Byla e2A-1038-803/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sportmeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų apskaitos centras“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ginatmeda“ ieškinį atsakovams G. K., N. K., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sportmeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų apskaitos centras“.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl buvusių įmonės vadovų veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) kaip jų civilinės atsakomybės pagal paskolos teisinius santykius bei įmonei padarytos materialinės žalos atlyginimo.
  2. Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ginatmeda“, pateikęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės N. K. 32332,80 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo G. K. 1254,12 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovas paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4257781/2016 UAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1558-157/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis palikta nepakeista.
  4. Ieškovas nurodė, kad bankroto administratorė E. G. apie įmonės sandorius sužinojo nuo BUAB „Ginatmeda“ dokumentų jai iš buvusios administratorės J. G. perdavimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 23 d. Patikrinus BUAB „Ginatmeda“ sandorius per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo paaiškėjo, kad įmonei yra padaryta žala. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo išrašyta buhalterinė pažyma Nr. 09/12 koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams, kurioje nurodoma, kad „atlikus inventorizaciją paaiškėjo prekių perteklius. Prekės nurašytos. Tikslinama 2009 – 12 mėn. PVM deklaracija“, nurašoma prekių suma – 54 613,88 Lt (15817,27 Eur). 2010 m. balandžio 30 d. išrašyta buhalterinė pažyma Nr. 10/01, kurioje nurodyta, jog „atlikus inventorizaciją paaiškėjo prekių perteklius. Prekės nurašytos. PVM deklaracija koreguojama“, nurašoma prekių suma – 4 330,30 Lt (1254,12 Eur). Perduotoje BUAB „Ginatmeda“ buhalterijoje nerasta jokių duomenų apie atliktą inventorizaciją, nespręstas klausimas dėl rasto prekių pertekliaus įtraukimo į buhalteriją. Tokiu būdu buvo nurašytas didelės vertės turtas, nesant jokių duomenų apie jo netinkamumą naudoti ar realizuoti. Buvę įmonės vadovai, nurašydami įmonės medžiagas, veikė netinkamai bei tokie jų veiksmai neatitiko įmonės bei jos kreditorių interesų, todėl be pagrindo nurašytų prekių vertė turi būti grąžinta įmonei, iš viso 1 7071,39 Eur.
  5. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog 2009 metais buvo nepagrįstai didinamas įsiskolinimas UAB „Sportmeda“, kadangi remiantis 2007 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartimis priskaičiuotos 70 162,26 Lt palūkanos už 2008 – 2009 metus neatitiko įprastų verslo sąlygų tarp nepriklausomų asmenų. Šiais veiksmais atitinkamai 70 162,26 Lt sumai buvo padidinti UAB „Ginatmeda“ nuostoliai bei sumažinta galimybė kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Pagal 2007m. gegužės 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartis palūkanų procentas ir apskaitytos sąnaudos neatitinka įprastų verslo sąlygų, kadangi, remiantis Lietuvos banko oficialiai skelbiama statistika, 2007 metų gegužės mėnesio vidutinė metinė palūkanų norma buvo 6,5 procentų dydžio arba 0,017 procento dydžio per dieną. 2007 m. gegužės 15 d. paskolos sutartyje numatytos 0,04 procento dydžio palūkanos per dieną, taigi buvo skaičiuotos vidutiniškai dvigubai didesnės palūkanos, todėl pusė apmokėtos palūkanų sumos, t. y. 10 160,20 Eur (35 081,13 Lt), privalo būti grąžinta įmonei.
  6. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas nurodė, kad UAB „Ginatmeda“ įkurta 2002 metais, nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. įmonės akcininke buvo N. K., kuri nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. vasario 8 d. dirbo įmonės direktore. G. K. nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2010 m. vasario 8 d. dirbo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktoriumi, nuo 2010 m. vasario 8 d. iki nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo datos buvo įmonės vadovu (UAB „Ginatmeda“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pagal įmonės direktoriaus G. K. ieškinį). Už nepagrįstą turto nurašymą, nepagrįstai didelių palūkanų mokėjimus susijusiai įmonei pagal paskolos sutartis, automobilio Honda Jazz pardavimą neįtraukiant PVM, automobilio Toyota Hillux Double Cab nuostolingą pardavimą 2009 metais atsakinga tuometinė direktorė N. K., o už 2010 m. balandžio 30 d. taisymą – išrašytą buhalterinę pažymą – atsakingas tuometinis direktorius G. K..
  7. Atsakovai G. K., N. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sportmeda“ su ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne dėl sandorių, kurie buvo sudaryti 2007 – 2010 metais, pripažinimo negaliojančiais, bet dėl žalos, tariamai padarytos atsakovų veiksmais, atlyginimo. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad bankroto administratorė E. G. apie sandorius sužinojo nuo BUAB „Ginatmeda“ dokumentų jai iš buvusios administratorės J. G. perdavimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 23 d., nėra teisiškai reikšminga, nes prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, atsakovai prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
  8. Atsakovai taip pat nurodo, jog UAB „Ginatmeda“ buhalterinę apskaitą pagal buhalterinių paslaugų sutartį, kuri perduota (kartu su kitais dokumentais) bankroto administratorei, tvarkė UAB „Finansų apskaitos centras“. Šios įmonės specialistai pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus vykdė prekių inventorizaciją, saugojo inventorizavimo duomenis, tinkamai įformindavo prekių trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą inter alia parengė buhalterines pažymas koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams, kurias pasirašė UAB „Finansų apskaitos centras“ darbuotoja. Visi BUAB „Ginatmeda“ veiklos dokumentai teismo paskirtai bankroto administratorei J. G. buvo perduoti 2010 metų spalio – lapkričio mėn., ši administratorė per visą administravimo laikotarpį nėra pareiškusi apie kokių nors dokumentų trūkumą ar neperdavimą. Taigi, jei buvusi bankroto administratorė J. G. neperdavė visų BUAB „Ginatmeda“ buhalterinės apskaitos dokumentų naujai paskirtai bankroto administratorei E. G., tai atsakovai neatsako, nes nėra atsakovų kaltės.
  9. Dėl sudarytų paskolos sutarčių palūkanų normos atsakovai paaiškino, kad skolinti pinigai buvo panaudoti įmonės plėtrai: Panevėžyje prekybos centre „Babilonas“ buvo įrengta nauja parduotuvė (suremontuotos patalpos, supirkta visa parduotuvės įranga, parduotuvėje įdarbintos trys pardavėjos). Šias aplinkybes patvirtinančios sutartys ir buhalteriniai dokumentai yra perduoti bankroto administratorei. Ši investicija nepasiteisino, nes reikėjo mokėti labai didelius nuompinigius, o prekių apyvarta drastiškai smuko dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės. Iš esmės, ši nepavykusi investicija ir privedė įmonę prie bankroto. Vadinasi, sudarytos paskolos sutartys, siekiant įmonės plėtros, atitinka įprastinę verslo praktiką, o atsakovų veiksmai atitiko protingo asmens, veikiančio įmonės interesais tomis aplinkybėmis, elgesį. Vėliau susiklosčiusios faktinės aplinkybės, dėl kurių įmonė tapo nemoki, savaime neįrodo nei aptariamų paskolos sutarčių nuostolingumo, nei atsakovų veiksmų neteisėtumo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
  2. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovų veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dalyje, kuria teismo prašoma iš atsakovės N. K. priteisti 15 817,27 Eur žalos atlyginimą, o iš atsakovo G. K. – 1 254,12 Eur žalos atlyginimą, atmetė. Pažymėjo, kad byloje nenustatytas UAB „Finansų apskaitos centras“ suinteresuotumas UAB „Ginatmeda“ buhalterinę apskaitą tvarkyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tame tarpe, be inventorizacijos akto surašyti ir pasirašyti 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. balandžio 30 d. buhalterines pažymas, 2009 m. gruodžio 31 d. medžiagų nurašymo aktus Nr. 590, 591, 592, 2010 m. balandžio 30 d. medžiagų nurašymo aktą Nr. 600, turto balansus. UAB „Finansų apskaitos centras“ atstovės nurodytos aplinkybės apie ieškovo skambutį dėl trūkstamų dokumentų, pažymint, kad bankroto administratorės J. G. perduotų dokumentų lapai išsegti, lapų numeracijoje yra spragų, nepaneigia ieškovės teiginys, kad bankroto administratorės J. G. perduoti UAB „Ginatmeda“ dokumentai buvo tvarkingai surišti, nors ir neatitiko lapų skaičius, kadangi, jeigu dokumentai ir buvo surišti, lapų skaičiaus neatitikimą, numeracijos spragas labiau tikėtinai lėmė jų išsegimas, išėmimas ir vėlesnis surišimas, negu neteisingo lapų skaičiaus nurodymas 2015 m. gegužės 14 d. dokumentų perdavimo bankroto administratorei E. G. akte ir (ar) netinkama bankroto administratorei J. G. perduotų dokumentų lapų numeracija.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę turi aplinkybė, jog 2007 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartyse numatyta metinė palūkanų norma sudarė 10,95 procentų dydį, o tuo metu vyravusi vidutinė metinė palūkanų normą sudarė 6,5 procentų dydį. Prejudicinę reikšmę taip pat turi aplinkybė, kad paskolos sutarčių pagrindu UAB „Ginatmeda“ sumokėjo UAB „Sportmeda“ iš viso 70 162,26 Lt (20 320,40 Eur) palūkanų. Todėl atsakovės N. K. neteisėtais veiksmais UAB „Ginatmeda“ padaryta žala sudaro 8 258,21 Eur. Priežastinį ryšį pagrindžia tai, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala atsirado atsakovės N. K. vadovavimo UAB „Ginatmeda“ laikotarpiu.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė N. K. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė žinodama, kad UAB „Ginatmeda“ dėl to patirs 5 308,07 Eur žalą. Priežastinį ryšį pagrindžia tai, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala atsirado atsakovės N. K. vadovavimo UAB „Ginatmeda“ laikotarpiu. UAB „Ginatmeda“ automobilį Toyota Hillux pardavė A. G. beveik dvigubai mažesne kaina, automobilis parduotas iš esmės su įmone susijusiam asmeniui. Sprendė, kad įvykdymo, kurį pagal pirkimo–pardavimo sutartį turėjo atlikti UAB „Ginatmeda“, vertė (15 444,77 Eur) viršijo A. G. pateiktą įvykdymą (10 136,70 Eur su PVM), todėl atsakovė N. K. ir A. G. buvo nesąžiningi. Pažymėjo, kad tai pagrindžia atsakovės N. K. veiksmų neteisėtumą dėl fiduciarinių pareigų UAB „Ginatmeda“ pažeidimo. Tokiais veiksmais padarytą žalą sudaro nustatytos automobilio vertės ir jo pardavimo kainos skirtumas – 5 308,07 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

914. Atsakovė N. K. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui BUAB „Ginatmeda“ iš atsakovės N. K. priteista 13 566,28 Eur žala, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:

1014.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė fakto, kad objektyvios priežastys užkirto kelią bankroto administratorei (ją kontroliuojantiems kreditoriams) laiku kreiptis į teismą. Nustatytas priešingas faktas – ieškinio senaties terminas (net treji metai) buvo praleistas dėl bankroto administratorės ir kreditorių susirinkimo neveikimo. Neveikimas, kaip subjektyvi, nuo bankroto administratorės ir kreditorių valios priklausanti priežastis, negali būti interpretuojamas svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui. Nesant duomenų, kad objektyvios aplinkybės neleido administratorei pateikti ieškinius ir nesant duomenų, kad objektyvios aplinkybės neleido kreditoriams sukontroliuoti administratorės, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Todėl neigiamos ieškinio senaties termino praleidimo pasekmės turi tekti šiems atsakingiems asmenims (kreditoriams ir administratorei), bet ne atsakovei N. K., kuri neatsako nei už administratorės, nei už kreditorių neveikimą;

1114.2. pirmosios instancijos teismas žalą (8 258,21 Eur) paskaičiavo neatsižvelgdamas į tai, kad palūkanos pagal 2007 m. gegužės 15 d. sutartį buvo pradėtos skaičiuoti tik nuo 2008 m. sausio 1 dienos, tuo tarpu palūkanos nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nebuvo skaičiuojamos. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta vidutinė metinė palūkanų norma 6,5 procentai (Lietuvos banko tinklapyje nurodoma 7,19 procento metinė palūkanų norma) gali būti taikoma tik 2007 m. gegužės 15 d. sutarčiai. 2008 rugpjūčio mėn. Lietuvos banko nurodoma vidutinė metinė palūkanų norma yra lygi 9,04 proc., todėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. sutarčiai turėtų būti taikoma 9,04 procentų metinė palūkanų norma arba 0,025 procento dydžio palūkanos per dieną;

1214.3. nėra ginčo dėl to, kad automobilio likutinė (buhalterinė) vertė didesnė už pardavimo kainą. Nustatytas prejudicinis faktas, jog automobilio Toyota Hilux buhalterinė vertė buvo didesnė už pardavimo kainą nereiškia prejudicijos, kad įmonei padaryta žala, nes byloje dėl UAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas žalos dydžio nenustatinėjo. Žala turėjo būti ieškovo įrodyta ir teismo nustatyta būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teismas, padaręs šiuo aspektu nepagrįstą išvadą dėl prejudicijos, žalos dydžio net nenustatinėjo, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Pažymėjo, kad didėjant įmonės nuostoliams, sprendimai parduoti daiktus, nebūtinus įmonės veiklai vystyti, atitinka verslo logikos reikalavimus ir nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius, kad atsakovų sprendimai padarė žalą UAB „Ginatmeda“, bei nesant nustatytų prejudicinio fakto dėl žalos dydžio, ieškinys turėjo būti atmestinas. Teigė, kad argumentas, jog automobilis Toyota Hilux parduotas su įmone susijusiam asmeniui A. G., kuris yra pirkęs BUAB „Ginatmeda“ produkciją, ar su juo teko susitikti per įmonės pristatymus konferencijose yra nepakankamas išvadai dėl asmenų sąsajumo, įrodinėjant šalių nesąžiningumą;

1314.4. žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Ieškovo BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorė neįrodė atsakovės N. K. veikomis padarytos žalos fakto ir dydžio, neįrodė atsakovės veikos neteisėtumo, todėl ieškinio reikalavimas atsakovės N. K. atžvilgiu turėjo būti atmestas;

1415. Ieškovas BUAB „Ginatmeda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:

1515.1. pirmosios instancijos teismo sprendime buvo vertintos esminės aplinkybės, kad bankroto administratorė J. G. nereiškė ieškinio dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių, nors ieškinio pagrindas tikėtinai pagrindžia ieškovo reikalavimus, ir tai, kad ieškinys pareikštas ginant galimai pažeistas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises, todėl prioritetą teikė ne civilinių teisinių santykių stabilumui, spręsdamas, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Nors apeliaciniame skunde yra akcentuojama buvusios administratorės J. G. atsakomybė, tačiau nei atsakovė N. K., kaip įmonės akcininkė, nei G. K., kaip įmonės buvęs vadovas, patys savo įmonės BUAB „Ginatmeda“ bankroto procesu visiškai nesidomėjo, nors tokią galimybę neabejotinai turėjo. Atsakovės N. K. teiginys dėl to, kad dėl užsitęsusios bankroto procedūros ir per vėlai pareikšto ieškinio atsakingi yra kreditoriai ir administratorė nėra nei pagrįstas, nei teisingas;

1615.2. pažymėtina, kad apeliaciniame skunde siekiama paneigti ir jau pačios atsakovės patvirtintą aktą, kad automobilis parduotas per pigiai, nurodant, kad kiekvieną mėnesį reikėjo mokėti įmokas bankui, įmonėje pinigų nebuvo. Atsakovės minimos neigiamos aplinkybės neatsirado iškart, sunki padėtis įmonėje tęsėsi jau ilgą laiką, įmonė jau nuo 2007 metų dirbo nuostolingai, o 2009 metų viduryje individuali G. K. įmonė buvo reorganizuota į UAB „Sportmeda“, ir verslas pradėtas perkelti į šią įmonę, pačiai UAB „Ginatmedai“ nutraukus abi nuomos sutartis bei atleidus beveik visus darbuotojus. Kadangi yra nustatytas prejudicinis faktas – tyčinis bankrotas, įrodytas atsakovės sąmoningas siekis sukelti įmonei nemokumą, visos minėtos aplinkybės yra laikytinos įrodytomis, ir todėl atsakovės teiginiai apie greitai reikiamą priimti sprendimą dėl Toyota Hillux pardavimo bei tai, kad didėjant įmonės nuostoliams, sprendimai parduoti daiktus, nebūtinus įmonės veiklai vystyti, atitinka verslo logikos reikalavimus, nėra pagrįsti;

1715.3. byloje vertinti prejudiciniai faktai jau nustatytais teismo sprendimais, analizuota pati situacija kompleksiškai (įrodymų visuma) tinkamai pritaikius teisės normas ir išsamiai pasisakius (suskaičiavus) dėl priteistos dydžio sumos. Teismas sprendime nurodė, kad paskolos sutartyse numatyta metinė palūkanų norma (10,95 procentų dydžio) gerokai viršijo vidutinę tuo metu vyravusią metinę palūkanų normą (6,5 procentų dydžio). Vienos šeimos narių (sutuoktinių) valdomos įmonės turėjo realią galimybę įvertinti UAB ,,Ginatmeda“ galimybes grąžinti skolą, galimą riziką bei sutarti dėl palūkanų normos, atitinkančios tuo metu vyravusią vidutinę metinę palūkanų normą (6,5 procentų dydžio). Paskolų ėmimas su nepagrįstai didelėmis palūkanomis iš susijusios įmonės pripažintas ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymu. Paskolos santykiai siejo glaudžiai susijusiąs įmones, akcininkas finansuodamas verslą, kurį netrukus perkėlė į kitą savo įmonę (UAB „Sportmeda“) siekė gauti dvigubos naudos: palūkanas ir atliktų investicijų grąžą dar ir nuostolingai parduodamas prekes UAB „Sportmeda“;

1815.4. 70 162,26 Lt suma susidarė pagal išrašytas sąskaitas, pateiktas byloje, tačiau tai nereiškia, kad palūkanų norma buvo taikoma kitokia nei paskolos sutartyse nurodyta. Todėl teigti, kad žala mažesnė, nėra pagrindo. 70 162,26 Lt palūkanų pagal 2007 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį apskaičiavimas nebuvo pateiktas. Negrąžintas paskolos likutis įmonei UAB „Sportmeda“ turėjo būti mažinamas su kiekvienu UAB „Sportmeda“ prekių pirkimu skolon iš UAB „Ginatmeda“, kas tiesiogiai turėjo mažinti palūkanų skaičiavimo bazę su kiekvienu prekių pirkimu – pardavimu. Tačiau UAB „Sportmeda“ pirkėjo skolos ir negrąžintos paskolos užskaita atlikta tik 2009 m. rugsėjo 30 d. sumai 47 176,56 Lt ir 2009 m. gruodžio 31 d. sumai 252 823,44 Lt.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, ar pagrįstai iš atsakovės N. K. buvo priteista 13566,28 Eur žalos atlyginimas ieškovo BUAB „Ginatmeda“, naudai. Dėl kitų ieškinio reikalavimų, kuriais iš dalies atmestas ieškovės ieškinys atsakovei N. K. ir atsakovui G. K., ginčo nekyla. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo dalyką (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. K. buvo UAB „Ginatmeda“ direktore nuo 2002-09-11 iki 2010-02-08. Tuo laikotarpiu UAB „Ginatmeda“ ir UAB „Sportmeda“ (buvusi IĮ „Farmakoekonomikos centras“) 2007-05-15 sudarė sutartį dėl 388500 Lt (112517,38 Eur) paskolos, o 2008-08-13 sudarė sutartį dėl 30000 Lt (8688,60 Eur) paskolos, sutartyje numatytos 0,03 procentų dydžio palūkanos per dieną. Nurodytų paskolos sutarčių pagrindu UAB „Ginatmeda“ sumokėjo UAB „Sportmeda“ iš viso 70162,26 Lt (20320,40 Eur) palūkanų. BUAB „Ginatmeda“ įrodinėja, kad paskolos sutartyse numatyta metinė palūkanų norma (10,95 procentų dydžio) gerokai viršijo vidutinę tuo metu vyravusią metinę palūkanų normą (6,5 procentų dydžio (Lietuvos banko duomenimis)), todėl tokie sandoriai pažeidė įmonės turtinius interesus. Atsakovė N. K. nuo ieškinio ginasi dviem aplinkybių grupėmis: 1) dėl praleistos ieškinio senaties ir 2) palūkanų norma nebuvo išskirtinė.

21Dėl ieškinio senaties

  1. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).
  2. Teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius turi bankroto administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
  3. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4257-781/2016, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1558-157/2016, UAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Bankroto administratore paskirta E. G. 2017 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareikšdama ieškinį atsakovams G. K. ir N. K.. Pažymėtina, kad ieškinys pareikštas po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, t. y. 2016 m. rugsėjo 22 d., dėl UAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  4. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalį, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
  5. Ieškinį pareiškusi bankroto administratorė E. G. paaiškino, kad apie sandorius sužinojo nuo BUAB „Ginatmeda“ dokumentų jai perdavimo iš buvusios bankroto administratorės J. G. dienos, kuri buvo paskirta suinteresuotu bylos išnagrinėjimu asmens siūlymu ir kuri tinkamai neatliko savo pareigų.
  6. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri, kaip įrodinėjama, kilo dėl įmonės direktorės netinkamų pareigų vykdymo, todėl taikoma CK1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti, jog trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad aplinkybė dėl buvusios administratorės neveikimo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1681-345/2015 nutarta atstatydinti bankroto administratorę J. G. iš BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratoriaus pareigų, nauju UAB „Ginatmeda“ bankroto administratoriumi skirti E. G. (el. b. t. I, l. 17)) sudarytų pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Tačiau nagrinėjamoje būtina įvertinti, jog pagal ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalį įgyvendinta pareiga peržiūrėti sandorių teisėtumą ir šio rezultato išdavoje gauti rezultatai, sudaro pagrindą nuo šio memento skaičiuoti termino ieškiniui pareikšti pradžią.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, iškėlus įmonei tyčinio bankroto bylą, bylose dėl valdymo organų civilinės atsakomybės ieškinio senatis negali būti skaičiuojama anksčiau nei nuo teismo nutarties bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento. Pagal Kolegijos išaiškinimą, ieškovė galėjo suprasti, kad atsakovas pažeidė jos teises, sukeldamas jos skolininkės tyčinį bankrotą, tik išsprendus klausimą dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 56 punktas).
  8. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1558-157/2016 paliktus nepakeistą nutartį UAB „Ginatmeda“ bankrotą pripažinti tyčiniu, bankroto administratorei E. G. 2017 m. sausio 26 d. kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės N. K. argumentu, kad ir iki tyčinio bankroto bylos iškėlimo buvo galimybės kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog buvusi administratorė buvo paskirta tuo metu, kai iki 2015-01-01 bankroto administratorių įmonei buvo galima pasirinkti savo nuožiūra, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šia galimybe atsakovas G. K. ir pasinaudojo, sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su UAB „Factum Vilnius“ pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo suruošimui bei pasirinkęs bankroto administratorę J. G.. Tai galėjo būti viena iš buvusios administratorės neveiklumo priežasčių, kuri ribojo kreditorių teisę į jų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes. Be kita ko, įstatyme numatytų pareigų neatlikimas būtų objektyvi termino praleidimo aplinkybė, turėjusi poveikį įmonės kreditorių teisių ginčiai, nors ir paveikta subjektyvios J. G. valios. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas įpareigoja ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1681-345/2015 nutarta atstatydinti bankroto administratorę J. G. iš BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratoriaus pareigų būtent dėl netinkamo pareigų vykdymo.

22Dėl įrodinėjamos žalos pagal paskolos sutartis

  1. Byloje nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog BUAB ,,Ginatmeda“ ir IĮ ,,Farmakoekonomikos centras“ 2007 m. gegužės 15 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią pastaroji UAB ,,Ginatmeda“ paskolino 388 500 Lt, šalys sutarė dėl 0,03 proc. dienos palūkanų. Šios šalys 2008 m. rugpjūčio 13 d. sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią įmonei buvo paskolinta 30 000 Lt, sutarta dėl 0,03 proc. dienos palūkanų.
  2. Apeliantė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tuo metu vyravusi vidutinė metinė palūkanų normą sudarė 6,5 procentų dydį, nes Lietuvos banko oficialiai skelbiamoje statistikoje (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8279&lang=lt) 2007 metų gegužės mėnesio vidutinė metinė palūkanų norma buvo 7,19% dydžio arba 0,020 % dydžio per dieną (naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms paskolos nuo 1 m., paskola buvo suteikta 2 metams). Taip pat apeliantė remiasi argumentu, jog UAB „Ginatmeda“ gavo paskolą, nepateikdama jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų, todėl suprantama, kad turėjo mokėti šiek tiek didesnes už vidutines palūkanas kreditoriui, kuriam teko didesnė rizika.
  3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, jog tuo metu vyravusi vidutinė metinė palūkanų normą sudarė 6,5 procentų dydį (arba 0,018 procentų dydį per dieną (6,5 % ÷ 365 d.)), todėl nurodė, kad permokėtų palūkanų dalis sudaro 40,64 procentų dydį (6,5 % × 100 ÷ 10,95 % = 59,36 %; 100 % - 59,36 % = 40,64 %).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1558-157/2016 nurodyta, jog teismo išvada, kad įmonės sudarytos 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartys, kuriose numatyta 10,95 proc. dydžio metinės palūkanos ir kurių pagrindu sumokėta 70 162,26 Lt palūkanų, jai buvo ekonomiškai nenaudingos (nutarties 31 punktas). Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybės negali būti ginčo objektu (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantės argumentas, kad 2007 metų gegužės mėnesio vidutinė metinė palūkanų norma buvo įprasta 7,19% dydžio arba 0,020 % dydžio per dieną, kai UAB „Ginatmeda“ gavo paskolą, nepateikdama jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų.
  5. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog tuo atveju, jei įmonė būtų gavusi paskolą iš banko, ji būtų turėjusi mokėti palūkanas nuo 2017-05-15, t. y. palūkanų skaičiavimo laikotarpis būtų ilgesnis 200 dienų. Tuo tarpu palūkanos nuo 2007-05-15 iki 2007-12-31 nebuvo skaičiuojamos, ir pagal 2007-05-15 sutartį pradėtos skaičiuoti tik nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Anot apeliantės, UAB „Ginatmeda“ bankui (pagal vidutinę palūkanų normą) būtų sumokėjusi 72 084,61 Lt palūkanų, o sumokėjo 70 162,26 Lt palūkanų, tuo būdu buvo sutaupyta 1 922,35 Lt (556,75 Eur), o ne padaryta žala įmonei.
  6. Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra. Juos pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis).
  7. 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutarties 1 punkte numatyta, jog paskolos dalykas turi būti perduotas iki 2008 m. rugsėjo 1 d., inter alia, nuo šios dienos įsipareigota mokėti 0,03 proc. palūkanas per dieną (el. b. t. I, b.l. 60). 2007 m. gegužės 15 d. paskolos sutarties 1 punkte numatyta, jog iki 2008-01-01 turi būti perduota 388 500 Lt suma, o nuo šios dienos paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 0,03 proc. palūkanas per dieną (el. b. t. I, b.l.59). Byloje nustatyta, jog pagal 2007-05-15 ir 2008-08-13 paskolos sutartis UAB „Ginatmeda“ sumokėjo UAB „Sportmeda“ iš viso 70162,26 Lt (20320,40 Eur) palūkanų.
  8. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė bankui tariamai mokėtiną sumą skaičiuoja nuo 2007-05-15 pagal 2007 m. gegužės 15 d. paskolos sutartį, nors pagal šią sutartį pinigai turėjo būti perduoti iki 2008-01-01. Vadinasi, būtent nuo šios dienos ir turėjo apeliantė paskaičiuoti sumą, kuri, anot jos, būtų buvusi sumokėta bankui, jei būtų iš šios finansų institucijos paima paskola. Finansinėms institucijoms nėra mokamos palūkanos už naudojimąsi piniginėmis lėšomis kol jos nepasiekia kredito gavėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos palūkanų sumos (CPK 12, 178 straipsniai).
  9. Lygiai taip pat apeliantė skaičiuoja palūkanas nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutarties, nurodydama, jog tariamai įmonė būtų turėjusi bankui sumokėti 3854,36 Eur palūkanų nuo 2008-08-13, nors paskolos dalykas turėjo būti perduotas iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai, kad įmonė būtų daugiau sumokėjusi palūkanų finansų institucijai, nei sumokėjo IĮ ,,Farmakoekonomikos centras“ (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pateiktas palūkanų skaičiavimas yra subjektyvus. Kaip nurodė bankroto administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą, negrąžintas paskolos likutis įmonei UAB „Sportmeda“ turėjo būti mažinamas su kiekvienu UAB „Sportmeda“ prekių pirkimu skolon iš UAB „Ginatmeda“, kas tiesiogiai turėjo mažinti palūkanų skaičiavimo bazę su kiekvienu prekių pirkimu – pardavimu. Tačiau UAB „Sportmeda“ pirkėjo skolos ir negrąžintos paskolos užskaita atlikta tik 2009-09-30 sumai 47 176,56 Lt ir 2009-12-31 sumai 252 823,44 Lt. Vadinasi, šios aplinkybės paneigia apeliantės įrodinėjamą žalos dydį, nes mokėtina palūkanų suma, atsiskaičius prekėmis, turėjo būti sumažinta.
  10. Apeliantė nurodė, kad, spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas neįvertino byloje nustatytų ir šalių ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų visumos. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, buvo įvertintos teismų nustatytos aplinkybės tyčinio įmonės bankroto byloje, t. y. tai, jog UAB „Sportmeda“ (prieš reorganizaciją – „IĮ Farmakoekonomikos centras“) gavo ir palūkanas, ir atliktų investicijų grąžą bei jai, kaip susijusiai įmonei, buvo nuostolingai parduodamos prekės. Be kita ko, prejudiciniuose sprendimuose nurodyta, kad „vienos šeimos narių (sutuoktinių) valdomos įmonės turėjo realią galimybę įvertinti UAB ,,Ginatmeda“ galimybes grąžinti skolą, galimą riziką, atsižvelgiant į tai sutarti dėl palūkanų normos atitinkančios tuo metu vyravusią vidutinę metinę palūkanų normą“.

23Dėl automobilių pardavimo

  1. Byloje nustatyta, kad UAB „Ginatmeda“ automobilį Toyota Hillux pardavė A. G. už 28 925,62 Lt (8 377,44 Eur) (be PVM), kai jo likutinė vertė buvo 53 327,69 Lt (15 444,77 Eur). Nustatytos automobilio vertės ir jo pardavimo kainos skirtumas – 5 308,07 Eur (15444,77 Eur - 10136,70 Eur). UAB „Ginatmeda“ automobilį Toyota Hillux pardavė A. G. beveik dvigubai mažesne kaina; automobilis parduotas su įmone susijusiam asmeniui.
  2. Apeliantė nurodė, kad byloje dėl UAB „Ginatmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas žalos dydžio nenustatinėjo. Žala turėjo būti ieškovo įrodyta ir teismo nustatyta būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog įmonei iškėlus tyčinio bankroto bylą žala dėl vadovo veikos savaime nėra preziumuojama. Tačiau pati apeliantė nurodė, kad atsakovai visu bylinėjimosi metu neginčijo buhalterinės vertės ir laikėsi pozicijos, jog reali turto vertė atsispindi 2009 m. lapkričio 16 d. automobilio pardavimo sutartyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks argumentas nėra pakankamas, kai nėra į bylą pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog sutarties kaina atitinka rinkos kainą. Pareiga atsikirsti į reikalavimą atsakovams buvo išaiškinta dar Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1558-157/2016, kur nurodyta, jog apeliantai nepateikė įrodymų, kad automobiliai parduoti rinkos kainomis, kad jų pardavimas buvo išviešintas ir neatsirado asmenų, kurie sutiktų mokėti už juos didesnę kainą (30 punktas).
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buhalterinė automobilio vertė įrodo žalos dydį, atmesdamas VšĮ ,,Emprekis“ duomenis apie automobilio vertę ir nurodydamas, jog tokia išvada pagrįsta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2014).
  5. Vadinasi, tuo atveju, jei apeliantai nesutiko su Toyota Hillux nustatyta buhalterine verte, jie galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę, siekdami paneigti įrodinėjamą automobilio vertę, kuri, be kita ko, laikoma objektyvia jos nustatymo metu, nes buhalterinė vertė parodo, kokia to turto vertė esamu momentu buvo pagal įmonės finansinę apskaitą, kuri vedama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir jį lydinčių dokumentų pagrindu. Taigi ieškovas padarytos žalos faktą ir dydį įrodinėjo Toyota Hillux nustatyta buhalterine verte, atsakovams nepateikus įrodymų dėl kitokios jo vertės, atmetamas kaip nepagrįstas argumentas, jog žalos dydis nustatytas nepagrįstai ir pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto (47 punktas). Vadinasi, tokia neteisėta veika gali būti padaryta asmenų, kurie turi poveikį įmonės valdymui.
  2. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.
  3. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma.
  4. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra būdingas tam tikras dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). <...> kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009), tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).
  5. Nagrinėjamoje byloje atsakovei taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, nes ginčas kilo dėl žalos iš paskolos teisinių santykių ir automobilio pardavimo (CK 6.249 straipsnis). Apeliantė įrodinėja, kad ji nesiekė tyčia padaryti žalą įmonei, jos veiksmai nepasižymėjo išskirtine rizika. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis argumentas, apeliantei nepateikus konkrečių įrodymų, yra deklaratyvus. Pirma, jei apeliantė norėjo įrodyti savo veikos teisėtumą, ji turėjo pateikti dokumentus, jog Toyota Hillux pardavimas buvo išviešintas ir neatsirado asmenų, kurie sutiktų mokėti už jį didesnę kainą. Aplinkybės, jog šis automobilis yra krovininis, todėl tai mažino automobilio pardavimo kainą, bei tai, kad automobilis buvo daužtas, ir jo reali kaina – 8 377,44 Eur, nėra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo parduotas asmeniui, su kuriuo apeliantė buvo pažįstama dėl verslo santykių, o tai, kad jis buvo siūlytas viešai įsigyti (pvz., skelbimas automobilių pardavimo portaluose, kreipimasis į asmenis, užsiimančius dėvėtų automobilių pardavimu ir pan.), duomenų nėra. Kaip minėta, ekspertizės skirti apeliantė neprašė. Antra, 2007 m. gegužės 15 d. paskolos sutartis ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartis, kurios sudarytos tarp BUAB ,,Ginatmeda“ ir IĮ ,,Farmakoekonomikos centras“, nustatant 0,03 proc. dienos palūkanas, kurių dydis nebuvo tuo metu įprastas skolinantis, reiškia, jog sutartys pasižymėjo išskirtine rizika.
  6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

24Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25apeliantės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Byloje kilo ginčas dėl buvusių įmonės vadovų veiksmų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. 14. Atsakovė N. K. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d.... 10. 14.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 11. 14.2. pirmosios instancijos teismas žalą (8 258,21 Eur) paskaičiavo... 12. 14.3. nėra ginčo dėl to, kad automobilio likutinė (buhalterinė) vertė... 13. 14.4. žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos... 14. 15. Ieškovas BUAB „Ginatmeda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 15. 15.1. pirmosios instancijos teismo sprendime buvo vertintos esminės... 16. 15.2. pažymėtina, kad apeliaciniame skunde siekiama paneigti ir jau pačios... 17. 15.3. byloje vertinti prejudiciniai faktai jau nustatytais teismo sprendimais,... 18. 15.4. 70 162,26 Lt suma susidarė pagal išrašytas sąskaitas, pateiktas... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Dėl ieškinio senaties
      1. Ieškinio senatis – tai... 22. Dėl įrodinėjamos žalos pagal paskolos sutartis
          23. Dėl automobilių pardavimo
          1. Byloje nustatyta,... 24. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, Vadovaudamasi Lietuvos... 25. apeliantės N. K. apeliacinį skundą atmesti.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti... 27. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....