Byla e2A-248-516/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ ieškinį atsakovams L. R., G. R. ir G. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ginčas kilo dėl juridinio asmens vadovų ir dalyvių padarytos žalos atlyginimo bei atgręžtinio reikalavimo, kildinamo iš svetimo daikto hipotekos.

82.

9Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bajorkiemis“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro (toliau – bankroto administratorė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš G. R., L. R. ir G. Š. solidariai 311 583,86 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

103.

11Nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) DnB NORD bankas (toliau – ir bankas) 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartimi Nr. 11339 (toliau – kredito linijos sutartis) G. R. ir L. R. suteikė 2,47 mln. Lt paskolą G. R. asmeniniams įsiskolinimams padengti. Šių prievolių įvykdymui užtikrinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bajorkiemis“ akcininkų G. R. ir G. R. 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo nuspręsta įkeisti įmonės turtą, o 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas UAB ,,Bajorkiemis“ priklausęs nekilnojamasis turtas. Skolininkams nevykdant kredito linijos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, bankas 2007 m. rugsėjo 14 d. vienašališkai nutraukė kredito linijos sutartį. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi leista išieškoti banko naudai G. R. ir L. R. skolą, priverstinai iš varžytynių parduodant UAB „Bajorkiemis“ priklausantį bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Bajorkiemis“ iškėlė bankroto bylą. Bankas bankroto byloje pareiškė finansinį reikalavimą įkeisto turto vertei.

124.

13Realizavus BUAB „Bajorkiemis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo gauta 385 043,72 Eur suma (parduoto turto vertė bei draudimo išmokos už nelaimingą įvykį). Nors visa

14311 583,86 Eur draudimo išmoka, gauta už įkeistą nekilnojamąjį turtą, galėjo būti panaudota visų BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, tačiau dėl neteisėtų bendrovės akcininkų veiksmų ir jų priimtų sprendimų ji atiteko vieno kreditoriaus – AB DnB banko – finansiniam reikalavimui patenkinti.

155.

16Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo nustatyta, kad kredito gavėjai G. R. ir L. R. neturės galimybių vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir išieškojimai galimi tik juos nukreipus į UAB ,,Bajorkiemis“ įkeičiamą turtą. Nepaisant to, UAB „Bajorkiemis“ akcininkai, neabejotinai žinodami šias aplinkybes, priėmė bendrovės tikslams ir kreditorių interesams prieštaraujantį sprendimą dėl hipotekos sandorio sudarymo, t. y. jie veikė nesąžiningai įmonės ir visų kreditorių atžvilgiu. Kredito suteikimo sprendime tiesiogiai buvo nurodyta, kad gauto kredito grąžinimas numatomas iš UAB ,,Bajorkiemis“ priklausančio turto pardavimo. Būtent žalingi akcininkų ir vadovų veiksmai nulėmė įmonės bankroto bylos iškėlimą ir neatsiskaitymą su kreditoriais. Taigi egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.

176.

18Ieškovė taip pat turi ir atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus G. R. ir L. R., nes jų skola buvo išieškota iš įkaito davėjo. Tai yra ir savarankiškas pagrindas priteisti prašomą sumą solidariai iš šių atsakovų.

197.

20Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, bei nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

218.

22Atsakovė nurodė, kad jai civilinė atsakomybė galėtų kilti nebent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes 2006 m. gruodžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ji nebuvo bendrovės UAB „Bajorkiemis“ vadovė, o buvo 12,17 proc. akcijų savininkė.

239.

24Ieškovė nenurodė jokių atsakovės nesąžiningų, civilinės atsakomybės aspektu neteisėtų ir kaltų veiksmų. Sprendimas sudaryti hipotekos sandorį buvo priimtas bendrovės vadovo G. R. iniciatyva, todėl priskirtinas jo, o ne bendrovės akcininkės G. Š. kompetencijai. Atsakovo G. R., turėjusio 87,83 proc. akcijų, balsas buvo lemiamas. Atsakovė neturėjo jokių galimybių daryti įtaką juridinio asmens veiklai, todėl neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų lemti jos civilinę atsakomybę CK 2.50 straipsnio pagrindu.

2510.

26Be to, atsakovė 12,17 proc. UAB „Bajorkiemis“ akcijų savininke tapo 2006 m. sausio 1 d., o balsavimas dėl bendrovės turto įkeitimo įvyko 2006 m. gruodžio 20 d. Taigi, atsakovė neturėjo jokių duomenų apie išreiškiamo sutikimo sudaryti įkeitimo sandorį galimą žalą, manė, jog

272 470 000 Lt suma skirta bendrovės reikmėms.

2811.

29Tiek šioje civilinėje byloje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje

30Nr. 3K-3-546/2012 dėl hipotekos sandorio nuginčijimo dalyvavo tie patys asmenys, joje buvo nagrinėjamas bendrovės vadovo G. R. sąžiningumas sudarant hipotekos sandorį bei jo nauda bendrovei, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais šioje byloje.

3112.

32Ieškovė nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 priėmimo, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, suprato, kad pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, todėl vėliausiai 2015 m. lapkričio 29 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

3313.

34Atsakovai L. R. ir G. R. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti savarankišku CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3514.

36Nurodė, kad ieškovė neišskiria ir neįrodinėja, kokius konkrečius tariamai neteisėtus veiksmus atsakovas G. R. atliko kaip BUAB „Bajorkiemis“ dalyvis, o kokius – kaip vadovas. Dėl atsakovės L. R. veiksmų ieškovė ieškinyje nepasisakė. Tiek kredito linijos sutarties ir hipotekos lakšto sudarymo, tiek pagal kredito linijos sutartį gautų piniginių lėšų panaudojimo aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012. Kasacinio teismo konstatuotos aplinkybės iš naujo šioje byloje neįrodinėtinos, o taikytinos kaip prejudiciniai faktai.

3715.

38Reikšdama ieškinį šioje byloje ieškovė neįrodė ieškiniu iškeltų reikalavimų pagrįstumo. Dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo ieškinyje iš esmės nepasisakoma. Ieškovė neįrodė nė vienos sąlygos, būtinos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Ieškinyje nėra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai nei BUAB „Bajorkiemis“ akcininkams sprendžiant klausimą dėl Hipotekos lakšto sudarymo, nei sudarant kredito linijos sutartį su banku.

3916.

40Ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumo neįrodė ir negalėjo įrodyti, kadangi tiek sprendimas sudaryti kredito linijos sutartį, tiek sprendimas įkeisti įmonei priklausantį turtą buvo priimtas vadovaujantis tik įmonės interesais. Atsakovas G. R. iš ŽŪB „Bridai“ asmeniškai gautas pinigines lėšas paskolino įmonei, tokiu būdu sudarydamas sąlygas vystyti ir plėtoti įmonės veiklą. Įmonė paskolintų pinigų G. R. negrąžino, todėl turėdamas finansinę prievolę ŽŪB „Bridai“ atsakovas buvo priverstas sudaryti kredito linijos sutartį, o jos įvykdymui užtikrinti įkeisti įmonei priklausantį turtą.

4117.

42Ieškovė negalėjo grąžinti atsakovui G. R. jo paskolintų lėšų, kadangi tokios reikšmingos sumos išmokėjimas iš ieškovės apyvartinių lėšų būtų tiesiogiai lėmęs jos bankrotą. Hipotekos lakšto sudarymas aplinkybių visumos kontekste suponuoja vienareikšmišką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje jau konstatuotą išvadą, kad hipotekos lakšto sudarymas nebuvo neteisėtas veiksmas ieškovės atžvilgiu. Nesant įrodytų atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra įrodytas ir ieškovės tariamai patirtos žalos faktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatavus, kad kredito linijos sutarties ir hipotekos lakšto sudarymas nebuvo priešingas įmonės interesams, akivaizdu, jog iš nurodytų sandorių žala negali būti kildinama.

4318.

44Neįtraukdama į savo reikalavimą įkeisto turto likučio pardavimo kainos, ieškovė patvirtina, kad įkeisto turto likučio pardavimą ir gautų lėšų sumokėjimą banko naudai ieškovė laiko teisėtu. Bankroto administratorė, nurodydama, kad už sudegusį didelės vertės turtą buvo gauta vos

45311 583,86 Eur draudimo išmoka, nenurodo jokių priežasčių, kodėl draudimo išmoka už gaisro metu suniokotą turtą nebuvo išmokėta pilna apimtimi. Jeigu bankroto administratorė tinkamai neatliko visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad įkeistas turtas būtų tinkamai apdraustas ir (ar) nepasirūpino, jog ieškovei priklausanti draudimo išmoka būtų tinkamai išmokėta ir būtų kompensuoti visi draudžiamojo įvykio metu patirti ieškovės nuostoliai, atsakomybė už šiuos veiksmus (neveikimą) tenka išimtinai bankroto administratorei.

4619.

47Bankroto administratorė, sudarydama taikos sutartį su įkeisto turto draudimo bendrove ir taikos sutartimi atsisakydama didžiosios dalies draudimo išmokos, veikė savo rizika, todėl atsakomybė už atliktus veiksmus šioje apimtyje gali kilti išimtinai tik pačiai bankroto administratorei.

4820.

49Ieškovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų ir savo tariamai patirtos žalos fakto, likusių dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – priežastinio ryšio ir kaltės – konstatavimas nereikšmingas. Tiek hipotekos lakšto sudarymą, tiek išieškojimą iš įkeisto turto lėmė tos pačios aplinkybės – ieškovės turimų finansinių prievolių nevykdymas. Už finansinių prievolių nevykdymą atsakomybė kyla tik pačiai ieškovei. Ieškovė tinkamai ir laiku nevykdė savo finansinių prievolių, todėl tik ji yra atsakinga už atsiradusius padarinius. Pačios ieškovės kaltė sudaro savarankišką pagrindą visiškai eliminuoti atsakovų civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu. Bet kokie pačios ieškovės neatsargaus ir nerūpestingo elgesio, nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir finansinių prievolių, padariniai, negali būti perkeliami atsakovų atsakomybei, kadangi tai ne tik neatitiktų CPK 6.282 straipsnio 1 dalies normos tikslų, bet ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų.

5021.

51Kreditorių interesų pažeidimo klausimas jau buvo nagrinėjamas ieškovės inicijuotoje byloje dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu. Hipotekos lakšto sudarymo metu įmonės skolos tiekėjams sudarė vos 100 000 Lt ir joms padengti tuo metu užteko turto ir jos generuojamų pajamų. 2006 m. sudarytas hipotekos lakštas tuometinių ieškovės kreditorių interesų nepažeidė, nes ieškovės veikla tiek iki hipotekos lakšto sudarymo, tiek po to buvo pelninga, ieškovė su visais hipotekos lakšto sudarymo metu buvusiais kreditoriais iš esmės atsiskaitė. Nesant ieškovės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo, konstatuotina, kad ieškovės bankroto administratorė pareiškė reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo neturėdama tam teisės.

5222.

53Nagrinėjamo ginčo apimtyje atsakovė L. R. negali būti laikoma solidariąja atsakove. Atsakovas G. R. akcijas įgijo 2002 m. rugpjūčio 13 d., dar iki santuokos su atsakove L. R. sudarymo. Dėl to atsakovo G. R. turėtos akcijos priklausė išimtinai šio atsakovo asmeninei nuosavybei. Atsakovė L. R. niekada nebuvo nei akcininke, nei vadove. Atsakovės L. R. civilinės atsakomybės sąlygos kitais pagrindais ieškiniu net nėra įrodinėjamos.

5423.

552008 m. birželio 5 d. iškėlus įmonei bankroto bylą ir bankroto administratorei perėmus valdymą bei veiklos dokumentus, hipotekos lakšto sudarymo faktas tapo jai žinomas ne vėliau kaip 2008 m. Ieškinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo suėjo ne vėliau kaip 2011 m. Net jeigu būtų laikoma, kad bankroto administratorė apie tariamą ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sužinojo tik 2009 m., kai pateikė ieškinį dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, net ir šiuo atveju ieškinio senatis reiškiamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra pasibaigusi.

56II.

57Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5824.

59Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

6025.

61Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą žalos atlyginimo reikalavimui pareikšti, neprašė šio termino atnaujinti, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti. Bankroto administratorei apie teisių pažeidimą buvo žinoma nuo to momento, kai ieškovės bankroto administratorei buvo perduoti administruojamos įmonės (ieškovės) dokumentai, kai buvo reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. nuo 2009 m. liepos 9 d. (prijungta civilinė byla Nr. 2-452-390/2011), nes ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad dėl sudaryto įkeitimo sandorio įmonės kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti (objektyvus momentas). Ieškinys buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje

62Nr. 2A-524/2012, ieškinys dėl sandorio (hipotekos lakšto) pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas, tačiau šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje

63Nr. 3K-3-546/2012 ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Tai reiškia, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos (t. y. nuo 2012 m. lapkričio 29 d.), nenuginčijus sandorio, iš kurio sudarymo atsakovams kildinamas reikalavimas atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, bankroto administratorė objektyviai galėjo suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti jį pagrindžiančias aplinkybes ir suvokti apie bendrovės ir jos kreditorių galimą teisių pažeidimą (subjektyvus momentas).

6426.

65Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 konstatavo, jog akcininkų sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas, iš jo turinio aiškiai matyti, kad akcininkai vienbalsiai pritarė ir sutiko įkeisti bendrovės turtą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas sandoris prieštarauja bendrovės tikslams. Aplinkybė, kad buvo įkeistas ne nuosavas turtas, o bendrovei priklausantis turtas, savaime nereiškia, jog buvo veikiama prieš UAB „Bajorkiemis“ tikslus ar bendrovės dalyviai ir vadovas buvo nesąžiningi. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kredito suteikimas, nors ir esant skolingam kredito ėmėjui, yra įprasta banko ir ūkinių subjektų tarpusavio verslo praktika, todėl atmestini ieškovės argumentai dėl kredito gavėjų galimybių grąžinti kreditą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 nustatytos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įgijo res judicata galią, o tai reiškia, kad šia nutartimi nustatytų faktų ir teisinių santykių revizuoti pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo, juolab, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad žala būtų kilusi ir dėl kokių nors kitų neteisėtų atsakovų veiksmų.

6627.

67Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės argumentų, kad ji už atsakovus G. R. ir L. R. įvykdė jų asmeninę prievolę bankui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkus, nurodė, jog prievolės įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu ir draudimo išmoka buvo išmokėta įkaito turėtojui (bankui) įvykdant G. R. ir L. R. prievoles bankui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog 2 700 000 Lt paskola atsakovui G. R. buvo grąžinta, kad paskolos sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, paskola taip pat neįtraukta į kreditorinių reikalavimų sąrašą, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ji buvo įskaityta už galimai būsimas atsakovo G. R. prievoles bendrovei, todėl ieškinį ir šiuo pagrindu atmetė.

68III.

69Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7028.

71Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7228.1.

73Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos faktas ir jos dydis tapo aiškus tik realizavus jos turtą, t. y. gavus draudimo išmoką ir pardavus likusį turtą. Sklypas, sudegęs pastatas ir kalvė parduoti 2017 m. birželio 19 d., pamatai – 2017 m. birželio 20 d. Taigi ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas.

7428.2.

75Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad teismas formulavo išvadas visiškai kitokio teisinio vertinimo pagrindu, remiantis visiškai kitomis materialinės teisės normomis. Nurodytoje byloje nebuvo keliamas bendrovės valdymo organų ir dalyvių civilinės atsakomybės klausimas, todėl teismas nepagrįstai nutartyje išdėstytus faktus pripažino prejudiciniais faktais šioje byloje.

7628.3.

77Teismas nevertino aplinkybių, kurios patvirtina, kad jau priimant akcininkų sprendimą įkeisti UAB „Bajorkimeis“ turtą garantuojant G. R. ir L. R. suteikiamą paskolą, iš karto buvo aišku, kad atsakovai G. R. ir L. R. nėra ir nebus finansiškai pajėgūs įvykdyti kredito linijos sutarties sąlygų. Tokios aplinkybės įrodo, kad hipotekos sandoris prieštarauja UAB ,,Bajorkiemis“ veiklos tikslams ir šios aplinkybės buvo žinomos įmonės akcininkams ir vadovui, t. y. jie veikė nesąžiningai įmonės ir visų kreditorių atžvilgiu. Kaip rodo tolesni veiksmai (kredito linijos sutarties nutraukimas, bankroto bylos iškėlimas, įkeisto turto pardavimas), minėti nepagrįsti, žalingi akcininkų ir vadovo veiksmai nulėmė įmonės bankroto bylos iškėlimą ir neatsiskaitymą su kreditoriais.

7828.4.

79Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo itin svarbius šioje byloje faktus, kurie yra nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir yra nekvestionuotini. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl G. R. ir L. R. finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje, priėmė 2009 m. birželio 18 d. nutartį, kuria atmetė G. R. ir L. R. prašymą dėl finansinių reiklaavimų patvirtinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai savo finansinių reikalavimų, kildinamų iš paskolos sutarčių, neįrodė.

8028.5.

81Esant neginčijamiems įrodymams, jog iki BUAB „Bajorkiemis“ bankroto bylos iškėlimo prievolių įskaitymas nebuvo atliktas, o vėliau jis negalėjo būti atliktas, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl paskolos įskaitymo už būsimas G. R. prievoles bendrovei.

8229.

83Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. R. ir L. R. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

8429.1.

85Ieškovės sužinojimas apie jos vertinimu neteisėtą hipotekos sandorį, sudarė pagrindą ieškinio senaties termino pradžiai, kadangi nuo sužinojimo apie hipotekos sandorį momento ieškovė turėjo teisę kreipti į teismą ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Aplinkybė, kokio dydžio draudimo išmoka buvo gauta už hipoteka įkeista turtą ir už kiek buvo parduotas hipoteka įkeisto turto likutis, nėra reikšminga ieškinio senaties pradžiai nustatyti. Minėta aplinkybė yra reikšminga tik galimam žalos dydžio apskaičiavimui, o pagrindą kreiptis į teismą sudaro ne konkretaus žalos dydžio žinojimas, bet suvokimas apie ieškovės atžvilgiu atliktus galimai neteisėtus veiksmus.

8629.2.

87Lietuvos Aukščiausiojo Teismas patvirtino, kad atsakovų sprendimas sudaryti hipotekos sandorį atitiko ieškovės veiklos tikslus. Atsižvelgiant į tai, iš sandorio, kuris atitinka juridinio asmens veiklos tikslus, negali būti kildinama juridinio asmens valdymo organo ar dalyvių civilinė atsakomybė.

8829.3.

89Bankroto administratorė duomenų apie atsakovų G. R. ir L. R. paskolų grąžinimą teismui nepateikė. Iš ieškovės bankroto bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovai nėra įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą. Įvertindamas šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog asmeninių atsakovų G. R. ir L. R. paskolų pagrindu atlikus įskaitymą, ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovus tapo negalima.

9029.4.

91Reikšdama reikalavimą dėl 311 583,86 Eur sumos priteismo, ieškovė tą patį hipotekos sandorį vertina prieštaringai: (1) kaip neteisėtą – reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo; (2) kaip teisėtą – samprotaudama apie atgręžtinį reikalavimą į atsakovus. Iš to seka pagrįsta išvada, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų, yra teisiškai ydingas, todėl turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

92Teisėjų kolegija

konstatuoja:

93IV.

94Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9530.

96Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškinio senaties

9731.

98Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos (t. y. 2012 m. lapkričio 29 d.), nenuginčijus sandorio, kuriuo apeliantė grindžia reikalavimą atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, ji objektyviai galėjo suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti jį pagrindžiančias aplinkybes ir suvokti apie įmonės ir jos kreditorių galimą teisių pažeidimą.

9932.

100Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Apeliantės teigimu, bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos faktas ir jos dydis tapo aiškus tik pilnai realizavus BUAB „Bajorkiemis“ turtą, t. y. gavus draudimo išmoką ir pardavus likusį turtą. Teisėjų kolegija dėl toliau nurodomų priežasčių iš dalies pritaria šiems apeliantės argumentams.

10133.

102Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

10334.

104Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodomu ieškinio senaties termino pradžios momentu, kurį ji sieja su bendrovės turto pardavimo momentu, nes apeliantė konkrečiai taip ir nenurodė, kaip likusio įmonės turto pardavimas pakeitė jos reikalaujamos žalos dydį. Žalos dydį pati apeliantė aiškiai detalizavo ieškinyje (patikslintame ieškinyje), nurodydama, kad: Padarytą žalą Bendrovei administratorius vertina kaip prarastą galimybę bankroto proceso metu už bendrovės parduotą turtą gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais. Šią sumą sudaro banko, o ne bankrutuojančios bendrovės gauta draudimo išmokos suma 311.583,86 Eur, t.y. suma, kurią bendrovė dėl hipotekos lakšto sudarymo privalėjo nukreipti ne savo, o G. R. ir L. R. kreditoriui. Jeigu ginčo turtas nebūtų buvęs įkeistas Bankui, draudimo išmoką būtų gavusi ieškovė.

10535.

106Išvadą, kad turto realizavimo momentas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, patvirtina ir kiti jos paaiškinimai ieškinyje (patikslintame ieškinyje): Bankroto procese realizavus BUAB „Bajorkiemis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, gauta

107385 043,72 Eur suma (parduoto turto vertė + draudimo išmokos už nelaimingą įvykį - gaisrą). 311 583,86 Eur visa draudimo išmoka, gauta už įkeistą nekilnojamąjį turtą, buvo paskirta vieno Bendrovės kreditoriaus – AB DnB banko - finansinio reikalavimo tenkinimui.

10836.

109Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje yra praleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti aiškiai suformuluotas tik Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-657/2015 patvirtinus taikos sutartį tarp BUAB „Bajorkiemis“, Seesam Insurance AS ir AB DNB banko, pagal kurią Seesam Insurance AS pervedė AB DNB bankui 86 216,40 Eur (297 688 Lt) dydžio papildomą draudimo išmoką. Tik nuo šio momento apeliantė ieškinyje nurodytais pagrindais (t. y., kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų už žuvusį daiktą gauta draudimo išmoka buvo nukreipta atsakovų prievolėms bankui įvykdyti) galėjo aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą. Priešingas aiškinimas lemtų apeliantės pareigą pareikšti ieškinį, neturint aiškiai apibrėžto žalos dydžio, todėl apeliantė, atsižvelgiant į jos pasirinktą teisių gynimo būdą, net nebūtų galėjusi tinkamai suformuluoti ieškinio dalyko. Atsižvelgusi į tai, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2017 m. spalio 16 d., o ieškinio senaties termino pradžia yra 2015 m. sausio 12 d., teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė ieškinio senaties termino nepraleido.

11037.

111Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir dėl to nepagrįstai reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė ir tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, dėl toliau nurodomų priežasčių tai iš esmės nepakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

11238.

113Apeliantė atsakovų civilinę atsakomybę grindė tuo, kad patyrė žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – UAB „Bajorkiemis“ akcininkams priėmus sprendimą ir bankui įkeitus visą UAB „Bajorkiemis“ nekilnojamąjį turtą už asmenines G. R. ir L. R. prievoles, UAB „Bajorkiemis“ neteko laisvo, neapsunkinto, likvidaus įmonės nekilnojamojo turto. Atsakovams G. R. ir L. R. neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį, prievolė grąžinti skolą už G. R. ir L. R. teko BUAB „Bajorkiemis“, iš įkeisto jos turto. Apeliantės teigimu, akcininkai priimdami sprendimą įkeisti BUAB „Bajorkiemis“ turtą už asmeninę fizinių asmenų prievolę elgėsi neteisėtai ir priešingai bendrovės interesams, o tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

11439.

115Byloje nustatyta, kad UAB „Bajorkiemis“ akcininkai buvo atsakovas G. R., kuriam priklausė 87,83 procento akcijų, ir jo duktė G. Š., kuriai priklausė 12,17 procento akcijų. UAB „Bajorkiemis“ vadovas buvo G. R.. Akcininkai G. R. ir G. Š. 2006 m. gruodžio 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą užtikrinti G. R. ir L. R. įsipareigojimų dėl 2 470 000 Lt kredito grąžinimo AB DnB bankui pagal kredito linijos sutartį Nr. 11339 įvykdymą, leido įkeisti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu 2006 m. gruodžio 21 d. Kauno 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino hipotekos lakštą dėl įmonės nekilnojamojo turto įkeitimo.

11640.

117Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieškinys yra pareikštas tiek įmonės valdymo organui (vadovui G. R.), tiek ir įmonės dalyviams (akcininkams G. R. ir G. Š.). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde atskirai nėra individualizuojama akcininkų ir vadovo civilinė atsakomybė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esant aiškiam ieškinio faktiniam pagrindui ir pasirinktam teisių gynimo būdui, tai šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors reikalavimas yra pareikštas trims atsakovams – L. R., G. R. ir G. Š. – tačiau L. R. atžvilgiu ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes jos neteisėtų veiksmų ieškovė neįrodinėja, o tam ir neturi faktinio pagrindo, nes pastaroji nebuvo nei įmonės akcininkė, nei vadovė (de facto vadovė). Todėl ši ieškinio dėl žalos atlyginimo dalis teisėtai ir pagrįstai atmesta.

11841.

119Dėl likusių atsakovų G. R. ir G. Š., teisėjų kolegija pažymi, kad tiek įmonės vadovas, tiek ir akcininkai dėl įkeitimo sandorio atsako kartu, nes pagal įmonės įstatus jos vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos, tačiau tokį sprendimą priimti gali tik gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, o pastarasis nepanaikina vadovo atsakomybės už priimtus sprendimus (UAB „Bajorkiemis“ įstatų 51 punktas).

12042.

121Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo teisėtumas yra prejudicinis faktas, nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

1222012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012. Apeliantės teigimu, minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl akcininkų ir vadovo veiksmų neteisėtumo priimant bendrovės interesams prieštaraujantį akcininkų sprendimą ir šiuo sprendimu sukeltos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti apeliantės apeliacinio skundo argumentams dėl toliau nurodomų priežasčių.

12343.

124CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje

125Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

12644.

127Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje bankroto administratorė prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakštą. Ieškovė banką laikė nesąžininga ginčo sandorio šalimi, žinojusia, kad turtas įkeičiamas už asmeniniams poreikiams fiziniams asmenims suteikiamą kreditą; vienas jų (G. R.) – UAB „Bajorkiemis“ dalyvis, turintis 88 proc. akcijų, ir kartu vienasmenis valdymo organas (direktorius); 12 proc. akcijų priklauso jo dukteriai G. R. (Š.). Ieškovė nurodytoje byloje hipotekos sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Kaip įrodinėjimo dalyką apibendrino kasacinis teismas, BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorius turi įrodyti, kad AB DnB bankas, suteikdamas kreditą G. R. ir L. U. ir sudarydamas įkeitimo sutartį žinojo ar turėjo žinoti, jog privataus juridinio asmens UAB „Bajorkiemis“ valdymo organas, atstovaujamas jos direktoriaus ir pagrindinio akcininko G. R., sudarytas sandoris pažeidė Bendrovės steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organo kompetenciją ir šie sandoriai prieštaravo UAB „Bajorkiemis“ tikslams. Taigi nurodytoje byloje vienas iš įrodinėjimo dalykų buvo hipotekos sandorio prieštaravimas juridinio asmens tikslams. Iš esmės tapačiais argumentais yra grindžiamas ir ieškinys šioje byloje.

12845.

129Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodytoje byloje nurodė, kad [...] pagrindiniai akcininkai buvo G. R. ir jo duktė G. R.. Šie akcininkai davė sutikimą įkeisti UAB ,,Bajorkiemis“ turtą. Neįkeitus UAB ,,Bajorkiemis“ turto AB DnB Nord bankui ir negavus kredito iš jo, atsakovai G. R. ir L. U. nebūtų įvykdę 2 185 342 Lt įsipareigojimo ŽŪB „Bridai“, nustatyto Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. priimta nutartimi. Gavę kreditą atsakovai G. R. ir L. U. šią prievolę ŽŪB „Bridai“ įvykdė. Pažymėtina, kad atsakovas G. R. ir ŽŪB „Bridai“ 2005 m. liepos 21 d. sudarė dviejų žemės sklypų pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį (T. 1, b. l. 89). Pagal šią sutartį atsakovas iš ŽŪB „Bridai“ gavo 2 mln. Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas G. R. buvo suteikęs UAB ,,Bajorkiemis“ 2 700 000 Lt paskolą. Ši paskola suteikta po to kai buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo–pardavimo preliminarioji sutartis. Tai reiškia, kad iš G. R. asmeninės nuosavybės (žemės sklypo) pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos UAB ,,Bajorkiemis“ veiklai išsaugoti ir plėsti. Kredito linijos sutarties 8.1 punkte šalys susitarė, kad pirminis kredito panaudojimas – G. R. skolai pagal 2006 m. lapkričio 23 d. taikos sutartį (vadinasi, teismo 2006 m. lapkričio 29 d. patvirtintą, nes kitos nėra) padengti. Iš tokių aplinkybių darytina išvada, kad iš Banko gautas kreditas buvo panaudotas kitoms skoloms, kurios atsirado dėl UAB ,,Bajorkiemis“ suteiktos asmeninės G. R. 2 700 000 Lt paskolos suteikimo, likviduoti. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo argumentus, kad jis siekė, jog UAB ,,Bajorkiemis“ ir toliau vykdytų ūkinę veiklą ir taip būtų išvengta akcininkų turimų UAB ,,Bajorkiemis“ akcijų pardavimo iš varžytynių, nes, anot atsakovo G. R. paaiškinimų, akcijų savininkų pasikeitimas nebūtų buvęs naudingas Bendrovei. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovas G. R., kaip UAB ,,Bajorkiemis vadovas, imdamas kreditą ir įkeisdamas UAB ,,Bajorkiemis“ turtą, veikė priešingai Bendrovės interesams, yra nepagrįsta.

13046.

131Šioje civilinėje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 dalyvauja tie patys asmenys, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 nustatyti faktai buvo tiek nurodytos bylos, tiek ir šios bylos įrodinėjimo dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 nustatytus prejudicinius faktus pagrįstai konstatavo, kad akcininkų sprendimu žala įmonei nebuvo padaryta, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantės reikalavimas, kaip neįrodytas, pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo atmestas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl atgręžtinio reikalavimo priteisti sumokėtas sumas

13247.

133Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad prievolės įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu, o draudimo išmoka įkeistam daiktui žuvus buvo išmokėta įkaito turėtojui (bankui) įvykdant G. R. ir L. R. prievoles. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog 2 700 000 Lt paskola atsakovui G. R. buvo grąžinta, kad paskolos sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, paskola taip pat neįtraukta į kreditorinių reikalavimų sąrašą, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, jog ji buvo įskaityta už galimai būsimas atsakovo G. R. prievoles bendrovei.

13448.

135Apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai nebuvo įskaityti, tai patvirtina faktas, kad atsakovų G. R. ir L. R. finansinis reikalavimas, kildinamas iš paskolos sutarčių, bankroto byloje nebuvo patvirtintas. Iškėlus bankroto bylą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bet kuriuo atveju negalimas. Atsakovai G. R. ir L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškinio dalykas ir pagrindas buvo suformuluotas netinkamai, nes apeliantės ieškinio reikalavimai vienas kitam prieštarauja.

13649.

137Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovų G. R. ir L. R. argumentams, kad ieškinio dalykas ir pagrindas buvo suformuluotas netinkamai. Priešingai, patikslintame ieškinyje suformuluotas aiškus ieškinio pagrindas, aiškiai išskirti pasirinkti teisių gynimo būdai. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, nors apeliantė suformulavo vieną reikalavimą, tačiau pastarasis buvo grindžiamas dviem savarankiškais teisių gynimo būdais: 1) išieškoti turtinę žalą ir 2) atgręžtinis reikalavimas priteisti sumokėtą sumą, kylantis iš svetimo turto įkeitimo (1.138 straipsnio 6, 8 punktai, CK 4.195 straipsnis). Taigi, tiek ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas byloje buvo aiškūs ir suformuluoti iš esmės tinkamai.

13850.

139Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės egzistavimo, nepagrįstai konstatavo buvus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal 2006 m. liepos 1 d. sutartį L. R. suteikė UAB „Bajorkiemis“ 102 536,72 Lt dydžio paskolą, o G. R. 2006 m. rugsėjo 29 d. suteikė 2 700 000 Lt dydžio paskolą. Šie duomenys yra patvirtinti tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais – paskolos sutartimis ir kasos pajamų orderiu BAJ Nr. 1004258, tiek ir prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012.

14051.

141Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo apeliantė, byloje nėra duomenų, kad šalys atliko įskaitymą ir apie tai pranešė kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad įskaitymas iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atliktas patvirtina BUAB „Bajorkiemis“ bankroto bylos duomenys ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis bankroto byloje, iš kurių matyti, kad G. R. ir L. R. bankroto byloje prašė patvirtinti jų 2 700 000 Lt ir 102 536,72 Lt dydžio finansinius reikalavimus, kildinamus iš paskolos sutarčių. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi jų prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus atmetė. Taigi, jau vien iš atsakovų G. R. ir L. R. veiksmų matyti, kad priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai nebuvo įskaityti, o iškėlus bankroto bylą įskaitymas draudžiamas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo fakto padarė neatsižvelgęs į bylos duomenis ir neturėdamas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14252.

143Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės atgręžtinį reikalavimą, kylantį iš svetimo daikto įkeitimo, pirmiausia sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė neįrodė šio reikalavimo atsakovei G. Š., šios išvados nepaneigtos ir apeliaciniame skunde, todėl šios atsakovės atžvilgiu apeliantės reikalavimas pagrįstai atmestas. Nepaisant to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria apeliantės argumentams, kad ji turi atgręžtinį reikalavimą, kylantį iš svetimo daikto įkeitimo, į atsakovus G. R. ir L. R.

14453.

145Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas, pagal CK 4.181 straipsnį kvalifikuojamas kaip svetimo daikto hipoteka. Pagal CK 4.195 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

14654.

147Kasacinio teismo dėl pirmiau nurodytų daiktinės teisės nuostatų išaiškinta, kad, kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013).

14855.

149Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kredito linijos sutartimi AB DnB Nord bankas suteikė

150G. R. ir L. R. 2 470 000 Lt kreditą G. R. skoloms pagal 2006 m. lapkričio 23 d. taikos sutartį su ŽŪB ,,Bridai“ padengti ir kitoms vartojimo reikmėms. Prievolės pagal kredito linijos sutartį įvykdymas užtikrintas hipoteka – UAB ,,Bajorkiemis“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Pagal kredito linijos sutartį įkeistas turtas turėjo būti ir buvo apdrausti – įmonei priklausantys ir AB DNB bankas įkeisti pastatai, esantys adresu Kaišiadorių r., Karčiupio k., buvo apdrausti Seesam Insurance AS Lietuvos filiale. Naktį iš 2012 m. lapkričio 28 d. į 2012 m. lapkričio 29 d. pastatuose kilo gaisras, kurį draudikas pripažino draudiminiu įvykiu ir naudos gavėjui pagal draudimo sutartį – AB DNB bankui – 2013 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo 778 148,76 Lt (225 367,46 Eur) dydžio draudimo išmoką. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-657/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp BUAB „Bajorkiemis“, Seesam Insurance AS ir AB DNB banko, pagal kurią Seesam Insurance AS pervedė AB DNB bankui dar 86 216,40 Eur (297 688 Lt) dydžio papildomą draudimo išmoką.

15156.

152Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad už apeliantei priklausiusį ir atsakovų G. R. ir L. R. prievolėms bankui pagal kredito linijos sutartį įvykdyti užtikrinti įkeistą žuvusį daiktą gauta draudimo išmoka buvo nukreipta atsakovų G. R. ir L. R. prievolėms iš dalies įvykdyti. Atitinkamai, apeliantė įgijo į skolininkus G. R. ir L. R. atgręžtinio reikalavimo teisę dėl šios sumokėtos sumos (CK 4.195 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties

15357.

154Apibendrindama pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ieškinio senaties pradžios momento, tačiau, teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis) ir prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnis) tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Kadangi ieškinys buvo grindžiamas ne tik reikalavimu atlyginti žalą, bet ir ieškovės atgręžtinio reikalavimo teise, pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį išsprendė neteisingai, nes, kaip anksčiau nurodė teisėjų kolegija, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus G. R. ir L. R. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies ir apeliantei iš atsakovų G. R. ir L. R. solidariai priteisti 311 583,86 Eur, kurie buvo sumokėti atsakovų G. R. ir L. R. kreditoriui AB DNB bankui (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15558.

156Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Priėmus naują sprendimą, atsakovės L. R. bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatlyginamos. Apeliantė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia. Nė viena iš šalių iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija taip pat nesprendžia (CPK 98 straipsnis).

157Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

158Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

159Ieškinį patenkinti iš dalies.

160Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bajorkiemis“ (juridinio asmens kodas 159424185) iš atsakovų G. R. (asmens kodas ( - ) ir L. R. (asmens kodas ( - ) solidariai 311 583,86 Eur (tris šimtus vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 86 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ginčas kilo dėl juridinio asmens vadovų ir dalyvių padarytos žalos... 8. 2.... 9. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 10. 3.... 11. Nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) DnB NORD bankas (toliau – ir... 12. 4.... 13. Realizavus BUAB „Bajorkiemis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo... 14. 311 583,86 Eur draudimo išmoka, gauta už įkeistą nekilnojamąjį turtą,... 15. 5.... 16. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl hipotekos sandorio pripažinimo... 17. 6.... 18. Ieškovė taip pat turi ir atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus G. R.... 19. 7.... 20. Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir... 21. 8.... 22. Atsakovė nurodė, kad jai civilinė atsakomybė galėtų kilti nebent Lietuvos... 23. 9.... 24. Ieškovė nenurodė jokių atsakovės nesąžiningų, civilinės atsakomybės... 25. 10.... 26. Be to, atsakovė 12,17 proc. UAB „Bajorkiemis“ akcijų savininke tapo 2006... 27. 2 470 000 Lt suma skirta bendrovės reikmėms.... 28. 11.... 29. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. Nr. 3K-3-546/2012 dėl hipotekos sandorio nuginčijimo dalyvavo tie patys... 31. 12.... 32. Ieškovė nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d.... 33. 13.... 34. Atsakovai L. R. ir G. R. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės... 35. 14.... 36. Nurodė, kad ieškovė neišskiria ir neįrodinėja, kokius konkrečius... 37. 15.... 38. Reikšdama ieškinį šioje byloje ieškovė neįrodė ieškiniu iškeltų... 39. 16.... 40. Ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumo neįrodė ir negalėjo įrodyti,... 41. 17.... 42. Ieškovė negalėjo grąžinti atsakovui G. R. jo paskolintų lėšų, kadangi... 43. 18.... 44. Neįtraukdama į savo reikalavimą įkeisto turto likučio pardavimo kainos,... 45. 311 583,86 Eur draudimo išmoka, nenurodo jokių priežasčių, kodėl draudimo... 46. 19.... 47. Bankroto administratorė, sudarydama taikos sutartį su įkeisto turto draudimo... 48. 20.... 49. Ieškovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų ir savo tariamai patirtos... 50. 21.... 51. Kreditorių interesų pažeidimo klausimas jau buvo nagrinėjamas ieškovės... 52. 22.... 53. Nagrinėjamo ginčo apimtyje atsakovė L. R. negali būti laikoma solidariąja... 54. 23.... 55. 2008 m. birželio 5 d. iškėlus įmonei bankroto bylą ir bankroto... 56. II.... 57. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 58. 24.... 59. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 60. 25.... 61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido įstatyme... 62. Nr. 2A-524/2012, ieškinys dėl sandorio (hipotekos lakšto) pripažinimo... 63. Nr. 3K-3-546/2012 ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d.... 64. 26.... 65. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos... 66. 27.... 67. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės argumentų, kad ji... 68. III.... 69. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 70. 28.... 71. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m.... 72. 28.1.... 73. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą.... 74. 28.2.... 75. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties... 76. 28.3.... 77. Teismas nevertino aplinkybių, kurios patvirtina, kad jau priimant akcininkų... 78. 28.4.... 79. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo itin svarbius šioje... 80. 28.5.... 81. Esant neginčijamiems įrodymams, jog iki BUAB „Bajorkiemis“ bankroto bylos... 82. 29.... 83. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. R. ir L. R. prašo skundą... 84. 29.1.... 85. Ieškovės sužinojimas apie jos vertinimu neteisėtą hipotekos sandorį,... 86. 29.2.... 87. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas patvirtino, kad atsakovų sprendimas sudaryti... 88. 29.3.... 89. Bankroto administratorė duomenų apie atsakovų G. R. ir L. R. paskolų... 90. 29.4.... 91. Reikšdama reikalavimą dėl 311 583,86 Eur sumos priteismo, ieškovė tą... 92. Teisėjų kolegija... 93. IV.... 94. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 95. 30.... 96. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 97. 31.... 98. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuo... 99. 32.... 100. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad... 101. 33.... 102. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 103. 34.... 104. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodomu ieškinio senaties termino... 105. 35.... 106. Išvadą, kad turto realizavimo momentas nėra teisiškai reikšmingas... 107. 385 043,72 Eur suma (parduoto turto vertė + draudimo išmokos už nelaimingą... 108. 36.... 109. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka ir su... 110. 37.... 111. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties... 112. 38.... 113. Apeliantė atsakovų civilinę atsakomybę grindė tuo, kad patyrė žalą dėl... 114. 39.... 115. Byloje nustatyta, kad UAB „Bajorkiemis“ akcininkai buvo atsakovas G. R.,... 116. 40.... 117. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinio faktinį ir teisinį... 118. 41.... 119. Dėl likusių atsakovų G. R. ir G. Š., teisėjų kolegija pažymi, kad tiek... 120. 42.... 121. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 122. 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012.... 123. 43.... 124. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 125. Nr. 3K-3-37/2008; kt.).... 126. 44.... 127. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje bankroto administratorė... 128. 45.... 129. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodytoje byloje nurodė, kad [...]... 130. 46.... 131. Šioje civilinėje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje... 132. 47.... 133. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad prievolės... 134. 48.... 135. Apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad... 136. 49.... 137. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovų G. R. ir L. R.... 138. 50.... 139. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos... 140. 51.... 141. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam... 142. 52.... 143. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės atgręžtinį reikalavimą, kylantį... 144. 53.... 145. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai... 146. 54.... 147. Kasacinio teismo dėl pirmiau nurodytų daiktinės teisės nuostatų... 148. 55.... 149. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kredito linijos sutartimi AB DnB Nord bankas... 150. G. R. ir L. R. 2 470 000 Lt kreditą G. R. skoloms pagal 2006 m. lapkričio 23... 151. 56.... 152. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad už apeliantei priklausiusį ir atsakovų... 153. 57.... 154. Apibendrindama pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų... 155. 58.... 156. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 157. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 158. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 159. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 160. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei...