Byla 3K-3-251/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir J. G. ieškinį atsakovams H. M. ir antstoliui A. Z. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinių padarinių taikymo; tretieji asmenys – K. G., Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, AAS ,,BTA“ (UAB ,,BTA DRAUDIMAS“ teisių perėmėja), UAB DK „PZU Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių priverstinį turto išieškojimą, vykdymo proceso šalių teises ir pareigas, parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymą, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 26 d. varžytynių aktą Nr. 0017/02/05779 (toliau – varžytynių aktas), pagal kurį atsakovas antstolis A. Z. už 108 000 Lt iš varžytynių pardavė atsakovui H. M. ieškovams priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir ginčo butas); 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovams ginčo butą, o atsakovui H. M. priteisti iš antstolio A. Z. 108 000 Lt, o nesant tokios galimybės, priteisti ieškovams iš antstolio 86 120,89 Lt ir 5 proc. procesines palūkanas. Ieškovai nurodė, kad butas varžytynėse parduotas per maža kaina. 2003 m. birželio 10 d. turto arešto akte antstolis, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis – buto vidutine rinkos kaina, nustatyta dar 2000 m. sausio 19 d., įvertino butą 94 000 Lt. Ieškovė J. G. 2004 m. rugpjūčio 9 d. antstoliui pateikė prašymą nustatyti buto vertę; antstolis 2004 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pavedė UAB „Liturta“ nustatyti buto rinkos vertę, tačiau šis patvarkymas nebuvo įvykdytas. 2005 m. kovo 1 d. patvarkymu antstolis paskelbė areštuoto turto pardavimo iš varžytynių pradinę kainą - 75 200 Lt. Pagal UAB ,,OBER-HAUS“ 2009 m. balandžio 28 d. atliktą preliminarios buto rinkos vertės nustatymą, 2005 m. kovo-balandžio mėn. ginčo buto rinkos vertė galėjo būti nuo 140 000 iki 160 000 Lt; VĮ Registrų centro duomenimis, 2005 m. birželio 1 d. ginčo buto vertė buvo 146 284 Lt. Be to, ieškovų teigimu, per varžytynes turtas parduotas ne didžiausią kainą (120 500 Lt) pasiūliusiam pirkėjui – V. K., o atsakovui H. M. už 108 000 Lt.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: priteisė kiekvienam ieškovui iš atsakovo antstolio A. Z. po 6250 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas antstolis A. Z. 2005 m. gegužės 26 d. už 108 000 Lt pardavė iš varžytynių atsakovui H. M. ieškovams priklausantį butą, esantį ( - ); 2005 m. birželio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas teisėjo rezoliucija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad varžytynėse parduodamo buto vertė (94 000 Lt) buvo nustatyta 2003 m. birželio 10 d., t. y. trejus metus iki varžytynių, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 2000 m. sausio 19 d. įvertinimu, suabejojo tuo, jog turtas buvo parduotas už realią rinkos vertę, tačiau sprendė, kad formalus turto įvertinimo tvarkos pažeidimo faktas negali būti savarankiškas pagrindas, t. y. neatsižvelgiant į padarinius, varžytynių neteisėtumui pripažinti. Teismas nurodė, kad ieškovams priklausančio buto varžytynėse dalyvavo 14 asmenų ir per varžytynes pasiūlyta didžiausia (120 500 Lt) buto kaina nedaug skiriasi nuo ieškovų nurodytosios (150 000 Lt), todėl sprendė, kad negalima daryti išvados, jog dėl netinkamo antstolio įvertinimo ieškovų butas buvo parduotas už per mažą kainą. Teismo nuomone, varžytynėse pasiūlyta didžiausia buto kaina ir laikytina realia buto verte varžytynių dieną, todėl įstatymo nuostatos dėl varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos nustatymo (CPK 718 straipsnis) ir pirmojo pasiūlymo (CPK 713 straipsnio 4 dalis) nepažeistos. Pasisakydamas dėl ieškinyje nurodyto argumento, kad varžytynėse buvo pasiūlyta aukštesnė buto kaina, ne toji, už kurią butas parduotas, teismas nustatė, jog 2005 m. gegužės 26 d. varžytynėse didžiausią kainą (120 500 Lt) už ginčo butą pasiūlė V. K., kuri vėliau pripažino, kad varžytynių nugalėtojas yra atsakovas H. M., pasiūlęs 108 000 Lt, nes ji neišgirdo, kaip antstolis po pateikto 108 000 Lt pasiūlymo tris kartus pakartojo „kas daugiau“. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. K. pasiūlyta kaina buvo atmesta neteisėtai ir taip padarytas CPK 602 straipsnio 3 punkte nurodytas pažeidimas. Tačiau kartu teismas konstatavo, kad dėl antstolio netinkamo varžytynių organizavimo (likus dviem besivaržantiems asmenims antstolis neįsitikino, ar V. K. nebeturi pasiūlymų) ieškovų turtas buvo parduotas už žemesnę kainą, nei galėjo; antstolis netinkamai vykdė pareigą aktyviai padėti skolininkams apginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis), todėl privalo jiems atlyginti dėl savo neteisėto neveikimo ieškovų patirtą žalą (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovų patirtą žalą sudaro kainų skirtumas tarp už varžytynėse parduotą turtą sumokėtos kainos - 108 000 Lt ir didžiausios pasiūlytos kainos - 120 500 Lt.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. G. ir atsakovo antstolio A. Z. apeliacinius skundus, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažino negaliojančiu antstolio A. Z. 2005 m. gegužės 26 d. surašytą ir 2005 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos patvirtintą Turto pardavimo iš varžytynių aktą; taikė restituciją natūra: įpareigojo atsakovą H. M. grąžinti ieškovams ginčo butą, o jam iš ieškovų solidariai priteisė 73 266,45 Lt, iš atsakovo antstolio A. Z. - 34 733,55 Lt.

9Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo buto rinkos vertė – 94 000 Lt, buvo nustatyta 2003 m. birželio 10 d. turto arešto metu, remiantis VĮ Registrų centro 2000 m. sausio 19 d. duomenimis apie rinkos vertę (93 776 Lt) ir nebuvo tikslinama, nors ieškovė J. G., nesutikdama su šia kaina, 2004 m. rugpjūčio 9 d. raštu prašė antstolį įvertinti butą nepriklausomoje turto vertinimo agentūroje ir nustatyti objektyvią jo rinkos kainą. 2004 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu antstolis atšaukė varžytynes ir pavedė nekilnojamojo turto vertinimo agentūrai įvertinti ginčo butą rinkos kaina, tačiau toks turto vertinimas neatliktas. Teisėjų kolegija vertino kaip neįrodytas antstolio A. Z. nurodytas aplinkybes, kad turto vertinimo ekspertizė neatlikta dėl to, jog ieškovai neįsileido į butą jo ir turto vertintojų (specialistų) ir su jais nebendradarbiavo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje pateikti du aktai apie asmens neradimą (2004 m. rugsėjo 22 d. ir rugsėjo 25 d.) surašyti antstolio A. Z., nenurodant, jog juos surašant dalyvavo nekilnojamojo turto agentūros ekspertai, be to, aktų turinys patvirtina, kad antstolis pas ieškovus lankėsi dėl skolų išieškojimo, o ne dėl turto įvertinimo. Teisėjų kolegija, vertindama teismo byloje paskirtos ir atliktos ginčo buto vertinimo ekspertizės išvadas, nustatė, kad ginčo buto rinkos vertė pardavimo iš varžytynių dieną buvo 150 000 Lt ir, remdamasi šiuo ir ieškovų pateiktais ginčo buto rinkos vertę patvirtinančiais įrodymais, sprendė, jog priverstinio buto pardavimo iš varžytynių dieną pradinė kaina turėjo būti 80 procentų buto rinkos kainos, t. y. 120 000 Lt, o ne 72 500 Lt. Butas parduotas už 108 000 Lt, t. y. 15 600 Lt mažesne kaina, nei turėjo būti nustatyta pagal įstatymą pradinė kaina. Teisėjų kolegija nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, ir gauta už turtą suma neproporcinga jo rinkos vertei. Teisėjų kolegijos nuomone, taip neproporcingai apribojus skolininko teises, padarytas esminis CPK 602 straipsnio 6 punkto pažeidimas, kuris sudaro pagrindą pripažinti 2005 m. gegužės 26 d. varžytynių aktą niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė antstoliui civilinę deliktinę atsakomybę, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir, jį patenkinus, ieškovai nepagrįstai praturtėtų.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas antstolis A. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria priimtas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

12Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 602 straipsnio 6 dalies, 681 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. antstolė A. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-297/2010). Kasatorius pateikė teismui rašytinius įrodymus (aktus apie asmens neradimą), patvirtinančius, kad ieškovai ne tik nevykdė bendradarbiavimo pareigos, bet ir trukdė kasatoriui atlikti vykdymo veiksmus, t. y. du kartus neįsileido jo ir turto vertinimo specialistų į butą. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino šiuos įrodymus. Kasatoriaus teigimu, pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį jis turi teisę, o ne pareigą, kilus abejonių dėl turto vertės, atlikti pakartotinį turto vertinimą. 2003 m. birželio 10 d. turto arešto akte nurodytos kainos ieškovai neginčijo, 2005 m. kovo 29 d. raštu patvirtino turto pardavimo iš varžytynių kainą. Dėl pakartotinio turto vertinimo į UAB ,,Liturta“ kasatorius kreipėsi ne dėl to, kad jam buvo kilę abejonių dėl buto kainos, o ieškovų prašymu. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad negalima jo veiksmų pripažinti neteisėtais, jis siekė tiek teisingai įvertinti turtą, tiek greičiau jį realizuoti, atsižvelgdamas į išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. antstolė A. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-297/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas pripažinti jo veiksmus neteisėtais galėtų būti tada, jei turtas būtų įkainotas beveik dvigubai mažesne kaina nei jo rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą, ir, spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir, tik nustatęs, kad skolininko nuosavybės teisės buvo apribotos neproporcingai, gali turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti niekiniu. Pagal apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės duomenis, parduoto buto rinkos vertė varžytynių metu buvo 150 000 Lt. Butas buvo parduotas už 108 000 Lt, ir tai sudaro 72 proc. jo rinkos vertės. Taigi, kasatoriaus teigimu, gauta pinigų suma nėra neproporcinga buto rinkos vertei ir buto pardavimas 28 proc. mažesne nei rinkos kaina nepagrįstai nesuvaržo ieškovų turtinių teisių. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad turtas buvo parduotas už iš esmės mažesnę nei rinkos kainą ir kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas, nepagrįstos. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja kitam šio teismo priimtam sprendimui, kuriame pažymėta, kad turto pardavimas iš varžytynių 25 proc. mažesne kaina nei turto rinkos vertė pardavimo dieną nepripažįstamas turto pardavimu iš esmės mažesne kaina (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-18/2010). Kasacinis teismas turėtų pasisakyti dėl kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina iš esmės suvaržo skolininko interesus.

13Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo AAS ,,BTA“, atstovaujama ,,BTA“ ADB filialo Lietuvoje, prašo kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

14Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas H. M. prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsakovas nurodė, kad po varžytynių pervedė lėšas už nupirktą turtą į kasatoriaus depozitinę sąskaitą, o šios buvo paskirstytos ieškovų kreditoriams. Atsakovas įregistravo į ginčo butą nuosavybės teises ir kreipėsi į ieškovus, kad jie išsikeltų, tačiau ieškovai to nepadarė. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą dėl ieškovų iškeldinimo. Kadangi ieškovai kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tai pagal atsakovo ieškinį pradėta byla sustabdyta. Atsakovo teigimu, tokia situacija reiškia, kad jis negali naudotis nei jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nei lėšomis; jo interesus atitiktų tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų panaikinimas ir ieškinio atmetimas, tiek bet kurio iš šių sprendimų palikimas galioti.

16Ieškovo V. G. atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų, atsisakyta priimti.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir sąlygų

20Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. antstolis V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. (R. B.) v. antstolis M. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. antstolė N. D., bylos Nr. 3K-3-565/2008; kt.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles: turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais; atsižvelgiant į tai, kad procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas, CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais; teismas turi įvertinti, ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises; teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra); teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga; turto įkainojimas turi atitikti realias rinkos kainas; įkainodamas areštuotą turtą antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei; turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės; nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis); pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal jas; restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti.

21Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl gautos už parduotą iš varžytynių turtą sumos proporcingumo to turto rinkos vertei nustatymo kriterijų bei aplinkybių, į kurias turėtų atsižvelgti teismai spręsdami, ar turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina iš esmės suvaržo skolininko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas, sudarantis pagrindą taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikšmingas aplinkybes. Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

22Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktika nustatant, ar gauta už turtą suma proporcinga to turto rinkos vertei, prieštaringa ir nenuosekli, tačiau konkrečių kasacinio teismo praktikos pavyzdžių nepateikiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kurio nepasiekus, visada pripažįstama, kad prieš tai minėtos proporcijos nepažeistos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007, pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais; 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu. Minėta, kad atskirose bylose aptarti kainų skirtumai sprendžiant kitas bylas yra orientacinio pobūdžio, į juos turi būti atsižvelgiama, tačiau jie nėra privalomi ir gali kisti tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Dėl to šių dydžių varijavimas ties tam tikromis ribomis nereiškia teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo.

23Sprendžiant, ar varžytynėse pardavus turtą už mažesnę nei rinkos vertė kainą, savininko nuosavybės teisės apribojamos neproporcingai, dėl ko yra pagrindas taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą, be pagrindinio prieš tai aptarto kriterijaus – kainų dydžio skirtumo, gali būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, į kainų kitimo rinkoje tendencijas, parduoto turto reikšmę skolininko kasdienių poreikių tenkinimui ir pan.

24Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių už nepagrįstai žemą kainą, palyginus ją su rinkos verte (turto pardavimo iš varžytynių kaina yra apie 30 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina), sprendė, jog toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos skolininko teisės, turto pardavimo iš varžytynių sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir papildomai pažymi, kad turto pardavimą varžytynėse už neadekvačią turto vertei kainą patvirtina ir varžytynių eiga. Dėl organizacinių nesklandumų varžytynių pabaigos momentas nebuvo tinkamai fiksuotas, jis nustatytas, tik peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš kurio paaiškėjo, kad varžytynių procesas tęsėsi ir po to, kai turtas buvo parduotas, ir kad po to parduodamo turto kaina dar buvo padidinta 12 000 Lt.

25Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl skolininko nebendradarbiavimo su antstoliu įtakos, sprendžiant dėl varžytynių akto teisėtumo. Iš tiesų, vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). Tačiau kartu pažymėtina, kad CPK (634 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija ir pardavimo teisėtumo sąlyga, nes varžytynėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Dėl to antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuodamas turtą antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl turto vertės, turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota rinkos vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2008). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Šių išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad tik tam tikrais atvejais skolininko nebendradarbiavimas su antstoliu, šiam nustatant parduotino iš varžytynių turto vertę (pavyzdžiui, tiesioginis trukdymas antstoliui atlikti pareigas, turto slėpimas, duomenų nepateikimas ir pan., jei tai turi įtakos tikrosios turto vertės nustatymui), galėtų būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą ir turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtas areštuotas 2003 m., areštuoto turto vertė nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro 2000 m. duomenis, varžytynės vyko 2005 m. Akivaizdu, kad per penkerius metus rinkoje įvyko nekilnojamojo turto kainų pokyčių, todėl antstolio atliktas įkainojimas teismo pagrįstai nepripažintas teisingu ir atitinkančiu rinkos kainas. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvada: antstolis butą įkainojo 94 000 Lt, ekspertizės aktu nustatyta jo kaina - 150 000 Lt. Pažymėtina, kad dar iki varžytynių skolininkė nesutiko su nustatyta turto kaina ir prašė skirti ekspertizę, tačiau ši nebuvo atlikta. Kasatorius kaip skolininko nebendradarbiavimo su antstoliu faktą, lėmusį neteisingą turto vertės nustatymą, nurodo tai, kad, nuvykus atlikti ekspertizės, antstolis ir turto vertintojai du kartus nebuvo įleisti į butą. Ieškovai tokį faktą neigia, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad antstolio vienvaldiškai surašyti aktai, sprendžiant iš jų turinio ir kitų aplinkybių, nepatvirtina kasatoriaus nurodomų lankymosi faktų. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad nustatant faktines aplinkybes buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, tačiau neatskleidžiama, kaip tai padaryta. Ta aplinkybė, kad kasatorius kitaip vertina vieną iš įrodymų, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Be to, buto vertinimas, nors ir mažiau tikslus, gali būti atliktas, ir neapžiūrėjus buto patalpų iš vidaus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog tam tikri skolininkų veiksmai lėmė neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė tinkamas išvadas, turėjo teisinį pagrindą taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių sandorį. Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu, kaip išimtinis pažeistų teisių gynimo būdas, šioje byloje taikytas tinkamai. Kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

28Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 197,98 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo antstolio A. Z. valstybei 197,98 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus 98 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių priverstinį turto... 5. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2005... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino ieškinį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo buto rinkos vertė – 94 000 Lt, buvo... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas antstolis A. Z. prašo panaikinti Lietuvos... 12. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 602... 13. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo AAS ,,BTA“, atstovaujama... 14. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas H. M. prašo teismo sprendimą... 16. Ieškovo V. G. atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 351... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu... 20. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo... 21. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl gautos už parduotą iš... 22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktika nustatant, ar gauta už... 23. Sprendžiant, ar varžytynėse pardavus turtą už mažesnę nei rinkos vertė... 24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo... 25. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl skolininko... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtas areštuotas 2003 m., areštuoto... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, konstatuoja, kad pagal... 28. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 31. Priteisti iš atsakovo antstolio A. Z. valstybei 197,98 Lt (vieną šimtą... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...