atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui pagal CPK 95 straipsnį atmestas. Iš ieškovo, atsakovei priteista 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas pažymėjo, kad Energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisiniai pagrindai nustatyti LR Energetikos įstatyme. Minėto įstatymo 34 str. 2 d. (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888, galiojanti nuo 2012-01-01) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Įvertinęs atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šilumos energijos vartotojo ir šilumos energijos tiekimo įmonės kyla ginčas dėl šilumos energijos tiekimo atsakovės butui nutraukimo ir apmokėjimo už laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 patiektą šilumos energiją paskaičiavimo, o toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

8Nurodytų argumentų pagrindu teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčių nagrinėjimo tvarkos ir šia tvarka dar buvo galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 d. 1p.). Nenustatęs CPK 95 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl baudos atsakovui skyrimo, o atsižvelgęs į tai, kad byla baigta nepriėmus sprendimo iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 str.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį. Nurodo, kad ginčus nagrinėjančias institucijas, jų teises ir pareigas be Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) numato ir Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ), kuris yra specialus įstatymas reguliuojantis šilumos ūkio sektorių, todėl turi viršenybę prieš bendrąsias normas t.y. EĮ. Apelianto teigimu, ŠŪĮ 21 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis numato vartotojo teisę, o ne pareigą kreiptis į šio įstatymo 22 straipsnyje numatytas ginčus nagrinėjančias institucijas ne teisme tvarka, todėl mano, kad privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka įstatyme nenustatyta. Akcentuoja, jog sisteminė teisės normų EĮ 34 straipsnio 2 dalies (bendroji norma), ŠŪĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (specialioji norma), ŠŪĮ 21 straipsnio 2 dalies norma (blanketinė norma), VTAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog būtent vartotojui, bet ne šilumos tiekėjui yra suteikiama teisė, bet ne pareiga, kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas. Ieškovo teigimu, šiuo atveju jis kreipėsi į teismą gindamas savo teisės ir teisėtus interesus bei siekdamas prisiteisti iš atsakovės skolą, t.y. ieškovo reikalavimas kilo iš prievolinių teisinių santykių, o valstybinei energetikos inspekcijai (toliau – VEI) įstatymu nėra priskirta nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. VEK tokią savo poziciją yra išreiškusi 2012 m. lapkričio 7 d., rašte. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus mano, kad teismas neturėjo pagrindo remtis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą.

11Atsakovė G. P. atsiliepime ir paaiškinimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovei 20 000 Lt baudą. Nurodo, kad sistemiškai aiškinant ir taikant ŠŪĮ 21 straipsnio 21 straipsnį, nustatantį išankstinę pasirinktinę skundų ir ginčių nagrinėjimo ne teisme tvarką ir EĮ 34 straipsnį nustatantį privalomą skundų ir ginčių nagrinėjimo ne teisme tvarką, konstatuotina, kad yra minėtų teisės aktų kolizija. Teigia, kad vertinant aktualų šioje byloje teisinį reglamentavimą, visgi akivaizdu, kad ŠŪĮ 21 straipsnis nereglamentuoja ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kiek šiame straipsnyje nustatyta tvarka prieštarauja EĮ 34 straipsnyje įtvirtintai išankstinei privalomai skundų ir ginčių nagrinėjimo ne teisme tvarkai (EĮ 1 str., 2 d., 34 str. 2 d.). Teigia, kad EĮ 34 straipsnio 2 dalis nurodo, kokiais atvejais netaikomas šis įstatymas ir nenumato išimčių, jog energetikos įmonių ir vartotojų teisiniai santykiai, kokiu nors aspektu susiję su ginčais dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos ir kt. Atsakovės teigimu, nors formaliai ieškovas ir įrodinėja skolos susidarymo faktą, tačiau faktiškai įrodinėja, kad atsakovė neteisėtai atsijungdama nuo centralizuoto šildymo, įvykdė civilinį deliktą ir šio delikto pagrindu ginčija atsakovės teisę pakeisti buto šildymo būdą ir jų buto šildymo būdo pakeitimo teisėtumą. Be to neatsižvelgiant į tai, kad deliktinė atsakomybė gali būti kildinama tik iš įstatymo, ieškovas juridiniu ieškinio pagrindu nurodo poįstatyminį aktą - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ir nenurodo jokio faktinio pagrindo - nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovė savo bute faktiškai suvartojo ieškovo pateiktą šilumos energiją. Ieškovas neatsižvelgia į tai, kad atsakovei atsijungus nuo centrinės šildymo sistemos, jos energiją suvartojo kaimynai, o įrodymų apie atsakovės kaltę, priežastinį ryšį ir neteisėtus veiksmus, ieškovas nepateikė.

12Atsakovė G. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti teismo išlaidas iš ieškovės prašymo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą parengimą (1250 Lt) ir priimti papildomą sprendimą (nutartį) priteisti atsakovei šias išlaidas iš ieškovės. Prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį dalyje dėl teismo atsisakymo skirti ieškovei baudą ir priimti papildomą sprendimą (nutartį) skirti ieškovui baudą.

13Nurodo, kad priimdamas skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas visiškai nepasisakė kuo pasireiškė netinkamas atsakovės elgesys pateikiant prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, taip pat nenurodė priežasčių, kodėl atsakovės pateiktas prašymas kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą yra galimai perteklinis procesinis veiksmas, kuriam atlikti patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlygintos. Atsakovė paruošdama kreipimąsi nesitikėjo, kad ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Todėl prašymą dėl kreipimosi pateikė teismo posėdžio metu. Toks prašymas buvo visiškai pagrįstas ir realus, nes Vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama norminė byla dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teisėtumo. Be to, Trakų rajono apylinkės teismas taip pat sustabdė civilinę bylą ir su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, todėl analogišką prašymą pateikus atsakovei ir teismui nepalikus ieškinio nenagrinėtu, toks prašymas turėtų būti priimtas, o civilinė byla sustabdyta iki Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (CPK 163 str. 3 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad atsakovei turėjo būti priteistos 1250 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos už kreipimosi į Vyriausiąjį administracinį teismą parengimą.

14Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad ieškovo pozicija dėl ieškinio palikimo išdėstyta atskirajame skunde, o ieškovo kaltės dėl ieškinio pareiškimo teismui nėra jokios kaltės. Priimdamas skundžiamą nutarties dalį teismas įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, o tarp atsakovės kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinė teismą ir ieškovo ieškinio pareiškimo nėra jokio priežastinio ryšio.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

17 Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o atsakovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3600 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją, 127,29 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Parengiamojo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nustatytos EĮ 34 straipsnio 2 dalyje (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

19Dėl ieškovo atskirojo skundo.

20CPK 296 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

21Byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 str.): atsakovės 2010-08-16 kreipimasis į ieškovą ,,dėl tiekiamos centralizuotos šilumos milžiniškų kainų“ (b.l. 10), 2010-09-06 ieškovo atsakymas atsakovei (b.l. 13), UAB ,,Naujamiesčio būstas“ 2010-09-23 raštas ,,dėl gyvenamojo namo ( - ) buto atjungimo nuo bendrų šildymo tinklų“ (b.l. 14), VEĮ 2010-10-23 raštas ,,dėl buto ( - ), Vilniuje atjungimo nuo namo šildymo sistemos“ (b.l. 15-16), VEĮ 2010-10-27 Vilniaus skyriaus raštas ,,dėl gyvenamojo namo ( - ) buto atjungimo nuo bendrų namo šildymo tinklų“ (b.l. 17-18) tvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovės atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos. Tuo tarpu ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą susidariusią laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31, t.y., už laikotarpį kai jau buvo žinomą apie atsakovės atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos. Ieškovas į teismą kreipėsi 2012-05-02 (b.l. 1).

22Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šioje byloje ginčas kilo ne tik dėl skolos priteisimo bet ir galimai neteisėto atsakovės atsijungimo nuo centrinių šildymo įrenginių.

23ŠŪĮ 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos: 1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo; <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

24Teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog ŠŪĮ yra specialusis įstatymas Energetikos įstatymo atžvilgiu. Minėtas įstatymas kaip tik ir nukreipia į Energetikos įstatymo normas, reglamentuojančias ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka.

252012 m. sausio 1 d. įsigaliojo EĮ 34 straipsnis reglamentuojantis skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

26Atsižvelgiant į virš paminėtą teisinį reglamentavimą bei kilusio ginčo tarp šalių pobūdį (ginčas byloje, šiuo atveju kilo ne tik dėl skolos priteisimo, tačiau ir dėl galimo neteisėto vartotojo – atsakovės atsijungimo nuo centrinio šildymo įrenginių), konstatuotina, jog pagal naujai įsigaliojusią Energetikos įstatymo 34 straipsnio redakciją, ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka privaloma tiek vartotojui, tiek energetikos įmonei, nes teismo nuomone, atsijungimas nuo šilumos teikimo įrenginių, visgi yra techninio pobūdžio veiksmas sąlygojantis energijos tiekimo nutraukimą ir reglamentuotas teisės aktais. Todėl siekiant nustatyti ar energijos nutraukimas yra teisėtas ar ne, ieškovas turėjo kreiptis į kompetentingą institucija, šiuo atveju į VEĮ ir nustatyti atsakovės atsijungimo nuo centrinio energijos tiekimo teisėtumą, t.y. pasinaudoti ikiteismine tarp šalių kilusio ginčo sprendimo tvarka, todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad privaloma ikiteismine ginčo tvarka turi teisę, o ne pareigą pasinaudoti vien tik vartotojas.

27Byloje esantis VEI 2010 m. spalio 27 dienos raštas ,,dėl gyvenamojo namo ( - ) buto atsijungimo nuo bendrų namo šildymo tinklų“, tvirtina, kad į VEI buvo kreipsiąsis UAB ,,Naujamiesčio ūkis“ ir inspekcijos atstovai atlikę patikrinimą nurodytu adresu – ( - ), Vilniuje, nustatė, kad atsakovės šildymo įtaisai buvo atjungti neteisėtai, pažeidžiant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių XI skyriaus (250,255,256, 259,260) punktų reikalavimus (b.l. 17-18).

28Tačiau šioje byloje UAB ,,Naujamiesčio būstas“ nėra ieškovas. Tuo tarpu ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nepateikus įrodymų apie ikiteisminį ginčo sprendimą, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas patenka į EĮ 34 straipsnio 2 dalies taikymo sritį įsigaliojusią nuo 2012 m. sausio 1 dienos ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

29Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujai minėto EĮ 34 straipsnio redakcijai nėra apibrėžtas kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminas, laikytina, kad ja dar galima pasinaudoti.

30Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

31Dėl atsakovės atskirojo skundo.

32Pagal CPK 94 straipsnį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovei priteistina 1250 Lt suma (už atsiliepimo į ieškinį parengimą) atsižvelgiant į tai, kad iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovas turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau ieškinį pareiškė nepasinaudojęs šia tvarka, nors byloje pateikti įrodymai liudijo, kad atsakovė patyrė 2500 Lt išlaidas (b.l. 92-93) už atsiliepimo į ieškinį ir kreipimosi į Vyriausiąjį administracinį teismą parengimą.

34Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apylinkės teismo vertinimu. Pagal CPK 94 straipsnį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas šalies procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių jos susidarė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kurios nors iš šalių procesinio elgesio netinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovas piktnaudžiauja materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes inicijavo teisminį procesą, nors šioje konkrečioje situacijoje kilusius klausimus buvo galima išspręsti ne teismo tvarka.

35Kadangi buvo paruoštas bei apylinkės teismui pateiktas detalus, išsamus ir argumentuotas atsakovės prašymas teismui dėl kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (b.l. 33-41), kurį teismas priėmė ir prijungė prie bylos (b.l. 104-105), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.

36Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo, priteisti 2500 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 94 str., 98 str. 1 d.).

37Dėl CPK 95 straipsnio taikymo.

38Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. D. L. , byloje Nr. 3K-3-278/2010).

39Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „VARTA“ v. UAB „Natūralios sultys“, byloje Nr. 3K-3-94/2010).

40Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad ieškovo teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimas nėra susijęs su piktnaudžiavimu, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą buvo pagrįstai netenkintas.

41Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

42Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d., nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tačiau nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti:

43Priteisti atsakovei G. P. gim. ( - ) iš ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ (į. k. 111760831) 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus litų) Lt išlaidų už atsiliepimo parengimą ir už prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą parengimą.

44Likusią nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinys... 7. Teismas pažymėjo, kad Energetikos sektoriaus valstybinio valdymo,... 8. Nurodytų argumentų pagrindu teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovė G. P. atsiliepime ir paaiškinimuose į atskirąjį skundą prašo... 12. Atsakovė G. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo... 13. Nurodo, kad priimdamas skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi... 14. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o atsakovės atskirasis skundas... 18. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 19. Dėl ieškovo atskirojo skundo.... 20. CPK 296 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka... 21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 str.): atsakovės 2010-08-16... 22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sutinka su apylinkės teismo... 23. ŠŪĮ 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad ginčus, kylančius iš... 24. Teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog ŠŪĮ yra... 25. 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo EĮ 34 straipsnis reglamentuojantis skundų ir... 26. Atsižvelgiant į virš paminėtą teisinį reglamentavimą bei kilusio ginčo... 27. Byloje esantis VEI 2010 m. spalio 27 dienos raštas ,,dėl gyvenamojo namo ( -... 28. Tačiau šioje byloje UAB ,,Naujamiesčio būstas“ nėra ieškovas. Tuo tarpu... 29. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujai minėto EĮ 34 straipsnio... 30. Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu ieškovo atskirasis skundas... 31. Dėl atsakovės atskirojo skundo.... 32. Pagal CPK 94 straipsnį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl... 33. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovei priteistina 1250 Lt suma (už... 34. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apylinkės teismo vertinimu. Pagal CPK... 35. Kadangi buvo paruoštas bei apylinkės teismui pateiktas detalus, išsamus ir... 36. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 37. Dėl CPK 95 straipsnio taikymo.... 38. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama... 39. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis... 40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės... 41. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 42. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d., nutartį palikti iš... 43. Priteisti atsakovei G. P. gim. ( - ) iš ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“... 44. Likusią nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą....