Byla 2A-1529-232/2018
Dėl E. M. testamento, patvirtinto 1999-09-08 Švenčionių rajono pirmojo notaro biuro notarės, pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Ignalinos rajono I-ojo notaro biuro notarė L. A

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. Š. ieškinį atsakovėms V. P., I. P., J. K., D. M., D. N., N. M., S. M. dėl E. M. testamento, patvirtinto 1999-09-08 Švenčionių rajono pirmojo notaro biuro notarės, pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Ignalinos rajono I-ojo notaro biuro notarė L. A..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė J. Š. (toliau ieškovė) prašė pripažinti negaliojančiu E. M. sudarytą testamentą, patvirtintą 1999 09 08 Švenčionių rajono 1-ojo notaro biuro notaro (Registro Nr. 3537), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad testatorė E. M., mirusi ( - ), santuokoje su J. M., turėjo tris vaikus: atsakovę V. P., (kurios vaikai yra atsakovės I. P., J. K., sutuoktinis J. P.), L. M. (kurio vaikai yra atsakovės: D. N. ir N. M., ieškovė J. Š., sutuoktinė atsakovė S. M.), J. A. M. (kurio vaikai yra G. M., R. J., sutuoktinė D. M.).

93.

10Iki sutuoktinio J. M. mirties, testatorė E. M. gyveno ( - ), savo sodyboje, 1987 m. mirus sutuoktiniui apsigyveno pas savo dukrą atsakovę byloje V. P., ( - ).

114.

12E. M. turimą nekilnojamąjį turtą sudarė sodyboje ( - ) esantys nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir pagalbiniai pastatai: pastatas-tvartas (unikalus Nr. ( - )), pastatas-kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - )), pastatas-daržinė (arba kluonas) (unikalus Nr. ( - )), pastatas-sandėlis (unikalus Nr. ( - )), pastatas-sandėlis (unikalus Nr. ( - )), kiti inžinieriniai statiniai-stoginė (unikalus Nr. ( - )).

135.

141999 09 08 E. M. sudarė testamentą, kuriuo jai ginčo sodyboje nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą atitinkamai paliko: 20/100 gyvenamojo namo ir visą kluoną bei visą kiemo rūsį paliko sūnui J. A. M.; vaikaitėms I. P. dukroms I. P. ir J. K., paliko po 22/100 dalių gyvenamojo namo ir 1/2 dalį sandėlių kiekvienai ir po 12/100 dalių gyvenamojo namo kiekvienai paliko vaikaitėms, sūnaus L. M. dukroms D. N. sūnaus, N. M., J. Š..

156.

16Ieškovė J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad palikdama jai ir jos seserims namo dalį, testatorė neįrašė stoginės ir ūkinio pastato – tvarto. Iš Vilniaus apskrities archyvo pateikto E. M. ankstesnio, 1991-11-27 sudaryto testamento matyti, kad testatorė visą savo nekilnojamąjį turtą buvo palikusi savo trims vaikams – L. M., J. A. M. ir V. P. po lygiai kiekvienam. Testatorė nuolat reiškė valią visą jai priklausantį turtą palikti vaikams lygiomis dalimis ir šią valią buvo aiškiai išreiškusi 1991-11-27 testamente.

177.

18Nurodė, jog Įrodymų apie tai, kad testatorės valia sudarant antrą testamentą buvo pasikeitusi, nėra. Tas faktas, kad testatorė perrašė testamentą, nes įpėdiniais tapo dalis jos vaikaičių, neduoda pagrindo spręsti, kad pasikeitė testatorės valia visą turtą palikti vaikams lygiomis dalimis. Sudarydama 1999-09-08 testamentą E. M. jį sudarė ne laisva valia, bet atsakovės V. P. tyčia suklaidinta dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir turto dalių nustatymo, ir tai neleido testatorei įvertinti situaciją ir priimti jos valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto.

198.

20Ieškovė teigė tik 2015 m. rugpjūčio mėn. sužinojusi, kad prieš sudarant 1999-09-08 testamentą, atsakovė V. P. pateikė Registrų Centro, Utenos filialui 1999-08-19 prašymą dėl turto dalių paskaičiavimo ir priedą prie prašymo. Dalių paskaičiavimas buvo užsakomas sandorio sudarymui. Atsakovė V. P. ir prašymą, ir priedą prie prašymo pateikė neturėdama testatorės E. M. įgaliojimo, todėl šie dokumentai yra negaliojantys. Nėra jokių duomenų apie tai, kad testatorė būtų prašiusi atsakovės V. P. ar kitų asmenų pagalbos dėl testamento sudarymo, todėl atsakovės kreipimasis dėl turto dalių paskaičiavimo patvirtina atsakovės darytą neleistiną poveikį testatorės valiai.

219.

22Nurodė, kad testatorės testamentas buvo sudarytas ne iš testatorės žodžių, bet turto dalių paskaičiavimo, kurį pateikė įpėdinė, pagrindu dėl ko, ieškovės manymu, testamentas nebeteko vienašalio sandorio, kaip asmeninio sandorio, prasmės. Atsakovė V. P. neatsitiktinai pretendentėmis nurodė savo dukras I. P. ir J. K., kurios vėliau paveldimą turtą perdavė jai V. P.. Esant tokiems testamento sudarymo pažeidimams, testamento turinys neatitiko tikrosios testatorės valios, o atitiko atsakovės V. P. valią. Tuo buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos (CK 1.91 straipsnis).

2310.

24Taip pat nurodė, kad E. M. pasirašė galimai iš anksto notarės parengtą testamentą, nes notarė sudaryti testamentą buvo atvykusi į namus, o testamentas spausdintas mašinėle. Nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad testatorė notarei tiesiogiai išreiškė savo valią būtent tokiu sudėtingu turiniu, nepaisant senyvo testatorės amžiaus. Testatorės sveikatos būklę nusako ta aplinkybė, kad ji pati pas notarą nevyko, notarė testamentą patvirtino namuose. Notarės veiksmai teisėti, nėra pagrindo abejoti, kad ji įsitikino testatorės veiksnumu. Notarei nekilo jokių abejonių, kad testatorės vardu surašyto dokumento dėl turto dalių nustatymo turinys nežinomas testatorei.

2511.

26Ieškovė taip pat nurodė, kad D. M. ir V. P. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepagrįstos, nes advokatas M. N. į bylą nepateikė atstovavimo sutarties, o adv. E. L. nepateikė įkainių, kaip reikalaujama Advokatūros įstatyme.

2712.

28Atsakovė V. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad E. M. nesilaikė lygiavos savo vaikų atžvilgiu – didesnį jai priklausančios žemės kiekį paskyrė sūnui J. A. M..

2913.

30Surašius pirmąjį testamentą, visi vaikai traukė burtus dėl namo dalių, bet dalys nebuvo lygios, todėl buvo logiškas sprendimas antru testamentu vaikams priskirti tas namo dalis, kurias jie faktiškai valdė. 1999 m. sudarytas testamentas nėra palankesnis V. P., nes stoginė ir tvartas sugriuvę, V. P. niekada jais nesinaudojo, jai testamentu nebuvo paskirti stoginė ir tvartas, šių statinių jai atiteko tik 1/3 dalis.

3114.

32Be to, testamentas buvo perrašytas ne V. P. iniciatyva, bet ieškovės ir jos seserų prašymu. Ieškovė kaip apgaulės įrodymą pateikė V. P. prašymą paskaičiuoti pastatų dalis, tačiau dalių paskaičiavimas tai techninis veiksmas, kurį atlieka specialistai. Ieškovė paties dalių paskaičiavimo neginčija. Testatorė galbūt nesuprato pačių paskaičiavimų, tačiau suprato, kiek kas valdo, be to, šis paskaičiavimas aktualus tik namo padalijimui, nes kiti statiniai įpėdiniams priskirti jų nedalijant. Testamente buvo išreikšta testatorės valia ir tai niekuo nepaneigta. Pagal formuojamą teismų praktiką, net įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Ieškovė nepateikė įrodymų ne tik apie tai, kad V. P. testatorei darė neteisėtą poveikį, bet ir apie tai, kad įkalbinėjo ją išreikšti tam tikrą valią ir sudaryti tam tikro turinio testamentą. Notarė, sudarydama testamentą, vadovavosi Registro centro duomenimis apie testatorės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir išsiaiškino testatorės valią dėl visų statinių, tame tarpe ir dėl tvarto bei stoginės, to ieškovė neginčija.

3315.

34Paaiškino, kad 1988 ar 1989 m. pas jos motiną – testatorę E. M. – atvyko kažkurios iš jos brolio L. M. dukrų, kiek prisimena ieškovė J. Š. ir N. M., ir paprašė testatorės, kad ji pakeistų testamentą ir turtą paliktų vaikaitėms, o ne sūnui L. M.. Motina iš karto sutiko pakeisti testamentą ir į jį įrašyti sūnaus L. M. dukras. Motina su ja apie tai kalbėjo. Jai (atsakovei) atrodė, kad brolis L. M. nesupras, kodėl turtą motina palieka ne jam, o jo dukroms, todėl pasiūlė paveldėtojomis dar vietoj jos įtraukti jos dukras I. P. ir J. K..

3516.

361999-09-08 motina sudarė testamentą. Ji (atsakovė) motina nesinaudojo ir įtakos jos sprendimui neturėjo. Ji negalėjo motinai nepadėti, todėl iškvietė notarę ir nuvažiavo į Uteną ir Registrų centrui parašė prašymą, įgaliojimo jos niekas neklausė, ji dokumentų neklastojo, juos pasirašė pati. Ji iškvietė notarę, tačiau nesakė notarei, ką parašyti testamente, kam kokį turtą palieka testatorė sakė pati. Testamento surašymo metu tvarto jau nebuvo – jo dalis buvo nugriauta vėtros, vėliau jis buvo visai išrinktas, draudimą už tvartą buvo gavusi motina. Atvažiavusios L. M. dukros testatorės prašė joms palikti namą, apie kitus statinius jos nekalbėjo. Ji (atsakovė) motinos dėl testamento nesuklaidino ir neapgavo, viskas buvo suderinta su motina, tokia buvo motinos valia, todėl testamentas neturėtų būti panaikintas.

3717.

38Atsakovė D. M. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kvalifikuotinas kaip bendratučių ginčas dėl teisių į turtą, todėl šiam ginčui taikomas bendras dešimties metų senaties terminas, kuris prasidėjo palikimo atsiradimo dieną. Nustatyta, kad testatorė mirė 2005-11-13, todėl senaties terminas baigėsi 2015-11-13. Ieškovė ieškinį pateikė 2015-12-30, t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovės teiginys, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojusi tik 2015 m. rugpjūčio mėn. nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad V. P. savo nuožiūra, o ne testatorės paprašyta, surašė prašymą Registrų centrui dėl turto dalių paskaičiavimo bei priedą prie prašymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius.

3918.

40Nurodė, kad V. P. minėtus dokumentus pateikė valstybės įmonei, kuriai nekilo jokių abejonių dėl prašymo teisėtumo, įmonė pagal prašymą atliko paskaičiavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. P. atliko neleistinus ar neteisėtus veiksmus, nes ne ji, o pati E. M. sudarė testamentą. V. P. neįtakojo testatorės valios, V. P. pasirašyti dokumentai yra tik techninio pobūdžio, jais nepaneigiama pačios testatorės valia. Be to, testamentas sudarytas 1999-09-08, testatorė iki savo mirties 2005-11-13 jo nekeitė ir netaisė, jai nekilo abejonių dėl jos testamente išreikštos valios. Mirus testatoriui, jo valia negali būti paneigiama, nebent vėliau nustatyta tvarka būtų įrodyta apgaulė, piktavališkas susitarimas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas, susidėjusios sunkios aplinkybės. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, todėl pripažinti testamentą negaliojančiu nėra pagrindo.

4119.

42Atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad jos dėdės L. M. dukros prašė močiutę pakeisti testamentą ir namą palikti ne jų tėvui, bet joms. Jai jos motina atsakovė V. P. pasakė, kad močiutė nori įpėdinėmis įtraukti ir ją su seserimi J. K., jos neprieštaravo, tačiau, močiutei mirus, paveldėjimo teisę perleido savo motinai V. P.. Apie tai, kad E. M. vaikai po pirmo testamento sudarymo traukdami lapelius nusistatė, kuria namo dalimi naudosis, girdėjo iš močiutės E. M., ji pasakojo, kuriam vaikui, kuri namo dalis atiteko.

4320.

44Atsakovė J. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 1991 m. testamentu senelė E. M. visą turtą paliko savo vaikams lygiomis dalimis. Ji prisimena, kad tuo metu, kai N. M. atvažiavo pas senelę parašyti dėl testamento perrašymo, ji gyveno su tėvais ( - ). Dėl kokių aplinkybių buvo prašoma pakeisti testamentą, jai nežinoma. Prisimena, kad tą pačią dieną, dalyvaujant N. M., motina jos ir sesers klausė, ar jos sutinka, kad senelė turtą testamentu paliktų joms. Naujai sudarytu testamentu namas buvo padalintas lygiomis dalimis, o tvartą senelė pasiliko sau. Dėl kokių priežasčių ji tai padarė, jai nežinoma. Jai tik žinoma, kad, sudarant antrą testamentą, buvo tikslas palikti konkrečias jau valdomas namo dalis. Negirdėjo, kad motina būtų kalbinusi senelę pakeisti testamentą. Senelė vaikščiojo tik stumdama taburetę, tačiau iki mirties buvo sveiko proto ir viską suprato. Po pirmo testamento sudarymo tvartu nesinaudojo niekas, stogine, kurioje buvo lauko virtuvė, naudojosi J. A. M., tačiau jos neremontavo ir ji sugriuvo.

4521.

46Atsakovė D. N. paaiškino, kad E. M. 1999-09-08 sudarytas testamentas neatitiko testatorės valios, nes turo dalių paskaičiavimai atlikti V. P., kuri neturėjo jokių teisių skirstyti turtą testatorei galbūt net nežinant. Nėra įrodymų, kad testatorė suvokė atliktus paskaičiavimus. V. P. buvo suinteresuota, kad jos (D. N.) tėvas negautų tvarto, nes baiminosi, kad jis gali turtą parduoti ir ateis svetimi žmonės.

4722.

48Atsakovė N. M. paaiškino, kad jos močiutė E. M. visą laiką sakė, jog savo turtą visiems vaikams paliks lygiomis dalimis. Jai buvo žinoma, kad močiutė buvo sudariusi testamentą, kuriuo turtą paliko visiems savo vaikams – jos tėvui L. M., jos tetai atsakovei V. P. ir dėdei J. A. M.. Močiutė gyveno pas atsakovę V. P., todėl namus ir ūkinius pastatus, pasidalinę dalimis, tvarkė jos vaikai. Jos (N. M.) ir kitų seserų – D. N. ir ieškovės J. Š. iniciatyva ji nuvažiavo paprašyti močiutės pakeisti testamentą ir paveldėtojomis vietoj jų tėvo L. M. įrašyti jas. Močiutė sutiko. Ji atsakovei V. P. siūlėsi padėti nuvežti močiutę pas notarą, bet atsakovė pasakė, kad kam jai važinėti, ji pati padės močiutei. Kai atsakovė V. P. jai atsiuntė testamentą, ji pamatė, kad į testamentą neįrašytas tvartas, paskambino V. P. ir pasakė, kad nori paprašyti močiutę, kad į testamentą įrašytų ir tvartą, bet atsakovė V. P. to daryti neleido sakydama, kad močiutė gali susinervinti ir numirti. Apie tai, kad testamente nėra tvarto, ji sakė abiem seserims, jos apie tai kalbėjosi, bet nieko nenusprendė. Mano, kad atsakovė sąmoningai neįtraukė į pastatų dalių paskaičiavimus tvarto, nes bijojo, kad jos (N. M.) tėvas, turėdamas visą tvartą, jį ir namo dalį parduos ir ateis svetimi žmonės. Tvartu po tėvo mirties niekas nesinaudojo, ji tvarto dalies po tėvo mirties nepriėmė. Prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, kadangi ji ir taip patyrė moralinę žalą.

4923.

50Atsakovė S. M. paaiškino, kad, E. M. sudarius pirmą testamentą, visi traukė lapelius ir jos sutuoktiniui L. M. atiteko namo dalis ir tvartas. Po kurio laiko iš vyro brolio J. A. M. sužinojo, kad neliko jos vyrui jokių pastatų. Prie to prisidėjo dukros N. M. ir gal J. Š., bet jai apie tai nieko nesakė. Kai ji sužinojo, kad testamente tvartas nenurodytas, testatorė dar buvo gyva, tačiau ji testatorei nieko dėl to nesakė. Pasakė sutuoktiniui, kuris į tai nekreipė dėmesio. Tuo metu jis buvo ligotas. Prašė, kad visas tvartas būtų grąžintas L. M. dukroms.

51II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5224.

53Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei V. P. 630 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išieškoti iš ieškovės atsakovei D. M. 500 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išieškoti iš ieškovės 22,81 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

5425.

55Nustatė, kad 2005 11 13 mirė E. M., kuri 1999 09 08 sudarė testamentą, patvirtintą Švenčionių rajono pirmojo notarų biuro notarės O. B. (Registro Nr. 3537), kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius ( - ), paliko: 20/100 gyvenamojo namo ir visą kluoną bei visą kiemo rūsį – savo sūnui J. A. M.; 22/100 dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį (pusę) sandėlių – I. P.; 22/100 dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį (pusę) sandėlių – J. K.; po 12/100 dalių gyvenamojo namo – D. N., N. M. ir J. Š..

5626.

57Testamento pagrindu 2009 06 05 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai įpėdinės vaikaitėms ieškovei, atsakovėms N. M., D. N., testatorės dukrai atsakovei V. P., dalį turto paveldėjusiai pagal įstatymą ir įsigijusiai paveldėjimo teises iš įpėdinių pagal testamentą I. P. ir J. K.. Nustatė, kad J. A. M. testamentu paliktą turtą, taip pat pagal įstatymą paveldėtą turtą paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė D. M.. Testatorės įstatyminis įpėdinis – sūnus L. M., mirus motinai priėmė atsiradusį palikimą pateikdamas notarei pareiškimą, L. M. mirus, 2006 10 27 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ieškovei ir atsakovėms S. M., D. N. ir N. M..

5827.

59Nurodė, kad ginčo šalys įgijo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, todėl ginčui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Paaiškino, kad asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam asmeniui tenkančią palikimo dalį. Ieškovei pateikiant notarei prašymą priimti palikimą pagal testamentą, turėjo būti žinomas testamento turinys, tuo pačiu ir turto, kurį ji paveldi pagal testamentą, apimtis, ieškovė turėjo žinoti, kad ji paveldi tik namo dalį ir nepaveldi jokių statinių, todėl sprendė, kad nagrinėjamam ginčui taikomos ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikimo priėmimo dienos. Nurodė, kad E. M. palikimas priimtas 2006 02 08, todėl ieškinio senatis testamentui ginčyti baigėsi 2016 02 08. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2015 12 30, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

6028.

61Pažymėjo, kad E. M. sudarytas testamentas patvirtintas notarės, pasirašytas pačios testatorės ir ieškovė testatorės parašo tikrumo neginčijo, testamente išreikštas patvarkymas dėl turto, kuris priklausytų testatorei mirties dieną.

6229.

63Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad atsakovė V. P. tyčiniais veiksmais siekė, kad testatorė sudarytų tam tikro turinio testamentą. Pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pakeisti testamentą prašė N. M., D. N., kurios paaiškino, kad N. M. važiavo pas senelę ir prašė, kad ji pakeistų testamentą, vietoje jų tėvo L. M. įrašydama tris jo dukras. Vertino kaip nepagrįstą ieškovės teiginį neva V. P. į turto dalių paskaičiavimą neįtraukė tvarto, nes baiminosi, jog jos tėvas L. M. parduos jam paliktą tvartą ir namo dalį ir turtu naudosis svetimi asmenys, nes pagal naujai surašytą testamentą turtas buvo paliktas ne L. M., o ieškovei ir dviem jos seserims.

6430.

65Teismas konstatavo jog byloje neįrodyta, kad atsakovė V. P. tyčia, norėdama apgauti testatorę, užsakė paveldimo turto dalių paskaičiavimą, nes paties paskaičiavimo ieškovė neginčijo ir nepagrįstai akcentavo, kad turto dalių paskaičiavimai lėmė testatorės valios neatitinkančio vienašalio sandorio sudarymą. Pažymėjo, kad paskaičiavimai negalėjo įtakoti testatorės valios išraiškos, nes jie aktualūs tik namo padalijimui, kiti statiniai įpėdiniams priskirti jų nedalijant. Nurodė, kad ieškovė nekvestionuoja notarės veiksmų, todėl vertino, kad, sudarant ginčijamą testamentą, notaras įsitikino testatorės veiksnumu, surašė testamentą, jį perskaitė testatorei, paaiškino testamento turinį ir padarinius, o testatorė jį pasirašė.

6631.

67Nustatė, kad testatorė ankstesniam 1991 11 27 sudarytame testamente jai priklausančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paliko lygiomis dalimis trims savo vaikams – V. P., J. A. M. ir L. M., kurie, dar esant esant gyvai testatorei, pradėjo naudotis namu ne lygiomis dalimis, o sodyboje esančius kitus statinius pasiskirstė tarpusavyje. Esant tokiai situacijai, ieškovei ir jos seserims inicijavus testamento pakeitimą, testatorė antru testamentu turtą paliko pagal pačių paveldėtojų nusistatytą tvarką ir dalis. Nustatė, kad testamento sudarymo metu tvarto nebuvo, testatorė buvo gavusi draudimo išmoką dėl to, kad tvartą sugriovė vėtra, taip pat buvo sugriuvusi stoginė. Tikėtinu laikė tai, kad E. M., padalindama įpėdiniams turtą, nenaudojamų statinių į testamentą neįtraukė.

6832.

69Teismas byloje nenustatė tyčinio atsakovės V. P. elgesio, kuriuo ji būtų siekusi suklaidinti testatorę ir taip ją palenkti sudaryti atitinkamo turinio testamentą, taip pat nenustatė, kad testatorė tokį testamentą sudarė dėl suklydimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į testatorės, jos vaikų ir vaikaičių tarpusavio santykius iki testamento sudarymo, teismas vertino, kad testatorės valia dėl testamento sudarymo formavosi nuosekliai, pagal tuo metu buvusią situaciją, ir nėra pagrindo teigti, kad testatorės valia, išreikšta testamente, neatitiko jos vidinės valios. Nurodė, kad byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad, sudarydama 1999 09 08 testamentą, testatorė nesuprato testamento esmės ir kad testamentas sudarytas dėl testatorės suklydimo.

70III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7133.

72Ieškovė J. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-176-405/2017 ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovės ieškinį.

7334.

74Nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodė reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindas). Pirmosios instancijos teismas 2017 03 28 parengiamojo posėdžio metu prašė ieškovės pateikti teisinę ginčo kvalifikaciją. Ieškovė nurodė galimą ginčo kvalifikaciją. Pažymėjo, kad teismas nustatė ieškovei perteklinę pareigą. Teigė, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas. Paaiškino, kad ieškovė pateikė vieną reikalavimą – pripažinti testamentą negaliojančiu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio numatytu pagrindu.

7535.

76Nurodė, kad sprendimo aprašomojoje dalyje teismo nurodytos ieškovės pateiktos aplinkybės ir duoti paaiškinimai, taip pat ir atsakovų duoti paaiškinimai, iš esmės skiriasi nuo tų paaiškinimų, kurie buvo duoti teismo posėdžių metu, t. y. dalis ginčo šalių nurodytų aplinkybių, paaiškinimų iš viso nenurodyti teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, dalis nurodyta klaidingai. Teigė, kad teismas turėjo vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes. Teismas priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes išvada dėl testatorės valios sudarant ginčo testamentą yra nepagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Ieškovės nurodytos aplinkybės paaiškinimai ne tik nenurodyti ir nevertinti, bet nurodyti paaiškinimai yra klaidingai pateikti, teismas klaidingai nurodė ir kitų ginčo šalių duotus paaiškinimus.

7736.

78Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovės V. P. 1999 08 19 prašymą dėl turto dalių paskaičiavimo ir priedą prie prašymo, surašytą testatorės E. M. vardu, pateiktą Nekilnojamojo turto registrui ginčo sandorio sudarymo tikslu. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovė V. P. savo nuožiūra surašė dokumentus dėl testatorės nekilnojamojo turto testatorės vardu, be testatorės įgaliojimo, be testatorės parašo. Minėtų dokumentų pagrindu buvo sudarytas ginčo testamentas. Teigė, kad atsakovės ir testatorės tarpusavio santykiams nebuvo būdingas atvirumas, pasitikėjimas, nes testatorė nesuteikė atsakovei įgaliojimo, nepasirašė atsakovės surašytų dokumentų.

7937.

80Pažymėjo, jog atsakovė V. P., sąmoningai, suvokdama testatorės priklausomumą nuo atsakovės, neturėjo jokių įgaliojimų kreiptis testatorės vardu dėl nekilnojamojo turto dokumentų gavimo, kurių pagrindu buvo sudarytas testatorės ginčo testamentas. Atsakovė V. P. atlikdama aktyvius veiksmus dėl testatorės nekilnojamojo turto pažeidė imperatyvias teisės normas. Atsakovės V. P. nesąžiningumą taip pat įrodo paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovių V. P., I. P. ir J. K.. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė V. P. pati pripažino, jog testatorė nesuprato sudėtingo nekilnojamojo turto dalių paskaičiavimo, kas leidžia daryti išvadą, jog testatorė nesuprato ginčo testamento turinio. Akcentavo, kad ginčo dėl to, kad testatorė nesuprato sudėtingo nekilnojamojo turto dalių paskaičiavimo, tarp ginčo šalių nebuvo. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, vertindamas įrodymus pažeidė tikėtinumo taisyklę, objektyviai ir visapusiškai neįvertino atsakovės V. P. veiksmų testatorės testamento sudarymo metu.

8138.

82Teigė, kad teismo padarytos išvados pagrįstos prieštaringomis subjektyviomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad iš ieškovės teismas pareikalavo įrodyti aplinkybes tik objektyviais įrodymais, kai tuo tarpu atsakovams užteko remtis subjektyviomis aplinkybėmis, nors visos ginčo šalys turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ginčą nagrinėjęs teismas nesilaikė tinkamo proceso teisės normų taikymo, todėl padarytos išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios teismų praktikai.

8339.

84Pažymėjo, jog atsakovės N. M. prašymas testatorei nėra esminis nagrinėjamos bylos argumentas.

8540.

86Paaiškino, kad testatorė 1987 m. išvyko iš gyvenamosios vietos gyventi pas atsakovę. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kad testatorė išvyko iš savo gyvenamosios vietos dar galiojant 1964 m. CK 132-140 straipsnių nuostatoms, netyrė ir nevertino, kokie teisiniai padariniai atsirado priėmus 1990-11-27 įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nepasisakė dėl fakto, kad Ignalinos mero 1998-11-09 potvarkiu Nr. 216, kuris priimtas Ignalinos seniūnijos pažymėjimo pagrindu, testatorei E. M. įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą kai testatorė pagal tos pačios Ignalinos seniūnijos namų ūkio knygų išrašus negyveno savo gyvenamojoje vietoje ir minėtą faktinę aplinkybę pripažino abi ginčo šalys. Mano, kad buvo pagrindas taikyti CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir ex officio pripažinti ginčo testamentą niekiniu ir negaliojančiu.

8741.

88Nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes advokatų E. L., M. N. paslaugų išlaidos nebuvo būtinos, todėl jos turėtų likti atsakovių V. P. ir D. M. išlaidomis.

8942.

90Atsakovės V. P., I. P. ir J. K. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9143.

92Nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakė įrodinėti aplinkybes, kad testatorė ginčo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ar negalėjo jų valdyti ir apsisprendė testamento negaliojimą grįsti vien tik atsakovės V. P. apgaule. Ieškovė neprašė pakeisti (papildyti) ieškinio pagrindo ir neteikė jokių įrodymų apie tai, kad testatorė dėl savo psichinės būklės negalėjo išreikšti tikrosios valios. Teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Testatorė suprato – kam ir kiek namo dalių atiteks.

9344.

94Teismas padarė teisingą išvadą, kad turto dalių skaičiavimai aktualūs tik namo padalijimui. Kiti statiniai buvo priskirti įpėdiniams jų nedalijant. Pažymėjo, kad pagal pateiktus VĮ „Registrų centro“ duomenis tvartas ir stoginė formaliai egzistavo, tačiau šie statiniai buvo sunykę. Pastebėjo, kad nekilnojamojo turto registre testatorė E. M. buvo įregistruota kaip vienintelė testamentu paliktų statinių savininkė. Šių duomenų ieškovė neginčijo. Pažymėjo, kad turto dalių paskaičiavimas yra techninis veiksmas, nesukuriantis, nekeičiantis ir nepanaikinantis asmens civilinių teisių ir pareigų, todėl rašytinis įgaliojimas atlikti tokį veiksmą kito asmens naudai nebuvo reikalingas. Paaiškino, kad buvo dvi prielaidos pakeisti 1991 m. testamentą – ieškovės ir jos sesers atsakovės N. M. prašymas įtraukti jas įpėdinėmis vietoje jų tėvo L. M. bei įpėdiniams paskirti tas namo dalis ar statinius, kuriais faktiškai jie naudojosi.

9545.

96Atsakovė D. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, dėl byloje pareikštų reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Prašė iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

9746.

98Atsakovė S. M. atsiliepimu nurodė, kad tik mirus testatoriai paaiškėjo, kad V. P. apgaule, turto pasisavinimo būdu, tvarto priklausančio brolio L. M. dukroms neįtraukė į motinos sudarytą testamentą.

9947.

100Atsakovė N. M. atsiliepimu nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio. Pažymėjo, kad ieškovė įrodė atsakovės apgaulingą veiką sudarant testamentą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas, o ginčo testamentas pripažintas negaliojančiu. Pažymėjo, kad teismas supainiojo atsakovų ir trečiųjų asmenų pavardes. Atsakovė pažymėjo, kad testatorė dėl senatvės negalėjo suprasti testamento turinio. Nurodė, kad testamento turinys buvo sudarytas apgaulės būdu.

10148.

102Atsakovė D. M. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10349.

104Nurodė, kad teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovės ieškinys buvo grindžiamas CK 1.89 ir 1.91 straipsniais, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė savo reikalavimo dalies CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą CK 1.89 straipsnio pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad testatorė į ginčo testamentą neįtraukė statinių – tvarto ir stoginės, kurių testamento sudarymo metu fiziškai nebuvo. Nurodė, kad objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad testatorės E. M. atžvilgiu atsakovės būtų naudojusios apgaulę, smurtą, grasinimus, ekonominį spaudimą ar prievartą ar kitus CK 1.91 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas 1999 09 08, o testatorė mirė po šešerių metų, 2005 11 13, ir testamento per visą tą laikotarpį nebekeitė ir jo netaisė. Teigė, kad testatorei nebuvo jokių abejonių dėl jos apsisprendimo padalijant palikimą ir jos valios, išraiškos ginčijamame testamente, teisingumo.

105Teismas

konstatuoja:

106IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10750.

108Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10951.

110Ginčas byloje yra kilęs dėl testamento nuginčijimo. Apeliantė ieškinį, kuriuo siekė nuginčyti testamentą reiškė net 4 pagrindais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį gerai moralei ir viešajai tvarkai,1.89 straipsnio pagrindu kaip sudarytą savo veiksmų esmės negalėjusio suprasti asmens ir 1.91 kaip sudarytą dėl apgaulės smurto ekonominio spaudimo realaus grasinimo, ar susidėjusių sunkių aplinkybių.

11152.

112Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Testatorė E. M., kurios paskutinysis testamentas ginčijamas šioje byloje, mirusi ( - ), santuokoje su J. M., turėjo tris vaikus: atsakovę V. P. (kuri su sutuoktiniu J. P. turi dvi dukras, testatorės vaikaites, atsakoves byloje I. P. ir J. K.), L. M. (kurio vaikai yra atsakovės: D. N., N. M. ir ieškovė J. Š., sutuoktinė atsakovė S. M.), J. A. M. (kurio vaikai yra G. M., R. J., sutuoktinė D. M.).

11353.

114Nėra ginčo ir dėl to, kad iki sutuoktinio J. M. mirties testatorė E. M. gyveno ( - ), savo sodyboje dėl, kurios pastatų paveldėjimo ir kilo šis ginčas. 1987 m., mirus sutuoktiniui, ji apsigyveno pas savo dukrą, atsakovę byloje V. P., ( - ), kuri prižiūrėjo testatorę iki jos mirties.

11554.

1161991 11 27 E. M. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paliko lygiomis dalimis trims savo vaikams – V. P., J. A. M. ir L. M.. Apeliantė neginčija ir teismo nustatytų faktų, kad, dar esant gyvai testatorei, jos vaikai paveldėtojai pagal pirmąjį testamentą, jai išsikėlus iš ginčo sodybos, pradėjo naudotis namu ne lygiomis dalimis, o sodyboje esančius kitus statinius pasiskirstė tarpusavyje. Kad toks pasiskirstymas buvo logiškas ir jį nulėmė namo patalpų išsidėstymas, aiškiai matyti iš į bylą su atsakovės V. P. su atsiliepimu į ieškinį pateikto namo plano, nes namo patalpos išsidėstę taip, kad siekiant sudaryti galimybes juo naudotis trims naudotojams ar savininkams, kiekvienam iš jų atskirai, įsirengiant pavyzdžiui atskirą įėjimą, negalėjo būti nustatytos 3 visiškai vienodos dalys, dėl ko namas buvo sąlyginai padalintas į tris dalis ir testatorės vaikai traukė lapelius, kuri namo dalis, kuriam iš vaikų priklausys, ko pasėkoje namo dalis su patalpomis 1-5 ir 1-4 atiteko testatorės sūnui J. A. M., dalis kurią sudaro patalpos 1-3,1-6,1-7, 1-8, atiteko sūnui L. M. ir patalpos 1-2 ir 1-1 atiteko V. P.. Esant tokiai situacijai, ieškovei ir jos seserims, inicijavus testamento pakeitimą, ko jos taip pat neneigė, testatorė antru testamentu turtą paliko pagal pačių paveldėtojų nusistatytą tvarką ir dalis. Ieškovė taip pat nepaneigė teiginių, kad testamento sudarymo metu tvarto jau nebuvo, o testatorė buvo gavusi draudimo išmoką dėl to, kad tvartą sugriovė vėtra, taip pat buvo sugriuvusi stoginė. Teismas pagrįstai tikėtinu laikė tai, kad E. M., padalindama įpėdiniams turtą, nenaudojamų statinių į testamentą neįtraukė.

11755.

1181999 09 08 E. M. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus atitinkamai paliko: 20/100 dalių gyvenamojo namo ir visą kluoną bei visą kiemo rūsį – savo sūnui J. A. M.; po 22/100 dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį sandėlių savo vaikaitėms dukros V. P. dukroms I. P. ir J. K.; po 12/100 dalių gyvenamojo namo savo vaikaitėms, sūnaus Leonardo dukroms atsakovėms D. N., N. M. ir ieškovei J. Š..

11956.

1202009 06 05 testamento pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai: pagal testamentą: testatorės vaikaitėms ieškovei J. Š., atsakovėms N. M., D. N., kiekvienai iš jų į 12/100 gyvenamojo namo dalis. Testatorės vaikaitėms I. P. ir J. K. pardavus paveldėjimo teises į palikimą, jų motinai V. P., pastarajai 2009 06 05 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 44/100 dalis gyvenamojo namo ir du sandėlius.

12157.

122Tiek tvartas, tiek stoginė ginčijamu testamentu nebuvo paskirtas niekam, juos pagal įstatymą paveldėjo lygiomis dalimis testatorės vaikai V. P.. L. M. ir J. A. M.. Ta apeliantės nurodoma aplinkybė, kad V. P. dukros J. K. ir I. P. iš karto po testatorės mirties teises į paveldėjimą perleido savo Motinai V. P., nesudaro pagrindo teigti, kad buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, siekiant apgaule gauti daugiau turto pagal testamentą.

12358.

124Apeliantė ieškinį iš dėl atsakovės V. P. neteisėtų veiksmų, siekiant apgauti testatorę bei surašyti, jos tikrosios valios neva neatitinkantį testamentą rėmė vieninteliu faktu, kad V. P., neturėdama testatorės įgaliojimo, 1999-08-19 pateikė Nekilnojamojo turto registrui testatorės vardu prašymą dėl turto dalių paskaičiavimo ir priedą prie prašymo, kuriame nurodė, kurie pastatai ir jų dalys atitenka įpėdiniams, pagal kurį ir buvo sudarytas testamentas, nurodė, kad atsakovei V. P. prašyme ir priede nenurodžius tvarto ir stoginės, šie statiniai liko paveldėti pagal įstatymą, jų dalį paveldėjo ir atsakovė V. P..

12559.

126Apeliaciniu skundu ieškovės iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą į bylą pateiktų įrodymų ir jau minėtos faktinės aplinkybės dėl atsakovės V. veiksmų užsakant minėtus paskaičiavimus, jų vaidmens formuojant testatorės valią vertinimą.

12760.

128Kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir pasisakė dėl jų įrodomosios vertės bei vertindamas jų visumą priėjo pagrįstos išvados, kad šių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog V. P., užsakydama ginčo paskaičiavimus siekė iškreipti testatorės valią ar kad ginčo testamente išreikšta jos valia neatitiko tikrosios testatorės valios.

12961.

130Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės teiginį, kad testamento turinys neatitinka testatorės valios, nes testatorė dėl atsakovės V. P. tyčinių veiksmų pateikiant turto dalių paskaičiavimą, kuriame neįrašyti tvartas bei stoginė, šie pastatai nebuvo įtraukti į testamentą ir vėliau buvo paveldėti pagal įstatymą, nurodęs, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad atsakovė V. P. tyčiniais veiksmais siekė, kad testatorė sudarytų tam tikro turinio testamentą, nes ne atsakovė V. P. siekė, testamento perrašymo, o testatorės vaikaitės, jos sūnaus L. M. dukros N. M., D. N. ir pati ieškovė siekė tokio perrašymo, N. M. važiavo pas senelę ir prašė, kad ji pakeistų testamentą, vietoje tėvo L. M. įrašydama jo dukras. Tokios išvados teismas priėjo remdamasis N. M. parodymais teisme. Kolegija taip pat sutinka su teismo vertinimu, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė V. P. užsakydama paveldimo turto dalių paskaičiavimą siekė apgauti testatorę, nes kaip jau minėta testamento pakeitimą inicijavo ne ji. Tuo metu testatorės vaikai V. P. L. M. ir J. A. M., buvo nusistatę kokia tvarka naudosis ginčo namu ir kitais statiniais, iš pareiškimo, kurį registrų centrui pateikė V. P. turinio matyti, kad ir buvo prašoma paskaičiuoti dalis pagal jau nusistovėjusią naudojimosi tvarką, todėl teismas sprendė, jog V. P. parodymai, kad testatorės valia ir buvo, tokia, jog testamente nurodytos dalys atitiktų nusistovėjusią tvarką atitinka tiesą.

13162.

132Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ieškovė nepagrįstai akcentuoja, kad turto dalių paskaičiavimai lėmė testatorės valią neatitinkančio vienašalio sandorio sudarymą, nes pačių paskaičiavimų, juose nustatytų turto dalių tenkančių kiekvienam įpėdiniui ji neginčijo ir patys paskaičiavimai niekaip negalėjo įtakoti testatorės valios, surašant testamentą, kadangi, jie aktualūs tik namo padalijimui, nes kiti statiniai įpėdiniams priskirti jų nedalijant, testamentą patvirtino notarė.

13363.

134Teismas taip pat pagrįstai pastebėjo jog apeliantė nekvestionuoja notarės veiksmų, kas reiškia jog ji neginčija, kad notarė tinkamai atliko savo pareigas, sudarydama ginčo testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu, surašė testamento tekstą, jį perskaitė testatorei, paaiškino testamento turinį ir padarinius, testatorė jį pasirašė. Kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad testatorė, būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų pasekmių ir jų kontroliuoti, o ta aplinkybė, kad jai dėl garbaus amžiaus, fiziškai buvo sunku judėti, dėl ko ji pati negalėjo nuvykti į Registro įstaigą ir pas notarą tiek patvirtinti įgaliojimą, tiek pasirašyti testamentą, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nesuprato savo veiksmų prasmės. Ginčo testamento tekstas yra nesudėtingas jame aiškiai nurodytos kiekvienam įpėdiniui tenkančios turto dalys ir paveldimi pastatai, testamento tekstas neužima vieno viso puslapio.

13564.

136Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į kaip apgaulę ar siekį suklaidinti testatorę iš V. P. pusės šalinančias aplinkybes, kad atsakovė, testatorės vardu užsakiusi turto dalių paskaičiavimą, prašymą ir priedą prie prašymo pasirašė pati nurodydama savo vardą ir pavardę, testatorės sudaryto testamento kopiją iš karto persiuntė N. M.. Ieškovės motina L. M. sutuoktinė S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ji po testamento sudarymo sužinojo apie tai, kad į testamentu paliekamą turtą neįtrauktas tvartas, tačiau niekas dėl to nieko nedarė. Iš to, kad testamento turinys V. P. pastangomis buvo žinomas tiek ieškovei, tiek jos seserims N. M. ir D. N., bei jų tėvams ir niekas iš jų nesikreipė į testatorę prašydamas įtraukti tvartą ir stoginę į testamentą teismas priėjo pagrįstos išvados, kad šis klausimas tuo metu nebuvo aktualus, nebuvo manoma, kad L. M. dukroms turėtų būti paliktas ir kitas testamente neįvardintas turtas, juo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, tvartu testamento sudarymo metu, niekas nesinaudojo, jis buvo nugriautas, stogine iš pradžių naudojosi J. A. M., vėliau ji sugriuvo, o ieškovės poziciją dėl sudaryto testamento neteisėtumo galimai nulėmė aplinkybės, susiklosčiusios jau žymiai vėliau, bendraturčiams nesutariant dėl naudojimosi turtu tvarkos.

13765.

138Pagrindiniai ginčo objektai šioje byloje yra būtent į ginčijamą testamentą neįtraukti tvartas ir stoginė dėl ko apeliantės nuomone į šiuos pastatus nepagrįstai išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai testatorės trims vaikams po 1/3 kiekvienam. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šių pastatų paveldėjimo teisė nepasikeistų net ir pripažinus negaliojančiu ginčijamą testamentą t.y., nes tokiu atveju liktų galioti ankstesnis 1991 11 27 testamentas, pagal kurį šiuos ginčo objektus tvartą ir stoginę vis tiek paveldėtų visi trys įpėdiniai testatorės vaikai lygiomis dalimis t.y. po 1/3 dalį šių pastatų, o po jų mirties jų vaikai.

13966.

140Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

14167.

142Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

14368.

144Kolegija konstatuoja jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde įvardijamais argumentais remiantis nėra pagrindo naikinti ar keisti.

14569.

146Taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir apeliantės nurodytas argumentas, kad nustatęs faktą, jog testatorė 1987 m., galiojant 1964 m. CK 132- 140 straipsnių nuostatoms išvyko iš gyvenamosios vietos gyventi pas atsakovę., pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo tirti ar priėmus 1990-11-27 įstatymą „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ teisėtai Ignalinos mero 1998-11-09 potvarkiu Nr. 216, kuris priimtas Ignalinos seniūnijos pažymėjimo pagrindu, testatorei E. M. įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą, kai testatorė pagal tos pačios Ignalinos seniūnijos namų ūkio knygų išrašus negyveno savo gyvenamojoje vietoje ir minėtą faktinę aplinkybę pripažino abi ginčo šalys.

14770.

1481964 m. Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta kolūkiečių kiemo bendroji jungtinė nuosavybė (1964 m. CK 132-141 straipsniai); kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės objektu galėjo būti gyvenamasis namas, pastatai, inventorius, gyvuliai ir kitoks turtas, reikalingas žemės ūkio veiklai pagalbiniame ūkyje (1964 m. CK 133 straipsnis). Pagal bendrąją kolūkiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys yra lygios (1964 m. CK 136 straipsnis), ši taisyklė buvo taikoma ir dalijant buvusio kolūkiečių kiemo turtą jam pasibaigus (1964 m. CK 139 straipsnis). Kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės institutas buvo panaikintas 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, šiuo įstatymu kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės santykiai buvo transformuoti atitinkamai į bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės santykius.

14971.

150Kasacinio teismo praktikoje dėl šio įstatymo taikymo yra išaiškinta, kad, kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į privatinę bendrąją nuosavybę, buvę kolūkiečių kiemo nariai, nepasitraukę iš buvusio kiemo, taip pat buvę kolūkiečių kiemo nariai, pasitraukę iš kiemo, tačiau tokio pasitraukimo (išvykimo) metu buvę nedarbingi (dėl amžiaus, ligos), neprarado savo turėtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. M. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-463/2008).

15172.

152Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad pirmojo ar antrojo testamento sudarymo metu arba iš viso kada nors ginčo sodyba ir joje buvęs nekilnojamasis turtas turėjo kolūkiečių kiemo statusą. Byloje iš viso nėra duomenų, kad testatorė, jos sutuoktinis ar šalys tarp kurių vyksta ginčas šioje byloje: testatorės vaikai ir vaikaičiai būtų buvę kolūkiečių kiemo nariais ir reiškę pageidavimus atidalinti savo dalis iš kolūkiečių kiemo. Be to, testatorė išvykdama iš savo sodybos jau buvo nedarbinga dėl savo amžiaus (gimusi ( - )). Taip pat sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį naują ieškovės reikalavimą laikė ne tik teisinio bet ir faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu.

15373.

154Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti iš apeliantės pirmojoje instancijoje priteistų bylinėjimosi išlaidų.

15574.

156Vadovaujanti CPK 93 straipsnio nuostatomis apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovių turėtos apmokant advokatų pagalbą, surašant atsiliepimus į apeliacinį skundą pagal pateiktus į bylą įrodymus sudarančios: 170 Eur už V. P., I. P. ir J. K. atsiliepimo surašymą, kurias yra apmokėjusi I. P. ir 500 Eur. už D. M. atsiliepimo surašymą, kurias pagal įgaliojimą yra R. J. atsakovės D. M. pavedimu ir kurios atsižvelgiant į atsiliepimo apimtį bylos sudėtingumą argumentų naujumą mažinamos iki 200 Eur.

15775.

158Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

159Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Nutarė

160Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

161Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas ( - ) atsakovės I. P., asmens kodas ( - ) naudai 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) atsakovės D. M., asmens kodas ( - ) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų, už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė J. Š. (toliau ieškovė) prašė pripažinti negaliojančiu E. M.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad testatorė E. M., mirusi ( - ), santuokoje su J. M., turėjo tris... 9. 3.... 10. Iki sutuoktinio J. M. mirties, testatorė E. M. gyveno ( - ), savo sodyboje,... 11. 4.... 12. E. M. turimą nekilnojamąjį turtą sudarė sodyboje ( - ) esantys... 13. 5.... 14. 1999 09 08 E. M. sudarė testamentą, kuriuo jai ginčo sodyboje nuosavybės... 15. 6.... 16. Ieškovė J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad palikdama jai ir jos seserims... 17. 7.... 18. Nurodė, jog Įrodymų apie tai, kad testatorės valia sudarant antrą... 19. 8.... 20. Ieškovė teigė tik 2015 m. rugpjūčio mėn. sužinojusi, kad prieš sudarant... 21. 9.... 22. Nurodė, kad testatorės testamentas buvo sudarytas ne iš testatorės... 23. 10.... 24. Taip pat nurodė, kad E. M. pasirašė galimai iš anksto notarės parengtą... 25. 11.... 26. Ieškovė taip pat nurodė, kad D. M. ir V. P. prašomos priteisti išlaidos... 27. 12.... 28. Atsakovė V. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės... 29. 13.... 30. Surašius pirmąjį testamentą, visi vaikai traukė burtus dėl namo dalių,... 31. 14.... 32. Be to, testamentas buvo perrašytas ne V. P. iniciatyva, bet ieškovės ir jos... 33. 15.... 34. Paaiškino, kad 1988 ar 1989 m. pas jos motiną – testatorę E. M. – atvyko... 35. 16.... 36. 1999-09-08 motina sudarė testamentą. Ji (atsakovė) motina nesinaudojo ir... 37. 17.... 38. Atsakovė D. M. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį... 39. 18.... 40. Nurodė, kad V. P. minėtus dokumentus pateikė valstybės įmonei, kuriai... 41. 19.... 42. Atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad jos dėdės L. M. dukros... 43. 20.... 44. Atsakovė J. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 1991 m. testamentu... 45. 21.... 46. Atsakovė D. N. paaiškino, kad E. M. 1999-09-08 sudarytas testamentas... 47. 22.... 48. Atsakovė N. M. paaiškino, kad jos močiutė E. M. visą laiką sakė, jog... 49. 23.... 50. Atsakovė S. M. paaiškino, kad, E. M. sudarius pirmą testamentą, visi... 51. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 52. 24.... 53. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu... 54. 25.... 55. Nustatė, kad 2005 11 13 mirė E. M., kuri 1999 09 08 sudarė testamentą,... 56. 26.... 57. Testamento pagrindu 2009 06 05 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai... 58. 27.... 59. Nurodė, kad ginčo šalys įgijo nuosavybės teises į paveldėtą... 60. 28.... 61. Pažymėjo, kad E. M. sudarytas testamentas patvirtintas notarės, pasirašytas... 62. 29.... 63. Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų... 64. 30.... 65. Teismas konstatavo jog byloje neįrodyta, kad atsakovė V. P. tyčia, norėdama... 66. 31.... 67. Nustatė, kad testatorė ankstesniam 1991 11 27 sudarytame testamente jai... 68. 32.... 69. Teismas byloje nenustatė tyčinio atsakovės V. P. elgesio, kuriuo ji būtų... 70. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 71. 33.... 72. Ieškovė J. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Švenčionių rajono... 73. 34.... 74. Nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio... 75. 35.... 76. Nurodė, kad sprendimo aprašomojoje dalyje teismo nurodytos ieškovės... 77. 36.... 78. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovės V. P. 1999 08 19 prašymą dėl... 79. 37.... 80. Pažymėjo, jog atsakovė V. P., sąmoningai, suvokdama testatorės... 81. 38.... 82. Teigė, kad teismo padarytos išvados pagrįstos prieštaringomis... 83. 39.... 84. Pažymėjo, jog atsakovės N. M. prašymas testatorei nėra esminis... 85. 40.... 86. Paaiškino, kad testatorė 1987 m. išvyko iš gyvenamosios vietos gyventi pas... 87. 41.... 88. Nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi... 89. 42.... 90. Atsakovės V. P., I. P. ir J. K. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį... 91. 43.... 92. Nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje ieškovė aiškiai ir... 93. 44.... 94. Teismas padarė teisingą išvadą, kad turto dalių skaičiavimai aktualūs... 95. 45.... 96. Atsakovė D. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jokio teisinio... 97. 46.... 98. Atsakovė S. M. atsiliepimu nurodė, kad tik mirus testatoriai paaiškėjo, kad... 99. 47.... 100. Atsakovė N. M. atsiliepimu nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino... 101. 48.... 102. Atsakovė D. M. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir... 103. 49.... 104. Nurodė, kad teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.... 105. Teismas... 106. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 107. 50.... 108. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 109. 51.... 110. Ginčas byloje yra kilęs dėl testamento nuginčijimo. Apeliantė ieškinį,... 111. 52.... 112. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių... 113. 53.... 114. Nėra ginčo ir dėl to, kad iki sutuoktinio J. M. mirties testatorė E. M.... 115. 54.... 116. 1991 11 27 E. M. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausančius... 117. 55.... 118. 1999 09 08 E. M. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį... 119. 56.... 120. 2009 06 05 testamento pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai: pagal... 121. 57.... 122. Tiek tvartas, tiek stoginė ginčijamu testamentu nebuvo paskirtas niekam, juos... 123. 58.... 124. Apeliantė ieškinį iš dėl atsakovės V. P. neteisėtų veiksmų, siekiant... 125. 59.... 126. Apeliaciniu skundu ieškovės iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo... 127. 60.... 128. Kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos... 129. 61.... 130. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės teiginį, kad testamento... 131. 62.... 132. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ieškovė... 133. 63.... 134. Teismas taip pat pagrįstai pastebėjo jog apeliantė nekvestionuoja notarės... 135. 64.... 136. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į kaip apgaulę ar siekį suklaidinti... 137. 65.... 138. Pagrindiniai ginčo objektai šioje byloje yra būtent į ginčijamą... 139. 66.... 140. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 141. 67.... 142. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 143. 68.... 144. Kolegija konstatuoja jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus į bylą... 145. 69.... 146. Taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir apeliantės... 147. 70.... 148. 1964 m. Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta kolūkiečių kiemo bendroji... 149. 71.... 150. Kasacinio teismo praktikoje dėl šio įstatymo taikymo yra išaiškinta, kad,... 151. 72.... 152. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad pirmojo... 153. 73.... 154. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti iš apeliantės... 155. 74.... 156. Vadovaujanti CPK 93 straipsnio nuostatomis apeliacinį skundą atmetus iš... 157. 75.... 158. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 159. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 160. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą... 161. Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas ( - ) atsakovės I. P., asmens...