Byla 2A-616-160/2012

Dėl nutarimų atsisakyti ginti viešą interesą panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimų atsisakyti ginti viešą interesą panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4M. G. prašė panaikinti 2010-08-06 Generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 17.9-111-1595 atsisakyti panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2010-06-03 nutarimą Nr. P-290 atsisakyti ginti viešąjį interesą; įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą apginti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti, kad būtų panaikintas neteisėtas 2003-10-13 Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 94-16149 bei įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą – atkurti nuosavybės teises M. G., a. k. ( - ) vardu.

5Paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko S. G. žemę. Pareiškėjas 2001-06-13 savo interesais ir vardu pareiškė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio S. G. valdytą žemę. Prašyme atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą savo ranka užrašė „už M. G.“ tam, jog žemėtvarkos skyrių darbuotojams būtų paprasčiau susiorientuoti, kadangi 1991-11-07 prašymą atkurti nuosavybės teises į S. G. valdytą žemę buvo pareiškusi ir pareiškėjo teta V. G., prašyme nurodžiusi visus galimus pretendentus, tame tarpe ir pareiškėjo tėvą M. G. Tačiau Tauragės apskrities viršininko administracija 2003-10-13 sprendimu Nr. 94-16149 per klaidą atkūrė nuosavybės teises ne pareiškėjo M. G. (a. k. duomenys neskelbtini) vardu, o pareiškėjo 1996-11-12 mirusio tėvo taip pat M. G. (a. k. duomenys neskelbtini) vardu. VĮ Registrų centras pareiškėjo vardu (a. k. duomenys neskelbtini) įregistravo nuosavybės teises į 4,76 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Jurbarko r., unikalus Nr. ( - ). Tačiau 2009 metais pareiškėjo tėvo (a. k. duomenys neskelbtini) sutuoktinei P. G. teismas grąžino ginčo žemę.

6Generalinė prokuratūra ir Kauno apygardos prokuratūra pareiškimo netenkino. Nurodė, kad skundžiamuose nutarimuose buvo išanalizuotos visos aplinkybės, pareiškėjo argumentai, atliktas jų teisinis vertinimas, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Net ir nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus atkuriant nuosavybės teises mirusio M. G. vardu, prokuroras neturėtų teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, kadangi ginčas yra privataus pobūdžio.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-07 sprendimu skundą atmetė. Padarė išvadą, kad pareiškėjas savo vardu negalėjo teikti prašymo atkurti nuosavybės teises į jo senelio S. G. žemę, pareiškėjo inicijuotas ginčas yra privataus pobūdžio, dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi ne pareiškėjas, o jo tėvas, todėl Kauno apygardos prokuratūra 2010-03-09 nutarimu pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; patikrinti, ar Generalinės prokuratūros nutarime pateikti motyvai ir argumentai neprieštarauja piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms bei vienodai teismų praktikai ir prokuroro 2010-08-06 d. nutarimą Nr. 17.9-111-1595 dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą panaikinti. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, supainiojo pareiškėją ir jo tėvą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Teismas neteisingai nustatė, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. G. valdytą žemę kreipėsi pareiškėjo tėvas. Nuosavybės teisės pareiškėjo tėvui M. G. buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos.

11Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes bei Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-453-348/2009 surinktus įrodymus. Pareiškėjas nuosavybes teisių atkūrimo procese veikė ne savo vardu, o kaip įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas piktnaudžiauja viešojo intereso gynimo institutu, kadangi į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi praėjus beveik septyneriems metams nuo priimto Tauragės apskrities viršininko administracijos 2003-10-13 sprendimo, ir tik po to, kai mirusiojo M. G. sutuoktinei P. G. buvo grąžinta ginčo žemė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl 2003-10-13 Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr.94-16149 dėl to, kad ginčas yra privataus pobūdžio ir dėl to, kad prokuratūros išvada, dėl ginčytino akto teisėtumas abejonių nekelia.

14Taigi pirmiausia analizuotina tai, ar nuosavybės teisių atkūrimo akto, kuriuo nuosavybė į turėtą iki nacionalizacijos žemės sklypą atkurta fiziniam asmeniui, teisėtumo klausimo sprendimas patenka į viešojo intereso sampratą ar nepatenka ir ar prokurorui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo, jeigu to reikalauja asmuo, turintys asmeninį interesą.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal CPK 49 str. 1 d. prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viešojo intereso gynimas Prokuratūros įstatymo prasme yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiamos prokuroro teisės pareikšti ieškinį teisme (LAT 2011-02-08 nutartis Nr. 3K-3-41/2011). Taigi į teismą kreiptis prokuroras gali civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą visais atvejais, nustačius teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktikoje viešuoju interesu yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga ir vertinga visuomenei (Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (LAT 2011-04-05 nutartis Nr. 3K-3-155/2011).

171990-03-11 paskelbus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, 1991-06-18 įstatymu Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, buvo nustatyta tvarka dėl nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai suvisuomeninto nekilnojamojo turto, kuris šio įstatymo priėmimo dieną buvo valstybinių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkio žinioje, nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo įstatymu buvo išreikšta visuomenės valia sugrąžinti nekilnojamąjį turtą tiems asmenims ar jų turto paveldėtojams, iš kurių šis turtas buvo neteisėtai, kitos valstybės valia, nusavintas ir kurie pageidavo jį susigrąžinti. Turto grąžinimo klausimų teisingas išsprendimas buvo ir yra pavestas valstybinėms institucijoms, nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys. Taigi sprendimų dėl nekilnojamojo turto gražinimo priėmimas ir sprendimų teisėtumo užtikrinimas ir tinkamas valstybės institucijų funkcijų vykdymas, yra viešojo intereso dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartyje Nr.3K-3-194/2006 pažymėta, kad prokuroras, nustatęs valstybinės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Šiuo atveju civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti. Tačiau apginant viešąjį interesą, kartu apginamas ir privatus interesas. Todėl ir prokuratūros, ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal M. G. skundą ginamas tik privatus interesas ir tai yra tik privati pareiškėjo teisė, nepagrįsta. Be to, analizuodamas situaciją, pirmosios instancijos teismas nurodė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiami ne nuosavybės teisių atkūrimo, o kiti klausimai ( 3K-3-279/2009 – dėl sklypo pardavimo, 3K-3-494/2008 – dėl servituto nustatymo) ir aiškinimas tose bylose šioje byloje išvadų nepagrindžia dėl sprendžiamų klausimų rato skirtingumo.

18Tos aplinkybės, kad nuo sprendimo priėmimo yra praėję daug laiko, pareiškėjo piktnaudžiavimu taip pat negalima laikyti, nes nepriklausomai kada buvo priimtas sprendimas, jis turi būti teisėtas ir pareiškėjui praleidus terminą jį ginčyti bendrąja tvarka, yra neteisinga teigti, kad jis neturi teisės prašyti prokuroro apginti viešąjį, o kartu ir jo privatų interesą. Taigi išvada, kad prašymu kreiptis dėl Tauragės apskrities 2003-10-13 sprendimo panaikinimo pareiškėjas išreiškė tik savo privatų interesą, yra nepagrįsta.

19Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prokuroro teisė ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Ši prokuroro teisė nėra absoliuti prokuroro pareiga kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagal teismų praktikoje suformuotas viešojo intereso gynimo taisykles, prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad viešasis interesas yra pažeistas, ir kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad viešasis interesas gali būti apgintas teisme, t. y. kai yra prielaidos prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Taigi galiojantys teisės aktai ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės prokurorui suteikia teisę subjektyviai vertinti tyrimo metu surinktus duomenis ir tik tada spręsti dėl galimybės jų pagrindu kreiptis į teismą su ieškiniu siekiant apginti viešąjį interesą.

20Pagal LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 str. „Prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo tvarka“ 1 d. buvo nustatyta, kad asmenys prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą iki 1991-12-31. 11 str. buvo nustatyta, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, taip pat kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją. Tačiau prašyme atkurti nuosavybės teises į žemę nurodymas kitų piliečių pavardžių, kurie turėtų teisę pretenduoti į grąžintiną žemę, nereiškia, kad kiti piliečiai įstatymo nustatyta tvarka padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į jiems priklausančią žemės dalį ir jie siekia nuosavybės teisės atkūrimo. Byloje nėra įrodymų, kad 1996-11-12 miręs M. G. iki mirties būtų pateikęs prašymą atstatyti jam nuosavybės teises į jam tenkančios po tėvo mirties žemės dalį. Tuo tarpu Tauragės apskrities 2003-10-13 sprendimu Nr. 94-16149 nuosavybės teisės į 4,76 ha žemės buvo atkurtos mirusio M. G. vardu. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad tiek prokuratūra, tiek pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog priimant sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę mirusio asmens vardu, kuris nebuvo padavęs prašymo, tai yra nebuvo įstatymo nustatyta tvarka išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nebuvo pažeistas įstatymas, nėra pagrįsta. Nurodymas, kad dėl žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės mirusio, bet neprašiusio atkurti nuosavybės teisę į žemę, vardu, bylinėjasi mirusiojo turto paveldėtojai ir tose bylose bus išspręstas sprendimo teisėtumo klausimas, nepagrįstas, nes civilinėse bylose buvo nagrinėjami paveldėjimo, taip pat žemės įregistravimo nekilnojamojo turto registre, tačiau ne sprendimo teisėtumo klausimai. Todėl šiuo atveju valstybės ir visuomenės vertybė – teisingas nuosavybės atkūrimas yra svarbesnė nei po abejonių keliančio sprendimo priėmimo susiklosčiusių santykių nuosavybės teisės srityje stabilumas, kadangi šie santykiai susiklostė būtent Tauragės apskrities 2003-10-13 sprendimo pagrindu. Turimi duomenys yra pakankami kreiptis į administracinį teismą dėl Tauragės apskrities 2003-10-13 sprendimo teisėtumo patikrinimo, nes tik administracinis teismas galutinai turi teisę įvertinti situaciją pagal prašymų padavimo metu galiojusius įstatymus ir nuspręsti kas po M. G. mirties galėjo paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises (pagal įstatymą, ar pagal testamentą), kaip tie asmenys realizavo savo teises. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prokuratūra turėjo pakankamus duomenis, kad galėtų kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.

21Esant pagrindui panaikinti, dėl neteisingų išvadų aiškinant įstatymus dėl viešojo intereso gynimo bei faktinių bylos aplinkybių įvertinimo apylinkės teismo sprendimą, taip pat yra pagrindas panaikinti Generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros nutarimus. Tačiau sprendimo priėmimas dėl kreipimosi į teismą yra pačios prokuratūros kompetencija, todėl teismas į rezoliucinę sprendimo dalį įpareigojimo atlikti prokuratūrą tam tikrus veiksmus neįrašo, o grąžina Kauno apygardos prokuratūrai M. G. prašymą svarstyti iš naujo.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą:

24Panaikinti Generalinės prokuratūros 2010-08-06 nutarimą Nr. 17.9-111-1595 ir Kauno apygardos prokuratūros 2010-06-03 nutarimą Nr. P-290 atsisakyti ginti viešąjį interesą ir grąžinti M. G. prašymą Kauno apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo.