Byla 1A-217-174-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Daliaus Jocio, Rasos Valentinienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Edvardui Staponkui, nuteistajam A. K., gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiesiems V. G.,V. P., V. Z., A. K., nukentėjusiųjų atstovams Maurui Urbonavičiui, advokato padėjėjui J. Martinaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. G., A. Z., V. Z., V. P. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., a. k. ( - ) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

2Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta A. K. vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

3Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2007-07-19 iki 2007-07-20 ir suėmime būtas laikas nuo 2007-07-20 iki 2007-09-28.

4Iš A. K. priteista V. Z. 130 000 Lt, V. P. 80 000 Lt, V. G. 150 000 Lt, A. K. 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

6A. K. nuteistas už tai, kad jis 2007-07-18, apie 21.50 val., kelyje Vilnius– Kaunas–Klaipėda, 293 km 920 m, Saulažolių kaimo, Klaipėdos rajonas, ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,01 prom. etilo alkoholio), vairuodamas V. M. priklausantį automobilį „Opel Calibra“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 52, 53, 68, 171 ir 172 punktų reikalavimus, t. y., vykstant tame kelio ruože remonto darbams, elgdamasis neatsargiai, ignoruodamas kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis 50“, važiuodamas viršijant leistiną greitį – 50 km/val., įvažiavo į pervažą, vedančią į priešpriešinę eismo juostą, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę bei atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje iš pervažos išvažiavusį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamą M. G., šis nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su A. R. vairuojamu UAB „Gvidovita“ priklausančiu vilkiku „Volvo“, valstybinis numeris ( - ) su puspriekabe „Fruehauf SS2-24“, valstybinis numeris ( - ), pakrautą konteineriu su glazūruotomis plytelėmis, dėl to iš automobilio „Renault Espace“ iškrito keleivė K. P., gim. 2002-10-24, kuri nuo patirtų sužalojimų 2007-07-18 23.40 val. Klaipėdos vaikų ligoninėje mirė. Automobilis „Renault Espace“ nuo smūgio užsidegė, žuvo vairuotoja M. G. ir keleiviai: S. P., T. P., A. G., gim. 2003-04-26, ir J. L., gim. 1995-10-22, bei buvo sužaloti vilkiko „Volvo“ vairuotojas A. R. ir automobilio „Opel Calibra“ keleivis K. B., kuriems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

7Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir prašo A. K. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

8iš A. K. priteisti nukentėjusiajam V. Z. ir V. G. po 3 000 000 Lt, V. P. 1 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

9kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

10Nukentėjusieji nurodo, kad nesutinka su teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, jos atlikimo vieta bei su teismo priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Nuteistasis tyrimo metu kėlė įvairias įvykio versijas (neva avarinę situaciją sukėlė baltos spalvos „ Volkswagen Golf“, o pats A. K. siekdamas išvengti susidūrimo buvo priverstas atlikti manevrus, kurių nesuvaldė), siekdamas suklaidinti tyrimą. Jis keitė savo parodymus, t. y. iškart po įvykio apklausos metu prisipažino, kad jo greitis prieš automobilių susidūrimą siekė 150 km/h, o vėliau savo parodymus pakeitė. Tai, kad A. K. automobilis tris kartus viršijo leistiną greitį, paliudijo ir į įvykio vietą atvykęs pareigūnas D. L., kuris teismo posėdžio metu ne tik patvirtino, jog greitį virš 50 km/val. ribojantis ženklas ne tik buvo savo vietoje, bet ir papasakojo, kad A. K. atsakydamas į pareigūno klausimą, kokiu greičiu jis važiavo – su pasididžiavimu atsakė: „ties ženklu „50“ automobilio greitis buvo 150 km/val. Liudytoja A. S. parodė, kad A. K. tyrimo metu nebuvo nuoširdus ir dėl padaryto autoįvykio nesigailėjo. A. K. prisipažinimas teismo posėdžio metu buvo suponuotas baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų dauguma, todėl toks nuleistojo prisipažinimas turėjo būti vertinamas kritiškai ir niekaip negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes nuteistojo prisipažinimas ir išsakyti apgailestavimai yra nenuoširdūs ir išsakyti atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą bei siekiant tokiu būdu sušvelninti bausmę. Be to, nuteistasis dėl tų pačių priežasčių pervedė nukentėjusiems V. G. ir A. K. kelis tūkstančius litų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. nukentėjusiajam V. G. paskutinį pavedimą padarė 2008 m. kovo mėnesį ir tik tam, kad „uždėti sau pliusiuką“ baudžiamojoje byloje, o A. K. sumokėjo 1000 Lt priešpaskutinio posėdžio metu. Atsižvelgiant į reikalaujamos neturtinės žalos dydį nuteistojo pervesti 3000 Lt nukentėjusiems yra mažareikšmė aplinkybė ir negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė. Nuteistojo abejingumą kitiems eismo dalyviams rodo KET 231.5 pareigos (imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus bei pasilikti eismo įvykio vietoje) neatlikimas. Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltininko asmenybę. Be to, nė vienas iš nukentėjusiųjų taip ir neišgirdo nuoširdaus nuteistojo atsiprašymo. Paskirta bausmė yra per švelni, todėl jam skirtina maksimali bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų.

11Taip pat nurodo, kad nuteistajam A. K. turėjo laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne atviroje kolonijoje, o pataisos namuose. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). BVK 63 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos rūšį nuteistajam nustato teismas, remdamasis BK 50 str. Sugretinus BVK 90 ir 71 str. nukentėjusieji daro išvadą, kad nuteistam laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą asmeniui teismas gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę tiek atviroje kolonijoje, tiek pataisos namuose. Parinkdamas vieną ar kitą pataisos įstaigų rūšį teismas turi vadovautis BK 50 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tačiau teismas tinkamai neįvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Nors A. K. neteistas bei teigiamai charakterizuojamas darbe, tačiau jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, iš to matyti, kad jokių išvadų nepadarė, įvykio vietoje nukentėjusiųjų negelbėjo, o abejingai žiūrėjo, kaip kiti bando gelbėti dar gyvus žmones. Nukentėjusieji įsitikinę, kad A. K. bausmę turi atlikti pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas per švelnią bausmę nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašios kategorijos bylose (2008-12-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-546/2008).

12Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusieji nurodo, kad kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteista neturtinė žala yra aiškiai per maža ir nekompensuoja jų patirtų išgyvenimų. Nors neturtinės žalos dydį tiksliai pinigine išraiška įvertinti yra sunku, tačiau teismai privalo siekti kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą ir ypač tada, kai ši žala padaroma nusikaltimu ir dėl to miršta žmogus. Įvykio metu žuvo šeši žmonės (trys iš jų mažamečiai vaikai), taip pat į tai, jog A. K. dėl patirto streso ir nepakeliamų išgyvenimų sutriko psichika ir jai teko gydytis stacionare. A. K. liga patvirtina, jog autoįvykis nukentėjusiesiems sukėlė daug nepakeliamo skausmo, baimės, vidinės depresijos, dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, ir kad stiprios psichikos žmonėms tokio pobūdžio išgyvenimai palieka didelį pėdsaką visam gyvenimui. Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal visumą bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo nuosprendyje turėjo būti išvardyti ir įvertinti civilinio ieškinio šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, pateikti argumentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tuo tarpu nuteistasis jokių argumentų dėl nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos dydžio neturtinei žalai atlyginti net neišsakė. Tais atvejais, kai išgyvenimus sukelia artimo žmogaus sužalojimas ar mirtis, nukentėjusiojo išgyvenimai ir dvasiniai sukrėtimai yra ypatingai dideli, todėl neturtinę žalą teisingai gali įvertinti tik nukentėjusieji, į kurių paaiškinimus teismas turėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos priteisiant neturtinę žalą panašios kategorijos bylose. Be to, teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, būtent – padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiųjų išgyvenimus, o vadovaujantis kaltininko turtine padėtimi keliolika kartų sumažino nukentėjusiųjų prašomas priteisti sumas. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiesiems V. G. ir A. K. nustatė mažesnius neturtinės žalos dydžius, kadangi jie ieškinius pareiškė dėl tų pačių šeimos narių. Ši aplinkybė negali būti kriterijumi mažinant neturtinės žalos dydį, kadangi nepaisant to, jog V. G. žuvusioji žmona yra A. K. duktė, o V. G. vaikai yra A. K. anūkai, nukentėjusiųjų skausmas, vidinės depresijos, dvasiniai išgyvenimai bei sukrėtimai dėl to nesumažėjo. Tuo teismas padarė BPK 20 str. 5 d. ir 113 str. 2 d. pažeidimą, kuris yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą (CK 6.250 straipsnis).

13Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinus laisvės atėmimo bausmę, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, sumažinti priteistą neturtinės žalos sumą.

14Nurodo, kad teismas konstatavo, kad eismo įvykį lėmė tai, jog jis pažeidė saugaus eismo reikalavimus, t. y. viršijo 50 km/val. greitį, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis šio autoįvykio pasekmėmis. Tokią išvadą teismas grindė įvykio vietos apžiūros protokolais, specialistų išvada ir prieštaringais, pagrįstais spėjimais liudytojų parodymais. Tačiau įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklo, ribojančio greitį iki 50 km/h. Analizuojant liudytojų, apklaustų teisiamojo posėdžio metu, parodymus, negalima būtų padaryti neginčijamos išvados, jog toks kelio ženklas autoįvykio metu šioje kelio atkarpoje buvo. Liudytojas R. S., dirbantis VĮ „Automagistralė“ meistrijos vadovu ir prižiūrintis automagistralę, parodė, kad visi greitį ribojantys ženklai nuo 110 iki 50 km/h artėjant prie įvykio vietos buvo pagal patvirtintą remontuojamo kelio ženklinimo schemą, tačiau į gynėjo klausimą atsakė, kad įvykio dienos ryte dalis ženklų buvo nuimta ir paleista viena juosta (t. 3, b. l. 86–87). Liudytojas A. B., dirbantis bendrovėje „Kauno tiltai“ darbų vykdytoju, teisme parodė, kad visi ženklai, numatyti schemoje, buvo pastatyti 2008 m. liepos 16 d. ir per dvi dienas darbai baigti, tačiau jam išvažiuojant iš darbų vietos autoįvykio dieną apie 19.30 val. visi ženklai liko (t. 3, b. l. 75). Šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami gana kritiškai, kadangi jie buvo suinteresuoti tinkamu remonto darbų vietos ženklinimo užtikrinimu ir dėl esminių aplinkybių jų parodymai skyrėsi. Visi kiti liudytojai apklausiami teismo posėdžio metu tvirtino, kad matė greičio ribojimo ženklus 90, 70, tačiau dėl ženklo, ribojančio greitį iki 50 km/val., atsakydami į gynėjo klausimus nebuvo užtikrinti. Liudytojas M. B. parodė, kad A. K., priartėjęs prie pervažiavimo, važiavo apie 70–80 km/val. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo neabejotinai nustatyta, kad autoįvykio vietoje buvo tik vienas greitį ribojantis kelio ženklas – „70“. Todėl asmuo negali būti nubaustas už kelio ženklo pažeidimą, jei tokio kelio ženklo nebuvo, nors jis turėjo būti. Įvykio vietos atkarpoje buvo informacinis ženklas prieš pat persirikiavimą į priešpriešinio eismo juostą, tačiau tai nepatvirtina, kad nuteistasis viršijo leistiną greitį, nes šis ženklas nenustato greičio apribojimų, o yra tik įspėjimas apie kliūties apvažiavimo pasirinkimo būtinumą. Teismo autotechninės ekspertizės akto išvados 6 punkte, atsakant į klausimą, kokiu maksimaliu greičiu važiuodamas automobiliu „Opel Calibra“ vairuotojas galėjo atlikti persirikiavimo į priešpriešinio eismo juostą manevrą, nurodoma: „galima teigti tik tai, kad techniniu požiūriu prieš įvykį automobiliu „Opel Calibra“ reikėjo važiuoti greičiu, kuriuo judėjo priekyje jo važiavęs transporto priemonių srautas (kolona), persirikiuojantis per skiriamojoje juostoje esantį pravažiavimą iš vienos važiuojamosios dalies į kitą“, ir apeliantas daro išvadą, kad apie 50 km/val. greičiu. Nuosprendyje nėra nurodyta, kiek konkrečiai jis galėjo viršyti leistiną greitį, o tik apsiribojama konstatavimu, kad viršytas leistinas greitis. Teigia, kad teismas neanalizavo tos aplinkybės, kad nuteistasis neturėjo galimybės rinktis atstumo iki priekyje važiavusių automobilių, kadangi netikėtai iš pirmosios eismo juostos į antrąją įvažiavęs automobilis sudarė kliūtį, kurią siekdamas apvažiuoti jis išvažiavo į pirmąją eismo juostą ir tik pamatęs atitvarus buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti į kairę, todėl priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė iš skiriamosios juostos išvažiuojantį automobilį. Įvykio vietoje buvęs eismo ženklinimas sąlygojo staigų stabdymą, manevravimą pervažiuojant skiriamąją juostą. Todėl apeliantas tvirtina KET 172 p. numatytų reikalavimų nepažeidęs. Dar nurodo, kad teismas didelį dėmesį skyrė tam, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, ir konstatavo, kad tai buvo pagrindinė šio autoįvykio priežastis. Su tokia aplinkybe nuteistasis nesutinka. Nuteistajam nustatytas girtumas atitinka lengvą girtumo laipsnį, todėl jis nesijautė apsvaigęs ir tikrai tai nebuvo pagrindinė priežastis šiam autoįvykiui kilti. Tvirtina, kad teismas šių prieštaravimų nepašalino ir nepagrįstai konstatavo, kad tarp jo padarytų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

15Dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistasis nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į jo elgesį nusikaltimo padarymo metu ir iš karto po nusikaltimo, t. y. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau būtina atsižvelgti į kaltininko elgesį iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesį nusikalstamos veikos metu ir į jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, darbe charakterizuojamas teigiamai, visą iki tol buvusį gyvenimą elgėsi nepriekaištingai, o jo padarytas nusikaltimas, nors ir sukėlęs sunkias pasekmes, bet padarytas dėl neatsargumo. Nesutinka su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, todėl šio nusikaltimo pasekmių jis nenumatė ir jų nesiekė. Jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiųjų automobilį nestipriai ir dėl šio smūgio nė vienam iš važiavusių automobiliu žmonių jokių sužalojimų padaryta negalėjo būti. Tačiau dėl to, kad šis automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir tuo metu priešpriešiais važiavęs krovininis automobilis susidūrė su nukentėjusiųjų automobiliu bei pastarasis užsidegė, kilo tokios sunkios pasekmės. Šių aplinkybių jis negalėjo numatyti. Todėl tokių sunkių pasekmių atsiradimas tik dėl nenumatomų atsitiktinių aplinkybių negalėtų būti pripažintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dar nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto mama pripažinta neveiksnia dėl ligos. Jai nustatyta 65 proc. netekto darbingumo, ji negali savimi pasirūpinti ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o jis teismo yra paskirtas savo motinos L. K. vieninteliu globėju. Nurodo, kad jis pagal savo galimybes iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, todėl vadovaudamasis BK 62 str. 2 d. 1 p. teismas galėjo jam skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę. Teismas šių aplinkybių apskritai nevertino, todėl nepagrįstai už neatsargaus nusikaltimo padarymą paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad tokiu būdu teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, susiklosčiusios analogiškose bylose, kai nuteistajam būdavo skiriama švelnesnė bausmė (2K-55/2008, 2K-151/2008), o 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta turinčiam neišnykusį teistumą nuteistajam nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę (2K-334/2007). Be to, teismas pažeidė protingumo ir teisingumo principus, nes paskirta bausmė yra žymiai griežtesnė net negu paskirta tiems asmenims, kurie nuteisti už tyčinius sunkius nusikaltimus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, ar, paskyrus realią griežtą laisvės atėmimo bausmę, bus ne tik pasiekti bausmės tikslai, bet ar tokia bausmė leis sudaryti sąlygas užtikrinti nukentėjusiųjų interesus – ar bus atlyginta priteista žala. Ilgą laiką būdamas nelaisvėje, jis praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, taps nepaklausus darbdaviams, be to, jam teks persikvalifikuoti, todėl, atlikęs bausmę, neturės galimybės įsidarbinti ir kartu taps neįmanomas žalos atlyginimas.

16Dėl civilinio ieškinio nurodo, kad teismas neteisingai taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors teismas teisingai nustatė kai kurias aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti, o be to, teismas neįvertino kai kurių byloje nustatytų aplinkybių, turinčių reikšmės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, t. y. kad neturi jokio turto, vienintelės jo gautos pajamos buvo darbo užmokestis, kurio iš karto po eismo įvykio neteko, nes buvau nušalintas nuo pareigų, o vėliau ir atleistas. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (2K-550/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad reikšminga atsižvelgti į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nors nukentėjusiesiems turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, tačiau, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, ši bendrovė visą išmokėtą žalą prisiteis iš jo. Be to, teismas neatsižvelgė į analogiškas bylas, kuriose priteistos neturtinės žalos dydžiai vienam asmeniui yra daug mažesni (byloje 2K-465/2008 priteista 25000 litų, 2K-238/2008, 2K-830/2007 priteista 19568,40 Lt). Priteista atlyginti bendra neturtinės žalos suma atsižvelgiant į jo padėtį, laikytina nepagrįstai didele.

17Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusieji V. G., A. Z., V. Z., V. P. nurodo, kad nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais. Įvykio vietoje greitis buvo ribojamas iki 50 km/val. Šias aplinkybes patvirtino AB „Kauno tiltai“ pranešimas, liudytojai A. B., D. L., K. B.. Teigia, kad kiti nesutikimo su skundu motyvai yra išdėstyti jų apeliaciniame skunde, todėl prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

18Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

19Nukentėjusieji ir jų atstovai prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti

20Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

21Apeliaciniai skundai atmestini.

22Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo

23Nuteistasis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau ginčija tai, kad jis viršijo leistiną greitį pagal kelio atkarpoje, jo teigimu, turėjusius būti kelio ženklus, nes įvykio vietoje nebuvo kelio ženklo, ribojančio greitį iki 50 km/val.

24Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, sutinka, kad dėl jo padarytų KET reikalavimų nesilaikymo įvyko avarija. Todėl darytina išvada, kad apeliantas nesutinka tik su apylinkės teismo nustatytu KET pažeidimu – viršytas leistinas 50 km/val. greitis, ir jis mano, kad dėl to nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais sunkiais padariniais. Tačiau tokie skundo argumentai nepagrįsti.

25Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad be nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijamų KET 51, 52, 53, 68, 171 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų, pažeidė ir 172 punkto reikalavimą: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“ Aplinkybę, kad įvykio vietoje nuteistojo judėjimo kryptimi turėjo būti greitį ribojantys ženklai, tarp kurių buvo ir kelio ženklas, ribojantis greitį iki 50 km/val., patvirtina liudytojas A. B.. Jis dirba UAB „Kauno tiltai“ darbų vykdytoju. Vykdant minimoje vietoje kelio dangos remonto darbus, pagal patvirtintą schemą visi įspėjamieji kelio ženklai ir kitos priemonės buvo pastatytos tinkamai. Jis įvykio dieną iš darbo vietos išvažiavo apie 19.20 val., visi ženklai buvo. Kelių ženklinimas dėl kelyje vykdomų darbų buvo 700 m atstumu iki minėtos pervažos (t. 2, b. l. 156–167, t. 4, b. l. 175). Darbo vietos aptvėrimo ir eismo organizavimo schema patvirtina, kad kelio ženklai apie darbus kelyje (106), važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimą iš dešinės pusės (124) bei leistiną greitį (239) turėjo būti sustatyti 700 m atstumu iki persirikiavimo į priešpriešinę eismo juostą. Kelio ženklas greičio ribojimas iki 90 km/val. turėjo būti pastatytas 400 m atstumu, ir atitinkamai greičio ribojimas iki 70 km/val. – 300 m, o 50 km/val. – 200 m atstumu iki persirikiavimo į priešpriešinę eismo juostą (t. 1, b. l. 105). Liudytojas R. S. patvirtino, kad iš karto po įvykio visi kelio ženklai, ribojantys greitį, stovėjo savo vietose (t. 2, b. l. 158–160, t. 4, b. l. 196–197). Liudytojas R. M. taip pat patvirtino, kad, važiuojant nuo Kauno link Klaipėdos, prieš persirikiavimą į priešpriešinę eismo juostą buvo kelio ženklas, ribojantis greitį iki 50 km/val. Kad vyksta kelio remonto darbai, matėsi iš toli ir labai gerai, nes buvo pakankamai įspėjamųjų ir greitį ribojančių ženklų, t. y. įspėjamieji ir greitį ribojantieji kelio ženklai stovėjo tvarkingai, iš pradžių „90“, po to „70“ ir „50“. Nuteistasis A. K. jį, važiuojantį antrąja eismo juosta, pavijo dideliu greičiu bei aplenkė iš dešinės pirmąja eismo juosta (t. 2, 114–117, t. 4, b. l. 174). Analogiškai parodė ir liudytojas A. M. (t. 2, 102–105, t. 5, b. l. 8–9). Liudytojas D. L. patvirtino, kad važiuojant link įvykio vietos automagistrale link Klaipėdos m. buvo visi greitį ribojantys ženklai, t. y. „90, 70, 50“. Jis įvykio vietoje parodė nuteistajam kelio ženklą, ribojantį greitį iki 50 km/val. (t. 2, b. l. 147–150, t. 4, b. l. 175–176). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti, kad įvykio vietoje trūko iki 50 km/val. greitį ribojančių kelio ženklų. Skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakingi už kelio ženklinimą darbuotojai yra suinteresuoti, jog visi ženklai stovėtų, nes priešingu atveju kiltų klausimas dėl jų darbo kokybės, niekuo nepagrįsti, o tokių darbuotojų parodymus patvirtina kiti byloje apklausti liudytojai. Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pastarasis KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, numatytais BK 281 str. 6 d., bei buvo viena iš pagrindinių jų kilimo priežasčių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje tinkamai nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistojo A. K. veikos ir kilusių pavojingų padarinių. Liudytojų R. M., A. M., A. M., U. M. parodymai patvirtina, kad avarijos vietoje buvo daug kelio ženklų, pastatytų gerokai prieš kelio remonto darbų vietą. Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistasis automobiliu lenkė priekyje važiavusius lengvąjį automobilį BMW ir mikroautobusą „Mercedes“ pirmąja automagistralės juosta tose vietose, kur jau buvo ribojantys greitį ženklai („110“, „90“, „70“) bei ženklai, perspėjantys apie kelio remontą bei būsimą kelio persirikiavimą į priešpriešinę automagistralės juostą. Tuo tarpu šių automobilių vairuotojai jau buvo specialiai persirikiavę į antrąją eismo juostą, nes žinojo, kad bus kelio susiaurėjimas iš dešinės ir turės persirikiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Paskui žuvusiųjų automobilį važiavę R. M. (vairavo BMW) ir A. M. (vairavo „Mercedes“) patvirtino, kad esant ribojamam greičiui juos aplenkė „Opel“ automobilis iš dešinės, stipriai viršydamas tose vietose leistiną greitį. Taip pat parodė, kad daugiau jokių automobilių įvykio metu nebuvo. Todėl nuteistojo gynybos versija, kad nuteistajam reikėjo staiga manevruoti dėl netikėtai į jo antrąją eismo juostą įvažiavęs automobilis, atmestina. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis viršijo greitį ne tik atkarpoje, kur ribojamas greitis iki 50 km/val., bet ir ankstesnėse greitį ribojančiose atkarpose. Todėl ši aplinkybė turėjo didelės įtakos, siekiant suvaldyti automobilį, kur greitis 700 metrų kelio atkarpoje buvo proporcingai mažinimas iki 50 km/val. Kadangi įvykio vietoje buvo greitį ribojantys kelio ženklai dėl kelio dangos remonto nuo maksimaliai leistino 130 km/val. greičio automagistralėse iki 50 km/val. greičio, todėl neabejotinai šioje kelio atkarpoje neleistini lenkimo manevrai pirmąja eismo juosta rodo nuteistojo sąmoningai pasirinktą pavojingą vairavimo būdą.

26Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad nuteistasis pažeidė KET 51, 52, 53, 68, 171 ir 172 punktų reikalavimus. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir teisėjų kolegija. Šių taisyklių nurodyti punktai numato, kad automobilio „Opel Calibra“ vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio bei atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti grei­tį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsižvelgdamas į greitį, važiuoda­mas paskui priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, galėdamas tai pastebėti, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustab­dyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas. Be to, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.

27Apeliantas šių taisyklių nepaisė, ypatingo dėmesio reikalaujamojoje pavojingoje kelio atkarpoje vairavo automobilį rizikingai, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, todėl šios aplinkybės lėmė sunkius veikos padarinius. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo (neatsargi kaltės forma). Nuteistasis, šiurkščiai pažeisdamas KET numatytų punktų reikalavimus, vairavo pavojingai, todėl jis suprato, kad elgiasi rizikingai, numatė galimas pasekmes ir nors jų nenorėjo, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

28Nors apeliantas ir pripažįsta kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant ginčijamų KET reikalavimų pažeidimų, apylinkės teismas tinkamai nustatė ne tik jo kaltę, bet ir objektyviosios pusės požymius: pavojingą veiką, pavojingus padarinius ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, kad nustatytų nuteistojo A. K. padarytų KET pažeidimų visuma buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais sunkiais padariniais. Tuo tarpu tuo pačiu metu toje atkarpoje buvę kiti eismo dalyviai (vairavę transporto priemones) KET pažeidimų nepadarė.

29Be to, apeliantas skunde neigia, kad girtumas turėjo įtakos avarijai įvykti. Tačiau nuteistajam nustatytas girtumas konkrečiu atveju yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, atribojantis jo nusikalstamą veiką nuo švelnesnės nusikaltimo sudėties, numatytos BK 281 str. 5 d., buvimo. Todėl skundo argumentai dėl girtumo įtakos nepagrįsti.

30Dėl bausmės

31Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai paskirtos bausmės. Apylinkės teismo paskirta bausmė A. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

32A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 str. 2 d.). Jis anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus: greičio viršijimą (KET 174), autoavariją (KET 171), stovėjimą važiuojamųjų dalių sankirtoje (KET 193) (t. 3, b. l. 127–128).

33Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 str. 1 d. 11 p.).

34Atmestinas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė tokią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Skunde apeliantas nurodo, kad šio nusikaltimo pasekmių jis nenumatė ir jų nesiekė: jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiųjų automobilį nestipriai ir dėl šio smūgio nė vienam iš važiavusių automobiliu žmonių jokių sužalojimų padaryta negalėjo būti. Tačiau dėl to, kad šis automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir tuo metu priešpriešiais važiavęs krovininis automobilis susidūrė su nukentėjusiųjų automobiliu bei pastarasis užsidegė, kilo tokios sunkios pasekmės. Šių aplinkybių jis negalėjo numatyti. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. Tačiau apeliantas, važiuodamas labai rizikingai kelio atkarpoje, kur buvo įspėjamieji ženklai apie kelio remonto darbus, sąmoningai pasirinko tokį vairavimo būdą, todėl jis suprato, kad, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį – turi elgtis rūpestingai, nes priešingu atveju gali atsirasti nepageidaujamos pasekmės. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju nereikalaujama numatyti konkrečių pavojingų padarinių, o pakanka numatyti pavojingų padarinių kilimo galimybę. Tuo tarpu nuteistasis ignoravo nustatytus KET pažeidimus, tokiu būdu rodydamas abejingumą bei išreikšdamas savo vidines nuostatas dėl KET reikalavimų laikymosi būtinumo.

35Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kad nuteistasis nekonkretizavo galimų padarinių, tačiau jis suprato savo pavojingos veikos pobūdį. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 str. 6 d. atsirasti pakanka nustačius, kad dėl kaltininko padarytos pavojingos veikos žuvo vienas žmogus. Konkrečiu nagrinėjamu atveju žuvo net šeši žmonės. Tai reiškia, kad toks padarytas nusikaltimas žymiai pavojingesnio laipsnio ir atitinkamai sukelia sunkesnes teisines pasekmes. Atitinkamai apylinkės teismas tokią aplinkybę pagrįstai pripažino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes kilo akivaizdžiai sunkesni padariniai nuo įstatymų leidėjo nustatytų minimalių padarinių. Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė tokią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

36Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į jo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir iškart po nusikaltimo padarymo, taip pat į kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis nesistengė padėti dėl jo veikos nukentėjusiems asmenims, o priešingai, po nusikaltimo padarymo elgėsi nepagarbiai įvykyje buvusių asmenų atžvilgiu. Taip pat vėliau jis pagal savo galimybes stengėsi atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą.

37Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

38Dėl nuteistojo padarytos veikos atsirado itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės. A. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos pagrįstai įvertino kaip šiurkščius. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, A. K. neįvertino visų saugiam eismui būtinų atsargumo priemonių ir viršydamas leistiną maksimalų leistiną greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nepaisė įspėjamųjų kelio ženklų, nesuvaldė automobilio, dėl to atsirado BK 281 str. 6 d. dispozicijoje numatytos pavojingos pasekmės.

39Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jo dydžiu. BK 281 str. 6 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Tai reiškia, kad bausmės vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. Šiuo nuosprendžiu paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, yra didesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nelaikytina aiškiai per švelni ar per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl vertintina kaip teisinga, atitinkamai keisti bausmės dydžio nėra pagrindo.

40Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde yra suformuota viena iš reikalavimo dalių A. K. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 6 d., tačiau Baudžiamieji įstatymai apeliacinės instancijos teismui neleidžia kaltininką pripažinti kaltu antrą kartą. Nuteistasis jau yra pripažintas kaltu pagal minėtą straipsnį, todėl antrą kartą pripažinti kaltu nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo.

41Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos

42BK 50 str. 3 d., BVK 63, 71 ir 90 str. numatytos nuostatos rodo, kad nuteistam laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą asmeniui teismas gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę tiek atviroje kolonijoje, tiek pataisos namuose. BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Apylinkės teismas į šias aplinkybes tinkamai atsižvelgė.

43Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nuteistajam netinkamai parinkta pataisos įstaigų rūšis ir dėl to buvo nukrypta nuo teismų praktikos, tačiau skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-546/2008 nelaikytina analogiška. Minėtoje kasacinėje nutartyje konstatuota, kad nuteistasis sistemingai darė administracinės teisės pažeidimus, susijusius su KET reikalavimų nesilaikymų, net ir po nusikaltimo padarymo, dėl to buvo daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už automobilio vairavimą neturint tam teisės ir būnant neblaiviam. Šios aplinkybės rodo sistemingą bei piktybišką KET reikalavimų nesilaikymą. Tuo tarpu nuteistasis A. K. nors ir buvo baustas administracinėmis nuobaudomis prieš nusikaltimo padarymą, tačiau anksčiau jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nelaikytini piktybiški ar padaryti sistemingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. K. padarytą nusikalstamą veiką bei patį kaltininką apibūdinančias aplinkybes, mano, kad A. K. laisvės atėmimo vieta atvirojoje kolonijoje yra paskirta teisingai, todėl keisti nuteistajam nustatytą pataisos įstaigų rūšį nėra pagrindo.

44Dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo

45Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Taip yra todėl, kad sprendimą taikyti BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes.

46BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą. Tokios sąlygos nenustatytos.

47Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nustatė tokią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir ginčija nusikaltimo sudėties vieną iš būtinųjų požymių – tiesioginį priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Todėl teisėjų kolegija šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo nesvarsto.

48Ši apylinkės teismo nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir viena iš sąlygų taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas. Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš būtinų alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1–6 p.

49Byloje yra duomenų, kad nuteistasis A. K. atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Tačiau šios aplinkybės pačios savaime nėra imperatyvas paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

50Be nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos ir kitos jo teisinę padėtį sunkinančios aplinkybės: padarytos neatsargios nusikalstamos veikos žymiai didesnis pavojingumo laipsnis (turima omenyje sąmoningai padaryti šiurkštūs KET pažeidimai), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, galiojančios administracinių teisės pažeidimų už KET pažeidimus nuobaudos, kaltininko asmenybė ir jo elgesys iki autoįvykio ir po jo.

51Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas, iškraipomos įstatymo leidėjo nustatytos baudžiamosios atsakomybės ribos. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

52Kaip minėta, taikyti BK 62 str. 1, 2 d. nuostatas yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Teismas, taikydamas šias nuostatas, turi nustatyti ne tik formalius BK 62 str. 1, 2 d. pagrindus, bet ir pagrįsti, kodėl teismo nustatytų aplinkybių visuma laikytina išimtiniu atveju taikyti švelnesnę bausmę nei įstatymo numatyta.

53Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skiriant A. K. bausmę už šį nusikaltimą būtų pažeisti BK 54, 62 straipsnio reikalavimai. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. įtvirtintas nuostatas.

54Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

55Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju A. K. nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

56Dėl neturtinės žalos atlyginimo

57Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.

58Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.

59Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli.

60Nukentėjusieji patys tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, tačiau neabejotinai patyrė dvasinio pobūdžio išgyvenimų, todėl neabejotinai jiems neturtinė žala priteista pagrįstai. Šio fakto neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusieji, tačiau ginčijamas nustatytas neturtinės žalos dydis.

61Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiesiems priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusieji dėl artimų asmenų netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Kiekvienas iš nukentėjusiųjų prarado po tris jiems artimus šeimos narius. Eismo įvykio metu žuvo dviejų šeimų nariai: M. G. ir jos dukra A. G. bei sūnus J. L.; sutuoktiniai T. P. ir S. P. bei jų dukra K. P.. Nukentėjusysis V. G. dėl eismo įvykio neteko sutuoktinės bei dviejų vaikų: dukros ir posūnio; nukentėjusioji A. K. neteko vienintelės dukters ir dviejų anūkų, nukentėjusysis V. Z. – dukters šeimos; V. P. – sūnaus šeimos. Todėl tokios sunkios ir negrįžtamos pasekmės neabejotinai sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Nuteistojo A. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, esant neblaiviam, taip pat šiurkščiai pažeidžiant kitus KET reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė priežastis avarijai įvykti. Nusikalstamos veikos pobūdis nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio: nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių kančių – BK 281 str. 6 d. numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat, kad tokia žala atlyginta, į kaltinamojo turtinę padėtį, priteistinos žalos dydį iš draudiko.

62Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra akcentuojamas pradinio prašomo civilinio ieškinio neturtinės žalos sumažinimas, teigiant, kad priteista neturtinė žala nekompensuoja jų patirtų išgyvenimų. Kaip minėta, įstatymai nenumato neturtinės žalos fiksuotos piniginės išraiškos, tai reiškia, kad padarytos neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisės aktuose numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą. Todėl teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju vadovautis neturtinės žalos vertinimo kriterijais. Tuo tarpu nukentėjusiųjų skunde atkartojami neturtinės žalos vertinimo kriterijai, tačiau nenurodoma, kaip šie kriterijai darytų įtaką didesnei priteistinai neturtinės žalos sumai nei apylinkės teismo nustatyta.

63Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šie neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai nevertintini atskirai konkrečia pinigine išraiška ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.

64Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prarado darbą, todėl apylinkės teismo priteista neturtinė žala yra per didelė. Tačiau kalto asmens turtinė padėtis, kaip teisingai nurodo pats nuteistasis, nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybes, kad šiuo metu nuteistasis A. K. neturi darbo, jis yra paskirtas savo mamos globėju, tačiau jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, todėl tokios teismo nustatytos aplinkybės neriboja nuteistojo asmens galimybių atlyginti nustatytą neturtinę žalą. Atmestinas ir skundo argumentas, kad nukentėjusiesiems turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, tačiau, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, ši bendrovė visą išmokėtą žalą prisiteis iš jo. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį, todėl tokia aplinkybė, kad tokią žalą atlygino kitas asmuo, neturi esminės reikšmės nustatant neturtinę žalą.

65Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo teiginiais, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo keistini ir civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai. Atitinkamai nepagrįsti nuteistojo skundo teiginiai dėl mažintinų neturtinės žalos dydžių nukentėjusiesiems. Iš A. K. priteisti V. Z. 130 000 Lt, V. P. 80 000 Lt, V. G. 150 000 Lt, A. K. 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nelaikytini aiškiai per dideli ar per maži, atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-151/2008, 2K-268/2007, 2K-380/2008, 2K-503/2008).

66Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, ekonominio šalies gyvenimo rodiklius, todėl apeliaciniuose skunduose išdėstyti reikalavimai dėl keistinų neturtinės žalos dydžių netenkintinas.

67Baigiamosiose kalbose nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas, tačiau apeliacijos teismas šio klausimo nesprendžia, nes apeliaciniame skunde tokio reikalavimo nebuvo, o šį klausimą BPK 361 str. numatyta tvarka gali išspręsti pirmosios instancijos teismas.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

69nukentėjusiųjų V. G., A. Z., V. Z., V. P. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio... 3. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo... 4. Iš A. K. priteista V. Z. 130 000 Lt, V. P. 80 000 Lt, V. G. 150 000 Lt, A. K.... 5. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 6. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2007-07-18, apie 21.50 val., kelyje Vilnius–... 7. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo pakeisti pirmosios instancijos... 8. iš A. K. priteisti nukentėjusiajam V. Z. ir V. G. po 3 000 000 Lt, V. P. 1... 9. kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 10. Nukentėjusieji nurodo, kad nesutinka su teismo paskirta laisvės atėmimo... 11. Taip pat nurodo, kad nuteistajam A. K. turėjo laisvės atėmimo bausmę... 12. Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusieji nurodo, kad kiekvienam iš... 13. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 14. Nurodo, kad teismas konstatavo, kad eismo įvykį lėmė tai, jog jis pažeidė... 15. Dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistasis nurodo, kad teismas... 16. Dėl civilinio ieškinio nurodo, kad teismas neteisingai taikė BPK 109... 17. Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusieji V. G., A. Z., V.... 18. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti,... 19. Nukentėjusieji ir jų atstovai prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti,... 20. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.... 21. Apeliaciniai skundai atmestini.... 22. Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo... 23. Nuteistasis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti apylinkės teismo... 24. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis prisipažino dėl... 25. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais,... 26. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad nuteistasis pažeidė KET 51, 52, 53,... 27. Apeliantas šių taisyklių nepaisė, ypatingo dėmesio reikalaujamojoje... 28. Nors apeliantas ir pripažįsta kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau... 29. Be to, apeliantas skunde neigia, kad girtumas turėjo įtakos avarijai įvykti.... 30. Dėl bausmės... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai... 32. A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams... 33. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytą nuteistojo... 34. Atmestinas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad apylinkės... 35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kad nuteistasis nekonkretizavo... 36. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į jo... 37. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus... 38. Dėl nuteistojo padarytos veikos atsirado itin sunkios ir negrįžtamos... 39. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir... 40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų apeliaciniame... 41. Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos... 42. BK 50 str. 3 d., BVK 63, 71 ir 90 str. numatytos nuostatos rodo, kad nuteistam... 43. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nuteistajam... 44. Dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo... 45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad švelnesnės negu įstatymo... 46. BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes,... 47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. prisipažino padaręs... 48. Ši apylinkės teismo nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 49. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis A. K. atlygino dalį padarytos turtinės... 50. Be nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos ir... 51. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui... 52. Kaip minėta, taikyti BK 62 str. 1, 2 d. nuostatas yra teismo diskrecija, o ne... 53. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas... 54. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 55. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti... 56. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 57. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44... 58. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 59. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai... 60. Nukentėjusieji patys tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, tačiau neabejotinai... 61. Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiesiems priteisdamas neturtinės... 62. Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra akcentuojamas... 63. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 64. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo... 65. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo... 66. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą,... 67. Baigiamosiose kalbose nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti atstovavimo... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 69. nukentėjusiųjų V. G., A. Z., V. Z., V. P. ir nuteistojo A. K. apeliacinius...