Byla 2A-108/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,IKAS Projekt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3949-560/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,IKAS Projekt“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Hanner“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „IKAS Projekt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti įvykdytą sandorį, įformintą 2008-11-25 susitarimo 3 p. ir 2008-11-26 sąskaita-faktūra KTVMU Nr. 1707, negaliojančiu; taikyti restituciją, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 18 865,49 Lt; taip pat priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2004-04-21 tarp ieškovo ir atsakovo AB „Hanner“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. H-N-EB-24-03-SO, pagal kurios 7.2 p. ieškovas (kaip nuomininkas) įsipareigojo sumokėti atsakovui (kaip nuomotojui) 3 mėnesių patalpų nuomos mokesčio dydžio baudą, jei nuomos sutartis bus nutraukta pagal sutarties 8.4 p. Šalys 2008-11-25 susitarė nutraukti sutartį nuo 2008-12-01, o atsakovas pagal šio susitarimo 3 p. įsipareigojo sumokėti ieškovui 18 865,49 Lt baudą iki 2008-11-30, kurią sumokėjo 2008-11-26 pagal ieškovo 2008-11-26 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą KTVMU Nr. 1707. Šis sandoris dėl baudos sumokėjimo turi būti pripažintas negaliojančiu, nes yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo kreditorių interesus ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p., CK 1.80 str. ir 6.66 str.). Egzistuoja visos 4 sąlygos, būtinos actio Pauliana institutui taikyti. Pirma, ieškovas jokios prievolės nutraukti nuomos sutartį ir mokėti baudą už jos nutraukimą neturėjo, nes ieškovo valdymo organai, žinodami, kad įmonė nemoki, nebevykdys ūkinės-komercinės veiklos ir turi didelių įsiskolinimų kreditoriams (įskaitant darbuotojus) privalėjo ne nutraukinėti nuomos sutartį, o kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų kreditorių interesams patenkinti, jis turėjo šias pinigines lėšas sumokėti kreditoriams pagal CK 6.923 str. 2 d. ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme įtvirtintą eiliškumą, iš ko seka, kad atsakovo reikalavimas turėjo būti patenkintas tik ketvirtąja eile lyginant su kitų eilių kreditoriais. Antra, šis sandoris pažeidė ieškovo kreditorių interesus, nes jo sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus, ką patvirtina ieškovo 2007 m. ir 2008 m. balanso duomenis. Be to, baudos suma buvo sumažintas ieškovo turtas, dar labiau pablogėjo jo finansinė padėtis bei dėl baudos sumokėjimo nukentėjo kitų kreditorių, įskaitant ir darbuotojus, interesai, nes ieškovas, nepaisant įstatyme numatyto eiliškumo, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš pasirinktų kreditorių – atsakovui. UAB „Arco Real Estate“ (buvęs UAB „IKAS Projekt“ pavadinimas) 2008-11-17 pateikė prašymą panaikinti įmonės kvalifikacijos atestatą bei informavo bankus, kad įmonė nebeteiks daugiau turto vertinimo paslaugų, taip pat 2008 m. buvo atleisti visi ieškovo darbuotojai, išskyrus direktorių ir vyr. buhalterę. Iš išdėstyto seka, kad ieškovo vadovui ir akcininkui ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinoma, kad ieškovas toliau ūkinės-komercinės veiklos nebevykdys, jam gresia bankrotas, o ginčijamu sandoriu bus pažeidžiama įstatyminė atsiskaitymo su kreditoriais pagal eiliškumą tvarka. Vadinasi, ieškovas sudarydamas ginčijamą sandorį tyčia siekė patenkinti išimtinai atsakovo reikalavimus. Trečia, atsakovas sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas, kadangi jis žinojo arba turėjo žinoti (nes jis verslininkas ir turi pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti) apie tai, kad ieškovo veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu ir jo vertinimu, o 2008 m. nekilnojamojo turto rinka buvo gilioje recesijoje. Atsakovas taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovas, nutraukdamas biuro nuomos sutartį, toliau nebevykdys savo ūkinės-komercinės veiklos, bei kad ieškovas yra skolingas kitiems kreditoriams. Kitaip tariant, atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad toks sandoris, kuriuo atsakovas siekė patenkinti tik savo reikalavimą, sukels atsakovo nemokumą bei pažeis kitų ieškovo kreditorių teises. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, pagal kurią ieškovui turi būti priteista 18 865,49 Lt, nes actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis yra kompensacinė, turint siekį atstatyti pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti jį į ankstesnę turtinę padėtį. Sandoris dėl baudos sumokėjimo yra niekinis ir negalioja ir tuo pagrindu, kad prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra pažeidžia CK 6.923 str. 2 d. ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme įtvirtintą mokėjimų eiliškumą, pagal kurį ieškovas, neturėdamas pakankamai pinigų kreditorių reikalavimams patenkinti, turėjo iš pradžių sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, tada mokesčius į valstybės biudžetą ir tik tada tenkinti kitų kreditorių, tame tarpe ir atsakovo reikalavimus (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, nepagrįsta atsakovo pirmenybė prieš kitus kreditorius prieštarauja ir CK 1.5 str. įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo BUAB „IKAS Projekt“ į valstybės biudžetą 10,05 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2004-04-21 tarp ieškovo UAB „IKAS Projekt“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Arco Real Estate“) ir atsakovo AB „Hanner“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. H-N-EB-24-03-SO (toliau - Sutartis). 2005-12-09 susitarimu Nr. 1 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. H-N-EB-24-03-SO šalys susitarė, jog nuomininkas per mėnesį už nuomojamas patalpas turi mokėti nuomotojui (atsakovui) 14 790 Lt. Šalys 2008-11-25 pasirašė susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. H-N-EB-24-03-SO nutraukimo (toliau – Susitarimas), kur susitarimo 3 p. nuomininkas įsipareigojo sumokėti atsakovui sutarties nutraukimo kompensaciją, lygią 18 865,49 Lt. Šią sumą ieškovas atsakovui sumokėjo 2008-11-26 pagal jam pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KTVMU Nr. 1707 (b.l. 33). Teismas nurodė kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Šiuo atveju teismas laikė, jog nėra visų nurodytų sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu. Teismo nuomone ieškovo (nuomininko) prievolė ir būtinybė sudaryti ginčijamą Susitarimą atsirado iš nuomininko ir nuomotojo sudarytos nuomos sutarties. Ši Sutartis yra atlygintinas sandoris, kurio esmė – atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų nuoma ieškovui už tam tikrą mokestį. Ieškovui (nuomininkui) nustatytais terminais nemokant atsakovui (nuomotojui) nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, nuomotojas įgijo teisę, vadovaujantis Sutarties 8.4 p., nutraukti Sutartį ir pareikalauti iš nuomininko sumokėti jam Sutarties 7.2 p. numatytą baudą, lygią 3 mėnesių patalpų nuomos mokesčiui, kuri būtų ne mažesnė nei 52 000 Lt (2005-12-09 susitarimas dėl Sutarties pakeitimo, b.l. 25-26). Pagal ginčijamą Susitarimą nuomininkas įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį už patalpų nuomą bei mokesčius už patalpų eksploatacines išlaidas bei kompensuoti dalį atsakovo patiriamų nuostolių dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo anksčiau nustatyto termino. Susitarimo preambulėje nurodyta, jog (A) nuomininkas ilgiau nei du mėnesius nevykdo savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas, bei (B) nuomotojas pageidauja, o nuomininkas sutinka nutraukti nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, kaip tai numatyta nuomos sutarties 8.4 p.. Tai yra pats ieškovas sutiko, jog Sutartis būtų nutraukta dėl jo kaltės ir ieškovas šioje byloje to neginčija. Nutraukus Sutartį šiuo pagrindu, nuomininkui atsirastų atsakomybė, numatyta Sutarties 7.2 p., t.y. pareiga sumokėti nuomotojui baudą, lygią 3 mėnesių patalpų nuomos mokesčiui. Susitarimo 3 p. nuomininkas įsipareigojo sumokėti nuomotojui Sutarties nutraukimo kompensaciją – 18 865,49 Lt, t. y. ši sutarta suma buvo beveik tris kartus mažesnė, negu ieškovui būtų tekę sumokėti AB „Hanner“, ieškovui nepasirašius ginčijamo Susitarimo. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog nuomininkas, siekdamas apginti savo bei savo kreditorių interesus, taip pat siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, tokį susitarimą sudaryti privalėjo. Teismas taip pat sutiko su atsiliepime išdėstytais argumentais, jog nuomininkas, žinodamas nuomotojo ketinimus vienašališkai nutraukti sutartį dėl nuomininko kaltės ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos, baudos ir nuostolių priteisimo, priėmė ieškovo bei jo kreditorių interesus atitinkantį sprendimą derėtis dėl Sutarties nutraukimo sąlygų ir minimalios tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus atitinkančios dalies atsakovo nuostolių atlyginimo. Taip pat teismas nurodė, kad kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas atlygintinis sandoris, be kitų sąlygų, turi būti nustatytas ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Trečiasis asmuo yra nesąžiningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog „atsakovas sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas, kadangi jis žinojo arba turėjo žinoti (kaip verslininkas atsakovas turi pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti) apie tai, kad ieškovo veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu ir jo vertinimu, o 2008 m. nekilnojamojo turto rinka buvo gilioje recesijoje. Atsakovas taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovas, nutraukdamas biuro nuomos sutartį, toliau nebevykdys savo ūkinės-komercinės veiklos, bei kad ieškovas yra skolingas kitiems kreditoriams“. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovas gal ir žinojo ar turėjo žinoti, jog UAB „IKAS Projekt“ veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu ar jo vertinimu, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, jog atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie tai, jog UAB „IKAS Projekt“ nutraukus nuomos sutartį ji toliau nevykdys savo ūkinės-komercinės veiklos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įsakymai dėl darbuotojų atleidimo iš darbo (b.l. 38-41) datuoti 2008-11-26, t.y. darbuotojai iš darbo buvo atleidžiami po ginčijamo susitarimo sudarymo, todėl tai patvirtina, jog atsakovas negalėjo žinoti, jog ieškovas toliau nevykdys savo veiklos. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „IKAS Projekt“, sudarydama ginčijamą Susitarimą ir jo pagrindu sumokėjusi atsakovui 18 865,49 Lt tapo nemoki arba Susitarimą sudarė jau būdama nemoki. Teismo teigimu, pažyma apie UAB „IKAS Projekt“ skolas 2008-11-28 neturi reikšmės bylai, kadangi duomenys apie bendrovės skolas yra pateikti po to, kai buvo sudarytas ginčijamas Susitarimas, o kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo argumentus, ieškovas teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas pripažinti įvykdytą sandorį, įformintą minėto 2008-11-25 susitarimo 3 p. ir 2008-11-26 sąskaita-faktūra KTVMU Nr. 1707, negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą, yra nepagrįstas.

7Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad sandoris dėl baudos sumokėjimo yra niekinis ir negalioja ir tuo pagrindu, jog prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra pažeidžia CK 6.923 str. 2 d. ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme įtvirtintą mokėjimų eiliškumą, pagal kurį ieškovas, neturėdamas pakankamai pinigų kreditorių reikalavimams patenkinti, turėjo iš pradžių sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, tada mokesčius į valstybės biudžetą ir tik tada tenkinti kitų kreditorių, tame tarpe ir atsakovo reikalavimus (CK 1.80 str. 1 d.). CK 6.923 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos tam tikra eile pagal vykdomuosius dokumentus arba pagal kitus mokėjimo dokumentus. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovui buvo pateikti kokie tai vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos buvo vykdomi išieškojimai, ir kuriems esant ieškovas privalėjo laikytis tiek CK 6.923 str. 2d. reikalavimų. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas (šis įstatymas negalioja nuo 2009-07-01) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad šis įstatymas numatė pareigas skolininko įmonės vadovui, bet ne kontrahentams ar kreditoriams. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų apie įmonės skolas ginčijamo susitarimo sudarymo momentui, t.y. 2008-11-25, be to ieškovas nepateikė ir įrodymų, jog ieškovui ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo pareiga vienu metu visiems kreditoriams įvykdyti savo piniginius įsipareigojimus. Įvertinės visas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 str. 1d. pagrindu taip pat yra nepagrįstas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas BUAB ,,IKAS Projekt“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų numos sutartis nenumatė jokių imperatyvų ir privalomumo sudaryti 2008-11-25 susitarimą dėl įsipareigojimo sumokėti ieškovui sutarties nutraukimo kompensaciją, lygią 18 865,49 Lt iki 2008-11-30. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad prievolė sudaryti ginčijamą susitarimą atsirado iš šalių sudarytos nuomos sutarties. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad sudarytu susitarimu buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės ir interesai. Bendrovė 2008 m. lapkričio 17-20 d. atleido 14 darbuotojų, kuriems įsipareigojo sumokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nors kiti darbuotojai buvo atleisti praėjus vienai dienai po ginčijamo susitarimo sudarymo dienos, apie jų būsimą atleidimą bendrovei taip pat buvo žinoma. Be to, nors kiti darbuotojai ginčijamo susitarimo dieną nebuvo atleisti iš darbo, tačiau jiems bendrovė jau turėjo pradelstų darbo užmokesčio įsiskolinimų. Kadangi sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo pakankamai pinigų visiems piniginiams įsipareigojimams vykdyti ir įmonė buvo faktiškai nemoki, tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, taip pat CK 6.923 straipsniu. Ginčijamu sandoriu, BUAB ,,IKAS Projekt“ būdama nemoki, sumokėjo baudą paskesnės eilės kreditoriui AB ,,Hanner“, kas reiškia, kad atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius.

112. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas neturėjo jokios prievolės nutraukti sutartį ir sumokėti netesybas. Bendrovės valdymo organai, žinodami, kad faktiškai bendrovė yra nemoki, kad bendrovė toliau nebevykdys ūkinės-komercinės veiklos, turi didelių pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsniu privalėjo ne nutraukti sutartį, tačiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

123. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepasirašius ginčijamo susitarimo, ieškovui būtų tekę sumokėti 52 000 Lt baudą, o pasirašius susitarimą susitarta dėl beveik tris kartus mažesnės baudos sumos, dėl ko ieškovas, siekdamas apginti savo bei savo kreditorių interesus, taip pat siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, tokį susitarimą sudaryti privalėjo. Ginčijamas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus, todėl jis negali būti vertinamas kaip siekis apginti kitų kreditorių interesus. Susitarimu bendrovė neteko lėšų, kurios turėjo būti skirtos atsiskaitymui su darbuotojais. Tai, kad atsakovas ketino kreiptis į teismą dėl skolos, baudos ir nuostolių priteisimo neturi jokios reikšmės ir nepagrindžia argumento, kad bendrovė privalėjo sudaryti ginčijamą susitarimą.

133. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertinant, ar sandorį sudariusi šalis buvo sąžininga. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis, todėl sąžiningam sandorio dalyviui yra nustatyta pareiga veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, t. y. ar sandoriu nebus pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, ar šalis turi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010 ir kt.). Iš būsimo sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar nebus pažeisti jų interesai. Atsakovas turėjo duomenis, kad ieškovas nevykdo savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas, taigi žinojo, kad ieškovas turi mokumo problemų. Turėdamas tokius duomenis, atsakovas, kaip verslininkas, sąžininga sandorio šalis, turėjo pareigą veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes.

144. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį ir jo pagrindu sumokėjęs atsakovui 18 865,49 Lt tapo nemokus arba susitarimą sudarė jau būdamas nemokus. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo įrodymų ir aplinkybių, kurios pagrindžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus ir nutraukė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Tai patvirtino pateiktas 2008 m. įmonės balansas, pagal kurį bendrovės turimas turtas sudarė 132 088 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 765 876 Lt. Įmonė atleidinėjo darbuotojus. Ieškovas 2008-11-17 pateikė prašymą Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui, kuriuo prašė panaikinti bendrovei išduotą įmonės kvalifikacijos atestatą, pateikė pranešimus bankams, kuriuose nurodė, kad nebeteiks turto vertinimo paslaugų, nutraukė sudarytas sutartis. Šie įrodymai patvirtina, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu, ieškovas buvo nemokus, nutraukė savo veiklą ir buvo nepajėgus įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

155. Neteisinga teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra nepagrįstas. CK 6.923 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos pagal įtvirtintą eilę. CK 6.923 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad antrąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo sutarčių. Vykdomasis dokumentas šiuo atveju turėtų būti aiškinamas plačiąja prasme, t. y. dokumentas, pagal kurį privaloma atlikti mokėjimus. Tai reiškia, kad pirmiausia turėjo būti tenkinami pradelsti darbuotojų reikalavimai, o ne atsakovo reikalavimas. Kadangi ginčijamas susitarimas sudarytas žinant, kad įvykdžius prievolę atsakovui, nebus galima visiškai atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais, jis pripažintinas prieštaraujančiu CK 1.80 straipsnio 1 daliai.

16Atsakovas AB „Hanner“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų ginčo sandorio sudarymo metu ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

17IV. Apeliacinio teismo argumentai

18Apeliacinis skundas tenkintinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

20Nagrinėjamoje byloje ieškiniu BUAB „IKAS Projekt“ bankroto administratorius ginčija sandorį, įformintą šalių 2008 m. lapkričio 25 d. susitarimo 3 p. ir 2008 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra KTVMU Nr. 1707 CK 6.66 straipsnio pagrindu, taip pat CK 1.80 str. pagrindu.

21Dėl actio Pauliana instituto taikymo

22CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

23CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

24CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal UAB „IKAS Projekt“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turtimas turtas sudarė 165 443 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –

271 201 601 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 289 162 Lt (b. l. 35). Taigi bendrovės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą. Pagal UAB „IKAS Projekt“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės turtas sudarė 132 088 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 765 876 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –

28493 119 Lt (b. l. 36). Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis 2008 metais pablogėjo. 2008 m. lapkričio mėnesį UAB „IKAS Projekt“ atleido keturiolika darbuotojų, kuriems įsipareigojo išmokėti darbo užmokestį ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ne su visais įmonės darbuotojais buvo atsiskaityta (b. l. 64-65). Byloje pateiktoje UAB „IKAS Projekt“ bankroto administratoriaus pažymoje nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 28 d. bendrovės įsiskolinimas darbuotojams sudarė 42 480,16 Lt, o kitiems kreditoriams – 378 101,26 Lt (b. l. 77). UAB „IKAS Projekt“ 2008 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutą, prašydama panaikinti bendrovei išduotą kvalifikacijos atestatą, nurodydama, kad bendrovė yra likviduojama (b. l. 42). 2008 m. lapkričio mėnesį UAB „IKAS Projekt“ pranešimais informavo savo kontrahentus apie sutartinių santykių nutraukimą (b. l. 43-48, 95-132). Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „IKAS Projekt“ neketino toliau vykdyti savo veiklos. Teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. vasario 17 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto UAB „IKAS Projekt“ bylos iškėlimo. Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pateikė UAB „IKAS Projekt“ vadovas bei darbuotojai. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi iškeldamas UAB „IKAS Projekt“ bankroto bylą konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai keliasdešimt kartų viršija į balansą įrašyto turto vertę (b. l. 10). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sandoris neabejotinai pažeidė UAB „IKAS Projekt“ kreditorių teises ir interesus, nes bendrovė būdama faktiškai nemokia bei turėdama didelės sumos neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tarp jų ir bendrovės darbuotojams, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui ir sumažino kitų pagal Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą pirmumo teisę turinčių kreditorių – darbuotojų galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą.

29Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju ieškovui, sudarant ginčo sandorį su atsakovu, be abejonės buvo žinoma, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, bendrovė turi finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį ir sumokėdamas baudą atsakovui, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, žinodamas, kad dėl to bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Todėl ieškovas kitų kreditorių atžvilgiu buvo nesąžiningas, nesilaikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ( - ), bylos Nr. 3K-3-168/2007). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju ginčo sandorį sudarė verslininkai. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Atsakovas, prieš sudarydamas ginčo susitarimą, turėjo veikti aktyviai ir pasidomėti, kokios priežastys lėmė, kad ieškovas nutraukia šalių 2004 m. balandžio 21 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios terminas būtų pasibaigęs jau 2009 m. birželio 14 d. Šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, atsakovas žinojo, ar turėjo žinoti, kad ieškovo pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, jo vertinimu, o 2008 m. žymiai sumažėjo nekilnojamojo turto sandorių, nekilnojamojo turto rinka atsidūrė recesijoje, todėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir derybos dėl jos pasekmių buvo pagrindas atsakovui pasidomėti, ar ieškovas neturi atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, ar jo sudaromu sandoriu negali būti dar labiau apsunkinta ieškovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti sandorį, nepažeidžiantį įstatymų ir kreditorių interesų, buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie ieškovą kaip ginčo sandorio šalį. Atsakovo teiginys, kad sandorio šalys nebuvo susiję asmenys, bendrų verslo reikalų neturėjo, todėl atsakovas vertindamas sandorio sudarymo aplinkybes, manė, kad ieškovas yra moki įmonė, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Atsakovas ne tik nevykdė šios pareigos, tačiau ir pasirašė ginčo sandorį bei PVM sąskaitą faktūrą, kurių pagrindu jam buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus prieš kitus ieškovo kreditorius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas buvo nesąžiningas.

31Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškovui buvo būtinybė ar pareiga nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudaryti ginčiją susitarimą ir sumokėti baudą atsakovui.

32Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą iki actio Pauliana ieškinio pateikimo nebuvo praėję vieneri metai (b. l. 1, 10).

33Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, pirmosios instancijos teismas padarydamas priešingą išvadą netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu sandorį, įformintą šalių susitarimu ir sąskaita faktūra.

34Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija. Šiuo atveju pripažinus negaliojančiu sandorį, įformintą šalių 2008 m. lapkričio 25 d. susitarimo 3 p. ir 2008 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra KTVMU Nr. 1707, taikytina restitucija, pagal kurią 18 865,49 Lt suma grąžinama bankrutuojančiai įmonei. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. vasario 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

35Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

36CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.

37Ieškovas nurodo, kad sandoris, įformintas ginčo susitarimu ir sąskaita faktūra prieštarauja Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo ir CK 6.923 straipsnio nuostatoms. Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo paskirtis – valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (1 str.), sandoriai (CK 1.63 str. 1 d.), kurių pagrindu atliekami mokėjimai, turi būti vykdomi taip pat laikantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, nes šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje piniginis įsipareigojimas apibrėžiamas kaip visos mokėtojo prievolės mokėti. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai. Prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms yra mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką.

38Byloje nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo bei baudos sumokėjimo atsakovui metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams bei kitiems kreditoriams, tačiau suteikė pirmenybę tik vienam kreditoriui, t. y. atsiskaitė tik su atsakovu, tokiu būdu sumažindamas kitų pagal Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą pirmumo teisę turinčių kreditorių galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad ginčo sandorio sudarymas bei baudos sumokėjimas prieštaravo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, todėl ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Patenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį bei panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis mokėtinas paduodant ieškinį 565,96 Lt (18 865,49 Lt x 3 %) ir 10,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

43Uždarosios akcinės bendrovės „IKAS Projekt“ ir akcinės bendrovės ,,Hanner“ sudarytą sandorį, įformintą 2008 m. lapkričio 25 d. susitarimo 3 p. ir 2008 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita-faktūra KTVMU Nr. 1707, pripažinti negaliojančiu.

44Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Hanner“ ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „IKAS Projek“ 18 865,49 Lt (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt penki litai, 49 ct) ir 6 procentų metines palūkanas už priteistus 18 865,49 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Hanner“ 576 Lt (penki šimtai septyniasdešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „IKAS Projekt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad sandoris... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas BUAB ,,IKAS Projekt“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 10. 1. Tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų numos sutartis nenumatė... 11. 2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas neturėjo jokios prievolės... 12. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepasirašius ginčijamo susitarimo,... 13. 3. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. 4. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų,... 15. 5. Neteisinga teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti sandorį... 16. Atsakovas AB „Hanner“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 17. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu BUAB „IKAS Projekt“ bankroto... 21. Dėl actio Pauliana instituto taikymo... 22. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 23. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 24. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal UAB „IKAS Projekt“ 2007 m. gruodžio... 27. 1 201 601 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai... 28. 493 119 Lt (b. l. 36). Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės finansinė... 29. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąžiningu gali būti laikomas... 31. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tuo atveju, jeigu... 32. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu... 33. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 34. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma... 35. Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms... 36. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui... 37. Ieškovas nurodo, kad sandoris, įformintas ginčo susitarimu ir sąskaita... 38. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo bei baudos sumokėjimo atsakovui... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 40. Patenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį bei panaikinant pirmosios... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 42. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 43. Uždarosios akcinės bendrovės „IKAS Projekt“ ir akcinės bendrovės... 44. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Hanner“ ieškovui bankrutavusiai... 45. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Hanner“ 576 Lt (penki šimtai...