Byla I-4427-426/2008

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui ir atsakovo atstovei Gabrielei Vazniokaitei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 9 099,65 Lt turtinei žalai atlyginti; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 273 Lt žyminio mokesčio ir 890,90 Lt išlaidų už teisinę pagalbą.

8Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris ( - ), pastatytas prie pastato, esančio Antakalnio g. 49, Vilniuje, buvo apgadintas ant jo užgriuvusio šalikelėje augusio medžio. 2007 m. rugpjūčio 13 d. įvykio metu sugadintas automobilis buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių savanoriškuoju (KASKO) draudimu. 2007 m. rugpjūčio 14 d. „Opel Meriva“ savininkas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas atlyginti 2007 m. rugpjūčio 13 d. įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą. 2007 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo darbuotojai apžiūrėjo automobilį, padarė sugadinimų nuotraukas, surašė techninės apžiūros aktą. 2007 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrėjo papildomai. Atlikęs žalos administravimo veiksmus, pagal pateiktą automobilio remonto sąskaitą faktūrą VVV Nr. 3626 išmokėjo „Opel Meriva“ remonto darbus atlikusiai įmonei 9 099,65 Lt draudimo išmoką.

9Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš už žalą atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6, 8.2.2, 12.3 punktai numato, jog savivaldybės privalo prižiūrėti medžius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Kadangi automobilis „Opel Meriva“ buvo sugadintas dėl netinkamos želdinių priežiūros, Vilniaus miesto savivaldybei CK 6.263 straipsnio, Kelių priežiūros tvarkos aprašo 42 punkto pagrindu tenka pareiga atlyginti pareiškėjui padarytą žalą.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime (b. l. 34-37) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas nėra taikytinas nagrinėjamu atveju, nes juo reguliuojama kita sritis. Minėto nutarimo 1 punktas numato, kad Kelių priežiūros tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais. Atsakovo teigimu, šio nutarimo pagrindu negali būti nustatyti savivaldybės neteisėti veiksmai. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktą.

12Siekdamas žalos atlyginimo, pareiškėjas privalo įrodyti, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės veikimo ar neveikimo patyrė atitinkamo dydžio žalą. Pareiškėjas, nurodydamas skundo sumą - 9 99,65 Lt, nepagrindžia šios žalos dydžio. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai (vertinimo ataskaita ir pan.), patvirtinantys, kad būtent tokio dydžio žalą UAB DK „PZU Lietuva“ patyrė dėl tiesioginių Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Pagal pareiškėjo pateiktas nuotraukas neįmanoma nustatyti, ar automobilis iš tiesų buvo apgadintas būtent nukritusio medžio: nuotraukose fiksuota pastaroji transporto priemonė ne įvykio vietoje.

13Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytinos visos sąlygos CK 6.210 str. taikymui.

14Pasak atsakovo, savivaldybei nei nuosavybės, nei patikėjimo teise nepriklauso žemės sklypas, kuriame yra kiemas, esantis adresu Antakalnio g. 49.

15Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 49-53) Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių duomenų apie kurio nors medžio, augančio Antakalnio g. 49, blogą būklę. Į savivaldybę nebuvo kreiptasi ir dėl leidimo medžiui genėti ar nukirsti išdavimo. Savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Pareiškėjui neįrodžius, kad medis nulūžo dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nesant duomenų, jog medis buvo blogos būklės, laikytina, kad medis buvo geros būklės ir pats savaime negalėjo nulūžti.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą patenkino – priteisė UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 9 099,65 Lt (devynis tūkstančius devyniasdešimt devynis litus 65 ct) turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 990,90 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų. Įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ 173 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

18Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5-ajame policijos komisariate 2007 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas M. K. pareiškimas apie tai, kad tą dieną Vilniuje, Antakalnio g. 49, nugriuvęs medis apgadino automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį B. K. (b. l. 9). Pastarasis buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Tai patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas PZU Nr. 1027011 (b. l. 10). Pareiškėjo darbuotojai apžiūrėjo minėtą automobilį, padarė apgadinimų fotonuotraukas (b. l. 13-24). Minėto automobilio remonto darbai sumoje už 9099,65 Lt apmokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3626 (b. l. 25-26). UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 9 099,65 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 27).

19Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu (CK 6.1015 str. - „Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens“), mano, kad turtinę žalą - 9 099,65 Lt dėl įvykusio turėtų atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė.

20CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Šiuo atveju taikytina deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, nes ginčo šalių - pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės - nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

21CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

22Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

23Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas.

24CK 6.1015 straipsnio 2 dalis numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

25Pagal turtinės žalos atsiradimo metu galiojusio Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatas vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

26Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktas įtvirtino, kad seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai - jos filialai, veikiantys tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje, Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.) organizuoja želdinių priežiūrą.

27Iki 2008 m. vasario 10 d. galiojusios Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos, patvirtintos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673, 2, 2.1 punktas numatė, saugotini želdiniai - medžiai ir krūmai, augantys ne miško žemėje, yra: želdiniai, augantys miestų, miestelių, kaimų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo ir kitose miestų valstybinės žemės teritorijose bei privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose sklypuose. Minėtos tvarkos 6 punktas numatė, kad savivaldybės institucijos sprendžia visus klausimus, susijusius su želdinių apsauga, priežiūra, kirtimu ir pertvarkymu, paskiria sklypus perkeliamiems ar naujai sodinamiems medžiams sodinti.

28Remiantis išdėstytu teismas padarė išvadą, kad atitinkama savivaldybė turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra, apsauga, tai pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, turtui.

29Teismas pažymėjo, kad ir vėlesnis teisinis reglamentavimas numatė savivaldybės pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančiais želdiniais. Želdynų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2008 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 1 dalis numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 44 punktas numato, kad tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

30Kaip matyti iš proceso šalių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, žemės sklypas, kuriame yra kiemas, esantis adresu Antakalnio g. 49, Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybei nei nuosavybės, nei patikėjimo teise nepriklauso, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.1 punktą, nėra juridiškai reikšminga.

31Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis Antakalnio g. 49 nuvirto ant transporto priemonės be pašalinio poveikio.

32Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo gavusi prašymo nukirsti arba genėti minėtą medį, teismo nuomone, nėra esminė aplinkybė byloje. Savivaldybė privalėjo pati aktyviai vykdyti želdinių ir želdynų tvarkymą, priežiūrą net ir nesant asmenų prašymui nukirsti medį ar jį genėti, tai pat užtikrinti saugią aplinką. Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja B. K. parodė, kad prieš kelis metus tą medį apgadinus žaibui, nukentėjo kitiems asmenims priklausantis automobilis. Taigi, savivaldybės įgalioti asmenys turėjo ypatingai rūpestingai bei atidžiai stebėti tokio medžio būklę, jo galimai keliamą pavojų žmonėms ir, nustačius avarinę medžio būklę, imtis atitinkamų priemonių (medžio genėjimo, nukirtimo ar pan.) tam, kad pašalinti atsiradusį pavojų.

33Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltė yra ta, kad želdinių priežiūros funkcijos šiuo atveju nebuvo atliktos rūpestingai ir atidžiai; savivaldybė nesiėmė reikiamų veiksmų želdinių Antakalnio g. 49 priežiūros srityje. Dėl to 2007 m. rugpjūčio 13 d. buvo apgadintas B. K. priklausantis automobilis, draustas KASKO draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Šiuo atveju tarp savivaldybės neveikimo ir automobiliui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

34Teismas pažymėjo, kad automobilio apgadinimo faktą patvirtina avarinio automobilio techninės apžiūros aktas (b. l. 13), draudėjo automobilio fotografijos (b. l. 14-16, 18-24), avarinio automobilio papildomos techninės apžiūros aktas (b. l. 17). PVM sąskaitoje faktūroje serija VVV Nr. 3626 detaliai nurodyti, kokie automobilio darbai buvo atlikti ir kiek laiko jie truko, kokios automobilio detalės buvo pakeistos (iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad dėl nuvirtusio medžio buvo apgadintos įvairios automobilio dalys). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Opel Meriva“ pagamintas 2004 m., teismas padarė išvadą, kad jo remonto išlaidos (9 099,65 Lt) yra ekonomiškai pagrįstos. Savivaldybės teiginys, kad nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys žalos dydį, prieštarauja paminėtiems dokumentams, todėl laikytinas nepagrįstu.

35Teismas nusprendė, kad nėra juridinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti turtinę žalą.

36Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas patyrė 9 099,65 Lt dydžio turtinę žalą, teismas patenkino ir skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), nustatant mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.).

37Teismas nurodė, kad patirtas 890,90 Lt bylinėjimosi išlaidas už konsultacijas, procesinių dokumentų (teismui parengtas skundas, įvardintas ieškiniu) rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patvirtina PVM sąskaita faktūra ANJ Nr. 012/2008 (b. l. 1-2), 2008 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 79064 (b. l. 8). Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl maksimalaus priteistino užmokesčio už atliktus juridinius veiksmus, todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 890,90 Lt išlaidų už teisinę pagalbą; taip pat priteistinas 100 Lt žyminis mokestis. Viso - 990,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

38Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo Nr. 79079 (b. l. 4), pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 273 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4), t. y. daugiau nei reikalauja įstatymas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti pareiškėjui dalį sumokėto žyminio mokesčio - 173 (273-100) Lt.

39Teismas pažymėjo, kad panašią praktiką formuoja ir bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008).

40III.

41Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

42Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

431. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi konstatavo, kad savivaldybė, organizuodama viešosios teisės aktais reguliuojamą želdinių tvarkymo, priežiūros funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Ir jeigu dėl netinkamos šios funkcijos vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 str.). Taigi, tokio pobūdžio bylų teismingumą administraciniam teismui lemia lex specialis taikymas, t. y. CK 6.271 straipsnio taikymas, reguliuojantis atsakomybę, už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Jeigu šiuo atveju būtų taikytinas CK 6.263 straipsnis, byla būtų teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Todėl ir Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad šiuo atveju yra taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos, kurių taikymas reikšmingas ir rūšinio teismingumo nustatymui. Taigi, teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju vadovavosi CK 6.263 straipsnio nuostatomis.

442. UAB DK „PZU Lietuva“ savo reikalavimus grindė netinkamu teisiniu pagrindu, t. y. CK 6.263 straipsniu, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tačiau, kaip nustatė Specialioji teismingumo kolegija, šiuo atveju yra taikytinas CK 6.271 straipsnis kaip lex specialis minėtai normai, reglamentuojantis, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

453. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-665/2005 dėl CK 6.271 straipsnio pateikė tokį išaiškinimą: nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija - bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi konstatuotina, kad minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta speciali valstybės ir savivaldybių (viešosios) atsakomybės sistema, numatanti specialius valstybės ir savivaldybių atsakomybės principus.

464. Byloje buvo nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. Antakalnio g. 49, Vilniuje, buvo apgadintas automobilis „Opel Meriva“. Tačiau teismas nepagrįstai šiuo atveju taikė teisės aktus, įsigaliojusios jau po žalos atsiradimo. Teismas pažeidė principą lex retro non agit, kadangi taikė teisės aktus, kurie negaliojo žalos atsiradimo metu. Teisinis reguliavimas, įsigaliojęs po žalos atsiradimo, nėra aktualus nagrinėjamai situacijai.

475. Žalos atsiradimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktas numatė, kad seniūnija organizuoja želdinių priežiūrą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnis numatė, jog vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio formuluotę, darytina išvada, kad savivaldybės atliekami veiksmai yra ribojami poįstatyminių teisės aktų reguliavimu aplinkos apsaugos klausimais. Todėl savivaldybės funkcijos medžių priežiūros srityje neturėtų būti suabsoliutintos iki neproporcingos ir nepagrįstos pareigos prižiūrėti kiekvieną jos teritorijoje augantį medį. Poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja šią savivaldybės pareigą. Žalos atsiradimo metu galiojo LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 693 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo, juo patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 9-10 punktas numatė, kad savivaldybės institucija pagal pateiktą prašymą išduoda leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Remiantis šių teisės aktų sistemine analize, darytina išvada, jog savivaldybės funkcija želdinių priežiūros srityje, kuri yra sukonkretinta minėtu Aplinkos ministro įsakymu, pasireiškia leidimų išdavimu medžių kirtimui, genėjimui ir pan. Todėl teismas nepagrįstai laikė aplinkybę, jog nebuvo kreiptasi į savivaldybę dėl leidimo išdavimo, neesmine nagrinėjam atvejui.

486. Teismas, nepagrįstai taikęs CK 6.263 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino, kad savivaldybė neatliko bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai. Teismas netyrė ir nevertino, kaip atsakovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. neprižiūrėjo želdinių (medžių), neišdavė leidimo medžiui kirsti, genėti ir būtent dėl šios priežasties medis nukrito ant automobilio. Vykdant želdinių priežiūros funkciją, Vilniaus m. savivaldybės administracijoje nebuvo nustatyta jokių duomenų apie kurio nors medžio, augančio Antakalnio g. 49, blogą būklę. Taip pat į Savivaldybę nebuvo kreiptasi ir dėl leidimo medžiui genėti ar nukirsti išdavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti konkrečius Vilniaus m. savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie būtų lėmę žalos atsiradimą: nesant duomenų apie blogą medžio būklę, Savivaldybė negali ir neprivalo numatyti galimą atsirasti grėsmę. Taigi, nesant duomenų, jog medis buvo blogos būklės, laikytina, kad medis buvo geros būklės ir pats savaime negalėjo nulūžti.

497. Vadovaujantis žalos atsiradimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų analize, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė savivaldybės pareigą medžių priežiūros srityje. Be to, teisės aktai funkcijas medžių priežiūros srityje numato ne tik savivaldybių atžvilgiu. Pavyzdžiui, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas apibrėžia daugiabučio namo savininkų bendriją kaip ne pelno organizaciją, įgyvendinančią šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Privataus žemės sklypo rūpinimasis jame augančiais želdynais kyla iš nuosavybės teisės turinio (CK 4.37, 4.40, 4.42 str.). Sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą kad vienareikšmiškai medžių priežiūros funkcija negali būti laikoma išimtinai priskiriama savivaldybei – t. y. ir namo gyventojų interesus įgyvendinančios bendrijos funkcionavimo tikslas, taip pat ir paties žemės sklypo savininko pareiga prižiūrėti priklausantį sklypą bei jame esančius želdynus taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos.

50Tačiau teismas netyrė ir nevertino nei daugiabučio namo savininkų bendrijos funkcijų medžių priežiūros srityje, nei kitų aukščiau minėtų aplinkybių. Todėl medžių priežiūros funkcija negali būti išimtinai aiškinama kaip savivaldybės funkcija netinkamai ją prilyginant leidimų kirst/genėti medžius išdavimo funkcijai.

518. Teismas netyrė aplinkybės, kurioje vietoje augęs medis nukrito ant automobilio. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-284 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Antakalnio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ pastatui, esančiam Antakalnio g. 49, Vilniuje, yra nustatytos atitinamos žemės sklypo ribos. Teismas nevertino ir netyrė tos aplinkybės, kurioje žemės sklypo vietoje augantis medis sužalojo automobilį. Ši aplinkybė yra reikšminga tuo, jog pastato Antakalnio g. 49, Vilniuje, gyventojams kaip faktiniams pastatui priskirto žemės sklypo naudotojams tenka pareiga tinkamai prižiūrėti šį žemės sklypą kartu su jame esančiais želdiniais.

52Pagal 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas tik pastato Antakalnio g. 49, Vilniuje, gyventojai turi teisę minėtam pastatui priskirtą žemės sklypą įsigyti nuosavybės teisėmis ar išsinuomoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

539. Teismas neteisingai išplėtė teisės aktuose numatytą atsakovo pareigą rūpintis želdiniais, prilygindamas ją bendrojo pobūdžio pareigos turiniui. Savivaldybės pareiga želdinių priežiūros srityje, sistemiškai aiškinant teisės aktus, pasireiškia kaip leidimo medžiui kirsti/genėti išdavimas. Teismas nepagrįstai ne esmine aplinkybe laikė tai, kad atsakovas nebuvo gavęs prašymo nukirsti ar genėti medį. Ši aplinkybė yra ypatingai aktuali nagrinėjamu atveju - atsakovas, vykdydama teisės aktais pavestas viešosios valdžios funkcijas, teisės aktų nustatytais atvejais veikia/turi pareigą veikti esant tam tikram pagrindui, šiuo atveju būtinas asmens kreipimasis į savivaldybę dėl leidimo medžiui kirsti/genėti. Tokiu atveju atsiranda savivaldybės pareiga nagrinėti pateiktą prašymą ir spręsti klausimą dėl jo pagrįstumo bei leidimo išdavimo. Šiuo atveju į savivaldybę minėtu klausimu kreiptasi nebuvo.

5410. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas bylas, privalo siekti, kad jo sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi. Teismas neteisingai išplėtė minėtą savivaldybės pareigą. B pagrindo taip išplečiant pareigą, savivaldybės atžvilgiu yra įtvirtinama neproporcinga, nepagrįsta bei neteisinga pareiga rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Teismas, formuodamas teisės aktų aiškinimą bei taikymą, kartu vykdydamas iš Konstitucijos 109 straipsnio kylančią pareigą vykdyti teisingumą, privalo bylas nagrinėti teisingai. Vertinant teisingumo principo požiūriu, savivaldybės pareigos išaiškinimas prižiūrėti kiekvieną medį, augantį jos teritorijoje, nėra laikytinas pagrįstu.

5511. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikia vadovautis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tokią žalą privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Nors žalos atlyginimo bylas pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu yra civiliniai teisiniai, todėl nagrinėjant šias bylas turi būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ne tik žalos atlyginimą, bet ir kitus, su žalos atlyginimu, susijusius santykius, turinčius reikšmės konkrečiai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

562007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi, sprendžiant žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klausimą, turi būti pagrįstas civilinės atsakomybės sąlygų buvimas, t. y. nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Nustatinėjant priežastinį ryšį, būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje

57Nr. 2A-40/2007). Tik nustačius šias visas sąlygas atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui.

5812. Įvertinus aplinkybę, kad savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais, nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, nustatytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos buvimą. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti, ar savivaldybė atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Savivaldybė, veikdama želdinių priežiūros srityje, išduoda leidimus medžiams kirsti/genėti, todėl teismas turėjo vertinti aplinkybes, dėl kurių toks leidimas nebuvo išduotas (kaip minėta, dėl jo nesikreipta).

5913. Nenustačius pačių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatyti ir priežastinio ryšio buvimą.

6014. Teismas nevertino atsakovo argumento dėl žalos pagrįstumo. Yra ginčytini pareiškėjo pateiktose nuotraukose fiksuoti automobilio apibraižymai, ypatingai esantys automobilio galinėje dalyje, kaip galėję atsirasti dėl nukritusio medžio. Kad šie apibraižymai galėjo atsirasti dėl nukritusio medžio, paneigia kiti byloje esantys įrodymai - automobilio savininkės pranešimas apie autoįvykį, kuriame aprašyta padaryta žala: priekinė automobilio dalis, šoninis kairysis stiklas, priekiniai sparnai, salono viršaus apdaila, priekinė panelė. Avarinio automobilio techninės apžiūros aktas yra atliktas kitą dieną po įvykio, t. y. 2007 m. rugpjūčio 14 d. Tačiau ieškovo pateikiamo avarinio automobilio papildomos techninės apžiūros akto data yra 2007 m. rugpjūčio 13 d., nors papildoma ekspertizė yra atliekama po pradinės apžiūros. Todėl logiška, kad papildoma apžiūra negalėjo būti atlikta prieš pradinę automobilio apžiūrą. Žalos dydį pareiškėjas grindė pateikiama PVM sąskaita faktūra serija VVV Nr. 3626, tačiau iš pateiktos sąskaitos nėra įmanoma nustatyti, jog visi atlikti darbai yra susiję būtent su nukritusio medžio padaryta žala. Taigi, pareiškėjo pateikti įrodymai vertintini kritiškai, akivaizdus jų tarpusavio prieštaravimas.

6115. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-580/2007 pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą (šiuo atveju automobilis buvo apgadintas) ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. CK 6.251 straipsnis, įtvirtindamas visiško nuostolių atlyginimo principą numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio visiško atlyginimo principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne kompensavimo, o baudimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad žala nėra preziumuojama, todėl asmuo, jos prašantis, turi įrodyti jos atsiradimą, tai reiškia, kad turi įrodyti ir konkretų žalos dydį (2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002, 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004). Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta žalos, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai nepatvirtina, kad išmokėtos draudimo išmokos dydis yra būtent tokio dydžio, kokio buvo patirta žala.

6216. Nagrinėjamu atveju būtina susisieti žalos atsiradimą su konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), t. y. žalos atsiradimas turi būti pagrįstas konkrečių pažeidimų padarymu. Priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra viena iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, kuri kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, turi būti nustatyta, pagrindžiant jos buvimą atitinkamais įrodymais. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

6317. 2008 m. gruodžio mėn. vykusio teismo posėdyje metu apklausta sužaloto automobilio savininkė B. K., nurodė, kad jai buvo kilę įtarimai, jog medis yra blogos būklės. Savivaldybės atstovas 2008 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu, atsižvelgdamas į liudytojos nurodytas aplinkybes, prašė teismo taikyti CK 6.282 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nagrinėjamu atveju liko teismo neįvertinta liudytojos nurodyta aplinkybė, kad nors, liudytojos teigimu, į medį buvo trenkęs žaibas, visgi namo gyventojai nesikreipė į savivaldybę dėl leidimo medžiui kirsti/genėti išdavimo ir vis tiek po juo statė automobilius. Vertinant tokį nukentėjusios elgesį, laikytina, kad yra taikytinas CK 6.282 straipsnis.

6418. nagrinėjamu atveju taikytina ir 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-665/2005 konstatavo, jog šia Rekomendacija pripažinta, kad viešosios institucijos patenka į atskirą atsakomybės sistemą (aiškinamojo memorandumo 4 punktas). Rekomendacijoje numatyti bendrieji principai atspindi tiek demokratinių Europos valstybių patirtį, tiek Europos Tarybos darbo administracinės teisės srityje rezultatus. Tai yra svarbus teisės normų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės atsakomybės principus, aiškinimo šaltinis. Toje pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teismas konstatavo, kad byloje būtina nustatyti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pačių pareiškėjų veiksmai. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti. Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas - nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės dėl pačios nukentėjusiosios kaltės. Be to, vadovaujantis liudytojos parodymais, prieš keletą metų į medį buvo trenkęs žaibas. Vertinant šias aplinkybes, laikytina, kad per visą šį laiko tarpą nei pati nukentėjusioji nei kiti kiemo Antakalnio g. 49, Vilniuje, gyventojai nesikreipė į savivaldybę dėl leidimo medžiui kirsti/genėti išdavimo. Savivaldybei neišdavus leidimo, nukentėjusioji ir kiti minėto kiemo gyventojai galėjo tokius atsakovo veiksmus skųsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad paties nukentėjusiosios didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, be to, nebuvo išnaudotos ir teisinės gynybos priemonės, kad taip pat padėjo žalai atsirasti. Taigi, priteistino žalos dydis yra mažintinas atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes.

6519. Teismas bylą nagrinėjo pagal procesinius dokumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui (ieškinį, atsiliepimą į ieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad skundo turiniui yra keliami specifiniai reikalavimai (konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė). Teismas šiuo atveju turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Teismas išnagrinėjo reikalavimus, pareikštus bendrosios kompetencijos teismui pagal CK nuostatas teikiamame procesiniame dokumente (ieškinyje).

6620. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Nagrinėjamam atvejui aktuali deliktinės civilinės atsakomybės rūšis. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Visgi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas deliktinės atsakomybės klausimą, priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios taikomos sutartiniams teisiniams santykiams. 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra numatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Šis straipsnis yra įtvirtintas CK XVII skyriuje, pavadinimu „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“. Taigi, sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės nėra taikytinos nagrinėjamu atveju, nes šiuo atveju yra taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Be to, atsakovas bylą nagrinėjant pirmąja instancija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2006 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006), tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Taigi, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas.

6721. Nors teismas taikė Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos), teismas turėjo ne tik atsižvelgti, ar pareiškėjo nurodomos išlaidos atitinka maksimalius dydžius, tačiau ir taikyti atitinkamas Rekomendacijų nuostatas dėl išlaidų mažinimo.

6822. Nagrinėjamos administracinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, taip pat ši byla negali būti laikoma ir išimtine. Šiuo atveju buvo pateiktas nedidelės apimties (3 psl., 2 psl. pusę bei 3 psl. sudaro išvardinti priedai) ir nesudėtingo turinio ieškinys (nes byla buvo perduota iš bendrosios kompetencijos teismo), kuriam surašyti specialių žinių neprireikė bei iš pareiškėjo atstovo nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės. Bylos nagrinėjimas vyko teisme, esančiame tame pačiame mieste kaip ir pareiškėjos atstovo buveinė. Nagrinėjant bylą specialių žinių neprireikė. Į bylą nebuvo kviečiami ekspertai, specialistai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taikytinas Rekomendacijų 11 punktas, pagal kurį teismas gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

69Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija sprendė teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo klausimus, tačiau nesprendė ginčo iš esmės, į jį nesigilino, pateiktų įrodymų nevertino. Teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, vadovavosi tiek šalių pateiktais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais, tiek ir visomis teisės normomis (įskaitant ir CK 6.263 str. ir 6.271 str.). Teismas rėmėsi teisės aktais, galiojusiais žalos atsiradimo metu ir papildomai nurodė, kad ir vėlesnis teisinis reglamentavimas yra analogiškas, t. y. numatantis atsakovo pareigą rūpintis tinkama želdinių priežiūra.

70Apelianto atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje yra vykdoma želdinių priežiūra, atsakingi apelianto darbuotojai praneša apie pavojingus želdinius, kuriuos priklausomai nuo būklės reikia genėti, ar nukirsti, tačiau negalėjo nurodyti, kada Apelianto darbuotojai tokią želdinių apžiūrą atliko. Pareiškėjo nuomone, teisės aktai numato Vilniaus m. savivaldybei ne tik pareigą išduoti/neišduoti leidimus želdinių genėjimui ar nukirtimui pagal fizinių ar juridinių asmenų prašymus, bet ir tvarkyti miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengti ir tvirtinti tai reglamentuojančias taisykles ir pan. (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 7 p.), per seniūnijas organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 p.; 30 str. 1 d., 31 str. 1 d. 16 p.). Apeliantas, nurodydamas, kad savivaldybė tik išduoda leidimus želdinių genėjimui/nukirtimui, nepagrįstai bando susiaurinti savivaldybės funkcijas.

71Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, kurioje vietoje augęs medis nukrito ant automobilio. Pareiškėjo nuomone, apeliantas pirmosios instancijos teisme galėjo kelti šį klausimą, pateikti savo argumentus, įrodymus, jei manė, kad medis augo privačioje ar išnuomotoje žemėje. Apeliantui, šių argumentų nekėlus pirmos instancijos teisme, nėra pagrindo ir prijungti naujus įrodymus.

72Pareiškėjo nuomone, teismas visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį įvertino, sprendime apie jas pasisakė, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

73Prie išlaidų už teisinę pagalbą apeliantas priskiria ir iš apelianto priteistą žyminį mokestį (100 Lt); iš likusios 890,90 Lt, 135,90 Lt sudaro PVM, todėl teigti, kad 755 Lt yra per didelės išlaidos už teisinę pagalbą, į kurią įeina ir konsultacijos ir procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, yra visiškai nepagrįstas.

74Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovė nurodė apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

75Pareiškėjo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais.

76Teisėjų kolegija

konstatuoja:

77IV.

78Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

79Bylos ginčas yra dėl žalos, padarytos savivaldybės neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

80Pirmosios instancijos teismas priteisė UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 9 099,65 Lt (devynis tūkstančius devyniasdešimt devynis litus 65 ct) turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė reikiamų veiksmų želdinių, esančių Antakalnio g. 49, priežiūros srityje. Dėl to 2007 m. rugpjūčio 13 d. nugriuvęs medis apgadino B. K. priklausantį automobilį, draustą KASKO draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas pripažino, kad ginčo atveju tarp savivaldybės neveikimo ir automobiliui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

81Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

82Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

83Specialiojo teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m.r rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė, kad šios bylos ginčas priskirtinas administraciniam teismui ir nagrinėtinas dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, nes žalos atsiradimas kildinamas iš savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje.

84CK 6.271 straipsniu nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

85CK 271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal ši straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

86Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti yra būtini trys elementai. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.) ir 3) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.). Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima.

87Taip pat CK 6.253 straipsnio 1 dalimi nustatytos išimtys: civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

88ABTĮ 81 straipsniu nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo bylos proceso šalių pozicijos, privalėjo aiškintis aplinkybes, šalinančias atsakomybę.

89Nagrinėjamam ginčui yra reikšminga nustatyti, ar medis nugriuvo dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, kuo privalėjo rūpintis atsakovas, ar jis nugriuvo dėl nenugalimos jėgos, vėjo, tai yra dėl aplinkybių, kurių atsakovas neturėjo galimybės kontroliuoti bei numatyti.

90Taip pat atsakomybei yra reikšminga ir nukentėjusiosios veiksmai. Būtina nustatyti ar leistinoje vietoje stovėjo automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris ( - ) ar pati nukentėjusioji elgėsi rūpestingai, statydama automobilį žinodama, kad medis pažeistas (b.l. 88).

91Šioms aplinkybėms nustatyti būtina rinkti papildomus įrodymus, tai yra pasitelkus specialistą įvertinti medžio būklę, buvusią iki nugriuvimo, išreikalauti duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie vėjo stiprumą, buvusį 2007 m. rugpjūčio 13 d., apklausti liudytojais policijos pareigūną, atvykusi į įvykio vietą. Tik nustačius visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes gali būti tinkamai kvalifikuoti ginčo santykiai bei priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas. Įvertinus, kad byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

92Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaujantis administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

93teisėjų kolegija

Nutarė

94Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

95Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

96Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui ir atsakovo... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš... 8. Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. automobilis... 9. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnį draudikas, išmokėjęs... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 11. Atsiliepime (b. l. 34-37) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 12. Siekdamas žalos atlyginimo, pareiškėjas privalo įrodyti, kad dėl Vilniaus... 13. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti 5 proc. metines... 14. Pasak atsakovo, savivaldybei nei nuosavybės, nei patikėjimo teise nepriklauso... 15. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 49-53) Vilniaus miesto... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5-ajame... 19. Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų... 20. CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių:... 21. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 22. Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų... 23. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246... 24. CK 6.1015 straipsnio 2 dalis numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 25. Pagal turtinės žalos atsiradimo metu galiojusio Aplinkos apsaugos įstatymo 6... 26. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktas įtvirtino, kad... 27. Iki 2008 m. vasario 10 d. galiojusios Saugotinų želdinių, augančių ne... 28. Remiantis išdėstytu teismas padarė išvadą, kad atitinkama savivaldybė... 29. Teismas pažymėjo, kad ir vėlesnis teisinis reglamentavimas numatė... 30. Kaip matyti iš proceso šalių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos,... 31. Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis Antakalnio g. 49 nuvirto ant transporto... 32. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo gavusi prašymo nukirsti arba... 33. Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltė yra ta, kad želdinių priežiūros... 34. Teismas pažymėjo, kad automobilio apgadinimo faktą patvirtina avarinio... 35. Teismas nusprendė, kad nėra juridinio pagrindo atleisti atsakovą nuo... 36. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas patyrė 9 099,65 Lt dydžio turtinę... 37. Teismas nurodė, kad patirtas 890,90 Lt bylinėjimosi išlaidas už... 38. Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1... 39. Teismas pažymėjo, kad panašią praktiką formuoja ir bendrosios... 40. III.... 41. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 42. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 43. 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Specialioji teisėjų kolegija 2008 m.... 44. 2. UAB DK „PZU Lietuva“ savo reikalavimus grindė netinkamu teisiniu... 45. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d.... 46. 4. Byloje buvo nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. Antakalnio g. 49,... 47. 5. Žalos atsiradimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio... 48. 6. Teismas, nepagrįstai taikęs CK 6.263 straipsnio nuostatas, netinkamai... 49. 7. Vadovaujantis žalos atsiradimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų... 50. Tačiau teismas netyrė ir nevertino nei daugiabučio namo savininkų bendrijos... 51. 8. Teismas netyrė aplinkybės, kurioje vietoje augęs medis nukrito ant... 52. Pagal 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties... 53. 9. Teismas neteisingai išplėtė teisės aktuose numatytą atsakovo pareigą... 54. 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi,... 55. 11. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikia... 56. 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007... 57. Nr. 2A-40/2007). Tik nustačius šias visas sąlygas atsiranda... 58. 12. Įvertinus aplinkybę, kad savivaldybės pareiga rūpintis miesto... 59. 13. Nenustačius pačių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatyti ir... 60. 14. Teismas nevertino atsakovo argumento dėl žalos pagrįstumo. Yra... 61. 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi civ. b.... 62. 16. Nagrinėjamu atveju būtina susisieti žalos atsiradimą su konkrečiais... 63. 17. 2008 m. gruodžio mėn. vykusio teismo posėdyje metu apklausta sužaloto... 64. 18. nagrinėjamu atveju taikytina ir 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos... 65. 19. Teismas bylą nagrinėjo pagal procesinius dokumentus, pateiktus pirmosios... 66. 20. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines... 67. 21. Nors teismas taikė Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu... 68. 22. Nagrinėjamos administracinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų... 69. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 70. Apelianto atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus m.... 71. Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, kurioje vietoje augęs... 72. Pareiškėjo nuomone, teismas visas civilinės atsakomybės sąlygas:... 73. Prie išlaidų už teisinę pagalbą apeliantas priskiria ir iš apelianto... 74. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovė nurodė... 75. Pareiškėjo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į... 76. Teisėjų kolegija... 77. IV.... 78. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 79. Bylos ginčas yra dėl žalos, padarytos savivaldybės neteisėtais veiksmais,... 80. Pirmosios instancijos teismas priteisė UAB DK „PZU Lietuva“ naudai iš... 81. Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 82. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 83. Specialiojo teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m.r... 84. CK 6.271 straipsniu nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės... 85. CK 271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė... 86. Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų... 87. Taip pat CK 6.253 straipsnio 1 dalimi nustatytos išimtys: civilinė... 88. ABTĮ 81 straipsniu nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas,... 89. Nagrinėjamam ginčui yra reikšminga nustatyti, ar medis nugriuvo dėl to, kad... 90. Taip pat atsakomybei yra reikšminga ir nukentėjusiosios veiksmai. Būtina... 91. Šioms aplinkybėms nustatyti būtina rinkti papildomus įrodymus, tai yra... 92. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaujantis administracinių bylų... 93. teisėjų kolegija... 94. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti... 95. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d.... 96. Nutartis neskundžiama....