Byla 1-192-594/2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui, kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiajai L. P., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, nedalyvaujant civilinių ieškovų VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje:

2E. M., gim. ( - ), a.k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. ( - ), vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB “ ( - )”, teistas:

  1. 2012-09-24 pagal LR BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650 litų) bauda;
  2. 2014-01-09 pagal LR BK 140 str. 2 d. 140 str. 2 d. - 60 parų arešto,
  3. 2014 m. gegužės 15d. pagal BK 245 str. - 21 parai arešto, vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 9 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta 50 parų arešto, bausmę atlikęs,

3kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p., 165 str. 1 d., 284 str. 1 d. (prokuroro kaltinamajame akte pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str.),

4A. Š., a.k. ( - ), gim. ( - ) Alytuje, lietuvis, LR pilietis, gyv. ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“ staliumi - apdailininku, teistas:

51) 2008-03-15 Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda, bauda išieškota.

62) 2010-03-29 Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., išbrauktas iš įskaitos 2012-05-22.

73) 2010-06-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 40 parų arešto, 2010-10-19 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

8kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p., 165 str. 1 d. (prokuroro kaltinamajame akte – pagal BK 140 str. 1 d.)

Nustatė

9E. M. 2013-01-20, apie 2 val., ( - ), esančiame ( - ), t.y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius ligoninės priėmimo skyriuje, o apsaugos darbuotojui J. Š. drausminant, išėjęs iš ligoninės priėmimo skyriaus, metė stiklinį butelį į ligoninės priėmimo skyriaus lauko duris ir taip išdaužė durų stiklo paketą, tuo padarė ( - ) 782,51 Lt turtinę žalą, t.y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d..

10Be to, E. M. ir A. Š. 2013-03-25 apie 00.30 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, įėję į L. P. butą, esantį ( - ), buto koridoriuje A. Š. tyčia sugriebė L. P. už plaukų ir išpešė plaukų kuokštą, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairę akį, į dešinį šoną, į kairės rankos plaštakos nugarėlę, į dešinės pusės pilvo apačią, taip pat sugriebęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo spausdamas stūmė, o E. M. buto kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu L. P. į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, linijinio odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, t.y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

11Dėl kaltinimo E. M. pagal BK 284 str. 1 d.

12Kaltinamasis E. M. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad nuvažiavo su Š. į ligoninę lankyti L.. Jo neįleido ir jis susibarė su apsaugos darbuotoju, išėjo iš ligoninės ir paleido buteliu. Datos neatsimena. Tai buvo naktis, tamsu, galėjo būti 12-01 valanda nakties. Taip jau išėjo, nes buvo truputį išgėręs. Blaivus nebūtų ėjęs. Girtumas turėjo įtakos lankymui. L. - jo pažįstama. Š. L. buvo draugė, ėjo jos lankyti. Š. į ligoninę įleido. K. L. buvo ligoninėje - tiksliai nežino. Kodėl jo neįleido – nežino. Butelį nuo degtinės atsinešė, buvo už megztinio užsikišęs, buvo ir su striuke, ligoninės darbuotojai butelio nematė. Paleido butelį į duris iš lauko. A. jokių veiksmų neatliko. Paleido butelį ekspromtu. Stiklas išdužo ir jie paprasčiausiai nuėjo. Konfliktas buvo su vienu darbuotoju apsauginiu. Išmušė langą ir pasišalino. Nelabai malonu, kad dužo. Poelgį vertina prastai. Yra anksčiau teistas, nepamena už ką. Areštas skirtas už tai, kad su žmona susipyko. Alkoholis maišo gyventi. Kai konfliktavo suprato, kad tai apsaugos darbuotojas. Butelį metė į stiklą, o ne į darbuotoją, matė, kad ten stiklas. Ligoninės ieškinį atlyginti sutinka, ieškinį pripažįsta.

13Kaltinamasis A. Š. dėl kaltinimo A. M. pagal BK 284 str. 1 d. parodė, kad į ligoninės priimamamąjį atvyko, nes L. (P.) buvo blogai, jai priimamajame buvo pastatyta lašelinė. Darbuotojas sakė išeiti, tačiau jis pasakė, kad atėjo aplankyti. Varė tik juos. Jie išėjo, buvo paėję kaip ir į šoną, išėjo apsaugos darbuotojas, pradėjo rėkalioti, kad ereliai, pasiėmė lazdą tokią išsukamą, tai apsisuko ir pradėjo grįžinėti ir M. metė į duris. Mano, kad M. matė, kad durys uždarytos. M. jau buvo išėjęs į lauką.

14Nukentėjusioji L. P. dėl ligoninės lango išmušimo parodė, kad A. Š. atėjo jos lankyti, jo prašė išeiti. Išėjo ten policija, sakė, kad tai vaiko tėtis, kad jau parašė pareiškimą. Ją iškvietė policija, parodė filmuotą medžiagą ir pamatė M., jį vadina Ž.. Policija ieškojo pas ją Š.. Pasakė pareigūnams, kad tai M.. Kaip langą išdaužė - nematė, tik atpažino iš filmuotos medžiagos.

15Liudytojas J. Š. parodė, kad buvo apie pirmą valandą nakties. Prašė išeiti, išėjo pikti, praėjo ir paleido butelį, atšoko, išdaužė duris. Jaunuoliai buvo abu neblaivūs. Jis buvo porą metrų nuo durų, stiklas išdužo. Durys automatinės, pačios užsidaro. Kas paleido butelį - nematė, tai buvo degtinės butelis, iškvietė policiją. Iš salėje esančių buvo kaltinamieji. Kuris paleido – nepasakys. Jis lauke nebuvo. Jis priėjo, juos išleido, jie išėjo, durys užsidarė. Prašė gražiai išeiti ir jie paklausė, pasakė vieną kitą žodį. Stiklus valė slaugytoja, po to policija atvyko. Išdaužtus stiklus lankytojai vėliau pastebėjo. Priėmimo skyriuje niekas nesėdėjo, o registratorė nieko nemato. Mano, jog niekas nepastebėjo lango išmušimo, tik po kurio laiko matė, kad stiklas išmuštas. Ligoninėje visko pasitaiko, jo praktikoje pirmas atvejis, nieko baisaus. Personalas prašė išvesti, nes jie neblaivūs, nes ten palatos, prisėdo prie tos savo draugės, o personalas paprašė išvesti. Jei būtų negirtas, jei personalas leidžia, gali būti.

162013-01-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Alytuje, Ligoninės g. 12, t. y. ligoninės priėmimo skyrius. Protokole nurodyta, kad išdaužtas durų stiklas, rasta butelio šukės, su etikete „Sobieski“ 0,7 litro (b. l. 4-7, t.1).

172013-01-23 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad ( - ) apskrities S. K. ( - ) techninės ūkinės tarnybos vedėjas J. Š. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 13, 14t 1), kurį apžiūrėjus 2013-01-24 užfiksuota, jog vaizdo įraše matyti, kad ( - ), esančioje Alytuje, ( - ), 2013-01-20 01.57 val. į priėmimą atėjo du vyrai, fiksuotas jų judėjimas koridoriuje ir lauke iki 02.14 val. (b. l. 15-17, t. 1).

18Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. M. kaltinime nurodytus veiksmus atliko viešoje vietoje, t.y. ligoninės priimamajame bei gatvėje šalia įėjimo į ligoninės priimamąjį, matant kitiems asmenims ir suvokdamas, kad jo veiksmus mato aplinkiniai. Tokie veiksmai (keiksmai, triukšmas, durų stiklo išdaužimas metant butelį) vertintini kaip tyčinis įžūlus elgesys, kuriuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Šiais veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, viešoji tvarka, kadangi dėl įvykio buvo iškviesta policija, konfliktą matė ir stebėjo ligoninės darbuotojai, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė nesaugumo jausmą, nemalonius išgyvenimus. Akivaizdu, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jo kryptingi veiksmai rodo, kad jis norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d..

19Dėl veiksmų L. P. atžvilgiu

20E. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. ir punktus ir BK 140 str. pripažįsta tik tiek, kad sudavė vieną smūgį L. P. į nosį, nužudyti nesikėsino. Prisipažįsta dėl prokuroro kaltinimo, nužudyti nesikėsino. Buvo gimtadienis, visi šventė, baliavojo. A. sutarė važiuoti pas L.. Nuvažiavo, iš pradžių niekas neatidarė durų, po to atidarė. A. užėjo, jis parūkė ir tada užėjo. Jie buvo ant lovos. Po to prisiminė, kad buvo skundai, ir už tai sudavė smūgius į veidą L.. Jokio peilio nebuvo, jokių juo veiksmų nedarė. Ką veikė Š. - nematė, nes rūkė. Į butą nesibrovė, nes duris atidarė. A. užėjo, buvo konfliktas, jis tuo metu rūkė koridoriuje. Tą dieną šventė draugo gimtadienį. Nukentėjusioji truputį pabuvo, po to ji išėjo. Važiavo į jos butą, kai jau buvo naktis. Konfliktų tarp A. ir L. šventėje nepastebėjo. Šventėje alkoholį vartojo, nuvykę jau buvo neblaivūs. Nuvyko naktį apie pusę dvylikos. Atvyko taksu, užlipo, beldėsi, laukė 5-10 min., ji atidarė vėliau. Beldėsi rankomis, o ne kojomis. Kai atidarė duris, jis liko koridoriuje ir rūkė. A. užėjo, girdėjo, kad konfliktas buvo, bet nieko nematė. Nematė, kad A. smurtautų, L. buvo apsiverkusi. L. laukėsi ir tai matėsi. Kaip bendravo L. su A. – nežino. A. gyveno pas tėvus. A. sugalvojo vykti pas L., sakė nori pasišnekėti. Kodėl taip sugalvojo – nežino, vyko dėl kompanijos, manė po to jį parveš namo. Užėjo į vidų, pradėjo šnekėtis, žodis po žodžio ir sudavė L.. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, A. sėdėjo šalia. Ji jį įskundė dėl tų stiklų. Sudavė tik vieną smūgį. Peilį pasiėmė nuo spintelės. Pasiėmė šiaip sau, turėjo rankose, nieko nedarė juo. Peiliu negrasino nužudyti, nei pirštų nupjauti. Be to, ten parašyta kietu buku daiktu sužalojimai, o peilis ne bukas daiktas. Grasinti padegti nebuvo tokios kalbos. Negrasino nužudyti ar padegti, jam nėra reikalo to daryti. Nebuvo noro ar minčių nužudyti. Važiavo, nes A. norėjo pasikalbėti, jie susibarė ir viskas išėjo ekspromtu. Sudavė smūgį L., pataikė į veidą, į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Po to gal 15 minučių užtruko bute, jis dar išėjo parūkyti į virtuvę. Buvo mažametis vaikas, su juo kalbėjo, jis nemiegojo. L. kažkam skambino, su kažkuo šnekėjo, bet nesidomėjo. Policija atvyko po 15-20 minučių, jie dar sėdėjo, kalbėjosi. Jei būtume norėję nužudyti - niekas būtų nesukliudę tai padaryti kol policija atvyks. Nebuvo jokio grasinimo nužudyti. K. L. nėščia - nežinojo, tik girdėjęs buvo. Tuo metu apie kūdikį nepagalvojo, kad gali savo veiksmais jam pakenkti. Kai įėjo į butą, nieko nekalbėjo, nes A. iš pradžių kalbėjo. Sudavė smūgį L., tai buvo dėl to stiklo, nes niekas nežinojo kas išmušė. L. paklausė ir ji pasakė ir taip išėjo, kad jį įskundė. Stiklas buvo prieš tai. Jokio reikalavimo dėl stiklo nebuvo. Nupjauti dešinės rankos pirštus - tai tokio dalyko nepamena kad būtų. L. labai akivaizdžiai neatrodė, kad nėščia, ant rankos buvo žiedų. Patalpoje buvo ir maždaug 4 metų berniukas. Jis su juo abu kalbėjosi susėdę ant lovos. L. kalbėjo su A., jis - su vaiku. Pripažįsta tik vieną smūgį, nes jei peiliu badyti tai būtų pasekmės, o dabar tai nerealu. A. sėdėjo šone, tai jis būtų matęs. Ten tik kambarys, vienas nuo kito buvo atstumu kokie du metrai. Jis iš pradžių buvo koridoriuje, kas vyko kambaryje – nematė. Pokalbį mobiliu telefonu girdėjo, nesuprato nei kam, nei dėl ko skambina, jis nesidomėjo. Atvyko policija, jei jos nebūtų, tai būtų vykę namo. Anksčiau pas L. bute nebuvęs, ten buvo pirmą kartą. A. Š. ten lankėsi - nežino, bet jis žinojo kur eiti. Skambučio durų nebuvo. Juos į butą įleido. L. jo akivaizdoje nukritusi nebuvo. Kai atvyko policija, jis tuo momentu rūkė toje buto virtuvikėje, A. su L. kalbėjo ant lovos. 20000 Lt neturtinė žala - su ieškiniu nesutinka. 1000 Lt sutinka neturtinei žalai atlyginti. Konflikto metu nebuvo jokie baldai sulaužyti ar rūbai sudraskyti, jis nieko nedaužė: nei šaldytuvo, nei televizoriaus. Jo šeima: tai jis, žmona ir vaikas, vaikui 2 metukai. Pradėjo dirbti ir prieš tai dirbo. Savo veiksmus vertina negerai. P. neatsiprašė, nes nebuvo progos. Labai nori atsiprašyti, kad taip išėjo ir tai daugiau nesikartos. Kompiuterio, baldų nedaužė. Š. įėjo į butą ir girdėjo konfliktą. Jis nesikišo. Matė, kaip jis įėjo į butą, iki to laiko nematė jokio smūgio sudavimo. Su tais reikalavimais dėl žiedų buvo visai kitaip. Jis paklausė kaip atlyginsim tą žalą, sakė gal reiks tau žiedus parduot ar kaip, apie nupjovimą nebuvo jokios kalbos. Ji pradėjo žiedus mautis nuo rankų, jie pasakė, kad nesiimtų, nes jų niekam nereikia. Taip ir baigėsi visas pokalbis. Tuo momentu galvojo, kad P. išskundė, tai taip ir gavosi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 2 b. l. 74) parodė, kad jis taip nesakė. Nesakė, kad nupjaus pirštus ir jis jų neėmė, nebuvo tokios kalbos. Kad kur nors priduotų tuos žiedus, nesakė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 2 b. l. 82-84) parodė, kad jis nereikalavo, tik pasakė. Paskui į tuos žiedus nekreipė dėmesio. Jis koridoriuke rūkė, įėjo policininkas. L. su Aurimu sėdėjo ant lovos. Jis nepjovė. Tas peilis stovėjo kriauklėje. Durų nedegino.

21Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta vartojęs smurtą L. P. atžvilgiu, tačiau jos nužudyti nesikėsino, į butą įsiledo pati nukentėjusioji. Parodė, kad šventė draugo gimtadienį ir P. pasakė, kad jei reikia pasiimti vaiką, paruošti į darželį. Sako einu namo. Kai paskambino sako „ne namuose, pas draugę“, jis pasakė, „sakei skubi, namuose būsi“. Ji davė draugę pakalbėti. Padėjo ragelį, tai jis dar skambino, pakėlė draugė, sako tai ne L. telefonas. Su L. dar buvo kalbėję, kad jei nebus labai girtas ir nebus labai vėlu - atvažiuos miegoti. Nuvažiavo pas P., beldė į duris, ilgokai neatidarė, kai atidarė, ji puolė ką jis čia išsidirbinėja naktį, jam užtrenkė kelis kartus, ir važiuokit namo, tada sugriebė ją už plaukų. Ji muistėsi, stumdė jį ir jis sudavė jai gal vieną smūgį į akį, nenorėjo, bet taip išėjo. Nuėjo į kambarį besistumdydami, pastūmė ant lovos. Sakė kam laikai svetimą telefoną, kur jis yra. Ėjo pro lovą ir pastūmė ją ant lovos, ėjo link lango pasiimti telefono, paėmė, paklausė „kieno?“, L. atsakė, kad jos. Skambino draugei, klausė kieno, draugė sakė jos telefonas, kam tada meluoja. Paskui kaip ir viskas baigėsi, kalbėjo, L. pasakė, kad jai skauda pilvą. Jis siūlė kviesti greitąją. Po to sakė, kad atvažiuoja policija, sakė išeiti. Kalbėjosi ir neužilgo atvažiavo policija. Jie beldėsi į butą, jis beldė ir M. beldė. Jis dar rūkė, skambinėjo. Yra buvęs bute anksčiau, nes padėjo persiraustyti. Durys su spyna, paprastos fanierinės. Durų neišspyrė, duris atrakino pati L.. Durys atsidarė, jis įėjo, ji kaip ir stumti jį. Jis pasakė, kad atvažiavo išsiaiškinti. Susistumdymas kaip ir buto koridoriukyje buvo, o M. rūkė bendram koridoriuje. Beldėsi į bendras duris, kaimynas nebuvo atėjęs atidaryti. Susistumdymo metu nelabai tikėtų, kad išrovė kuokštą plaukų. Sudavė norėdamas apraminti, norėjo lengvai, bet tai gavosi taip, kad į akį. Šone komoda, stalas stovėjo, ji sako, kad jai kirto į pilvą, kai ji sėdėjo. Pripažįsta vieną smūgį ir plaukų tampymą. Jis jos daugiau nedaužė. Nesmaugė. Jis ją pastūmė ant lovos: ji stojosi, jis klausė kur telefonas, ji stojosi, jis ėjo link lango, už kaklo paėmė kaip ramindamas ją, o ne smaugdamas. Kaip sudavė M. – jis nematė, tik pamatė, kad bėga kraujas. Jis tada suprato dėl ko bėga ir vaikas pradėjo verkti, jis sakė: „neskriauskit mamos“. Peilis buvo, bet kad naudotas prieš Laurą, tai net nustebo. Niekas tuo peiliu nieko nepjovė. Kambaryje buvo tik praėjimas likęs, visur pilna daiktų, galėjo L. atsitrenkti ir į ten, ir į ten, tai tuo momentu kai stumdėsi, bet jis nesudavė į pilvą. Turėjo galimybę išeiti iki policijos atvykimo. L. gal buvo kokį penktą mėnesį nėščia, jau matėsi. Savo veiksmus vertina labai prastai, jis atsiprašė. Po įvykio buvo susitaikę. Po praeito posėdžio ji pasakė, kad nereikia jo, nes ji prašė pasirašyti, kad skolingas jai 23000, o jis atsisakė, tai ji sakė nebendraus, neįsileis. Važiavo aiškintis kažkiek piktas, kodėl jį kvailina, kad yra, kad jie kaip ir kartu, o čia važinėja pas kažką, nors sako vaiką reikia ruošti į darželį. Sužalojimai galėjo atsirasti besistumdant. Ji atidarė duris ir stovėjo per kokį metrą nuo jo. Jis eit link jos: ji - „ką čia išsidirbinėji?“, „važiuokit namo“, aš pasakė „raminkis ir dabar viską išsiaiškinsim“. Jis įėjo, ji pradėjo jį stumti ir tai jau buvo koridoriukyje. M., kad grasintų nužudyti - negirdėjo. Gal ką sakė kol ėjo to telefono pro maišus, kambarys tas pats didelis, dar buvo sesės daiktai, dar buvo sekcija atitvertas. Matė, kad M. vaikšto kambaryje, rankose turėjo peilį, kurį nešiojosi rankose, suko. Jis kažką užsiminė, kad įskundei. Konflikto bute pas Laurą metu pavojingų aplinkybių nebuvo, suprato, kad jai viskas kenkia, jokio pasikėsinimo nužudyti nebuvo. Jokio susitarimo žudyti nebuvo, ėjo tik aiškintis, nes anksčiau būdavo, kad apsipyksta. Jis dar jai sakė, kad iki dvylikos ateis. Įvykio aplinkybes atsimena. Buvo gimtadienyje, pradėjo gerti gal trys keturios buvo. Nebuvo per mažai ir nebuvo per daug išgerta. Jei ko ir neatsimena, tai tik dėl laiko, o ne dėl girtumo. Jis nematė to momento, kaip sudavė M., nes ieškojo telefono, tik pamatė kraują. M. vaikščiojo po kambarį, dar rūkė, po to buvo prisėdęs, kad būtų įdūręs - tai būtų matęs. Kad nupjaus pirštus, tai nežino, bet L. nuo piršto pradėjo mautis žiedus, kas to prašė – nežino. Jis tuo metu kalbėjo telefonu ir pasakė, kad „pasilik tuos žiedus“. Kodėl ji pradėjo juos nusiimti – nežino. M. greta buvo. Žiedus ne jo reikalavimu nusiiminėjo, M. rankose peilį turėjo. Kodėl atsirado būtinumas nusiiminėti žiedus - negirdėjo. L. matėsi, kad nėščia. L. turėjo maždaug 5 metų vaiką, jis buvo lovoje, miegojo. Vaikas atsikėlė, vaikas atrodo sakė: „neskriauskit, nedarykit nieko mamai“, prašė nestumdyti, nieko nedaryti, bet jau tie stumdymai nevyko. Po to jis jau gražiai kalbėjosi, ji pasakė, kad suskaudo tą pilvą, nebuvo ketinimų nuskriausti jos ar vaiko, siūlė važiuoti į ligoninę. Žino, kad po įvyko ji pateko į ligoninę. Dėl badymo tai sužinojo, kai sulaikė ir klausė žmonės ką ten su peiliais darėt, ką badėt. Iš kur tokie sužalojimai – nežino. Įsivaizduoja, kad maišai stovi, indai stovi, dar sesės daiktai stovi, ten eini ir reikia lipti per tuos maišus, viskas kliūva, gal užsigavo. L. kiek laiko gydoma buvo - nežino, nes ji nebendravo. Dabar bendravo tik apie dabartį. Nėštumui ir vaikui buvo grėsmė, ji taip sakė, bet kai gimė, tai sakė, kad viskas gerai. Kaklo sužalojimai gal iš paspaudimo žemyn, kad sėstų, gal ir galėjo atsirasti tie sužalojimai. Kai atvyko ir beldėsi, tai jokie kaimynai nebuvo išbėgę pasižiūrėti. Užsivedė kur buvo ir kokiais tikslais reikia meluoti, kad skuba vaiką pasiimti, o būna kažkur ir sako, kad nepasitiki, kad kitas žmogus sako, kad ten ne jos telefonas. Tai buvo kaip pavydas, nes sakė „nemeluok, sakyk visą teisybę“. Tuo metu miegojo su ja, dažnai ateidavo savaitgaliais, išeidavo į miestą mažiau, nes ji nenori pasivaikščioti. Ji buvo jo artima draugė, nes ji pastojo, planavo būti, gyventi, kažkada apsiženyti. Vaikas jo. Gimimo komplikacijų nebuvo, vaikas gimė sveikas, bendrauja su vaiku, jokių požymių nėra, kad jam blogai, viskas kuo puikiausiai. Po paskutinio posėdžio negyveno gal du mėnesius, neleido matytis su vaiku, vaiko neduodavo. Ji sakė: „A., išeik“, tai kaip ir nenorėjo, kas jį išvežtų. Jie dar rūkė visi, bendrabučio koridoriukyje. Jis pasigailėjo ką padarė, siūlė važiuoti į ligoninę. Atsiprašymas jo buvo priimtas nukentėjusios. Išvardinti ieškinyje baldai, kompiuteris, televizorius, tai ten nieko neįvyko, tai buvo prieš kelis mėnesius, tai nesusiję dalykai su šiuo įvykiu. 2000 litų sumokėta, tai neturtinė žala, atlyginimas. Jau buvo kaip ir kartu, ir ji pasakė viskas gerai, kad dovanoja, pasakys ir teisme, nebuvo jokių reikalavimų, kol advokatas pradėjo sakyti atlyginti viską. Ji po praeito posėdžio pradėjo sakyti, kad pasirašyti ant lapo. Kai jis kalbėjo telefonu, matė, kad ji maunasi žiedus, pasakė, kad nesimauk, ką čia darai. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 2 b. l. 110-112) parodė, kad žodžių, kad M. reikalautų žiedų, jis negirdėjo. Kai apklausinėjo, sako buvo taip, buvo taip. Jam sakė žiūrėk, ką parašė jis ir panašiai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 2 b. l. 119-121) parodė, kad tiksliai nežino kaip čia buvo. Jis dabar jau tiksliai neatsimena ar taip buvo dėl to nenori sakyti. Dalyvaujant advokatui davė teisingus parodymus. Nesudavė į pilvo sritį smūgio. Galėjo pastumti į baldus, galėjo atsitrenkti. 2000 Lt buvo žalai atlyginti. Vaikui kiekvieną mėnesį po 300 Lt perveda.

22Nukentėjusioji L. P. parodė, kad M. - pažįstamas, Š. - antro vaiko tėtis, bendro ūkio neveda jau, vaiku nesirūpina, tik alimentus veda. Dėl jos sumušimo parodė, kad Š. pakvietė į draugo gimtadienį, tai buvo prieš metus. Jie buvo daug išgėrę, pradėjo kabinėtis prie žodžių ir ji išėjo, nes vaikas buvo pas vyrą, susitarė, kad jis vaiką atveš, bet ji buvo pas mamos draugę. Kol suskambino su vaiko tėčiu, pas Jeleną palaukė kol atvežė vaiką. Parvežė namo, vaiką išmaudė, pasiruošė pietus. A. skambino į telefoną, ji išjungė garsą, kad išsimiegoti, nes buvo pavargusi. Apie 12 val. buvo smūgiai, daužė duris, manė apsiramins ir nueis. Durų nedarė ir pajautė degėsio kvapą, atidarė duris, ją griebė už plaukų, trenkė į akį, sakė: „ką čia meluoji“, vaikas atsikėlė. A. reikalavo atiduoti telefoną, sakė, kad „mano telefonas, jo nedalinu. Kiek valandų, kad lankotės?“. A. ją pastūmė ant lovos, nukrito ant pilvo, į nugarą trenkė delnu ar kumščiu. M. paėmė peilį, sako už ligoninės langus mokėsim abudu, trenkė į nosį, paskui reikalavo nusiimti žiedus, kad jis vienas baudos nemokės, kad tu įskundei į policiją. Ji ėmė mautis žiedus, o Aurimas šnekėjo telefonu, sako: „nesiimk žiedų, nes ne tuo tikslu atėjau“. Ji bijojo dėl vaiko, kuris prašė M. mamos nepapjauti. M. sakė: „kas man? tai už tave gausiu tik 10 metų“. Lena tai šneka, tai nešneka su Aurimu. Ji suprato, kad Lena iškvietė policiją. Tada, kai daužė, smaugė, už plaukų griebė, įpjovė į koją, kai ėjo į koridoriuką, atrakino duris policijai, o jie abudu sėdėjo ant lovos. Daužė duris, po to suprato, kad dega, nes dūmų kvapą pajautė. Degėsių ir cigarečių kvapą skiria, durys buvo apdegintos, sesuo sakė, kad durys apdegintos. Bandyta deginti, tai ji tas smalkes nuvalė. Duris atidarė pati. Durys atsidaro į bendrą koridorių, atidarė ir stovėjo, ir jai iš karto už plaukų, už gerklės. Atidarė ir griebė, ji stovėjo koridoriukyje, jis ėjo naglai. Nesusigaudė, kad reikia policiją kviesti, nes iš miegų buvo atsikėlusi. M. įėjo abu kartu su A.. A. stvėrė už plaukų ir stūmė į kambarį, iš paskos M.. A. sudavė į pilvo apačią, į šoną. Paėmė už gerklės, plaukų, pradėjo tampyti, vaikas rėkti. Suėmė už gerklės, stipriai spaudė, pradėjo dusti, ji stovėjo prie lovos. Plaukai, gerklė, į akį, į pilvą kelis kartus sudavė, neatsimena kiek. M. sudavė vieną kartą į nosį ir paskui įpjovė į koją, nes pasibarškino policija, į koją įdūrė, kai kėlėsi atidaryti duris, ji net suklupo, nes jis laikė peilį ir peilis buvo kruvinas. Peilį iš karto paėmė ekspertizei. Grasino nužudyti, sakė, tik 10 metų gaus. Dar į pilvo sritį badė, erzino, gąsdino, tai darė M.. Š. šnekėjo su Lena, kaip suprato, kad jos nemuštų. Š. sakė: „pažiūrėk kaip tavo globotinė verkia“. Po M. Š. jos nemušė. Aprimo kaip pasibeldė policija. Ji nerūkė. Policiją iškvietė Lena. Kol atvažiavo policiją, gal pusvalandis laiko praėjo. Su M. šnekėjo, jis gąsdino, kam įskundei, o Š. šnekėjo su Lena visą tą laiką. Policiją greitai atvažiavo. Lena visą tą laiką telefonu šnekėjo. Jos kaimynas buvo namuose, bijojo išeiti, bet viską girdėjo. Konfliktas aprimo, kai policija atvažiavo. Dėl ieškinio, dėl televizoriaus, kompiuterio, tai ne tą dieną sudaužė baldus. E. atėjo kaltinti, aiškintis, grasinti, kad mokėsim abudu, o A. atėjo telefono, santykių aiškintis. Buvo gimtadienyje reikalavimas grįžti namo, buvo kalba apie nakvynę, bet apie įsileidimą negalvojo. A. pavydus yra. Kai buvo pas L., Š. skambino, tai davė Leną pakalbėti. A. kaip laikė ir mėlynės liko, nuo pastūmimo žymių neliktų. Šlaunį sumušė, į pilvą baksnojo, o įpjovė į koją. Ji suklupo, nes įpjovė. A. šnekėjo su E. ir po to jau įpjovė. E. skambino Š., nes jos sąskaita buvo pasibaigusi, tai skambino į jo telefoną. Į visko galą ir įpjovė iš nugaros pusės. Atvyko visa komanda, viską fotografavo, ėmė ekspertizei. Sakė eiti į ligoninę, nes jai pilvą skaudėjo, paguldė su gresiančiu, nes buvo placenta atitrūkus. A. atėjo santykių aiškintis. M. jai sakė, kad 10 metų už ją gaus ir peiliu baksnojo, ir yra mažametis gali ant peilio užsišokti. Vaikas rėkė, prašė, maldavo. Kad žudo nebuvo įspūdžio, tik grasinimai. Kieno idėja, kad grasinimas? - tai advokatas, nes ji papasakojo viską ir pas ją nebuvo nei ekspertai, nei niekas, kol advokatas nepareikalavo. Žino, kad toks kaltinimas, ji ne advokatė. Ji nieko nepareiškė, advokatas derino, bet ji nesupranta pagal straipsnius, dalis, kaip pasikėsinimo, tai tik M. pasikėsino, nes jei tik 10 metų gaus nužudydamas ją, jei jam nieko nereiškia, tai žmogaus gyvybė nieko neverta. A. sudavė nukrito, sudavė kitą smūgį ir paskui pradėjo M., o A. šnekėjo su E.. T. M. reikalavo žiedų, dėl ligoninės priekaištavo. Pirma aiškinosi su vienu, po to su kitu kodėl įskundei, kad baudos nemokės. Ji vaiką ramino, vaikas rėkė, prašė nepapjauti mamos. Kai buvo viduje A. Š. mušė į šoną, veidą, rankomis užsidengė. O M. su peiliu badė, įpjovė į koją. Pirma pradėjo Š. mušti kumščiais, o paskui M.. Š. sudavė į šoną, vos orą atgavo. Smūgis buvo skausmingas. Kai papuolė į ligoninę buvo placenta atitrūkusi. Vaiko ir jos gyvybei grėsė pavojus. M. su peiliu baksnojo į pilvą, į koją. Gal ir būtų nužudę, jei nebūtų E. iškvietusi policijos. Jau buvo pasiruošusi, kad jau viskas. M. pasakė, kad mautųsi žiedus. A. sakė nesimauti. Žiedai buvo auksiniai. Jau buvo nuo piršto nusimovus, bet M. nepadavė, nes A. sakė pasidėti tuos žiedus, nes ne tuo tikslu atėjo. M. pareiškė, kad vienas baudos nemokės už ligoninės langus. Ir dar po to jai nedavė ramybės, 4 pareiškimai parašyti, grasinta susidoroti. Policijos pareigūnams apie įpjovimą nieko nesakė, bet ligoninėje pasakė. Grasino su peiliu nupjauti pirštus. Ji nenorėjo mautis žiedų, bet jai grasino, kad nužudys. Jis (E. M.) pareiškė, kad vienas baudos nemokės. Maukis žiedus sakė. Iš pradžių sakė, kad nenusimauna, tada sakė nupjaus. Peilį turėjo M.. Prie jos pirštų jau buvo pakištas peilis. Viskas vyko ant lovos. Visi žiedai buvo ant dešinės rankos. Š. prieš M. užstojo ją dėl žiedų. Jie buvo gan daug išgėrę ir jeigu ne E., nežino kaip būtų pasibaigę. Konfliktas kaip ir nurimo, nes jai pilvą pradėjo skaudėti. Ji prieštaravo, kad jie patektų į butą, bet jie stūmė už plaukų, trenkė iš kumščio į akį. A. griebė už plaukų, smaugė ir iš paskos atėjo M.. M. nereikėjo atlikti jokių veiksmų, kad patektų į butą. Jai niekas žalos neatlygino. Buvo alimentų skolingas – ji atsisakė ieškinio 6000 Lt, taikos sutartį sudarė ir jis (A. Š.) sumokėjo 2000 Lt. Dėl šios veikos jai nei kiek nėra atlyginta. Dėl drabužių ta suma lieka. Dėl kompiuterio, tai kitos bylos. Žalos dėl dabar nagrinėjamos veikos padaryta, nes ligoninėse gulėjo, pergyveno dėl vaikelio. Ji įvertina 20000 Lt neturtinę žalą. Durys buvo padegtos, tą žalą kiek vertina nežino. Ten yra ir kaimyno bendros durys. Neturtinę žalą sudaro į Kauną važinėjimai, darėsi tyrimus ar vaikas sveikas, labai pergyveno. Iki to įvykio lankėsi kas mėnesį, o paskui kas savaitę labai spaudimas buvo nukritęs. Lankėsi pas psichologą. Tuo momentu, kai ji buvo namuose ir išgirdo triukšmą, iš miegų prižadino. Atrakino duris, nesusigaudžius, kad reikia policiją kviesti. Kai išgirdo bildesį, prabudusi pajautė degėsių kvapą. Ji tuo metu miegojo su savo pirmu vaiku. Kvapas buvo, kaip durų padegtų ar tai megztuko. Prabudo ir sūnus. Tuo momentu ji buvau apsivilkusi pižama, o nėštumas buvo matyti. Kai į darbą eidavo klausdavo ar ne laikas gimdyti. Įėjus šiems vyrams į koridoriuką ji prieštaravo, tiesiog neleido, bet stvėrė už plaukų. Ji nenorėjo, kad jie įeitų į vidų. Jos sūnus Lukas išsigando, rėkti pradėjo, kad neužmuštų mamos. Vaikas matė peilį. Policijos darbuotojai nelabai matė ką apžiūrėjo, nes buvo išsigandusi, bijojo dėl savo ir vaiko gyvybės. Iš namų vežė į policiją. Apklausė, surašė ir sakė kreiptis į ligoninę, jei ką skaudą. Parašė policijai pareiškimą. Ji buvo labai išsigandusi, skaudėjo pilvą, sakė eiti į ligoninę. Mamos draugė lydėjo iki ligoninės, padarė echoskopiją. Ji gulėjo daugiau kaip mėnesį ligoninėje, dėl gresiančio persileidimo. Kai ją paguldė į ligoninę pas ją pareigūnai atvyko po kokių 4 dienų. M. jai baksnojo ašmenimis. Nuo to baksnojimo ant kojos liko žymės ir randas liko. Ant dešinės kojos liko randas. Ant kairės kojos šlaunies baksnojimo žymių neliko, bet baksnojo. Ant pilvo baksnojimo žymių neliko. K. M. įpjovė peiliu į dešinės kojos blauzdą, jis tuo metu buvo ant tos pačios lovos. Ji atsisuko ir pamatė, kad peilis kruvinas. Paties veiksmo ji nematė, bet jautė. Ji negalėjo į peilį atsitrenkti. Ji suklupo ir įpjovė, peilis liko prieš ją. Iš nosies bėgo daug kraujo. Ir patalynė buvo kruvina. Paėmė tik tą maikę. Kraujas bėgo ant tos pačios lovos. Tuos rūbus iškruvintus policija pasiėmė. Vaiko megztukas kainavo 130 Lt. Jo jai negrąžino. Buvo padegtos durys prie spynos, A 4 formato dydžio plotas. Kojomis jai nebuvo suduota, neatsimena tokio atvejo. Ji negalėjo paskambinti policijai, skambino mamos draugė E.. Ji policijos nekvietė. Kai pradėjo konfliktuoti su M. A. buvo ant lovos, jis šnekėjosi su E.. Kiek jie laiko kalbėjosi, ji nežino, negali pasakyti laiko, gal 15 minučių. K. A. kalbėjo telefonu, jis grasino žodžiais, kad neištikima. Iš vakaro tarėsi, kad A. ateis pas ją nakvoti. Bet ji jam pasakė, kad ateitų ne girtas. Jis laužė duris, jos degė. Žinutės grasinančios buvo. Jie nuo 2013 m. liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio gyveno kartu. Sakė taisysis, davė šansą dėl vaiko, bet vėl prisigėrė. Jie miegojo kartu, bandė gyventi kartu, kol nepradėjo grasinti. Dabar bendrauja dėl vaiko. Ji nežino kur policija rado peilį. Duris atidarė ji kai policija atvažiavo. Ji vilkėjo naktiniais, buvo sutepti jos ir vaiko drabužiai. Ji gulėjo ligoninėje, kai policija paprašė atnešti kruvinus daiktus. Ji neturi pasiėmusi to alimentų rašto, kad atsisako 6000 Lt taikos sutartimi. Susitarė, kad po 250 Lt vaikui. Taikos sutartyje 2000 Lt nėra užfiksuota sumokėta skola. Jai sakė, kad už alimentus sumokėjo. Prieš įvykį ji miegojo. Pabudo nuo triukšmo, dūmų, daužymo ar tai spardymo. Kas už durų stovi ji nesuprato. Net nepagalvojo, kad A. galėtų ateiti. Ji nenumanė, kad tai gali būti Š.. Duris gal M. užrakino.

23L. T. B. parodė, kad įvykis seniai buvo. Dirbo, buvo iškvietimas, kad D. trečiam name konfliktas. Nuvyko, rado merginą ir du vyriškius, vyriškiai neblaivūs, mergina išsigandus, nenorėjo prie jų kalbėti, tai juos į automobilį ir vežė į komisariatą. Iškvietimą perdavė budėtojas dėl konflikto. Nukentėjusioji sėdėjo kambaryje ir jaunuoliai buvo kambaryje. Nepamena kas atidarė duris. Nukentėjusioji atrodo sėdėjo ant lovos. Kas atidarė duris – nepamena. Prie durų triukšmo lyg tai nesigirdėjo. Muštynių jokių nebuvo. Jaunuolius nusivedė su kolega kartu į mašiną, jis liko mašinoje, o kolega D. J. nuėjo atgal. Nukentėjusioji nieko nenorėjo kalbėti prie jų, įtarė, kad reikia su ja viena pakalbėti. Matėsi kokie tai patinimai ant veido, bet kada padaryti - negali pasakyti. Kad žudomas kažkas būtų - įspūdžio nebuvo, bet kad baugino, grasino - gali būti. Kolega bendravo su nukentėjusia, jis buvo mašinoje. Nukentėjusioji minėjo, kad nėščia, bet ar matėsi – nepasakys. Verkiančių vaikų nesigirdėjo ir nesimatė. Perpjautos kojos nesimatė, jam nesiskundė, nebent kolegai.

24Liudytoja E. V. parodė, kad pirmą nakties paskambino ir pirmi žodžiai: „paklausykit kaip verkia tavo globotinė“. Paklausė kame reikalas, manė juokauja. L. sakė „teta padėkit“. Padėjo ragelį, paskambino į policiją ir atskambino. Kalbėjo 17 minučių, bandė kalbinti ką darot, sakė gali pati atvažiuoti, o jai, kad jos bendrabutinės, buvo girdėti smūgiai, girdėti riksmai. Kalbino, kad su ja bendrautų ir tyluma, ir vėl „oj nedaryk, nereikia“. Suprato, kad A. kalbėjo, girdėjosi „kam tu peilį paėmei, padėk“, klausė jos „ar greit atvažiuosi“, ir vėl davaj, gal kerta, nes girdisi aiktelėjimas ir vis laukia jos atvažiuojant. Tas, su kuriuo kalbėjo buvo A., dar dieną su juo kalbėjo, klausė „kam peilį paėmei“. Kalbėjo su vienu vaikinu. Jinai su juo buvo susitikusi dieną, L. sūnus buvo pas tėvą, sutarė, kad vaiko tėvas atvežtų vaiką iki jos. L. pabūdavo pas ją. Ji paskambino ir pasakė, kad Luką atvežtų pas ją. Tuo metu skambinėjo A., buvo girdėti, kad ją kolioja. L. sakė „man neįdomu, reikia vaiką pasiimti“, jis sako: „tu pas kitą, kitą susiradai“, tada paėmė telefoną ji pakalbėti. Ji pasakė A., kad L. pas ją, jai 60 metų, ten buvo keiksmažodžiai, manė naktį ją erzina. T. L. nedavė, bet girdėjo „teta padėk“. Skambino policijai ar važiuoja, sako vietoje ir vėl skambino, girdėjo durys atsidaro, jie dar telefoną neišjungė ir girdėjo. Ji su vyru vyko vaiko paimti, užėjo į namą, pirmi vaiko žodžiai „prašiau, kad mamytės nepapjautų“. Laurą pamatė, kai policija išvežė. K. A. kalbino žino, kad L. dar gyva. Važiavo į policiją, parašė pareiškimus ir į ligoninę. Veidas sumuštas, koja įpjauta, ligoninėje paguldė. L. pasakė, kad A. ir E. buvo. Ji pasakojo, kad su peiliu buvo E., vėliau sakė bijausi, E. sakė „atiduok žiedus, nužudysim, nupjausim pirštus“, taip L. sakė tą pačią pirmą dieną. Dar sakė, kad į pilvą kirto A.. Su pačiu Aurimu nekalbėjo, jo nepažinojo. Sakytų buvo veiksmai gyvybei pavojingi, kad smūgiai į pilvą. Kai įėjo, tai peilis buvo kraujuotas, jai iš nosies bėgo kraujas. L. uždara, daugiau nieko nepasakojo. Jai naktį skambino ne iš L. telefono. Po to kai ją paguldė į ligoninę, Laurą lankė. Ji ligoninės metu gaudavo žinutes, kad jie suimti, kad išleisti. Ji buvo ligoninėje gal 4 dienas, abdukcija nedaryta, nuėjo pas advokatą kaip L. atstovė, skambino L., jie pakalbėjo ir iš karto susitarė ir advokatas skambino tyrėjai ir padarė abdukciją gal po 4-5 dienų.

25Mažametis liudytojas L. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad namuose pajuto dūmus ir matė, kaip A. stumdo mamą. A. mamai sudavė į pilvą, šoną. Į nosį sudavė „žvėris“. Mamai bėgo kraujas, kurį nusivalė į jo megztinį. Jis labai bijojo, verkė. Peiliu norėjo nupjauti pirštus. Policija išsivežė „aurę“ ir „žvėrį“ (b. l. 60, t. 2).

262013-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ). Apžiūrint įvykio vieta nėra užfiksuota, jog įėjimo durys būtų išlaužtos ar kitaip paveiktos. Koridoriuje ant šaldytuvo rastas ir paimtas peilis su geltonos spalvos plastikine rankena. Kambaryje ant sofos – lovos rastas kruvinas antklodės užvalkalas (b. l. 5-6, 7-9, t. 2).

272013-03-26 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint peilį paimtą 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros metu, užfiksuota, kad peilio kotas yra nešvarus, dėmėtas. Užfiksuotos rausvos spalvos neryškios dėmės, panašios į kraujo. Peilio geležtė švari (b. l. 10-11, 12-15, t. 2).

282013-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. P. pateikė mėlynos spalvos vaikišką džemperį, kuris buvo apžiūrėtas 2013-03-29 ir užfiksuota, jog ant drabužio yra daug dėmių, panašių į kraujo dėmes (b. l. 16-17, 18-22, t.2).

292013-03-28 specialisto išvada, nustatyta, kad L. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, linijinis odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 37-39, t. 2).

30Specialistas S. J. parodė, kad diagnozė dalinis placentos atsidalinimas buvo tiriant ultragarsu. Jie rašo, kad galima įtarti, bet kategoriškai apie tai nepasisako. Buvo patikslinamas darinio plotas. Balandžio 1 d. ji vėl buvo konsultuojama specialisto, atliekamas ultragarsinis tyrimas ir apie galimus darinius placentoje jau nepasisakoma. Kategoriškai nepatvirtinta atsidalinimo diagnozė, atšokos, todėl kvalifikuodami neėmė to domėn ir nerašė į išvadą. Apžiūrint nukentėjusiąją nustatyta, kad tai buvo smūgis ar kritimas ant pilvo. Matė kraujosruvą paodėje, krūtinės ląstos dešinės pusės srityje. Jai nustatytas 23 savaičių nėštumas, tai kai gimdos dugnas iškilęs apie 23 cm. virš gaktinės dalies ir 2-3 cm. virš bambos. Ką matė ultragarsu, tai yra dešiniau, apatiniame krašte, tiksliau ties dubeniu. Objektyvių trauminių židinių pilvo srityje nematė. Pagal ultragarsinį tyrimą kategoriškai spręsti ar yra placentos atšoka sunkoka, nes tyrimo jautrumas yra bloke. Jei nėštumas nenutrūksta tai ar buvo, ar nebuvo atšoka, tada po gimdymo randamas tvirtai prilipęs tamsus kraujo krešulys prie placentos, placenta po gimdymo visada apžiūrima. Todėl jos nepriėmė domėn, nes nematė trauminių sužalojimų, darinys buvo, bet gimda neturėjo padidinto tonuso, nebuvo tonusą mažinančių vaistų naudojimo, gimda nejautri. Yra eilė netiesioginių priežasčių, atsidalinimas pasitaiko nuo pusės iki dviejų procento nėščiųjų. Tai nėra klaida, tai objektyvios priežastys. Kiek domėjosi, tai stresas neįvardinamas nei tiesioginėmis, nei netiesioginėmis priežastimis nėštumo eigai, atitrūkimui. Išvadoje kas aprašyta, tai nurašyta žodis žodin nuo gautų medicininių dokumentų, bet traumatologas ar ginekologas nepasirašo priesaikos tokios kaip ekspertai. Moteris buvo apžiūrėta, blauzdoje buvo nubrozdinimas, šone įvardinta lokalizacija, o jie įvardina tiksliai, kad tai ne pilvo, o pažastinė sritis. Nurodytas linijinis odos nubrozdijimas dešinėje blauzdoje - tai ribotas paviršius, dinaminis kontaktas žalojimo paviršiaus. Dar reikia žiūrėti koks geležtės smaigalys. Jis negali atmesti buko daikto. Individualių daikto požymių nubrozdijimas nenurodo, tik nurodo į bukų daiktų grupę su ribotu paviršiumi. Dėl peilio ašmenų, tai daugiau gautųsi įdrėskimas pagal peilio nuotrauką, nelabai panašu į tokį sužalojimą. Brūkšteliant peiliu bus daugiau gilesnis pažeidimas.

31Visuma išdėstytų įrodymų, tame tarpe ir anksčiau paminėti kaltinamųjų parodymai, leidžia padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad būtent dėl kaltinamųjų veiksmų 2013-03-25 L. P. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymūs. Tai, kad kai kurie iš konstatuotų sužalojimų galėjo būti padaryti L. P. dėl jos atžvilgiu vartojamo smurto atsitrenkus į kietus daiktus, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Nors L. P. nurodė, kad sužalojimas dešinėje blauzdoje buvo padarytas kaltinamajam E. M. įpjovus peiliu, tačiau kaltinamasis šią aplinkybę neigė. Teismo posėdžio metu dėl šio sužalojimo apklausus specialistą, jis paneigė, jog šis sužalojimas galėjo būti padarytas įpjaunant peiliu, kadangi tokiu atveju būtų daugiau gilesnis pažeidimas. Pažymėtina, kad ir specialisto išvadoje nurodyta, jog dešinėje blauzdoje yra nubrozdijimas, kuris kaip ir kiti sužalojimai padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, tuo tarpu peilis tokio požymio neatitinka. Iš peilio apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog peilio ašmenys yra švarūs, o tai vėlgi patvirtina, kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai peiliu neįpjovė. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad aptariamas sužalojimas nors ir buvo padarytas aukščiau paminėtų kaltinamųjų smurto veiksmų pasekmėje, tačiau aplinkybė, kad tai padaryta peiliu neįrodyta, todėl šalintina. Suduoti tyčiniai smūgiai ir kiti smurto veiksmai įrodo, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, šiuo atveju nežymaus sveikatos sutrikdymo padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamųjų veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika baigta. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pagal BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) kvalifikuota teisingai, kadangi jie veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, vartojo fizinį smurtą ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

32Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji veiksmus, kurie aukščiau kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. buvo susitarę padaryti iš anksto, tačiau tai nepaneigia bendrininkavimo galimybės. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Įrodinėjant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detales (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi kaltininkai atliko vienodus veiksmus, svarbu, kad visi kartu sutartiniais veiksmais siekė bendro rezultato. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Byloje neabejotinai nustatyta, kad smurto veiksmus L. P. atžvilgiu pirmiausia atliko A. Š., o E. M. prisijungė vėliau, jų bendrininkavimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, E. M. veiksmai prisidėjo prie bendro rezultato – L. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl daroma išvada, kad veika padaryta bendrininkų.

33E. M. be nurodytų nusikalstamų veikų buvo kaltinamas ir pagal BK 145 str. 1 d., t.y. tuo, kad tuo pat metu (veiksmai L. P. atžvilgiu) koridoriuje nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, baksnodamas peilio smaigaliu L. P. į kairės kojos šlaunį ir į kairio šono pilvo paviršių, grasindamas nupjauti dešinės rankos pirštus, nužudyti ir padegti nukentėjusiosios L. P. butą, jeigu ji kreipsis dėl šio įvykio į policijos pareigūnus, grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti L. P. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tačiau įvertinus aukščiau minimus įrodymus, daroma išvada, kad šis kaltinimas nepasitvirtino.

34Teismų praktikoje grasinimas nužudyti išreiškiamas įvairiomis formomis žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokiais būdais. Kaltininkas objektyviai tokių padarinių nesiekia, nors pagal jo veikos išraiškos formą ir turinį realiai jų galima tikėtis. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas (2005 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2005). Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (2007 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007, kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

35Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad E. M. būdamas L. P. buto viduje buvo paėmęs į rankas peilį, tačiau objektyvių įrodymų, jog su šiuo peiliu jis išsakė grasinimus nukentėjusiajai nužudyti nepakanka. E. M. neigė grasinęs L. P. nužudyti ar sunkai sužaloti, tačiau pripažino, kad buvo kalba apie žalos atlyginimą ligoninei dėl to, kad L. P. jį įskundė. Nors L. P. nurodė, jog kaltinamasis su rankoje laikomu peiliu atliko jos atžvilgiu smurto veiksmus, t.y. baksnojo į kairės kojos šlaunį, į kairio šono pilvo paviršių, įpjovė peiliu į dešinės kojos blauzdą, tačiau kaip jau buvo paminėta aukščiau – įpjovimo faktas nepasitvirtino ir iš kaltinimo buvo pašalintas. Jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina ir nukentėjusios teiginių, kad su peiliu buvo „baksnota į kairės kojos šlaunį, į kairio šono pilvo paviršių“ – specialisto išvadoje tokie sužalojimai nekonstatuoti. Tokius veiksmus atlikęs neigia ir kaltinamasis E. M., to nematė ir kaltinamasis A. Š.. Nesurinkta objektyvių įrodymų ir dėl grąsinimo padegti butą. Nors teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiajai buvo vienu ar kitu būdu buvo pasakyta apie pirštų nupjovimą, nužudymą, taip kaltinamojo veiksmus suvokė ir mažametis nukentėjusios sūnus, tačiau būtina įvertinti ir tokio išsakymo realumą. Akivaizdu, jog šie žodžiai jei ir buvo pasakyti, E. M. buvo pasakyti spontaniškai, vienmomentiškai, pykstant dėl to, kad L. P. buvo davusi jam nenaudingus parodymus, tačiau įvertinus tai, jog nukentėjusioji su E. M. anksčiau nebuvo priešiškuose santykiuose, tą patį vakarą (prieš įvykį dalyvavo gimtadienio šventime), toks grasinimas nukentėjusios nepagrįstai buvo įvertintas kaip realus, juolab, kad pats kaltinamasis E. M., kaip seka iš jo parodymų, realiai nesiekė, jog nukentėjusioji taip manytų ir netgi pats nesuprato, jog grasina nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sužaloti, kaip relių grasinimų E. M. veiksmų nesuvokė ir A. Š., todėl dėl šios nusikalstamos veikos E. M. išteisintinas, nenustačius jo veikoje, nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėties požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

36Be to, E. M. ir A. Š. dėl aukščiau jau aptartų veiksmų L. P. atžvilgiu, buvo kaltinami, kad iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje, 2013 m. kovo mėn. 25 d., apie 00.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio išlaužė buto duris ir jėga įsibrovė į L. P. butą, adresu Daugų g. 3-521B, Alytuje, buto koridoriuje A. Š. tyčia sugriebė L. P. už plaukų ir išplėšė plaukų kuokštą, po vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę akį, į dešinį šoną, į kairės rankos plaštakos nugarėlę, į dešinės pusės pilvo apačią, taip pat sugriebęs abiem rankom nekentėjusiajai už kaklo smaugė, o E. M. buto kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu L. P. į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, taip pat koridoriuje nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, smaigaliu baksnojo į kairės kojos šlaunį ir kairio šono pilvo paviršių, įpjovė peiliu į dešinės kojos blauzdą, tokiais bendrais veiksmais nekentėjusiajai L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, linijinio odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, t. y. pasikėsino ją nužudyti, tačiau nusikaltimo neužbaigė, dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes L. P. sugebėjo mobiliuoju telefonu paskambinti ir paprašyti pagalbos, kad būtų iškviesta policija ir, kad be savininko žinios, pavartodami smurtą prie tų pačių aplinkybių ir tuo pačiu metu įsibrovė į L. P. butą, jų veiksmus nukentėjusiajai kvalifikuojant pagal BK 22 str. 1 d. BK 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p. ir BK 165 str. 1 d..

37Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokius požymius turi atitikti ir pasikėsinimas tai padaryti.

38Kaip jau buvo minėta aukščiau, smurto veiksmai L. P. atžvilgiu atitinka BK 140 str. 1 d. numatytą veiką. Nei vienas iš kaltinamųjų L. P. atžvilgiu neatliko veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad jie siekė ją nužudyti. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji atlikę nukentėjusios atžvilgiu aukščiau išvardintus veiksmus (teismo įvertinus kaip atitinkančius BK 140 str. 1 d.), jokių kitų veiksmų daugiau neatliko, nors bute dar buvo pakankamai ilgą laiko tarpą – iki kol atvyko policija. Tarpusavyje kalbėjosi, bendravo telefonu su liudytoja E. V. ir tai tik patvirtina, kad jų tyčia nebuvo nukreipta į nukentėjusios gyvybės atėmimą, juolab, kad jei jie tokio tikslo būtų siekę – kliūčių jį įgyvendinti nebuvo, t.y. nebuvo priežasčių, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nenustačius, jog kaltinamieji pasikėsino nužudyti L. P., teismas šią veiką kvalifikuojančių aplinkybių neanalizuoja, kadangi jų analizė būtų reikšminga, tik jei būtų buvę nustatyta priešingai. Vadovaujantis išdėstytu kaltinamieji E. M. ir A. Š. pagal BK 22 str. 1 d. BK 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p. išteisintini, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)..

39Kaip jau buvo minėta, kaltinamieji buvo kaltinami ir pagal BK 165 str. 1 d., t.y. „išlaužę buto duris ir jėga įsibrovę į L. P. butą“, tačiau kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo – durų išlaužimas neužfiksuotas, o ir negalėjo būti užfiksuotas, kadangi kaip seka iš pačios nukentėjusios parodymų teisme – ji duris atrakino. Be to, kaip matyti iš nukentėjusios L. P. ir A. Š. parodymų, dėl to, kad A. Š. ateis pas ją nakvoti buvo kalbėta jiems abiems dar švenčiant draugo gimtadienį. A. Š. ir nukentėjusios santykiai tuo metu buvo artimi – nukentėjusioji laukėsi kaltinamojo vaiko. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis pas nukentėjusiąją atėjo tikslu pasikalbėti, išsiaiškinti, t.y. jo tikslas nebuvo pažeisti būsto neliečiamumą. Pažymėtina, kad iš kaltinamojo E. M. parodymų matyti, kad jis į butą įėjo iš paskos A. Š. ir jokių neteisėtų veiksmų, kad į šį butą patekti neatliko. Be to, kaip matyti iš kaltinamųjų ir nukentėjusios parodymų, smurto veiksmai buvo atlikti jau įėjus į buto vidų, todėl tai, kad nukentėjusioji dėl to siekė, jog kaltinamieji iš buto išeitų, nėra pagrindu jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 165 str. 1 d.. Išdėstytų motyvų pagrindu kaltinamieji E. M. ir A. Š. pagal BK 165 str. 1 d. išteisintini, nenustačius jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

40Dėl bausmių skyrimo

41BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno jų atliktų veiksmų apimtį (BK 54 str. 2 d.).

42Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų (BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.) pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

43Kaltinamasis E. M. nusikalstamas veikas (BK 284 str. 1 d. 140 str. 1 d.) padarė būdamas neblaivus (pripažino pats kaltinamasis, patvirtino liudytojai) ir ši aplinkybė (įvertinant kaltinamojo parodymus) neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

44Kaltinamasis E. M. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b. l. 70, t. 1, b. l. 97, t. 2), jo parodymai logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 98-99, 100-101, T. 2, Liteko duomenys). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 65-68, t. 1, b. l. 104-107, t. 2). Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant recidyvistu, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam, kaip recidyvistui, yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas švelnesnėmis bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas, todėl jam skirtinos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pagrindų taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad E. M. po šios nusikalstamos veikos padarymo

452014-01-09 buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. 140 str. 2 d., 2014 m. gegužės 15 d. pagal BK 245 str. ir tai jį charakterizuoja labiau neigiamai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos šios bausmės: pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, pagal BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) - 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintinos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 1 metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. kovo 26 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo (b. l. 75-76,77 t. 2) (BK 11 str. 1, 3 d., 15 str., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str., 61 str.).

46Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino (dėl BK 140 str. 1 d.) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

47Kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė (įvertinant kaltinamojo parodymus) neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

48Kaltinamasis A. Š. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b. l. 144, t. 2), jo parodymai logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 145-158, T.2). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 163-169, t. 2). Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta esant recidyvistu, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam, kaip recidyvistui, yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas švelnesnėmis bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad kaip matyti iš teistumų istorijos, tai jau ne pirmas teistumas susijęs su smurto pavartojimu. Pagrindų taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į kaltinamojo didesnę veiksmų apimtį L. P. atžvilgiu, į tai, kad jam neabejotinai buvo žinoma, kad pastaroji laukiasi jo kūdikio, tačiau tai nesulaikė jo nuo smurto panaudojimo, jam skirtina griežtesnė bausmė už sankcijos vidurkį, artima maksimumui – 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. kovo 26 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo (b. l. 113-114, 115 t. 2) (BK 11 str. 1, 3 d., 15 str., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str., 61 str.).

49Nagrinėjant bylą pagrindų pakeisti kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones į griežtesnę nenustatyta, todėl E. M. 2013-03-26 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (b. l. 86, T.2), 2013-03-26 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90, t. 2), A. Š. 2013-03-26 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (b. l. 123, t. 2) ir 2013-03-26 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126, t. 2) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus pakeistinos į suėmimą ir vykdytina paskirta bausmė (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

50Dėl civilinių ieškinių

51( - ) yra pareiškusi 2387,95 Lt civilinį ieškinį E. M., kurį sudaro tiesiogiai nusikalstama veika padaryta žala bei dėl žalos pašalinimo patirti nuostoliai (b. l. 7-8, t. 3). Žalos ir nuostolių dydį patvirtina pateikti įrodymai (b. l. 9, 10, 11, 69, 70, 113, t. 3). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo E. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 2387,95 Lt turtinė žala. Iš byloje pateikto kvito matyti, kad už kaltinamąjį E. M., atlygindama jo padarytą žalą G. M. yra sumokėjusi 782,51 Lt žalos (b. l. 33, t.4), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui likusią neatlygintos žalos sumą – 1605,44 Lt (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.)

52Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems buvo pareiškusi 483,13 Lt civilinį ieškinį, dėl žalos, patirtos gydant L. P. (b.l.44-45, T.2). Žalos dydį patvirtina pateikta pažyma (b. l. 46, t.2). Iš byloje pateikto civilinio ieškovo atstovo prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, matyti, kad ieškovui yra atlyginta 478,13 Lt žalos dalis, likusi neatlyginta žalos dalis – 5 litai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-09 mokėjimu 250 Lt žalos dalį atlygino A. Š. (b. l. 51, t. 3) ir 2014-05-19 – 228,13 Lt G. M. už E. M. (b. l. 34, t. 4). Kadangi žala padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, iš jų solidariai priteistina likusi neatlyginta žalos dalis - 5 litai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.)

53Nukentėjusioji L. P. buvo pareiškusi 23390 Lt civilinį ieškinį, iš jų 3390 Lt turtinei, o 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 47-48, t. 3). Bylos nagrinėjimo metu nekentėjusioji pripažino, kad nusikalstama veika 2013-03-25 jai buvo padaryta tik 130 Lt žala dėl drabužių sugadinimo, o kiti civiliniame ieškinyje nurodyti daiktai (kompiuteris ir kt.) nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu. Kaltinamieji su ieškinio dalimi dėl 130 Litų neturtinės žalos atlyginimo sutiko. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytu žalos įvertinimu, kadangi patį žalos faktą patvirtina ir kita bylos medžiaga (nukentėjusioji pateikė vaikiškus rūbus, kurie sutepti galimai krauju), nurodoma patirtos žalos suma neprieštarauja protingumo kriterijui, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies – priteisiant iš kaltinamųjų solidariai tik šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą - 130 litų (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.)

54Byloje neabejotinai įrodyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusioji L. P. patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarytų sužalojimų dydį, nusikalstamos veikos pobūdį ir trukmę, nukentėjusiosios ir kaltinamųjų turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas iš dalies – nukentėjusios patirta neturtinė žala vertinama 10000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. Š. yra perdavęs nukentėjusiajai 2000 Lt (b. l. 25, t. 4), kuriuos jis nurodė perdavęs kaip žalos atlyginimą. Nors nukentėjusioji nurodė, kad šie pinigai yra vaiko išlaikymui, tačiau ši aplinkybė bylos medžiaga nepatvirtinta – kaip matyti iš bylos medžiagos išlaikymą A. Š. teikia periodinėmis išmokomis, tuo tarpu įsiskolinimas už vaiko išlaikymą iš jo priteistas nebuvo (b. l. 27, 28, 31, 76, 77, 78, 79, T.4), todėl 2000 Lt perduoti nukentėjusiajai L. P. įskaitomi kaip dalinis neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, galimybės atriboti, kuriuo iš nusikalstamos veikos epizodų buvo padaryta didesnė ar mažesnė neturtinė žala nėra, likusi neatlyginta 8000 Lt neturtinė žala priteisiama solidariai iš abiejų kaltinamųjų atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str.).

55Nagrinėjant bylą buvo kviečiami liudytojai, specialistas, kuriems iš teismo lėšų buvo išmokėta: pagal 2014-06-19 nutartį – 52,55 Lt liudytojui J. Š. (b. l. 62, t.4), pagal 2014-09-23 nutartį – 40 Lt specialistui St. J. (b. l.100, t.4). Be to, nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 2854,29 Lt (2014-09-10 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3058, b. l. 71, t. 4). BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, todėl lygiomis dalimis (po 1473, 42 Lt) priteistinos iš kaltinamųjų valstybei (BPK 105 str. 3 d.).

56Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

  • vokas su stiklo šukėmis, perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK pagal 2013-03-13 kvitą B, serija BBB Nr. 031566 (b.l. 9, T.1), peilis, paimtas 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros metu, mėlynos spalvos vaikiškas džemperis, pateiktas nukentėjusios L. P., laikomi Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, pagal 2013-04-08 kvitą B, serija BBB Nr. 031722, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
  • vaizdo įrašas CD laikmenoje (b.l. 14, t.1), vaizdo įrašas su L. U. apklausos vaizdo įrašu (t.2) paliktini saugoti kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

Nutarė

58E. M., a.k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

59E. M., a.k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti 8 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

60Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., E. M., a.k. ( - ) paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. kovo 26 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo diena.

61E. M., a.k. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., BK 165 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p.,– išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių .

62E. M., a.k. ( - ), tyrėjos 2013-03-26 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus, o nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir vykdyti paskirtą bausmę.

63A. Š., a.k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. kovo 26 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo diena.

64A. Š., a.k. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p.– išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

65A. Š., a.k. ( - ), tyrėjos 2013-03-26 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus, o nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir vykdyti paskirtą bausmę.

66Nukentėjusiosios L. P. ir civilinių ieškovų ( - ) bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinius tenkinti iš dalies:

67- Priteisti iš E. M. (a.k. ( - )) 1605,44 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis litus, 44 centus) žalos atlyginimo civiliniam ieškovui ( - ) (į.k. 190272175, buveinė ( - ), LT-62114 Alytus);

68- Priteisti solidariai iš E. M. (a.k. ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - )) 5 Lt (penkis litus) žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į.k. 188783796, buveinė ( - ), 01101, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000);

69Priteisti solidariai iš E. M. (a.k. ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - )) 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) turtinės ir 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. P. (gim. ( - ), gyv. ( - ), LT-62169 Alytus).

70Priteisti iš E. M. (a.k. ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - )) po 1473,42 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris litus, 42 centus) proceso ir atstovavimo išlaidų valstybei.

71Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

  • voką su stiklo šukėmis, paimtą 2013-01-20 įvykio vietos apžiūros metu, perduotą saugoti Alytaus apskrities VPK pagal 2013-03-13 kvitą B, serija BBB Nr. 031566, peilį, paimtą 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros metu, mėlynos spalvos vaikišką džemperį, pateiktą nukentėjusios L. P., laikomus Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, pagal 2013-04-08 kvitą B, serija BBB Nr. 031722, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
  • vaizdo įrašą, iš VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės CD laikmenoje, L. U. apklausos vaizdo įrašą CD laikmenoje, palikti saugoti kartu su byla.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. M., gim. ( - ), a.k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 3. kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p., 165 str. 1 d.,... 4. A. Š., a.k. ( - ), gim. ( - ) Alytuje, lietuvis, LR pilietis, gyv. ( - ),... 5. 1) 2008-03-15 Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas... 6. 2) 2010-03-29 Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2... 7. 3) 2010-06-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. ir... 8. kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 1, 2, 4, 6, 9 p., 165 str. 1 d.... 9. E. M. 2013-01-20, apie 2 val., ( - ), esančiame ( - ), t.y. viešoje vietoje,... 10. Be to, E. M. ir A. Š. 2013-03-25 apie 00.30 val. būdami apsvaigę nuo... 11. Dėl kaltinimo E. M. pagal BK 284 str. 1 d. ... 12. Kaltinamasis E. M. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad nuvažiavo su... 13. Kaltinamasis A. Š. dėl kaltinimo A. M. pagal BK 284 str. 1 d. parodė, kad į... 14. Nukentėjusioji L. P. dėl ligoninės lango išmušimo parodė, kad A. Š.... 15. Liudytojas J. Š. parodė, kad buvo apie pirmą valandą nakties. Prašė... 16. 2013-01-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta... 17. 2013-01-23 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad ( - ) apskrities S. K.... 18. Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. M. kaltinime nurodytus... 19. Dėl veiksmų L. P. atžvilgiu... 20. E. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pagal BK 22 str. 1 d. ir... 21. Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta... 22. Nukentėjusioji L. P. parodė, kad M. - pažįstamas, Š. - antro vaiko tėtis,... 23. L. T. B. parodė, kad įvykis seniai buvo. Dirbo, buvo iškvietimas, kad D.... 24. Liudytoja E. V. parodė, kad pirmą nakties paskambino ir pirmi žodžiai:... 25. Mažametis liudytojas L. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė,... 26. 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo... 27. 2013-03-26 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint peilį paimtą... 28. 2013-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. P.... 29. 2013-03-28 specialisto išvada, nustatyta, kad L. P. padaryta kraujosruvos... 30. Specialistas S. J. parodė, kad diagnozė dalinis placentos atsidalinimas buvo... 31. Visuma išdėstytų įrodymų, tame tarpe ir anksčiau paminėti kaltinamųjų... 32. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji veiksmus, kurie aukščiau kvalifikuoti... 33. E. M. be nurodytų nusikalstamų veikų buvo kaltinamas ir pagal BK 145 str. 1... 34. Teismų praktikoje grasinimas nužudyti išreiškiamas įvairiomis formomis... 35. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad E. M. būdamas L. P. buto... 36. Be to, E. M. ir A. Š. dėl aukščiau jau aptartų veiksmų L. P. atžvilgiu,... 37. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai... 38. Kaip jau buvo minėta aukščiau, smurto veiksmai L. P. atžvilgiu atitinka BK... 39. Kaip jau buvo minėta, kaltinamieji buvo kaltinami ir pagal BK 165 str. 1 d.,... 40. Dėl bausmių skyrimo... 41. BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 42. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų pripažintų... 43. Kaltinamasis E. M. nusikalstamas veikas (BK 284 str. 1 d. 140 str. 1 d.)... 44. Kaltinamasis E. M. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b. l.... 45. 2014-01-09 buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. 140 str. 2 d., 2014 m.... 46. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad... 47. Kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši... 48. Kaltinamasis A. Š. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b.... 49. Nagrinėjant bylą pagrindų pakeisti kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias... 50. Dėl civilinių ieškinių ... 51. ( - ) yra pareiškusi 2387,95 Lt civilinį ieškinį E. M., kurį sudaro... 52. Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems buvo pareiškusi 483,13 Lt... 53. Nukentėjusioji L. P. buvo pareiškusi 23390 Lt civilinį ieškinį, iš jų... 54. Byloje neabejotinai įrodyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos... 55. Nagrinėjant bylą buvo kviečiami liudytojai, specialistas, kuriems iš teismo... 56. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,... 58. E. M., a.k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 59. E. M., a.k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 60. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., E. M., a.k. ( - ) paskirtas bausmes... 61. E. M., a.k. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., BK 165 str. 1... 62. E. M., a.k. ( - ), tyrėjos 2013-03-26 nutarimais paskirtas kardomąsias... 63. A. Š., a.k. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 64. A. Š., a.k. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., BK 22 str. 1 d.... 65. A. Š., a.k. ( - ), tyrėjos 2013-03-26 nutarimais paskirtas kardomąsias... 66. Nukentėjusiosios L. P. ir civilinių ieškovų ( - ) bei Vilniaus teritorinės... 67. - Priteisti iš E. M. (a.k. ( - )) 1605,44 Lt (vieną tūkstantį šešis... 68. - Priteisti solidariai iš E. M. (a.k. ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - )) 5 Lt... 69. Priteisti solidariai iš E. M. (a.k. ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - )) 130 Lt... 70. Priteisti iš E. M. (a.k. ( - )) ir A. Š. (a.k. ( - )) po 1473,42 Lt (vieną... 71. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 72. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą...