Byla 2S-892-232/2015
Dėl išieškojimo nenukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) 397-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. B. ir 397-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl išieškojimo nenukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė.

3pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš jai priklausančio vienintelio buto, esančio T. g., Vilniuje, būtino gyventi pareiškėjai A. P.. Nurodė, kad yra pensininkė, pajamos nedaug viršija socialiai remtino asmens pajamas, pareiškėjai dėl turtinės padėties teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba, be to, neturi kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį realizavusi galėtų atsiskaityti su kreditoriumi. Pareiškėjos teigimu, jai nors ir nėra nustatytas neįgalumas, pareiškėja serga sunkia liga, kurios kodas F 20.1 (Hebefreninė šizofrenija), dėl ko pareiškėjos galimybės adekvačiai suvokti aplinką bei pasekmes apribotos. Pasak pareiškėjos, nors su ja kartu gyvena ir sūnus L. B., uždirbantis 500 Lt per mėnesį, tačiau pareiškėjai nepakanka lėšų pragyvenimui bei pilnai susimokėti komunalinius mokesčius. Pareiškėja stengiasi mokėti pagal galimybes, sūnus nuolat ieško apmokamo darbo.

4Suinteresuotas asmuo 397-oji daugiabučio namo savininkų bendrija su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos skola pagal vykdomuosius raštus sudaro 14958,66 Lt bei procesinės palūkanos, pareiškėjas ir toliau nevykdo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, jos skola didėja, o antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininkės turimą vienintelį turtą – trijų kambarių butą, esantį T. g., Vilniuje. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog ji pati ar jos šeimos nariai yra neįgalūs, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. Suinteresuoto asmens teigimu, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjos skola suinteresuotam asmeniui susidarė dėl sunkios materialinės padėties, kadangi dėl savo materialinės padėties yra atsakinga pati skolininkė bei jos sūnus, kadangi pareiškėja nedirbo savo noru, o kartu su skolininke gyvenantis jos sūnus nesiima adekvačių veiksmų išsimokėti skolas. Be to, pareiškėjai priklausantis 63,91 kv. m. ploto trijų kambarių butas yra didelis, jis skolininkei yra per didelis ir per brangus išlaikyti, todėl pareiškėjai pardavus minėtą butą pakaktų lėšų ir skoloms padengti, ir mažesniam būstui įsigyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos A. P. pareiškimą tenkino. Nustatė, kad išieškojimas išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-24844-811/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9058-937/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-23817-596/2013, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-30 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-16745-779/2011, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-26 vykdomąjį raštą Nr. 2-11107-640/2011, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-23 vykdomąjį raštą Nr. 2-13847-129/2010 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-05 vykdomąjį raštą Nr. 2-12252-727/2009 išieškotojui 397-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai negali būti nukreipiamas į pareiškėjai A. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Vilniuje. Teismas nustatė, jog pareiškėja negali įvykdyti prievolių kreditoriams dėl sunkios savo materialinės padėties. Be to pareiškėja yra ligota, jai nustatyta diagnozė F. 20.01 (33 33-34 b. l.), dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia buvo kreiptasi į teismą, tačiau pareiškimas buvo atmestas, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizė negalėjo atsakyti į klausimą, ar pareiškėja gali pasirūpinti savo socialiniu gyvenimu bei negalėjo spręsti pareiškėjos neveiksnumo klausimo iki kol neatliktas gydymas. Pareiškėja buvo gydoma dėl diagnozuotos F.20.01 ligos nuo 2012-01-19 iki 2012-02-15 VŠĮ VMPSC (34 b. l.), ir nors daugiau išrašų apie pareiškėjos sveikatos būklę byloje nėra, teismas sprendė, jog tikėtina, kad pareiškėja nevisada adekvačiai gali pilnai suvokti aplinką bei pasekmes. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą pareiškėjos sūnus L. B., tačiau pareiškėjos sūnus nuo 2014-10-01 nedirba, o jo darbo užmokestis iki 2014-10-01 buvo labai nedidelis. Pareiškėjos gaunama senatvės pensija labai nedidelė, ji sudaro 389,27 Lt, iš kurių išmokama 194,64 Lt, o kita dalis – 194,63 Lt išskaitoma. Nors pareiškėja ir nėra pripažinta socialiai remtinu asmeniu, tačiau jos gaunamos pajamos tik nedidele suma (beveik 40 Lt) viršija Vyriausybės nustatytą 350 Lt remiamų pajamų dydį vienam gyventojui. Pareiškėja nuosavybės teise turi tik nekilnojamąjį turtą, adresu Vilniuje, kuriame gyvena, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Kadangi realiai vykdomieji dokumentai galėtų būti įvykdyti tik nukreipiant išieškojimą į pareiškėjos vienintelį butą, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą apribojimą išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

8Suinteresuotas asmuo 397-osios daugiabučių namų savininkų bendrija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos A. P. pareiškimo, kuriuo ji prašo nustatyti, kad vykdomoje byloje Nr.0040/14/01824 nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, esančio T g., Vilniaus m., būtino skolininkei A. P. gyventi. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, jos pajamos tik nežymiai viršija Vyriausybės nustatytą 350 Lt remiamų pajamų dydį vienam gyventojui, pareiškėja yra ligotas asmuo nėra pakankamas pagrindas taikyti CPK 663 str. 4 d. Nors byloje ir yra duomenų, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, tačiau ji nepateikė įrodymų, kad jai yra nustatytas neįgalumas. Be to byloje pareiškėjos pateikti įrodymai tik patvirtina, kad ji gauna senatvės pensiją, o senatvės pensiją gaunantis asmuo juridine prasme nėra socialiai remtinas asmuo. Nepilnamečių vaikų pareiškėja neturi. Taigi nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti CPK 663 str. 4 d., skolininkė nėra nei invalidė, nei socialiai remtina, nei turi nepilnamečių vaikų. Bendrijos nuomone dėl savo materialinės padėties yra atsakinga pati skolininkė, taip pat ir jos sūnus. Pareiškėja nedirba nuo 1994 metų. Jokių duomenų, kad skolininkė buvo ar yra nedarbinga ar riboto darbingumo, ar kitokių nedarbą pateisinančių įrodymų nepateikta. Dėl ilgo nedarbo šiuo metu ir jos gaunama pensija nėra didelė. Kartu su pareiškėja gyvena jos 23 metų sūnus, kuris teuždirba 500 Lt per mėnesį, o teismas nustatė, kad tik 139,38 Lt. Šiuo metu šis jaunas vyras apskritai nedirba. Duomenų, kad skolininkės sūnus yra nedarbingas ar turi ribotą darbingumą byloje nėra. Taigi jaunas, sveikas, darbingas vyras turi visas galimybes eiti dirbti ir užsidirbti kur kas daugiau nei 139,38 Lt per mėnesį. Skolininkės materialinė padėtis negali būti vertinama kaip sunki dar ir dėlto, kad jai priklauso didelis trijų kambarių butas. Pardavus tokio dydžio butą, pinigų užtektų ir skoloms padengti ir mažesniam butui nusipirkti. Toks būstas žmogui su skolininkės gaunamomis pajamomis ir esamomis skolomis yra per didelis ir per brangus išlaikyti. Pažymėjo ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ne tik pareiškėjai leidžia savo likusį gyvenimą gyventi nemokamai savo bute be jokių rūpesčių ir nemokėti jau dabar susidariusių skolų, nesant tam jokio pagrindo, bet ir užkerta kelią namo renovacijai.

9Pareiškėja A. P. atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti išieškojimo vykdymą iš paskutinio gyvenamo būsto siekdama išvengti skolų mokėjimo. Pažymėjo, jog priimta nutartis nepanaikina pareiškėjos prievolės, o tik riboja jos vykdymo būdus tikslu subalansuoti ginčo šalių ginamų interesų pusiausvyrą. Nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja serga psichine liga, kurios požymiai pasireiškia aplinkos bei atliekamų veiksmų neadekvačiu suvokimu priskiria pareiškėją įstatymo socialiai ginamų asmenų grupei. Šia liga pareiškėja serga virš 20 metų. Ir nors pareiškėjai neveiksnumas oficialiai nenustatytas, tokio pobūdžio negalia pripažintina, kaip objektyviai ribojanti pareiškėjos galimybę generuoti savo išlaikymui reikiamas pajamas. Viešoji teisė ir socialinės saugos normos gina tokių asmenų teises. Šiuo metu kartu su pareiškėja gyvenantis sūnus L. B. dėl savo fizinių galimybių anksčiau uždirbo 500 Lt, šiuo metu dirba ir uždirba jau apie 1 050 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjos ir jos sūnaus pastangomis įsiskolinimas nuolatos kiekvieną mėnesį mažinamas. Nuo 14 958,66 Lt per keturis mėnesius sumažintas iki 14 412,98 Lt.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

11Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. B. priimtų vykdomųjų dokumentų pagrindu atlieka priverstinio vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo išieškotojo 397-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau - DNSB) naudai iš pareiškėjos (skolininkės) A. P.. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas skolininkei priklausantis butas, esantis Vilniuje. Pagal vykdomosios bylos duomenis už suteiktas komunalines paslaugas įsiskolinimas sudaro apie 15 000 Lt.

14Pirmosios instancijos teismo skundžiama 2014-10-23 nutartimi pareiškėjos prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą negalimumo, tenkintas. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.

15Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

16CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.

17Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti CPK 663 str. 4 d. t.y skolininkė nėra nei invalidė, nei socialiai remtina, nei turi nepilnamečių vaikų, o skola susidarė ne dėl pareiškėjos sunkios materialinės padėties.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais dėl CPK 663 str. 4 d. taikymo. Iš bylos medžiagos bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja yra silpnos sveikatos, jai nustatyta diagnozė F.20.01. Civilinėje byloje Nr.2-2880-129/2011 kreiptasi į teismą dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, pareiškimas buvo atmestas tuo pagrindu, jog teismo psichiatrijos ekspertizė negalėjo atsakyti į klausimą, ar pareiškėja gali pasirūpinti savo socialiniu gyvenimu bei negalėjo spręsti pareiškėjos neveiksnumo klausimo iki kol neatliktas gydymas. Iš VšĮ „Antakalnio poliklinika“ išrašų iš medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėja dėl diagnozuotos F.20.01 ligos nuo 2012-01-19 iki 2012-02-15 buvo gydoma VšĮ VMPSC. Nors pareiškėjos neveiksnumas ir nėra nustatytas, tačiau atsižvelgiant į ligos pobūdį (nustatytos psichinės ligos), sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjos galimybės pilnai suvokti aplinką ir pasekmes, tvarkyti savo finansinius reikalus yra gana ribotos. Tokių asmenų teisės ir teisėti interesai turi būti ginami.

19Pareiškėjos gaunamos vienintelės pajamos yra senatvės pensija, kuri labai nedidelė, sudaro 389,27 Lt, iš kurių išmokama 194,64 Lt, o kita dalis – 194,63 Lt išskaitoma. Todėl teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog, nors pareiškėja nėra pripažinta socialiai remtinu asmeniu, tačiau pareiškėjos gaunamos pajamos tik nedidele suma t.y. 40 Lt viršija Vyriausybės nustatytą 350 Lt remiamų pajamų dydį vienam gyventojui. Taigi matyti, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. Sunkią materialinę padėtį patvirtina ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-06-20 sprendimas, kuriuo pareiškėjai suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pareiškėja nuosavybės teise turi tik nekilnojamąjį turtą - butą, esantį, Vilnius m., kito turto į kurį galėtų būit nukreiptas išieškojimas nėra. Pareiškėjai priklausančiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs pareiškėjos sūnus L. B., kuris gyvena kartu su pareiškėja. Byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjos sūnus nuo 2014-10-29 pradėjo dirbti UAB Maxima LT, jam mokamas LR Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis. Todėl sūnus iš esmės gali padėti pareiškėjai sumokėti įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja ir jos sūnus stengiasi mažinti įsiskolinimą. Įsiskolinimas per keturis mėnesius sumažintas iki 14 412,9 Lt. Be to pažymėtina, jog skundžiama nutartimi nėra panaikinta pareiškėjos prievolė sumokėti įsiskolinimą, ji tik riboja jos vykdymo būdas. Todėl šių aplinkybių kontekste teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančios aplinkybės atitinka CPK 663 str. 4 d. nustatytas sąlygas, o viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimo į paskutinį būstą ribojimą, suteikdamas prioritetą socialiniam aspektui.

20Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. I. Ginčo esmė.... 3. pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad nebūtų... 4. Suinteresuotas asmuo 397-oji daugiabučio namo savininkų bendrija su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.... 8. Suinteresuotas asmuo 397-osios daugiabučių namų savininkų bendrija... 9. Pareiškėja A. P. atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. B. priimtų vykdomųjų dokumentų... 14. Pirmosios instancijos teismo skundžiama 2014-10-23 nutartimi pareiškėjos... 15. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos... 16. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva... 17. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais... 19. Pareiškėjos gaunamos vienintelės pajamos yra senatvės pensija, kuri labai... 20. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 21. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 22. Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti...