Byla eB2-4257-781/2016

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Ginatmeda“, kuriam atstovauja bankroto administratorė E. G., pareiškimą pripažinti UAB „Ginatmeda“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys G. K., N. K. ir UAB „Sportmeda“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

2Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo pripažinti UAB „Ginatmeda“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. BUAB „Ginatmeda“ iškelta bankroto byla, tačiau įmonė jau nuo 2007 m. dirbo nuostolingai. 2005 m. įmonė uždirbo 107 694 Lt, 2006 m. – 95 265 Lt grynojo pelno, tuo tarpu nuostolis 2007 m. jau siekė 37 775 Lt, 2008 m. nuostolis išaugo iki 39 263 Lt, o 2009 m. nuostolis siekė 198 853 Lt. Anot pareiškėjo, nurodyti nuostoliai susidarė dėl augančios pardavimo kainos, finansinių ir investicinių sąnaudų, kurias sudarė palūkanų mokėjimas už trečiųjų asmenų suteiktas paskolas. Pagal 2009 m. birželio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą, įmonė nuo 2008 m. turėjo pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių skolas, nuo 2009 m. nemokėjo VSD įmokų. Pareiškėjo teigimu, įmonės nemokumą patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. balansas, pagal kurį BUAB „Ginatmeda“ pradelsti įsipareigojimai aiškiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. 2007 m. gegužės 15 d. tarp UAB „Ginatmeda“ ir UAB „Sportmeda“ (buvusi IĮ „Farmakoekonomikos centras“), kurios savininkas buvo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktorius G. K., buvo sudaryta sutartis dėl 388 500 Lt, o 2008 m. rugpjūčio 13 d. tarp tų pačių šalių sudaryta sutartis dėl 30 000 Lt paskolos. Pareiškėjas nurodo, kad paskolų ekonominis naudingumas nepagrįstas, nes numatytos 0,03 proc. palūkanos, paskolų paskirtis – apyvartinių lėšų didinimas, nors 2006-2007 m. įmonė turėjo nepaskirstyto pelno; duomenų apie tai, kad paskolos grąžintos, nėra. Pareiškėjas pažymi, kad 2009 m. įmonė mažino turimą turtą – N. K. buvo perleistas automobilis Honda Jazz, kurio vertė buvo didesnė nei ta, už kurią perleista, be to, buvo sumokėta didžioji dalis lizingo įmokų; vėliau tas pats automobilis panaudos sutartimi perduotas įmonei. Anot pareiškėjo, nors įmonė nuo 2009 m. buvo nemoki, tačiau N. K. ir G. K. sau išsimokėdavo po 2500 Lt atlyginimą; N. K. 2010 m. vasario mėn. buvo priskaičiuota 17 466,48 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjo teigimu, ilgalaikis įmonės turtas buvo kryptingai perleidžiamas IĮ „Farmakoekonomikos centras“, kuri 2009 m. birželio 25 d., savininko G. K. sprendimu, reorganizuota į UAB „Sportmeda“. Pareiškėjas aiškina, kad IĮ „Farmakoekonomikos centras“ savininko sprendimas reorganizuoti nurodytą įmonę sutapo su UAB „Ginatmeda“ staigaus nuosmukio pradžia. Pažymi, kad 2009 m. UAB „Ginatmeda“ debitorinis įsiskolinimas sudarė 530 234,94 Lt, iš kurio debitorinis įsiskolinimas UAB „Sportmeda“ sudarė 377 010,94 Lt; duomenų apie tai, kas sudarė likusį 153 224 Lt dydžio debitorinį įsiskolinimą, nėra. Nuo 2009 m., pareiškėjo teigimu, ilgalaikis UAB „Ginatmeda“ turtas pradėtas perleisti IĮ „Farmakoekonomikos centras“ (UAB „Sportmeda“); UAB „Sportmeda“ direktore paskirta J. B., kuri nuo 2005 m. liepos 21 d. iki 2009 m. liepos 14 d. dirbo UAB „Ginatmeda“ vadybininke, o nuo 2010 m. kovo 17 d. ji tapo vienintele UAB „Sportmeda“ akcininke. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014 m. spalio 21 d. vienintele nurodytos įmonės akcininke ir direktore tapo buvusi UAB „Ginatmeda“ akcininkė ir direktorė N. K.. Pareiškėjo teigimu, 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn. grynaisiais pinigais BUAB „Ginatmeda“ debitoriams buvo sumokėta 320 833,94 Lt, tačiau kasos išlaidų orderių minėtai sumai nerasta. Anot pareiškėjo, iškėlus įmonei bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas G. K. administratorei neperdavė įmonės dokumentų.

3Suinteresuoti asmenys G. K., N. K. ir UAB „Sportmeda“ prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog UAB „Ginatmeda“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, taip pat neįrodė, kad UAB „Ginatmeda“ atsiskaitymus vykdė pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą. Anot suinteresuotų asmenų, įmonės nepaskirstytas pelnas nėra tolygus įmonės turimiems pinigams, o pasiskolintos sumos buvo panaudotos įmonės plėtrai bei įmonės įsiskolinimams padengti. Suinteresuotų asmenų teigimu, nurodyta investicija (kuriai buvo pasiskolintos lėšos) nepasiteisino, nes reikėjo mokėti didelius nuompinigius, o prekių apyvarta smuko dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Suinteresuoti asmenys aiškina, kad įmonės paskolos sutartys atitinka įprastinę verslo praktiką, o tokie veiksmai atitiko protingo asmens, veikiančio įmonės interesais tomis aplinkybėmis, elgesį. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas nuostolius įrodinėja netinkamais įrodymais, lygindamas daikto buhalterinę vertę su rinkos verte, remdamasis prielaidomis. Suinteresuotų asmenų teigimu, UAB „Ginatmeda“ gautas lėšas už parduotus daiktus panaudojo įmonės interesais, likvidavo įmonės įsiskolinimus. Pažymi, kad teisės aktai numato pareigą įmonės darbuotojams mokėti atlyginimus, todėl įstatyme numatytų darbdavio pareigų vykdymas negali būti interpretuojamas kaip padaryta žala BUAB „Ginatmeda“. Suinteresuoti asmenys aiškina, kad 2008-2009 m., ekonominės krizės laikotarpiu, sumažėjo UAB „Ginatmeda“ klientų mokumas, piniginės įplaukos ėmė vėluoti, ir tai nulėmė pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą; UAB „Ginatmeda“ ėmėsi priemonių skoloms išieškoti, samdė skolų išieškojimo bendrovę, tačiau skolos nebuvo išieškotos dėl klientų nemokumo. Nurodo, kad 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais G. K. perdavė visą įmonės veiklos dokumentaciją teismo paskirtai bankroto administratorei, kuri nėra pareiškusi apie dokumentų trūkumą.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad UAB „Ginatmeda“ laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2010 m. gegužės mėn. įmokas mokėjo dalinai pats mokėjimo nurodymu arba buvo nurašomas iš įmonės sąskaitų, teikiant debeto mokėjimo nurodymus. Aiškina, kad įmonės įsiskolinimas fondo biudžetui susidaręs už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2010 m. gegužės mėn. suinteresuotas asmuo priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms, kuriuose skolininkas turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas; nuo 2009 m. spalio 22 d. pateikti debeto mokėjimo nurodymai buvo visiškai nevykdomi. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad atliko UAB „Ginatmeda“ patikrinimą, kuriuo metu nustatė, jog įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – VSDĮ) nustatytą įmokų mokėjimo tvarką, nes nors įmonė turėjo lėšų susimokėti įsiskolinimą fondo biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su atskaitingais asmenimis, taip pažeisdama VSDĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad fondo valdybos Vilniaus skyrius taip pat taikė sankcijas ir įmonės vadovei N. K., kuri buvo bausta administracine tvarka už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1886 straipsnio 1 dalyje. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nuolat ragino bendrovę susimokėti įsiskolinimą; tuo pagrindu bendrovė 2009 m. gruodžio 7 d. pateikė įsipareigojimą įsiskolinimą mokėti dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl buvo priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir perduoti vykdyti antstolei.

5Pareiškimas tenkintinas, UAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

6Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, tačiau 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Be to, ši norma yra procesinė, todėl ji taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

7Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

8ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

9Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Be to, versle dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

10Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

11Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

12Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Ginatmeda“ direktore nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. vasario 8 d. buvo N. K.; G. K. nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2010 m. vasario 8 d. buvo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktorius, o nuo 2010 m. vasario 8 d. – bendrovės direktorius; bendrovės akcininke nuo 2002 m. rugsėjo 11 d iki 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo N. K..

13Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Ginatmeda“ direktorius G. K. 2010 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „Ginatmeda“ iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7456-178/2010 (dabar Nr. B2-1855-345/2016), UAB „Ginatmeda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta J. G.. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Ginatmeda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi bankroto administratorė J. G. atstatydinta iš BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratorės pareigų ir nauja BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratore paskirta E. G..

14Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių duomenų ir UAB „Veiklos auditas“ atlikto UAB „Ginatmeda“ 2009-2010 m. veiklos audito nustatyta, kad UAB „Ginatmeda“ nemokumo būklė iš esmės atsirado 2009 m., kai BUAB „Ginatmeda“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės; didžiausius nuostolius bendrovė patyrė 2009-2010 m.

15Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K., kuris, kaip minėta, nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2010 m. vasario 8 d. buvo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktorius, o nuo 2010 m. vasario 8 d. – bendrovės direktorius, priklausanti IĮ „Farmakoekonomikos centras“ 2009 m. birželio 25 d., pastarojo sprendimu, reorganizuota į UAB „Sportmeda“; nurodytos bendrovės direktore paskirta J. B. (UAB „Ginatmeda“ darbuotoja, kuri dar iki 2009 m. rugsėjo 17 d. dirbo ir UAB „Ginatmeda“); nuo 2010 m. kovo 17 d. J. B. tapo vienintele UAB „Sportmeda“ akcininke; nuo 2014 m. spalio 21 d. vienintele nurodytos bendrovės akcininke ir direktore tapo N. K. (buvusi UAB „Ginatmeda“ akcininkė ir direktorė). Nustatyta, kad abiejų įmonių veiklos sritys iš esmės tos pačios – prekyba maisto papildais, sportinėmis prekėmis. Pažymėtina, kad 2007 m. gegužės 15 d. tarp UAB „Ginatmeda“ ir UAB „Sportmeda“ (buvusi IĮ „Farmakoekonomikos centras“) buvo sudaryta sutartis dėl 388 500 Lt, o 2008 m. rugpjūčio 13 d. tarp tų pačių šalių sudaryta sutartis dar dėl 30 000 Lt paskolos; sutartyse numatytos 0,03 proc. palūkanos per dieną; paskolų paskirtis – apyvartinių lėšų didinimas (pabrėžtina, kad suinteresuoti asmenys G. K. ir N. K. nepateikė jokių įrodymų, kur faktiškai buvo panaudotos nurodytos lėšos, apsiribodami tik deklaratyviais teiginiais apie naujos parduotuvės atidarymą). Nurodytų paskolų sutarčių pagrindu UAB „Ginatmeda“ bendrai sumokėjo UAB „Sportmeda“ 70 162,26 Lt palūkanų.

16Nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos mėn. didžioji dalis UAB „Ginatmeda“ turto (atsargų), kurių savikainos suma sudarė 280 172,59 Lt, perleista UAB „Sportmeda“ už 320 663,15 Lt, dalis prekių buvo parduota nuostolingai ir (ar) su mažesniu antkainiu nei kitiems pirkėjams, kas sukėlė bendrą 13 693,90 Lt nuostolį; be to, dėl šių pardavimų padidėjo mokėtino PVM našta UAB „Ginatmeda“ 60 926 Lt sumai, o UAB „Sportmeda“ įgijo tokio paties dydžio mokestinį pranašumą (grąžintiną PVM sumą); 2010 m. pardavimo pajamos iš UAB „Sportmeda“ sudarė 27 526,70 Lt, tačiau šių prekių savikaina sudarė 45 852,67 Lt, kas sukėlė taip pat 18 325,97 Lt dydžio nuostolį. Pažymėtina, kad nurodytos prekės UAB „Sportmeda“ buvo parduotos skolon, vėliau atlikus skolų sudengimą (pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis). Be to, nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos mėn. nuostolingai parduotas ir kitas UAB „Ginatmeda“ turtas (iš esmės su įmone susijusiems asmenims), t. y. N. K. automobilis Honda Jazz parduotas už 10 000 Lt, nors jo likutinė vertė buvo 10 884,39 Lt; A. G. automobilis Toyota Hilux parduotas už 28 925,62 Lt, t. y. beveik dvigubai mažesnę kainą nei jo likutinė vertė (53 327,69 Lt); teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį Nr. 1060605 dėl automobilio Subaru Legacy neatlygintinai perduotos G. K., nors automobilio likutinė vertė sudarė 7762,07 Lt. Viena vertus, suinteresuoti asmenys (G. K., N. K. ir UAB „Sportmeda“) nurodė, kad nurodytų daiktų likutinė vertė ir reali rinkos vertė skyrėsi, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

17Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytų palūkanų pagal paskolos sutartis su UAB „Sportmeda“ metinė norma (10,95 proc.) gerokai viršijo vidutinę tuo metu vyravusią metinę palūkanų normą (6,5 proc. (Lietuvos banko duomenimis)). Be to, dalis skolos (80 000 Lt) pagal vieną iš paskolos sutarčių buvo grąžinta 2009 m. birželio 25 d., kai UAB „Ginatmeda“ jau turėjo nesumokėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui (VMI ir VSDFV įmokos), taip pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eilės tvarką.

18Remiantis UAB „Veiklos auditas“ išvadomis, 2009 m. be pagrindo į veiklos sąnaudas nurašyta 57 043 Lt vertės prekių, 2010 m. be pagrindo į veiklos sąnaudas nurašyta 7910 Lt prekių. Veiklos audito metu nustatyta, kad UAB „Ginatmeda“ 2009 m. bendra 172 143 Lt dydžio nuostolio dalis padaryta tyčia, 2010 m. – 91 082 Lt.

19Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta UAB „Ginatmeda“ valdymo organų veiksmų (sandorių sudarymo, turto perleidimo, įsipareigojimų vykdymo tik tam tikriems kreditoriams ir pan.) iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1555/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įmonės bankrotą iš esmės lėmė būtent suinteresuotų asmenų (N. K. ir G. K.) neteisėti veiksmai, dėl kurių, be kita ko, buvo reikšmingai sumažintas įmonės turtas (jį perleidžiant su įmone susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims), apsunkintos įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, didžioji dalis turto atsargų, dalis darbuotojų perkelta į kitą susijusią įmonę, ir pan.

20Atsižvelgiant į nustatyta aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (ne pelno siekimas, o nuostolingas turto perleidimas kitai įmonei), ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas (paskolų ėmimas su nepagrįstai didelėmis palūkanomis iš susijusios įmonės), turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis su įmone susijusiems asmenims, pažeista atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarka (nemokėtos skolos į valstybės biudžetą, o grąžinamos paskolos susijusiai įmonei). Be to, teismo vertinimu, egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 bei 2 punktuose nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija, todėl pareiškimas tenkintinas – UAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

21Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

22Viena vertus, pareiškėjas teikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų G. K. ir N. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kita vertus, pareiškėjas nepateikė tokių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jos pareiškėjui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

24Pripažinti UAB „Ginatmeda“, j. a. k. 126000994, bankrotą tyčiniu.

25Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

26Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

27Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso... 2. Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo pripažinti UAB „Ginatmeda“... 3. Suinteresuoti asmenys G. K., N. K. ir UAB „Sportmeda“ prašo pareiškimą... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 5. Pareiškimas tenkintinas, UAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintinas... 6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 7. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2... 8. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant... 9. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad,... 10. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 11. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Ginatmeda“... 13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos... 14. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių... 15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K., kuris, kaip minėta, nuo 2003 m.... 16. Nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos mėn. didžioji dalis UAB „Ginatmeda“... 17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytų palūkanų pagal paskolos... 18. Remiantis UAB „Veiklos auditas“ išvadomis, 2009 m. be pagrindo į veiklos... 19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 20. Atsižvelgiant į nustatyta aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada,... 21. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 22. Viena vertus, pareiškėjas teikė prašymą priteisti iš suinteresuotų... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 24. Pripažinti UAB „Ginatmeda“, j. a. k. 126000994, bankrotą tyčiniu.... 25. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 26. Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti... 27. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti...