Byla e2A-623-619/2018
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams antstoliui V. M., A. K., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2016-12-05 antstolio V. M. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/15/01007 negaliojančiu, taikyti restituciją natūra, grąžinti ieškovei R. R. priklausantį varžytynėse parduotą butą, adresu ( - ).
  2. Nurodė, jog 2016-04-12 Patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. 0240/15/01007 antstolis V. M. paskelbė pirmąsias ieškovei priklausančio turto: buto, unikalus Nr. ( - ), (toliau - butas) ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), su pastatais: unikalus Nr. ( - ) (toliau – žemės sklypas su pastatais) varžytynes. Siekiant nustatyti realią areštuoto turto vertę, vykdomojoje byloje patvarkymu paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti ekspertui T. A. T.. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas nustatė, jog įkeisto buto rinkos vertė – 94 000 Eur, todėl pradinė kaina – 75 200 Eur (80 proc. turto vertės), žemės sklypo su pastatais – 19 200 Eur. Vadovaujantis Ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 vizualinė ir faktinė buto vidaus patalpų apžiūra neįvyko. Ieškovė nesutinka su antstolio paskirto eksperto nustatyta jos turto rinkos verte, teigia, jog faktinė buto rinkos kaina yra ženkliai didesnė. Eksperto taikomas pajamų metodas be vizualios vidinės buto apžiūros taip pat neįmanomas. Ieškovė ne kartą antstoliui teikė prašymus sustabdyti (atšaukti) varžytynes įstatyme numatytais pagrindais, tačiau antstolis V. M. varžytynių nesustabdė ir ignoruodamas teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (stabdyti vykdymo veiksmus iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo) 2016-05-13 varžytynių metu pardavė ieškovės turtą. 2016-05-02 Patvarkymu antstolis nustatė pateikto 2016-04-22 Skundo trūkumus, nurodė, kad išaiškino skolininkei, jog šis patvarkymas neužkerta kelio nustatyta tvarka pateikti antstoliui skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007, atitinkančio šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus. Ieškovė 2016-05-02 antstolio Patvarkymą gavo tik 2016-05-17, t. y. po varžytynių dėl buto pardavimo pabaigos (2016-05-13). 2016-12-05 antstolis V. M. priėmė skundžiamą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/15/01007, kuriuo patvirtino buto pardavimo atsakovei A. K. už 75 200 Eur faktą.
  3. Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, parduodant ieškovės butą iš varžytynių pažeidė esmines ieškovės teises, be to Ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 nustatyta 94 000 Eur buto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei faktinė analogiško nekilnojamojo turto kaina. Atsižvelgiant į tai, 2016-12-05 antstolio V. M. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0240/15/01007 pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restituciją natūra.
  4. Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji yra gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), savininkė ir iki šiol negali jomis naudotis ir valdyti, nes ieškovė nesutinka gera valia atlaisvinti jai nuosavybės teise nepriklausančių patalpų. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą dėl faktinių bylos aplinkybių, jai priklausęs turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą. Ieškovė žinojo ginčo objekto teisingai nustatytą turto vertę, jos neginčijo kaip ir šiuo metu neginčija patvarkymo Nr. 0240/15/01007.
  5. Antstolis V. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  6. Nurodė, jog atliekant vykdymo veiksmus iš ieškovei priklausančio turto ieškovė buvo tinkamai informuota apie paskirtą ekspertizę turto vertei nustatyti ir paskirtą ekspertą jai atlikti, apie eksperto nustatytą turto rinkos vertę. Per nustatytą terminą šalys prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė, todėl laikytina, kad šalys sutiko su ekspertizės metu nustatyta turto verte. 2016-04-12 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, patvarkymas ieškovei buvo įteiktas 2016-04-12, ir šio patvarkymo ieškovė neskundė. 2016-04-18 ieškovė pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytynes, kol bus išspręstas jos ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Šis ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, išaiškinant, kad ieškinio pateikimas vykdymo veiksmų nesustabdo. 2016-04-28 skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris įvertinus skundo turinį buvo laikytas ne skundu, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2016-05-02 patvarkymu antstolis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, kuris skolininkei įteiktas 2016-05-17. 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21004-868/2016 sustabdė antstolio V. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007 iki skolininkės 2016-04-22 skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Kadangi šios teismo nutarties gavimo dieną antstolis neturėjo jokio skundo, laikė, kad yra išnykęs minėtos nutarties numatytas privalomasis vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007. 2016-10-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1740-656/2016, teismas tenkino AB SEB banko atskirąjį skundą - panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. 2016-05-13 VĮ Registrų centras antstolį informavo, jog 2016-04-12 patvarkymu paskirtas varžytynes laimėjo A. K. pasiūliusi didžiausią kainą – 75 200 Eur. Skolininkė 2016-05-16 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė skelbti pakartotines pirmąsias varžytynes. Antstolis savo iniciatyva sustabdė vykdymo veiksmus, įskaitant ir turto perdavimą varžytynių laimėtojai A. K. iki skundo išnagrinėjimo. 2016-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skolininkės skundą atmetė, kuri 2016-11-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo palikta nepakeista. Išnykus vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindui, 2016-12-05 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo nuosavybės teisės į skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą perleista varžytynių laimėtojai A. K.. Antstolio nuomone, ieškovė nepagrindė nei vieno įstatyme numatyto varžytynių akto negaliojimo pagrindo. Ieškinyje ieškovė iš esmės pakartotinai skundžia antstolio veiksmus, kuriuos jau buvo apskundusi teismui ir dėl šių veiksmų jau yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Antstolis įkainodamas turtą laikėsi įstatyme numatytos tvarkos, todėl ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad turtas parduotas už mažesnę kainą, nei turėjo būti parduotas. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų prielaidas abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte ar įrodytų ekspertizės akto neteisingumą ar nepagrįstumą.
  7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, jog nesutikimą su buto ekspertizės metu nustatyta kaina ieškovė reiškia šiame ieškinyje, tai yra praėjus beveik vieneriems metams nuo ekspertizės atlikimo. Ieškovė nepateikia duomenų, kad būtų skundusi antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir/arba ekspertizės aktą, negavusi minėtų dokumentų. Šioje byloje ieškovės keliami su netinkama buto verte susiję reikalavimai bei naudojami argumentai yra pavėluoti griežtų įstatymo numatytų apskundimui terminų prasme ir nenagrinėtini. Nesutikimą su eksperto nustatyta buto verte ieškovė grindžia 2007 metais atliktais buto rinkos vertės nustatymo dokumentais. Būtent dabartinei, priverstinio realizavimo meta aktualiai buto vertei nustatyti ir buvo paskirta bei atlikta ekspertizė. Pažymėjo, jog antstolio varžytynių neatšaukimas ir leidimas joms pasibaigti, nepaisant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo, jau buvo išnagrinėtas ir įvertintas teismų.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panaikino 2017-01-06 ir 2017-01-20 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš ieškovės R. R. į valstybės biudžetą 7 Eur teismo pašto išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių argumentus bei vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti varžytinių akto negaliojančiu ieškinyje nurodytais CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais.
  3. Įvertinęs šalių argumentus, vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01007 medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog patvarkymas dėl ekspertizės metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės ieškovei įteiktas tinkamai, todėl per nustatytą terminą prieštaravimų nepareiškus, antstolis turėjo pagrindą laikyti, kad vykdomosios bylos šalys sutinka su ekspertizės metu nustatyta turto verte.
  4. Vertindamas ieškovės argumentus dėl eksperto netinkamai nustatytos buto vertės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog buto apžiūra neįvyko dėl pačios ieškovės veiksmų ar neveikimo.
  5. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ekspertizės akte nurodyta, jog esamas vertinamojo turto panaudojimas atitinka geriausią, o turtas vertinamas su prielaida, kad jo techninės charakteristikos vertinimo dieną atitiko archyvinėje pastato byloje nurodytas pastato vidaus patalpų charakteristikas, o bendra patalpų būklė 2016-02-03 buvo gera. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis ekspertas būtų galėjęs padaryti kitokią išvadą, sąlygojusią didesnės turto vertės nustatymą. Vertindamas ieškovės pateiktą skelbimą, kuriame panašaus būsto kaina nurodyta 109 000 Eur, teismas pažymėjo, jog panašaus buto pardavimo skelbimas ar kiti nekilnojamųjų objektų skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo interneto portalų negali paneigti ekspertizės akto išvadų. Pažymėjo, jog nuo ieškovės pateiktos UAB ,,Butas tau“ 2007 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuriose ginčo turtas įvertintas 455 000 Lt ir 500 000 Lt parengimo praėjo 9 m., be to ekspertizės aktas laikytinas gilesniu ir įvairiapusiškesniu, lyginant jį su vertinimo ataskaita. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog varžytynės yra viešos, čia dalyvauja visi norintys asmenys, ir jei parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų žemesnė nei reali rinkos vertė, būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, kurie būtų dalyvavę varžytynėse ir kėlę kainą iki realios turto rinkos vertės, tačiau nagrinėjamu atveju iš varžytynių parduodamu turtu susidomėjo tik viena dalyvė – atsakovė A. K., kuri vienintelė pasiūlė savo kainą ir dėl šios priežasties varžytynes laimėjo.
  6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog varžytynės laikytinos negaliojančiomis dėl to, kad antstolis nepagrįstai nesustabdė varžytynių esant galiojančiai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 nutartimi, kuria panaikinta Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutartis ir R. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas, konstatuota, kad teismui iš esmės buvo pateiktas tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikiant skundo dėl antstolio veiksmų, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagristai. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-07 nutartimi Nr. 2S-2074-565/2016 paliko nepakeistą Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-07-04 nutartį Nr. 2YT-25302-807/2016, kuria konstatuota, kad antstolis teisėtai vykdymo veiksmų nestabdė ir paskelbtų varžytynių neatšaukė, kadangi Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutarties gavimo dieną, t. y. 2016-05-13, skolininkės skundo nebuvo gauta, nes pareiškėjos 2016-04-22 pateiktame skunde nebuvo skundo dalyko ir pagrindo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis bei įvertinęs teismo posėdžio metu išdėstytus antstolio padėjėjos paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, jog 2016 m. gegužės 12 d. gavęs 2016 m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių veikė atsižvelgdamas į šios nutarties turinį, t. y. nesant skundo nebuvo pagrindo stabdyti atitinkamų vykdymo veiksmų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė pabrėžia, kad aplinkybė, jog vykdomajame procese ieškovė nepareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, nereiškia, kad ji sutinka su nustatyta turto verte ir tai neužkerta kelio kreiptis į teismą CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Ieškovė antstolio pranešimą dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės gavo tik 2016-04-05. 2016-04-18 antstolio V. M. kontoroje ieškovė pateikė prašymą sustabdyti varžytinių vykdymą, kol bus išspręstas skolininkės ieškinys išieškotojui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Dėl šios priežasties 2016-04-05 gautas buto vertinimas iš ieškovės pusės nebuvo skųstas, nes pagrįstai tikėjosi, kad varžytinių vykdymas bus apskritai sustabdytas.
  3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės 2017-04-28 prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Neturėdama galimybių ginti savo teisių tokiu būdu, ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto srities vertintoją. Pagal atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-I-029, kurią ieškovė teikia kartu su apeliaciniu skundu, buto rinkos vertė 2016-12-05 dieną lygi 110 000 Eur, kas yra 17 proc. daugiau nei antstolio skirtoje ekspertizėje nustatyta buto vertė. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 17-I-029 patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui užkirtus ieškovei kelią dėl teismo ekspertizės skyrimo bylos nagrinėjimo metu, bylą CPK 602 str. 1 d. 6 p. kontekste teismas išsprendė netinkamai, nes akivaizdu, kad turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis dokumentas patvirtina, kad teismui atmetus ieškovės prašymą skirti teismo ekspertizę dėl ginčijamo turto vertės nustatymo, argumentuojant tuo, jog vykdymo procese ieškovė turėjo imtis veiksmų turto vertei pakeisti, byla išnagrinėta neobjektyviai ir ieškinys šiuo pagrindu atmestas nepagrįstai.
  4. Teismas klaidingai vertina faktines aplinkybes, kad ieškovė piktybiškai nesudarė galimybės ekspertui patekti į buto vidų, nes vienintelis kartas, kurį šiuo laikotarpiu ieškovė buvo informuota apie ketinimą apžiūrėti butą buvo 2015-10-27, kai ekspertas tiesiogiai telefonu susisiekė dėl buto apžiūros, tačiau ieškovei paaiškinus, kad tuo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, ekspertas sutiko buto apžiūros nevykdyti ir iki 2016-02-29 ieškovės niekas neinformavo apie toliau tęsiamą buto vertinimo ekspertizę. Tik Reikalavimu Nr. 0240/15/01007, kuris įteiktas 2016-02-29 ieškovei buvo pranešta apie vykdomą turto vertinimą, tačiau jau po Ekspertizės akto Nr. 1602/03-1 surašymo dienos (2016-02-19). Vadovaujantis ekspertizės aktu, vizualinė ir faktinė buto vidaus patalpų apžiūra neįvyko, iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad ekspertas net nenurodė vertinamo buto daugiabučiame name, nufotografuota visiškai kita laiptinė. Atsižvelgiant į tai, kad faktinė buto vidaus patalpų apžiūra nebuvo įvykdyta, darytina išvada, jog tinkamas lyginamojo metodo taikymas nebuvo įmanomas, nes negalėjo būti lyginamos ieškovei priklausančio buto vidinės charakteristikos su lyginamaisiais objektais. Remiantis teisiniu reglamentavimu, Turto vertintojas, negalintis apžiūrėti buto patalpų (nepatekęs į vidų), turi atsisakyti vertinti.
  5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog antstolis teisėtai nevykdė 2016-05-06 nutarties, nes Vilniaus apygardos teismo 2016-11-07 nutartimi Nr. 2S-2074-565/2016 nustatyta, jog gavęs 2016-05-06 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis veikė atsižvelgdamas į šios nutarties turinį, t. y. nesant skundo nebuvo pagrindo stabdyti atitinkamų vykdymo veiksmų. Pažymi, jog ieškovei nebuvo žinoma, jog antstolio nuomone, 2016-04-22 skundas neatitinka formos reikalavimų, dėl ko nelaikytinas skundu, kadangi 2016-05-02 antstolio Patvarkymą ieškovė gavo tik 2016-05-17, t. y. po varžytinių dėl buto pardavimo pabaigos (2016-05-13). Ieškovė 2016-05-13 pakartotinai su 2016-05-12 Pranešimu – prašymu stabdyti vykdymo veiksmus asmeniškai antstoliui įteikė 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jau nutarties gavimo metu (2016-05-10) antstoliui turėjo būti aišku, kad 2016-05-02 Patvarkymo dėl Skundo trūkumų negavo nei ieškovė, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nesutinkant su šia nutartimi, antstolis turėjo teisę ją skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, tačiau antstolis iki varžytinių pabaigos nutarties neapskundė, todėl visiškai neteisėtai jos nevykdė, neteisėtai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, neteisėtai pardavė ieškovės turtą iš varžytinių.
  6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis V. M. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  7. Nesutiko su apeliantės argumentais, jog antstolis netinkamai įkainojo apeliantei priklausantį turtą dėl to, kad jis nebuvo apžiūrėtas. Apeliaciniame skunde yra painiojami du visiškai skirtingai turto vertinimo atvejai, t.y. turto vertinimą atliekant teisės aktuose numatytiems specifiniams atvejams bei esant turto pardavimui pagal CPK normas, t.y. skelbiant varžytines. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ekspertizė lyginant su atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita turi žymiai didesnę įrodomąją galią, kadangi ekspertizė išsamesnė ir tikslesnė. Eksperto išvadai taikytini CPK 216 straipsnio nustatyti reikalavimai, tarp kurių nėra reikalavimo, kad eksperto išvada privalo atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto vertinimo ataskaitai nustatytus reikalavimus, kuriais remiasi ieškovė. Kaip teisėtai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė elgėsi ne tik, kad pasyviai, tačiau ir galimai piktybiškai, todėl antstolis ar ekspertas negalėjo tikėtis, jog ieškovė ateityje sudarys galimybę ekspertui pateikti į patalpas ir jas apžiūrėti. Ekspertizės akte nurodyta, jog esamas vertinamojo turto panaudojimas atitinka geriausią, o turtas vertinamas su prielaida, kad jo techninės charakteristikos vertinimo dienai atitiko archyvinėje pastato byloje nurodytas pastato vidaus patalpų charakteristikas, o bendra patalpų būklė 2016-02-03 buvo gera. Apeliantė nesiėmė jokių veiksmų ar nepateikė jokių įrodymų, kad būtų vertinama kitaip. Manydama, kad reali turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta ekspertizės metu, galėjo surasti savo pirkėją, kuris turtą įsigytų už jai priimtiną kainą. Apeliantė nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kad turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė, nurodant tik deklaratyvius teiginius. Nors galimai apeliantė ir tikslingai siekė išvengti priimti siunčiamus antstolio pranešimus, tačiau atsakovas siekdamas užtikrinti pareigą informuoti apeliantę, pranešimus pakartotinai siųsdavo per apeliantės darbovietę, kur faktiškai dokumentai jai būdavo įteikiami, nors ji to ir vengė.
  8. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog antstolio veiksmai yra iš esmės neteisėti, kadangi antstolis nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutarties. Teismo nutarties gavimo dieną antstolis neturėjo jokio skundo, kurį galėtų nagrinėti, todėl laikė, kad yra išnykęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartyje Nr. 2-30963-861/2015 numatytas privalomasis vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007. Apeliantė ginčija prejudicinius faktus, juos pateikdama klaidingai. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-07 nutartyje Nr. 2S-2074-565/2016, kuria teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-0 nutartį Nr. 2YT-25302-807/2016, kuria nutarta skolininkės R. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, konstatuota, kad antstolis teisėtai vykdymo veiksmų nestabdė ir paskelbtų varžytinių neatšaukė, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutarties gavimo dieną, t.y. 2016-05-13, skolininkės skundo nebuvo gauta, nes pareiškėjos 2016-04-22 pateiktame skunde nebuvo skundo dalyko ir pagrindo.
  9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
  10. Nurodė, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad visi teisės normų reglamentuoti veiksmai buvo atlikti tinkamai, nepažeidžiant proceso šalių teisėtų interesų, lūkesčių ar įstatymuose numatytų terminų. Analogiškas aplinkybes 2016-11-07 konstatavo Vilniaus apygardos teismas priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2074-565/2016, kurioje kilo ginčas, ar yra pagrindas pripažinti 2016-05-13 vykusias varžytines neįvykusiomis ir skelbti naujas varžytines. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad visos nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog konkrečiu atveju egzistuoja LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu. Taip pat šioje normoje numatyta, jog turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog apeliaciniame skunde pateikti motyvai iš esmės nesiskiria nuo ieškinyje pateiktų motyvų. Apeliantė nenurodo, kokias procesines ar materialines teisės normas pažeidė pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą.
  11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  12. Nurodė, jog apeliaciniame skunde ginčijant sprendimą yra iš esmės nurodomi tie patys motyvai, kuriais buvo pagrįstas ieškininis reikalavimas pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, jog nesutikimą su Buto ekspertizės metu nustatyta kaina ieškovė aktyviai reiškė tik šioje byloje pateikdama ieškinį 2016-12-28, praėjus beveik vieneriems metams nuo ekspertizės atlikimo. Ieškovė nepateikia duomenų, kad būtų skundusi antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir/arba ekspertizės aktą, negavusi minėtų dokumentų, minėtų dokumentų faktinis įteikimas ieškovei ir skundų iš ieškovės negavimas įstatymo nustatytais terminais yra antstolio konstatuotas vykdomojoje byloje. Skunde nepagrįstai teigiama, esą antstolio pranešimą dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės Nr. 0240/15/01007 ieškovė gavo tik 2016-04-05. Pati apeliantė nusprendė nesinaudoti įstatymo numatyta teise skųsti manomai jos teises pažeidžiančius antstolio veiksmus vykdomojoje byloje. Skunde neteisingai pateikiama priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje atmetė apeliantės prašymą skirti ginčo turto teisminę ekspertizę. Prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė, nes praėjo ženklus laiko tarpas tarp ieškinio pateikimo ir teisminio nagrinėjimo, taip pat apeliantei niekas netrukdė pasirengimo bylai metu iki pat to teismo posėdžio pateikti vienašaliai užsakytą papildomą turto (varžytynėse parduoto buvo) vertinimo dokumentą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, atsisakytina priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą turto vertinimo ataskaitą (CPK 314 str.).
  13. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, jog ginčo turto ekspertizė atlikta jo neapžiūrėjus, trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, jog tai lėmė pačios apeliantės veiksmai. Net ekspertui fiziškai neapžiūrėjus buto, jo būklę ekspertizės akte jis preziumavo esant gerą, tai yra darydamas skolininkei palankią ir ekspertuojamo turto vertės nemažinančią prielaidą. Nors apeliantė įrodinėja varžytynių akto neteisėtumą per aplinkybę, neva jos įvyko galiojant teismo draudimui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme buvo paneigta rašytiniais įrodymais — šis klausimas jau išnagrinėtas teismų ir įsiteisėjusiais sprendimais nenustatyta jokių antstolio veiksmų nukrypimų nuo teisės normų.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

4Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti 2016 m. sausio 28 d. raštą dėl „Dėl procesinių dokumentų įteikimo“, kuriuo ji įrodinėja, jog turtas įkainotas neapžiūrėjus buto vidaus ne dėl jos kaltės. 2016 m. kovo 29 d. raštu „Dėl procesinių dokumentų įteikimo“ apeliantė įrodinėja, jog ji neturėjo galimybių skųsti eksperto nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Siekdama pagrįsti argumentus, jog turtas iš varžytinių parduotas už mažesnę nei turėjo būti nustatyta kainą, apeliantė pateikia 2017 m. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-I-029, kurioje ginčo turtas įvertinas 17 proc. didesne suma.
  2. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad apeliantės pateikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi aplinkybes apie jos manymu, vykdymo procese pažeistas teises ji įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, todėl turėjo visas galimybes pateikti prašomus prijungti įrodymus. Pažymėtina ir tai, jog šie įrodymai yra prie nagrinėjamos bylos pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007.
  3. Aplinkybė, jog ginčo turtas įvertintas per maža kaina buvo vienas iš pagrindų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nebuvo užkirstas kelias bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikti savalaikiai savo iniciatyva užsakytą turto vertinimą ataskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, jog šio įrodymo pateikimas būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2017 m. gegužės 9 d. teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu apeliantės pateikta turto vertinimo ataskaita parengta po sprendimo priėmimo ir nebuvo vertinama pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta ataskaita taip pat savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, lėmusių ieškinio atmetimą. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis kasacinio teismo praktika, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimą yra esmingai mažesnė turto pardavimo kaina. Orientacinis kainų skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu bylose nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija atmeta apeliantės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo.
  4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.
  5. Kolegija sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, apsiriboja teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino faktines aplinkybes, todėl padarytos išvados nepagrįstos. Kolegijos vertinimu, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

5Dėl CPK 602 str. 1 d. 6 p. numatyto pagrindo

  1. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo turtas iš varžytinių parduotas už mažesnę kainą, apeliaciniame skunde iš esmės koncentruojasi į 2016 m. vasario 24 d. turto vertinimo ekspertizės akto teisėtumą. Apeliantės nuomone, ekspertui neatlikus vizualinės patalpų apžiūros turto vertinimo atlikti nebuvo galima. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui.
  2. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2012).
  3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bei šalių argumentais, jog ieškovė siekdama pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu, bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesiėmė tinkamų priemonių šiam teiginiui įrodyti (CPK 178 str.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas panašaus buto skelbimas bei UAB ,,Butas tau“ 2007 m. parengta turto vertinimo ekspertizė nėra įrodymai pagrindžiantys aplinkybę, jog varžytinių metu ginčo turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą.
  4. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad nepateikė prieštaravimų dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, neužkerta kelio jai kreiptis į teismą ir ši teisė nėra ginčijama. Tačiau kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė sutiko su ekspertizės metu nustatyta turto verte. Nors apeliantė teigia neturėjusi galimybių pateikti prieštaravimus, tačiau pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę pareiškėjai įteiktas 2016-04-05, 2016-04-12 antstolio patvarkymu paskelbtos ieškovei priklausančio turto varžytinės ir nurodyta, jog varžytynių pradžia 2016-04-12, pabaiga - 2016-05-12 10:48:59 val. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su eksperto nustatytos turto vertės ginčijimu, t.y. nepateikė nei prieštaravimų dėl turto vertės, nei skundo dėl antstolio patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo. Tiek ieškovės antstoliui pateiktas 2016-04-18 prašymas sustabdyti turto realizavimo veiksmus, tiek pakartotinis antstoliui adresuotas skundu pavadintas 2016-04-22 prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiami ne netinkamai nustatyta nekilnojamojo turto verte, bet ieškovės pareikštu ieškiniu bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė iki pat ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu jokia forma neišreiškė nesutikimo su eksperto nustatyta nekilnojamojo turto verte. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią įgyvendinti savo teises atmesdamas prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2017-05-02 protokole išdėstyta pozicija, jog toks prašymas iš esmės užvilkintų bylos nagrinėjimą. Galimybę prašyti ekspertizės ieškovė turėjo nuo pat ieškinio pateikimo 2016-12-29, tačiau tokį prašymą pateikė 2017-05-02 posėdžio metu, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės.
  5. Kolegijos vertinimu, apeliantės dėstomi argumentai susiję su 2016-02-24 ekspertizės akto neteisėtumu taip pat nesudaro pagrindo CPK 602 str. 1 d. 6 p. taikymui. Aplinkybė, kad atliekant turto vertinimą nebuvo atlikta vizualinė buto apžiūra, savaime nedaro ekspertizės akto negaliojančiu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kaip vizualinė ginčo turto apžiūra būtų pakeitusi ekspertizės išvadas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas turto vertę nustatė laikydamas, jog bendra patalpų būklė 2016-02-03 buvo gera. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė, kad ekspertui atliktus vizualinę būto apžiūrą, ekspertizės akte nurodyta turto kainą būtų esmingai padidėjusi. Minėta, jog CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą.
  6. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad iš esmės patalpų apžiūra neįvyko dėl pačios ieškovės veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2015-12-15 iki 2016-01-17 jai nebuvo jokių kliūčių sudaryti ekspertui galimybę apžiūrėti ginčo buto. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad į ieškovę dėl turto apžiūros buvo kreiptasi galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, po to jos niekas neinformavo apie toliau tęsiame turto vertinimo ekspertizę. Kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė nebuvo suinteresuota operatyviu išieškojimo procesu, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nebuvo aktyvi ir nesidomėjo proceso eiga. Priešingai, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog vengė priimti antstolio siunčiamus procesinius dokumentus.
  7. Remiantis išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, jog ginčo turtas iš varžytinių parduotas už esmingai mažesnę kainą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra CPK 602 str. 1 d. 6 p. nurodyto teisinio pagrindo turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimui negaliojančiu yra pagrįsta.

6Dėl CPK 602 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo

  1. Apeliantės įsitikinimu, turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu ir CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis teisėtai nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
  2. Pagal CPK 602 straipsnio 1 d. 7 p. turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
  3. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga). Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, t.y. priverstinis teismo sprendimo įvykdymas, užtikrinant tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
  4. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl CPK 602 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo nebuvimo, apeliantė pakartotinai dėsto faktines aplinkybes susijusias su antstolio veiksmais galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė ignoruoja faktą, jog minėti antstolio veiksmai yra įvertinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi. Minėta nutartimi konstatuota, jog antstolis teisėtai vykdymo veiksmų nestabdė ir paskelbtų varžytinių neatšaukė, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutarties gavimo dieną, t.y. 2016-05-13, skolininkės patikslinto skundo nebuvo gauta. Kolegijos vertinimu, šis procesinis sprendimas turi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi juo įvertinti ginčui aktualiu laikotarpiu atlikti antstolio veiksmai bei konstatuota, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti antstoliui vykdant veiksmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei minėtoje byloje būtų pripažinta, kad antstolis galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutarčiai vykdymo veiksmus atliko nepagrįstai, kolegijos vertinimu, toks formalumas nebūtų pakankamas pagrindas kvalifikuoti tai esminiu ieškovės teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą išimtinio turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 nutartimi, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartis ir pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, konstatuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties priėmimo metu antstoliui nebuvo pateiktas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagristai. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusią situaciją lėmė ieškovės bendradarbiavimo, operatyvaus informavimo ir reagavimo laiku į atliekamus vykdymo veiksmus stoka.
  5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos tinkamai taikė turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovo antstolio V. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos 400 EUR teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė A. K. ir trečiasis asmuo AB SEB bankas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti atsakovui antstoliui V. M. iš ieškovės R. R., a. k. ( - ) 400 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai