Byla 2-679-223/2013
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškoves Bankrutavusios Uždarosios akcines bendroves „Cargo Transport Baltija “ ieškini atsakovei R. D. ir n u s t a t e :

1Panevežio miesto apylinkes teismo teiseja Birute Melinauskiene, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieškoves atstovui V. G., atsakovei R. D., jos atstovui advokato padejejui V. M., teismo posedyje išnagrinejo civiline byla del žalos atlyginimo pagal ieškoves Bankrutavusios Uždarosios akcines bendroves „Cargo Transport Baltija “ ieškini atsakovei R. D. ir n u s t a t e :

2ieškoves atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo iš atsakoves priteisti 52 080 Lt Lt žalai atlyginti, 5 proc. metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas .

3Nurode, kad palaiko savo ieškinius reikalavimus ieškinyje išdestytais motyvais ir argumentais. Bankroto administratorius gina kreditoriu teises, todel pirmiausia po bankroto bylos iškelimo bankroto administratorius imasi tikrinti visus sandorius, sudarytus buvusiu bankrutavusios bendroves vadovu. Atlikus patikrinima , buvo nustatyta, kad R. D., dirbdama bendroves direktore , naudojosi bendroves mokejimo kortele ir iš bendroves saskaitos išeme grynuosius pinigus, kuriuos panaudojo savo nuožiura. Atsakove pinigu „išgryninimo „ fakta pripažino ir del to ginco nera. Atsakoves veiksmai yra nepagristi ir neteiseti, nes CK 2.87 str. yra numatyta bendroves vadovo pareiga juridinio asmens atžvilgiu elgtis sažiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams. Negalima painioti juridinio asmens turto su asmeniniu turtu, naudoti bendroves turta savo asmeninei naudai be juridinio asmens sutikimo. Atsakove privalo atlyginti žala, kuria , budama bendroves vadove, padare bendrovei. LAT laikosi pozicijos, jog nustacius bendroves vadovo neteisetus veiksmus kreditoriu atžvilgiu, laikytina, kad jis yra kaltas del tokiu veiksmu atlikimo ir papildomai vadovo kaltes irodineti nereikia. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi bendroves dokumentai, atsakove išsigrynino pinigus , taciau nepateike jokiu dokumentu, pagrindžianciu šiu operaciju teisetuma. Mano, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti butinos salygos, todel žala turetu buti priteista iš atsakoves.

4Atsakove ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti. Pareikštas ieškinys yra nepagristas , o ieškove aiškiai piktnaudžiauja procesinemis teisemis, todel taikytinas CPK 95 str. ir ieškovei skirtina bauda. 2011-02-02 visi bendroves dokumentai buvo perduoti, todel kitu dokumentu pateikti atsakove neturi galimybes.

5Atsakove nurodo, jog bendroves direktore dirbo nuo 2009-09-08 iki 2011-02-02. Pripažista ta fakta, kad naudojosi bendroves mokejimo kortele ir nueme ieškinyje nurodyta pinigine suma nuo bendroves saskaitos. Visi grynieji pinigai buvo panaudoti bendroves ukinei veiklai, t.y. atlyginimams išmoketi. Nuimtus grynuosius pinigus ji inešdavo i bendroves kasa, taciau jokiu papildomu rašytiniu irodymu apie pinigu inešima ji neturi. Tuo laikotarpiu, kai ji buvo bendroves vadove, bendroves buhalterine apskaita tvarke A. P. . Kai ji ši gavo ieškini , megino rasti dokumentus, paneigiancius jos kalte, ir kreipesi i A. P., kuri iš savo kompiuterio ištrauke saskaitos aktyvumo ataskaita. Visus kitus bendroves dokumentus ji pagal priemimo-perdavimo akta perdave naujajam bendroves direktoriui J. Š..

6Ieškinys atmestinas.

7Byloje nustatyta, kad iš ieškoves saskaitos 2009-09-23- 2010-12-14 laikotarpiu grynaisiais pinigais buvo išimta 52 080 Lt ( b.l. 9-10). Panevežio apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi UAB „Cargo Transport Baltija“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB Bankroto administravimo kontora ( b.l. 14-16). 2011-02-02 priemimo-perdavimo aktu R. D. peradve J. Š. UAB „ Cargo Transport Baltija“ bendroves dokumentus, tame tarpe sutartis ir 3 segtuvus dokumentu ( b.l. 37). Iš saskaitu aktyvumo ataskaitos ( b. l. 38-39) matyti pinigu judejimas bendroves kasoje.

8Taigi, ivertinus ieškoves keliamus ieškininius reikalavimus, konstatuotina jog jie kildinami iš prievoliu teises, t.y. iš civilines atsakomybes teisiniu normu. Civiline atsakomybe taikoma tada, kai yra nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos salygos, t.y. neteiseti veiksmai, žala ir nuostoliai, asmens kalte ir priežastinis ryšys tarp veiksmu ir žalos ( CK 6.246-6.249 str.). Taigi, siekiant pritaikyti civiline atsakomybe, pirmiausia butina nustatyti ar konkretaus asmens atlikti faktiniai veiksmai yra neteiseti, nes tik neteisetu veiksmu pagrindu gali kilti civiline atsakomybe . Neteisetu veiksmu aspektu civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos istatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobudžio taisykle elgtis atidžiai ar rupestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tokiu budu, neteiseti veiksmai gali pasireikšti trejopai : neteisetu veikimu, neteisetu neveikimu arba nurodymo elgtis atidžiai ir rupestingai nepaisymu.

9Bendroves vadovas yra specialus civilines atsakomybes subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybes standartai nei eiliniam bendroves darbuotojui; imone ir administracijos vadova sieja pasitikejimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad bendroves vadovas privalo ex officio veikti išimtinai imones interesais (CK 2.87 str.; LAT 2010-07-20 nut. Nr. 3K-3-334/2010). Be to, bendroves vadovas privalo buti lojalus, tinkamai organizuoti bendroves kasdiene veikla, veikti rupestingai, sažiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viska, kad jo vadovaujama bendrove veiktu pagal istatymus ir kitus teises aktus (ABI 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; LAT 2009 m. lapkricio 20 d. nut. Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-20 nut. Nr. 3K-3-528/2009). Bendroves vadovas , nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padaryta žala juridiniam asmeniui, jei istatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Akcine bendrove privalo veikti, atsižvelgdama i visu suinteresuotu asmenu, tarp ju ir kreditoriu, interesus, o jos padeciai tapus ypac sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo riba, kreditoriu interesai pradeda vyrauti, todel bendroves vadovo fiduciarine pareiga tokiu atveju pripažistama ne tik akcininku, bet ir kreditoriu atžvilgiu (LAT 2012-02-01 d. nut. Nr. 3K-3-19/2012).

10Tam, kad butu galima taikyti bendroves vadovo civiline atsakomybe, butina savarankiškai nustatyti šio asmens civilines atsakomybes salygas, t. y. neteisetus veiksmus, del ju atsiradusia žala, priežastini neteisetu veiksmu ir žalos ryši (CK 6.246 6.249 str.), o, nustacius vadovo neteisetus veiksmus, lemusius žalos (nuostoliu) atsiradima, jo kalte preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todel ieškove šioje byloje privalo irodyti atsakoves neteisetus veiksmus, realia žala ir priežastini ryši tarp pastarosios neteisetu veiksmu ir atsiradusios turtines žalos. Savo ruožtu atsakove privalo paneigti kaltes prezumpcija, siekdama išvengti civilines atsakomybes ir remdamasi jos kaltes nebuvimu (LAT 2011-03-25 nut. Nr. 3K-3-130/2011).

11Priimdamas sprendima byloje, teismas privalo ir gali remtis nustatytomis ir irodytomis faktinemis aplinkybemis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali buti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esanciu irodymu. Irodymu pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi buti grindžiamos tik tokiais irodymais, kurie nekelia pagristu abejoniu savo irodomaja galia, leistinumu ar sasajumu. Teismas, vertindamas, ar pakanka irodymu padaryti išvada apie tam tikru faktu buvima ir ju teisine kvalifikacija, turi atsižvelgti i CPK 65 str. nustatytas irodymu vertinimo taisykles. Priklausomai nuo bylos pobudžio (ar gincas yra kiles iš viešos teises, ar privatines teises reguliuojamu santykiu, taip pat, ar yra sprendžiamas civilines, ar administracines atsakomybes klausimas) irodymu pakankamuma gali apspresti nevienodi kriterijai. Taciau pagal bendra taisykle irodymu pakankamumas nustatomas taikant toki kriteriju: irodymu pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi , logiški, išplaukia vienas iš kito , yra nuoseklus. Savo ieškininiams reikalavimams pagristi ieškove pateikia Išraša iš bendroves saskaitos, iš kurio matyti kokiu laikotarpiu ir kokios pinigines sumos buvo nuimtos grynaisiais pinigais . Atsakove pripažista ta fakta, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu ji dirbo bendroves vadove, naudojosi bendroves mokejimo kortele ir nueme iš bendroves saskaitos ieškinyje prašoma priteisti pinigine suma. Faktas negincijamas ir laikytinas irodytu ( CPK 178-179,187 str.). Atsakove teigia, kad visas pinigines sumas, kurios nueme iš bendroves saskaitos, ji ineše i bendroves kasa ir kaip ši fakta patvirtinanti irodyma pateike teismui saskaitos aktyvumo ataskaita, iš kurios matyti, kad i bendroves kasa 2009-09-23- 2011-02-02 buvo pastoviai inešamos pinigines lešos , o ju inešimo datos ir pinigines sumos visiškai sutampa su tomis piniginemis sumomis, kurias nuimdavo atsakove iš bendroves saskaitos ir sutampa su ju nuemimo dienomis. Taigi, išanalizavus minetus rašytinius irodymus, konstatuotina, kad atsakoves iš bendroves saskaitos nuimtu piniginiu lešu suma visiškai atitinka i bendroves saskaita ineštu piniginiu lešu suma. Atkreiptinas demesys, kad pateiktoje saskaitu aktyvumo ataskaitoje prie kiekvieno pinigu inešimo i kasa atvejo yra nurodytas ir dokumento ( pagal kuri buvo inešti pinigai) numeris, kurio numeracija , žiurint pagal datas, yra didejanti, kas leidžia teigti, kad buvo pildomi atskiri konkretus buhalteriniai dokumentai apie pinigu inešima, nors tokiu dokumentu i byla pateikta nebuvo. Vadovaujantis irodymu tiketinumo taisykle, darytina išvada, kad tokie dokumentai greiciau buvo nei nebuvo.Iš minetos saskaitu aktyvumo ataskaitos matyti, kad inešti i kasa pinigai faktiškai ta pacia diena buvo išmokami , o iš joje nurodytu dokumentu pavadinimu trumpiniu ( „IŠL“) galima teigti, kad pinigai buvo išmokami pagal kasos išlaidu orderius. Sulyginus bendroves saskaitos išraše nurodytas ir atsakoves „išgrynintas“ pinigines lešas jos visiškai sutampa su saskaitu aktyvumo ataskaitoje nurodytas išmoketas pinigines sumas. Atsakoves nurodytas aplinkybes apie pinigu i kasa inešimo ir ju išmokejimo aplinkybes teismo posedžio metu patvirtino liudytoja A. P., kuri tvarke bendroves buhalterine apskaita, todel žinojo apie tai kaip yra tvarkoma bendroves kasa, kaip yra i ja inešamos pinigines lešos bei kaip ineštos pinigines lešos naudojamos. Abejoti šios liudytojos paaiškinimais teismas jokio pagristo pagrindo neturi. Tuo labiau, kad atsakoves, liudytojos paaiškinimai ir rašytiniai irodymai sutampa. Atkreiptinas demesys ir i ta aplinkybe, kad atsakove pagal 2011-02-02 priemimo-perdavimo akta perdave visa bendroves dokumentacija naujai paskirtam bendroves direktoriui J. Š., taigi savo pareiga iš esmes atliko. Tai, kad perduotu dokumentu neišsaugojo J. Š. negali buti laikoma netinkamu ir nerupestingu atsakoves, kaip bendroves vadoves, elgesiu ir negali buti jos kaltes irodymu. Pažymetina, kad civiliniame procese irodinejimas turi savo specifika – istatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tik tada, kai del ju egzistavimo nera absoliuciai jokiu abejoniu. Išvada apie faktu buvima teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikru abejoniu del fakto buvimo išlieka, taciau byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti esant labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus. Taigi irodymu pakankamumas ir fakto irodytinumas, t. y. tam tikru aplinkybiu konstatavimas, turi buti vertinami visos byloje esancios faktines medžiagos kontekste, aptarus ir ivertinus visus byloje esancius irodymus. Šiuo aspektu ivertinus visus byloje surinktus irodymus, t.y. atsakoves paaiškinimus, liudytojos A. P. paaiškinimus , saskaitos aktyvumo ataskaita ir remiantis irodymu tiketinumo principu, laikytina irodytu ta aplinkybe, kad atsakoves išgryninti pinigai buvo panaudoti bendroves veiklai, todel atsakoves veiksmus laikyti neteisetais nera jokio pagrindo, taigi tuo paciu nera žalos ir atsakoves kaltes.

12Del nurodytu aplinkybiu, nesant civilinei atsakomybei atsirasti butinu salygu, ieškinys atmestinas, kaip nepagristas ir neirodytas. Atmetus ieškini, bylinejimosi išlaidos valstybes naudai turetu buti priteistos iš ieškoves, taciau ji nuo bylinejimosi išlaidu atleista ( CPK 83 str.1 d. 8 p., 96), todel bylinejimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

13Atsakoves prašymas del CPK 95 str. taikymo ieškoves atžvilgiu atmestinas, nes nenustatyta, kad ieškove piktnaudžiavo savo teise.

14Sprendimui isiteisejus, laikinosios apsaugos priemones- turto ir piniginiu lešu areštas, pritaikytos 2013-01-14 nutartimi, naikintinas ( CPK 150 str. 2 d.)

15Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

16Ieškini atmesti.

17Sprendimui isiteisejus, laikinasias apsaugos priemones, pritaikytas Panevežio miesto apylinkes teismo 2013-01-14 nutartimi, panaikinti.

18Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevežio apygardos teismui, paduodant skunda Panevežio miesto apylinkes teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai