Byla 2A-1486/2012
Dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1850-265/2011. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pusė“ ieškinys atsakovui H. K. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1850-265/2011. Teisėjų kolegija

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 78 865,11 Lt dydžio žalą, 2 311,94 Lt palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 9 105,14 Lt kaip žalos atlyginimą ir 311,94 Lt palūkanų. Ieškovas ieškinį grindė atsakovo, kaip buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo, atsakomybe už įmonei padarytą žalą. Prašomą priteisti žalą sudarė: 1) 12 669,46 Lt dydžio gautina suma, kurią atsakovas 2010-01-04 neteisėtai perkėlė į neleidžiamų atskaitymų sąskaitą, kaip šios sumos nurašymo pagrindą nurodant aplinkybę, kad suma yra susidariusi iš senų laikų ir nėra tiksliai žinoma, kas ją sudaro; 2) 20 418,56 Lt dydžio permoka tiekėjui Union Hero Limited, kurią atsakovas 2010-01-04 neteisėtai perkėlė į ankstesnių metų pelno (nuostolių) sąskaitą, kaip šios sumos nurašymo pagrindą nurodydamas aplinkybę, kad suma apskaitoje nejudėjo keletą metų; 3) 2 233,81 Lt suma, kurią atsakovas 2010-04-01 įsakymo Nr. KT-2010-03 bei 2010-04-01 atsargų nurašymo akto Nr. 2 pagrindu vienasmeniškai nurašė; atsakovas neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad „pro sandėlio stogą bėga vanduo ir kad nuo drėgmės, kuri sandėlyje buvo visą žiemą, sugadinta didžioji dalis atsargų“. Šiame 2010-04-01 įsakyme Nr. KT-2010-03 nenurodoma, kam nuosavybės teise priklauso sandėlys, kuriame buvo laikomos prekes, kam kyla atsakomybė už prekių sugadinimą, nesiėmė teisinių priemonių, kad įmonei padaryta žala būtų atlyginta; 4) 5 396,02 Lt suma, kurią atsakovas 2010-07-02 įsakymo Nr. KT-2010-06 bei 2010-07-02 atsargų nurašymo akto Nr. 3 pagrindu vienasmeniškai nurašė. Atsakovas neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad „prekės buvo laikomos UAB „Dangė“sandėlyje, kuriame kilo gaisras irkurio metu sudegė visos ten sandėliuojamos UAB „Vakarų pusė“ prekės“. Šiame įsakyme nei kituose įmonės dokumentuose nenurodoma, kokiu pagrindu prekės buvo laikomos UAB „Dangė“ sandėlyje, kam kyla atsakomybė už kilusį gaisrą ir atitinkamai nuostolius; 5) 23 642,11 Lt suma, kurią atsakovas 2010-08-06 įsakymo Nr. KT-2010-07 bei 2010-08-06 atsargų nurašymo akto Nr. 4 pagrindu vienasmeniškai nurašė. Atsakovas neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad „sulūžus stiklą ir veidrodžius laikančioms konstrukcijoms, sudužo visos atsargos“; 6) 500 Lt suma, kuri yra automobilio Mercedes Benz valstybinis numeris ( - ), kuris pagal VĮ Regitros duomenis priklausė UAB „Vakarų pusė“ ir kurio atsakovas neperdavė bankroto administratoriui, vidutinė rinkos vertė. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad tinkamai organizavo įmonės veiklą ir įmonei žalos nepadarė. Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio UAB „Vakarų pusė“ buhalterinę apskaitą vedė N. Ž. buhalterinės apskaitos ir audito įmonė ir visi ilgalaikio turto nurašymo aktai, sugadinto turto nurašymo aktai ir kiti veiksmai, susiję su buhalterine apskaita, buvo derinami su minėta įmone.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Bylos dalį dėl 9 105,14 Lt žalos atlyginimo ir 311,94 Lt palūkanų nutraukė; priteisė iš atsakovo H. K. ieškovui BUAB „Vakarų pusė“ 64 859,96 Lt žalą, 1 901,37 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 64 859,96 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo (2011-06-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo H. K. 2 003 Lt žyminio mokesčio valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė.

6Teismas dėl ieškovo reikalavimų, kurių nebuvo atsisakyta bylos nagrinėjimo metu, nurodė: pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2010-01-04 neteisėtai 12 669,46 Lt dydžio gautiną sumą perkėlė į neleidžiamų atskaitymų sąskaitą. Kaip šios sumos nurašymo pagrindas nurodoma aplinkybė, kad suma yra susidariusi iš senų laikų ir nėra tiksliai žinoma, kas ją sudaro. Teismas konstatavo, jog nepateikus dokumentų, pagrindžiančių įvykusios ūkinės operacijas pagrįstumą, atsakovas neteisėtais veiksmais padarė įmonei 12 669,46 Lt dydžio žalą. Antra, atsakovas 2010-01-04 neteisėtai 20 418,56 Lt dydžio permoką tiekėjui Union Hero Limited perkėlė į ankstesnių metų pelno (nuostolių) sąskaitą. Kaip šios sumos nurašymo pagrindą nurodėaplinkybę, kad suma apskaitoje nejudėjo keletą metų. Teismas konstatavo, kad nepateikus dokumentų, pagrindžiančių įvykusios ūkinės operacijas pagrįstumą ir permokos išieškojimo negalimumą, atsakovas neteisėtais veiksmais padarė įmonei 20 418,56 Lt dydžio žalą. Trečia, iš byloje esančio 2010-04-01 įsakymo Nr. KT-2010-03 bei 2010-04-01 atsargų nurašymo akto Nr. 2 matyti, jog įmonės vadovas – atsakovas vienasmeniškai nurašė 2 233,81 Lt vertės turtą, neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad pro sandėlio stogą bėga vanduo ir kad nuo drėgmės, kuri sandėlyje buvo visą žiemą, sugadinta didžioji dalis atsargų. Šiame 2010-04-01 įsakyme Nr. KT-2010-03 nenurodoma, kam nuosavybės teise priklauso sandėlys, kuriame buvo laikomos prekes, kam kyla atsakomybė už prekių sugadinimą, nesiėmė teisinių priemonių, kad įmonei padaryta žala būtų atlyginta. Ketvirta, iš 2010-07-02 įsakymo Nr. KT-2010-06 bei 2010-07-02 atsargų nurašymo akto Nr. 3 matyti, jog atsakovas vienasmeniškai nurašė 5 396,02 Lt vertės turtą, neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad prekės buvo laikomos UAB „Dangė“ sandėlyje. Šiame įsakyme nei kituose įmonės dokumentuose nenurodoma, kokiu pagrindu prekės buvo laikomos UAB „Dangė“ sandėlyje, kam kyla atsakomybė už kilusį gaisrą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad gaisras įvyko 2002-04-29, tuo tarpu atsakovas prekes, sudegusias gaisro metu, nurašė po gaisro praėjus 8 metams. Penkta, atsakovas 2010-08-06 įsakymo Nr. KT-2010-07 bei 2010-08-06 atsargų nurašymo akto Nr. 4 pagrindu vienasmeniškai nurašė 23 642,11 Lt vertės turtą, neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad sulūžus stiklą ir veidrodžius laikančioms konstrukcijoms, sudužo visos atsargos. Teismas pažymėjo, jog visi šie nurašymo aktai priimti 2010 metais prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, taip siekiant įteisinti savo kaip vadovo neteisėtais veiksmais padarytą įmonei žalą. Dėl reikalavimo priteisti automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris ( - ), vertę, teismas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis šio automobilio vertė šiai dienai siekia 500 Lt. Atsižvelgiant į rinkos vertę bei į tai, jog transporto priemonė nebuvo perduota administratoriui įstatymo nustatyta tvarka, o už materialaus turto išsaugojimą įmonėje atsakingas atsakovas kaip įmonės vadovas, ši suma priteistina iš jo kaip įmonei padaryta žala. Teismas konstatavo, jog tarp ieškovo atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsakovui pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai tvarkant įmonės reikalus, tuo pačiu konstatuotina ir jo kaltė, kadangi jis nurodytais atvejais nebuvo rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, kad būtų išsaugotas įmonės mokumas ir įmonei nebūtų padaryta žala (CK 6.248 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl konstatavo, kad iš atsakovo priteistina įmonei padaryta 64 859,96 Lt žala ir 1 901,37 Lt palūkanos bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu atsakovas H. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl 64 362,96 Lt žalos ir palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus dėl šios sumos priteisimo atmesti kaip nepagrįstus bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo sutinkantis su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 500 Lt bankroto administratoriui neperduoto automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris ( - ) vertė bei su teismo sprendimo dalimi, kuria, ieškovui atsisakius savo reikalavimų, civilinė byla toje dalyje nutraukta. Savo nesutikimą su likusia teismo sprendimo dalimi apeliantas grindžia tuo, jog t grindžia šiais argumentais:

  1. Šios aplinkybės patvirtina, kad
  2. Teismas priteisė 2 233,81 Lt nuostolių, nenurodydamas Šios
  3. Teismas priteisė 5 396,02 Lt nuostolių, neatsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad
  4. Teismas priteisė 23 642,11 Lt nuostolių, neįvertinęs l

8Atsiliepimu į atsakovo H. K. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vakarų pusė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už bendrovės veiklos organizavimą bei metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, tinkamą juridinio asmens buhalterinių duomenų tvarkymą bei šių duomenų išsaugojimą atsako juridinio asmens vadovas. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją, todėl dėl savo kaltės bei juridinio asmens valdymo organo fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, netinkamo vykdymo praradęs UAB „Vakarų pusė“ turtą, privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro prarasto turto vertė. Dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų, ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog 12 669,46 Lt dydžio sumą tariamai pasisavino buvę įmonės darbuotojai ir dėl šio įvykio buvo svarstomos galimybės kreiptis į teismą, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nes būtent atsakovas turėjo pareigą imtis visų teisinių priemonių dėl padarytos įmonei žalos išieškojimo iš kaltų asmenų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat būtent atsakovas privalėjo imtis visų teisinių priemonių, išieškant 20 418,56 Lt dydžio permoką iš tiekėjo Union Hero Limited, tačiau perkeldamas šią sumą į ankstesnių metų pelno (nuostolių) sąskaitą, atleido šį skolininką nuo prievolės vykdymo. Dėl kito bendrovės turto nurašymo, kurio vertę teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo, pažymi, kad nesant pagrįstų išvadų apie turto netinkamumą naudoti bei turto sugadinimą, laikytina, kad jis buvo nurašytas nepagrįstai, o atsakovas neužtikrino, kad būtų tinkamai surašomi apskaitos dokumentai, pagrindžiantys įvykusias ūkines operacijas, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, neorganizavo darbo tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl nurašyto ir likviduoto turto.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bendrovės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą klausimas. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, atsako už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Civilinės atsakomybės bendruosius pagrindus reglamentuoja CK 6.245 str. : remiantis šio straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės (tame tarpe- ir deliktinės) taikymui būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) bei žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

11Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą bei dydį ir priežastinį ryšį (CPK 178 str.), įrodžius šias aplinkybes, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo H. K. atsakomybės sąlygos yra įrodytos.

12Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijamos teismo išvados dėl žalos bendrovei padarymo fakto, dėl jo, kaip įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei kilusių pasekmių.

13Nagrinėjamoje byloje vertinant apelianto, kaip įmonės administracijos vadovo, veiksmų teisėtumą/neteisėtumą, pažymėtina, kad be CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neteisėtų veiksmų sampratos, pagal kurią neteisėtais veiksmais pripažįstamas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, aktualus ir CK 2.87 straipsnis, kuris apibrėžia juridinio asmens organų narių pareigas.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant administracijos vadovo civilinės atsakomybė klausimą, būtina turėti omenyje tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK2.87 straipsnis); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-528/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-334/2010, kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-298/2006).

15Ieškovas bankrutavusi UAB ,,Vakarų pusė“, atstovaujama bankroto administratoriaus šioje byloje pareiškė ieškinį buvusiam administracijos vadovui H. K., prašydamas priteisti skirtingais atsakovo veiksmais padarytą bendrovei žalą. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad teismas turėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl kiekvieno ieškovo nurodomo žalos padarymo fakto (epizodo). Tačiau nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų kiekvienu konkrečiu atveju- teismo sprendime yra nurodoma, kuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai nurašant tam tikras prekes (atsargas), skolas įmonei ir pan., kokia žala dėl to buvo padaryta ir kaip konstatuotus neteisėtus veiksmus bei žalą sieja priežastinis ryšys ir nurodoma, jog atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, toliau pasisako ar pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

16Dėl 12 699,46 Lt perkėlimo į neleidžiamų atskaitymų sąskaitą.

17Apeliantas remiasi argumentu, jog teismas nenurodė, koks įstatymas buvo pažeistas perkeliant šią sumą į neleidžiamų atskaitymų sąskaitą. Nurodo, jog žalą įmonei padarė buvę įmonės darbuotojai G. B. ir K. A.. Teismui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl vadovaujantis LR CK 6.253 str. 1 d. atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės, nes tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais yra netesėti buvusių darbuotojų G. B. ir K. A., o ne atsakovo veiksmai.

18Byloje iš tiesų yra įrodymai, kad 2001 m. spalio 8 d. atlikus materialinių vertybių inventorizaciją parduotuvėje Taikos pr. 24, Klaipėdoje buvo nustatytas 12669,46 Lt trūkumas (b.l. 119-129), taip pat įrodymai, kad darbuotojai G. B. ir K. A. su įmone buvo pasirašę visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 130-133). Byloje taip pat yra duomenys, jog buvo parengtas (rengiamas) ieškinys šiems darbuotojams dėl žalos atlyginimo (b.l. 112-114). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis ieškinys teismui buvo pateiktas (tokios aplinkybės nenurodo ir apeliantas). Taigi, byloje nustatyta aplinkybė, kad įmonės administracijos vadovas, esant konstatuotam žalos padarymo bendrovei faktui, nustatytiems asmenims, atsakingiems dėl žalos padarymo, nesiėmė visų būtinų veiksmų šiai žalai prisiteisti bei išieškoti. Šiuo metu toks ieškinys žalą padariusiems asmenims neturi perspektyvos dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.).

19Minėta, jog remiantis teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, įmonės administracijos vadovas dėl savo santykio su įmone specifikos turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Šiuo atveju atsakovo neveikimas (nepateisinamai ilgą laiką nesikreipiant dėl įmonei padarytos žalos išieškojimo iš kaltų asmenų ir teisinės galimybės žalą atgauti faktinis praradimas) negali būti vertinamas kaip rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesys. Taigi, būtent šie atsakovo veiksmai (neveikimas) vertintini kaip neteisėti CK 6.246 str. 1 dalies, 2.87 str. 1 ir 2 dalių požiūriu. Šiuo atveju dėl žalos dydžio abejonių taip pat nekyla: dėl atsakovo neveikimo nebuvo išieškota prekių, kurių trūkumas konstatuotas inventorizacijos aktu, vertinė išraiška- 12 699,46 Lt. Atsakovas galėtų būti atkleidžiamas nuo atsakomybės ar žala mažinama tik tokiu atveju, jeigu įrodytų, kad ėmėsi visų nuo jo priklausančių teisnių priemonių šią žalą išieškoti iš kaltų asmenų, tačiau dėl aplinkybių, kurios nuo jo nepriklauso, žala ar jos dalis nebuvo išieškota (pvz., žalą padariusiems asmenims neturint pajamų bei turto). Priežastinis ryšys nustatomas pagal tai, ar žala yra neteisėtų veiksmų pasekmė (rezultatas) (CK 6.247 str.). Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas ėmėsi veiksmų žalai nustatyti, tačiau jokie realūs veiksmai ją prisiteisti bei išieškoti nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, jog tarp atsakovo neveikimo ir žalos įmonei yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią žalą priteisė iš apelianto.

20Dėl 20 418,56 Lt permokos tiekėjui Union Hero Limited perkėlimo į ankstesnių metų nuostolius

21Byloje nustatyta, kad 20 418,56 Lt suma 2010-01-04 buhalterinės pažymos pagrindu buvo perkelta į ankstesnių metų nuostolių sąskaitą (b.l. 70), perkėlimo pagrindas pažymoje nurodoma tai, kad ši suma sąskaitoje nejudėjo keletą metų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šią sumą žalai atlyginti iš atsakovo, konstatavo, kad nepateikus dokumentų, pagrindžiančių įvykusios ūkinės operacijas pagrįstumą ir permokos išieškojimo negalimumą, atsakovas neteisėtais veiksmais padarė įmonei 20 418,56 Lt dydžio žalą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo parodymus dėl šios sumos atsiradimo buhalterinėje apskaitoje aplinkybių, būtent: kad gavęs užsakymą ir išankstinį apmokėjimą, atsakovas užsakė prekes Kinijoje, už prekes sumokėdamas išankstiniu pavedimu. Užsakymas buvo atliktas, prekės gautos, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pardavėjas - Kinijos bendrovė išrašė 20 418,56 Lt mažesnę sąskaitą. Apelianto vertinimu, šios jo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei žala nebuvo padaryta.

22Minėta, jog šios sumos nurašymo (perkėlimo) į ankstesnių metų nuostolių sąskaitą pagrindas buhalterinėje pažymoje nurodoma ne tai, jog permokos iš tiesų nebuvo, o atitinkamos sumos nejudėjimas sąskaitoje keletą metų. Iš to darytina išvada, kad atitinkama suma buvo nurašyta kaip beviltiška. Prieš nurašant tokio dydžio sumą į nuostolius, įmonės vadovas turėjo įsitikinti atitinkamos skolos beviltiškumu, t.y. negalimumu ją išsireikalauti kaip be pagrindo gautą tiekėjo (įmonės Union Hero Limited). Jeigu šiuo atveju būtų remiamasi atsakovo paaiškinimais, kad prekių buvo gauta tokios vertės, kokia ir buvo sumokėta avansu įmonei Union Hero Limited, tačiau pastaroji pateikė sąskaitą mažesnei sumai, tai buhalterinėje apskaitoje ši suma neturėjo būti atspindėta kaip permoka tiekėjui. Remiantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str. 1 ir 2 dalimis, už apskaitos organizavimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tačiau, minėta, jog būtent taip (permoka tiekėjui) 20418,56 Lt suma buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojama iki 2010-01-04 (kada buvo nurašyta į ankstesniųjų metų nuostolius). Taigi, rašytinis bylos įrodymas yra priešingas atsakovo paaiškinimams. Apeliantas nepagrindžia, kodėl teismas kaip labiau patikimu įrodymu turėtų remtis jo paaiškinimais, o ne rašytiniais bylos įrodymais. Kitų, papildomų atsakovo paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų apie permokos tariamą nebuvimą, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), todėl pagrįstai teismas vadovavosi buhalterine pažyma, sudaryta paties atsakovo (taip nurodoma pažymoje), o ne atsakovo paaiškinimais (CPK 185 str.).

23Apelianto argumentas, esą jis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nespėjo išreikalauti šios permokos iš bendrovės Union Hero Limited negali būti vertinami kaip paneigiantys jo veiksmų, neišreikalaujant atitinkamos permokos iš ją gavusios bendrovės, neteisėtumą: pagal atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, užsakymas dėl kurio atsirado aptariama permoka, buvo vykdytas 2006 m. (b.l. 55). Skola į ankstesnių metų nuostolius nurašyta 2010-01-04, o bankroto byla iškelta 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo permokos atsiradimo momento iki jos nurašymo (ne mažiau kaip trejus metus) jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus šią permoką susigrąžinti. Liudytoja apklausta įmonės, nuo 2008 m. tvarkiusios UAB ,,Vakarų pusė“ buhalterinę apskaitą vadovė N. Ž. šios sumos nurašymo paliudijo, kad ji buvo atspindima buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip ,,gautinos sumos“, tačiau nebuvo detalizuota, nebuvo pagrindžiančių dokumentų, todėl buvo nurašyta (b.l. 93, antra pusė). Įvertinant tai, pripažįstamas spekuliatyviu, nepagrįstu apelianto argumentas, kad šią sumą turėjo išsireikalauti ieškovas (bankrutuojanti įmonė), nes tokios galimybės, neturėdamas dokumentų, praėjus gana ilgam laiko tarpui, be to, tiksliai nežinodamas faktinių aplinkybių, kurių pagrindu atsirado permoka, administratorius realiai neturi galimybės išreikalauti. Šiuo, kaip ir anksčiau patartu atveju, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė jo neveikimu, kuris neatitinka rūpestingo, apdairaus bei sąžiningo vadovo elgesio standarto, žalos dydis nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentais, priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir žalos bendrovei (atitinkamos sumos negavimo) egzistuoja. Taigi, teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje tenkino.

24Dėl 2 233,81 Lt vertės turto nurašymo

25Pirmosios instancijos teisumas, priteisdamas iš atsakovo 2010-04-01 įsakymu Nr. KT-2010-03 bei 2010-04-01 atsargų nurašymo aktu Nr. 2 nurašyto turto vertinę išraišką- 2 233,81 Lt, sprendimą motyvavo tuo, kad įmonės vadovas neužtikrino šio turto apsaugos, nepateikė jokių įrodymų, kad pro sandėlio stogą bėga vanduo ir kad nuo drėgmės, kuri sandėlyje buvo visą žiemą, sugadinta didžioji dalis atsargų. Sprendime taip pat remiamasi aplinkybe, jog įsakyme nenurodoma, kam nuosavybės teise priklauso sandėlys, kuriame buvo laikomos prekės bei- kam kyla atsakomybė už prekių sugadinimą, nesiėmė teisinių priemonių, kad įmonei padaryta žala būtų atlyginta. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo tokius neteisėtus atsakovo veiksmus: 1) neužtikrino turto apsaugos; 2) nesiėmė teisnių priemonių kad įmonei padaryta žala būtų atlyginta. Kiti tiek nurodyti ieškovo, tiek konstatuoti teismo argumentai susiję ne su atsakovo veiksmų teisėtumu, o su pagrindo nurašyti turtą egzistavimu arba įrodymų pakankamumu (nepateikta įrodymų, kad prekės (atsargos) sugedo dėl drėgmės bei šalčio poveikio). Argumentas, jog įsakyme nenurodoma, kam priklauso sandėlis, sprendžiant atsakovo kaip įmonės vadovo atsakomybės klausimą nėra reikšmingas, nes nepriklausomai nuo subjekto, kurio patalpose buvo laikomas turtas, nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne to subjekto, o įmonės vadovo atsakomybės klausimas. Apeliantas skunde nurodo, kad šias prekes nurašė, kadangi jos buvo įsigytos daugiau negu prieš 10 metų (1997-1999 m.), per 10 metų nebuvo realizuotos, nukentėjo nuo drėgmės ir surūdijo arba oksidavosi ir prarado bet kokią prekinę išvaizdą bei vertę. Taigi, apeliantas skunde nurodo iš esmės kitą priežastį, dėl kurios prekės buvo nurašytos- jų nelikvidumą dėl paklausos nebuvimo ir natūralų sugedimą dėl ilgalaikio jų nerealizavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant atsakovo veiksmų teisėtumo klausimą svarbi faktinė aplinkybė, kokia buvo tikroji prekių nurašymo priežastis: jeigu jos sugedo ir buvo nurašytos dėl to, kad buvo netinkamai saugomos (sandėliuojamos), tuomet atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti, kadangi apdairus, rūpestingas, atsakingai besirūpinantis įmonės turtu vadovas turi užtikrinti prekių sandėliavimą tinkamomis sąlygomis; jeigu jos sugedo dėl to, kad ilgą laiką jų nerealizavus, tokios prekės natūraliai prarado savo vertę (pvz., tapo nepaklausios dėl pakitusių vartotojų poreikių ar pan.), atsakovo veiksmų neteisėtumą nebūtų pagrindo konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina arba paneigia šių prekių nurašymo priežastis. Aplinkybę, kad prekės sugedo dėl netinkamo jų saugojimo (tekančio per stogą vandens, šalčio poveikio) patvirtina paties atsakovo pasirašytas įsakymas Nr. KT-2010-03 (b.l. 15). Jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad prekės buvo įsigytos daugiau negu prieš dešimt metų, kad jos savo prekinę išvaizdą bei vertę prarado dėl natūralių veiksnių, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), todėl konstatuojama, kad vien atitinkamų argumentų išdėstymas procesiniame dokumente (šiuo atveju- apeliaciniame skunde), nepateikiant atitinkamas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą aptariamoje patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje.

26Dėl prekių, kurios buvo nurašytos dėl gaisro sandėlyje bei dėl laikančių konstrukcijų sulūžimo.

27Minėta, jog vertinant įmonės vadovo veiksmus jų teisėtumo aspektu, aktualios yra priežastys, dėl kurių neišliko ir buvo nurašytas įmonės turtas. 2010-07-02 įsakymu Nr. KT-2010-06 bei 2010-07-02 atsargų nurašymo aktu Nr. 3 buvo nurašytas 5 396,02 Lt vertės turtas, kuris buvo laikomas UAB ,,Dangė“ sandėlyje ir, kilus jame gaisrui, sudegė, o 2010-08-06 įsakymu Nr. KT-2010-07 bei 2010-08-06 atsargų nurašymo aktu Nr. 4 buvo nurašytas 23 642,11 Lt vertės turtas, kuris sudužo lūžus stiklą ir veidrodžius laikančioms konstrukcijoms.

28Šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas grindė, o teismas konstatavo dėl to, kad atsakovas abiem atvejais neužtikrino turto apsaugos. Kiti ieškovo bei teismo argumentai nėra susiję su veiksmų teisėtumo vertinimu (nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad prekės buvo laikomos UAB „Dangė“ sandėlyje; įsakyme nei kituose įmonės dokumentuose nenurodoma, kokiu pagrindu prekės buvo laikomos UAB „Dangė“ sandėlyje, kam kyla atsakomybė už kilusį gaisrą; gaisras įvyko 2002-04-29, tuo tarpu atsakovas prekes, sudegusias gaisro metu, nurašė po gaisro praėjus 8 metams; nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad sulūžus stiklą ir veidrodžius laikančioms konstrukcijoms, sudužo visos atsargos) susiję ne su atsakovo veiksmų vertinimu, o su įrodymų pagrindžiančių nurašymo pagrindo egzistavimą, pakankamumu.

29Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo veiksmų vertinimo, po to- dėl įrodymų pakankamumo konstatuoti, ar prekių nurašymo pagrindo egzistavimas yra įrodytas.

30Įvertinant tai, kad, kaip minėta, įmonės vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal rūpestingo, sąžiningo, apdairaus vadovo elgesio standartą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad prekių laikymas sandėlyje (sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nėra teisiškai reikšminga, kokiu pagrindu turtas buvo laikomas vieno ar kito subjekto patalpose) atitinka rūpestingo vadovo elgesį. Taip pat minėta, kad neteisėtus veiksmus, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodinėti ieškovas. Taigi, aptariamoje situacijoje ieškovas turėtų įrodinėti, kad atsakovas yra atsakingas už tokias aplinkybes kaip gaisras ar sandėliavimo konstrukcijų lūžimas, kad jis galėjo jas protingai numatyti bei užkirsti galimybę joms kilti. Tokių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio aplinkybės priskirtinos normaliai verslo rizikai, nes nei vienas asmuo (fizinis ar juridinis) netgi įprastai atidžiai rūpindamasis savo turtu, nėra apsaugotas nuo tokio pobūdžio įvykių galimybės. Šiuo atveju atsakovo veiksmai kaip neteisėti buvo įvertinti nepagrįstai, pernelyg plačiai aiškinant jo, kaip įmonės vadovo pareigą saugoti turtą. Faktinė aplinkybė, kad turtas buvo nurašytas 2010-07-02, nors gaisras UAB ,,Dangė“ sandėlyje įvyko 2002 m., patvirtina netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą. Tačiau netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita nepatvirtina žalos fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

31Vertinant dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo, pažymima, jog aplinkybę, kad prekės buvo laikomos UAB ,,Dangė“ sandėlyje ir buvo prarastos dėl jame kilusio gaisro, be įsakymo nurašyti šias prekes, taip pat patvirtina atsakovo paaiškinimai teismui, liudytojo G. V. parodymai (b.l. 139-140), priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos raštas (b.l. 96). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visetas yra pakankamas konstatuoti, kad prekės buvo sugadintos dėl kilusio gaisro (CPK 185 str.), o tai reiškia, jog žala bendrovei nėra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė (CK 6.247 str.). Iš esmės analogiška situacija yra ir tuo atveju, kai prekės buvo nurašytos dėl to, kad sandėlyje, kuriame jos buvo laikomos, lūžo laikančios konstrukcijos: ši prekių nurašymo priežastis nurodyta įsakyme, tokią jų nurašymo priežastį nurodė atsakovas savo paaiškinimuose, aplinkybę apie prekių sugadinimą dėl šios priežasties patvirtino teisme apklaustas liudytoju J. Ž. (b.l. 140).

32Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nėra įrodytos atsakovo H. K. civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai bei bendrovės patirtų nuostolių priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais) dalyje ieškinio reikalavimų priteisti žalą dėl turto, kuris nurašytas 2010-07-02 įsakymu Nr. KT-2010-06 bei 2010-07-02 atsargų nurašymo aktu Nr. 3 (5 396,02 Lt vertės) ir 2010-08-06 įsakymu Nr. KT-2010-07 bei 2010-08-06 atsargų nurašymo aktu Nr. 4 (23 642,11 Lt vertės), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistą iš atsakovo žalos atlyginimą sumažinant šiomis sumomis, t.y. iki 35 821,83 Lt, bei atitinkamai sumažinant iki bylos iškėlimo teisme priteistą palūkanų sumą iki 1050 Lt.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 2003 Lt žyminio mokesčio; kadangi patenkintų ieškinio reikalavimų suma mažinama, atitinkamai mažinamas ir į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 ir 5 dalys). Žyminio mokesčio, priteisto iš atsakovo, suma mažinama iki 1074,65 Lt.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti. Priteistą ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų pusė“ iš atsakovo H. K. žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 35 821,83 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt vieno lito ir 83 centų), priteistą palūkanų sumą sumažinti iki 1050 Lt (tūstančio penkiasdešimt litų). 5 procentų dydžio procesines palūkanas skaičiuoti už priteistą 35 821,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Sumažinti iš atsakovo H. K. priteistą į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą iki 1074,65 Lt (tūkstančio septyniasdešimt keturių litų ir 65 centų).

38Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 78 865,11 Lt dydžio žalą,... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas dėl ieškovo reikalavimų, kurių nebuvo atsisakyta bylos nagrinėjimo... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas H. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 8. Atsiliepimu į atsakovo H. K. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vakarų... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bendrovės buvusio vadovo atsakomybės... 11. Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti... 12. Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijamos teismo išvados dėl žalos bendrovei... 13. Nagrinėjamoje byloje vertinant apelianto, kaip įmonės administracijos... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant... 15. Ieškovas bankrutavusi UAB ,,Vakarų pusė“, atstovaujama bankroto... 16. Dėl 12 699,46 Lt perkėlimo į neleidžiamų atskaitymų sąskaitą. ... 17. Apeliantas remiasi argumentu, jog teismas nenurodė, koks įstatymas buvo... 18. Byloje iš tiesų yra įrodymai, kad 2001 m. spalio 8 d. atlikus materialinių... 19. Minėta, jog remiantis teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika,... 20. Dėl 20 418,56 Lt permokos tiekėjui Union Hero Limited perkėlimo į... 21. Byloje nustatyta, kad 20 418,56 Lt suma 2010-01-04 buhalterinės pažymos... 22. Minėta, jog šios sumos nurašymo (perkėlimo) į ankstesnių metų nuostolių... 23. Apelianto argumentas, esą jis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nespėjo... 24. Dėl 2 233,81 Lt vertės turto nurašymo ... 25. Pirmosios instancijos teisumas, priteisdamas iš atsakovo 2010-04-01 įsakymu... 26. Dėl prekių, kurios buvo nurašytos dėl gaisro sandėlyje bei dėl... 27. Minėta, jog vertinant įmonės vadovo veiksmus jų teisėtumo aspektu,... 28. Šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas grindė, o teismas... 29. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo veiksmų vertinimo, po to-... 30. Įvertinant tai, kad, kaip minėta, įmonės vadovo veiksmų teisėtumas... 31. Vertinant dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo, pažymima, jog... 32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.... 37. Sumažinti iš atsakovo H. K. priteistą į valstybės biudžetą žyminio... 38. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas....