Byla 1A-251-309-2011

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Irenos Ivanovienės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei, gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiojo R. S. atstovui advokatui Algirdui Juškai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

2Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant dvylika mėnesių tęsti mokslą arba dirbti.

3Priteista iš nuteistojo T. J. 18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų R. S. naudai neturtinės žalos atlyginimui, bei 1000 (vienas tūstantis) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5T. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 1 d., apie 4 val., ( - ) m., ( - ), ties namu Nr. ( - ), tarpusavio konflikto metu, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. S. į smakrą, padarydamas paviršinę muštinę žaizdą smakro srityje su apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžiu, o pastarajam nuo smūgio griūnant ant asfalto ir atsitrenkiant, sunkiai sužalojo R. S., padarydamas jam poaponeurotinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje, kairio smilkinkaulio lūžį, pereinantį į kaukolės pamato kairę vidurinę duobę, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje – pamatinėje srityje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontuziniu židiniu dešinėje smilkininėje skiltyje, tokiu būdu padarė R. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės pamato kaulų lūžiai bei kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą yra pavojingi gyvybei.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendį ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. arba 137 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei buvo paskirta Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Taipogi prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5000 Lt.

7Skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė ir visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas patenkinto civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti. Taipogi nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo ir jo draugų parodymais, o ne objektyviai siekė išnagrinėti bylą. Apelianto teigimu, jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad konflikto metu sudavė nukentėjusiajam R. S. vieną smūgį į veidą, o teismas, pasak nuteistojo, neteisingai interpretavo įvykio aplinkybes bei padarė neteisingas išvadas dėl konflikto pradžios ir siekių. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nekreipė dėmesio į tai, kad R. S. ir jo draugai patys provokavo konfliktą, nes jų iš namų niekas nekvietė ir jie galėjo kviesti policiją dėl lango išdaužimo (ši aplinkybė, pasak apelianto, jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta), o ne apsiginklavę peiliais ir pasiėmę agresyvų šunį, eiti į gatvę aiškintis dėl ko ten vaikščioja grupė jaunuolių. Teigia, kad jų niekas iš namų nekvietė ir į butą nesibrovė, nes jis, nuteistojo teigimu, nežinojo, kad R. S. ar jo draugai būtų pažeminę ar įžeidę M., kuris buvo jų kompanijoje. Taipogi nurodo, jog niekas iš jų grupės jaunuolių nežinojo, kur gyvena R. S. ir jam buto lango nedaužė ir teigia, kad pats R. S., būdamas neblaivus su savo kompanija išėjo aiškintis santykių, pats iškvietė muštis M. ir jį sužalojo. Mano, jog tai aiškūs paties nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai, nes suprasdamas, kad yra fiziškai stipresnis, jis siekė pavartoti smurtą prieš silpnesnį asmenį, kad kiti jo išsigąstų. Tokie R. S. veiksmai, nuteistojo nuomone, atitinka BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jo paties elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas. Taip pat nurodo, jog yra pabrėžiama, kad jis boksininkas, nors, nuteistojo teigimu, jis užsiminėja fitnesu (kultūrizmo forma) bei tai, kad jam „prirašomi" žodžiai, kad jis siekė „išjungti" R. S., nors, pasak apelianto, jis tokių žodžių nevartoja. Nurodo, jog pats R. S. pripažino, kad kilus sumaiščiai tarp kitų vaikinų, jis siekė toliau veltis į konfliktą ir muštis, taip jiems padėdamas. Dėl ko, nuteistasis suprasdamas, kad R. S. pats siekia eskaluoti konfliktą ir smurtauti, sugriebęs jį už rūbų neleido jam to daryti ir sudavė vieną smūgį į veido sritį. Teigia, kad nuosprendyje nutylima, jog teismo medicinos ekspertizės akte ir ekspertės apklaustos teisme išvadose aiškiai nurodyta, jog nukentėjusiajam R. S. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių išdavoje. Taigi nurodo, jog teismas nesugebėjo nustatyti, kas be jo sudavė smūgius R. S. ir kas jam padarė sužalojimus. Be to, apeliantas mano, kad liko nenustatyta, kas nukentėjusiajam sulaužė žandikaulį, nes jis nesakė, kad prisipažįsta dėl žandikaulio sulaužymo. Nurodo, kad jis sudavė tik vieną smūgį, tai patvirtino beveik visi įvykį matę liudytojai. Nuteistojo teigimu, pats R. S., prisitaikydamas prie specialisto R. R. išvados visą laiką teigė, kad jam buvo suduotas smūgis į galvos smilkininę sritį, o dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. EKG 43(229) išvadas, jis gali teigti, kad jis negalėjo sulaužyti žandikaulio, o gal būt ir padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nurodo, kad posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, jog trauma, sunkiai sutrukdžiusi R. S. sveikatą galėjo atsirasti ir griūnant pačiam nukentėjusiajam be jokio smūgio sudavimo ir teigia, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog įvykio metu buvo pasnigę, apledėję ir buvo slidu. Teigia, jog teismas neaptarė reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo vartoti smurtą ir kiti asmenys. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam įvykio metu buvo nuskelti net 4 dantys, nors nuteistojo teigimu, jokių duomenų apie tai tyrimo pradžioje nebuvo ir nukentėjusysis apie tai nurodė tik 2007-04-07, o ekspertai paneigė tokio sužalojimo galimybę nuo vieno jo smūgio. Mano, kad teismas jo veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d., ir teigia, kad jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ar BK 137 str. 1 d., jeigu būtų įrodyta, kad dėl jo suduoto smūgio nukentėjusysis susitrenkė galvą į grindinį ir atsirado sunkios pasekmės. Taipogi nurodo, kad netgi manant, kad pasekmės atsirado dėl jo smūgio, tai, nuteistojo nuomone, buvo padaryta dėl neatsargumo, o ne siekiant tyčia sunkiai sužaloti nukentėjusįjį R. S., kadangi suduodamas į veido sritį R. S., jis siekė, kad nukentėjusysis nevartotų smurto prieš kitus asmenis, o ne jam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Taipogi nurodo, kad pasibaigus konfliktui, R. S. buvo nešamas ir velkamas grindiniu, dėl ko, pasak nuteistojo, nukentėjusiojo galėjo neišlaikyti, numesti ant grindinio, laiptų ir taip jam padaryti dalį sužalojimų, įskaitant galvos, dantų, žandikaulio traumas. Dėl šių priežasčių, apeliantas mano, kad išvada dėl jo kaltumo nėra pagrįsta. Taip pat mano, kad atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadas, jis gali būti nuteistas tik pagal BK 140 str. 1 d., t. y. už vieno smūgio sudavimą, kuris sukėlė fizinį skausmą, ką nurodė pats nukentėjusysis. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog apklausti liudytojai nurodė, nematę, kad kas nors be jo būtų sudavęs R. S., nereiškia, kad taip negalėjo būti kilusios sumaišties metu, ar tai nukentėjusiam padaryta dėl neatsargumo, jį velkant ir nešant po įvykio. Be kita ko nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Nurodo, kad nukentėjusysis savo rašytame prašyme dėl jo pripažinimo civiliniu ieškovu, 2007-04-03 nurodė, kad jis prašo priteisti 25000 Lt, nes jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir reikia protezuoti 6 dantis. Teisminio nagrinėjimo metu, nuteistojo teigimu, teismui „pasufleravus“, kad už dantų protezavimą jam nebus priteista, nukentėjusysis šią sumą pavertė neturtine žala ir prašė ją priteisti. Taipogi nurodo, kad tą aplinkybę, jog R. S. sąmoningai iškraipo įvykio aplinkybes ir jas nurodo pritaikydamas prie savo poreikių, pasak nuteistojo, patvirtina ir jo prieštaringi bei nenuoseklūs parodymai. Teigia, kad nukentėjusysis nepateikė jokių turtinės ir neturtinės žalos pagrindimo įrodymų. Nurodo, jog motyvuotas, pagrįstas ir raštu išdėstytas ieškinys nebuvo pateiktas, dėl ko nuteistajam neaišku, kokiais principais vadovaudamasis teismas priteisė iš jo 18000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo teigimu, priteisiant ieškinį, teismas vadovavosi tik abstrakčiais samprotavimais, o ne konkrečiais įrodymais, todėl, apelianto nuomone, teismas galėjo pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą o dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir teigia, kad šiuo atveju vėl pasireiškė teismo šališkumas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad su Valstybine ligonių kasa yra sudaryta nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo sutartis, kad jis nedirba, mokosi, nuo įvykio praėjo daugiau kaip 4 metai, jokių nusikaltimų ir nusižengimų nepadarė, neturi jokio turto, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki. Taipogi nurodo, kad nukentėjusiajam buvo siūlomas 5000 Lt žalos atlyginimas, kurio jis atsisakė. Remdamasis išdėstytais argumentais nuteistasis mano, kad Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas, jo veiksmai perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir jam skirta švelnesnė bausmė, o teismui manant, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado dėl jo smūgio, šie veiksmai perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d., sušvelninant paskirtąją bausmę, kuria nustatytas nepagrįstai ilgas bandomasis laikotarpis ir pritaikyti nereikalingi įpareigojimai.

8Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą ir nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų klausimus, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai T. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, ir visiškai teisingai išsprendė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų klausimus.

11Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

12Nuteistasis T. J. nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo ir jo draugų parodymais, o ne objektyviai siekė išnagrinėti bylą. Nuteistojo teigimu, priteisiant ieškinį, teismas vadovavosi tik abstrakčiais samprotavimais, o ne konkrečiais įrodymais, todėl, apelianto nuomone, teismas galėjo pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą o dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir teigia, kad šiuo atveju vėl pasireiškė teismo šališkumas.

13Visų pirma, pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

14Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

15Šiuo nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek T. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama T. J. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

16Taipogi nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tai apeliantas motyvuoja tuo, kad teismo nuosprendis nepagrįstas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė ir visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas patenkinto civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo ir jo draugų parodymais, o ne objektyviai siekė išnagrinėti bylą.

17Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, sprendžia, kad apelianto pateikti argumentai dėl teismo šališkumo deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos medžiaga, todėl atmestini.

18Teismo nešališkumo principas įtvirtintas ne tik BPK 44 straipsnio 5 dalyje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principų yra ne kartą pasisakę Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pagal suformuluotą teisės doktriną teismo nešališkumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai. T. J. baudžiamojoje byloje nėra duomenų, be to, jų nenurodo ir pats apeliantas, kad būtų buvęs rodomas palankumas vienai iš proceso šalių arba pažeistos jo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. O apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip kaip norėjo apeliantas, yra abstraktus, todėl nėra galimybės patikrinti šią aplinkybę. Pažymėtina ir tai, kad vertinti nukentėjusiojo, kaltininko, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymus yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.), todėl tik teismo prerogatyva yra spręsti kuriais parodymais remtis, kurie parodymai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui. Paminėtina ir tai, jog ta aplinkybė, kad jeigu teismas priima nuosprendį ne tokį, kokio norėjo apeliantas, nelaikytina teismo priešiškumu jo atžvilgiu.

19Dėl T. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

20Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

21Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, sugretino jas tarpusavyje, nurodė, kuriais iš byloje surinktų įrodymų grindžia nuteistojo kaltę.

22Apeliantas skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį ar 137 straipsnio 1 dalį bei apeliaciniame skunde teigia, kad jis negalėjo sulaužyti žandikaulio, o gal būt ir padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nurodo, jog trauma, sunkiai sutrukdžiusi nukentėjusiojo sveikatą galėjo atsirasti ir griūnant pačiam nukentėjusiajam be jokio smūgio sudavimo ir teigia, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog įvykio metu buvo pasnigę, apledėję ir buvo slidu. Teigia, jog teismas neaptarė reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo vartoti smurtą ir kiti asmenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, šiuos nuteistojo teiginius atmeta.

23Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-854/2007).

24Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis parodė, jog neneigia, kad nukentėjusiajam smogė vieną smūgį į veido sritį. Smogė dešine ranka, ant rankos turėjo sidabrinį žiedą. Kadangi užsiiminėjo boksu, žinojo kur reikia trenkti, kad „atsijungtų“. Sudavė nukentėjusiajam kažkur apie smakrą. Nuo smūgio nukentėjusysis krito ant asfalto labiau šonu, o ne aukštielninkas. Kas vyko toliau nematė, nes iš įvykio vietos pabėgo (2 t., 137-138 b. l.).

25Iš minėtų aplinkybių matyti, kad pats nuteistasis T. J. pripažįsta sudavęs vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam, tačiau kaip galima suprasti iš skundo turinio, apeliuoja į tai, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti ir griūnant pačiam nukentėjusiajam be jokio smūgio sudavimo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo vartoti smurtą ir kiti asmenys. Tačiau tokias nuteistojo skunde keliamas versijas, be paties nukentėjusiojo parodymų, paneigia ir to įvykio liudininkai - tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo draugai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti aptariamo įvykio liudytojai – V. M. (2 t., 76 b. l.), A. L. (2 t., 77 b. l.), S. G. (2 t., 94 b. l.), V. P. (2 t., 94-95 b. l.), patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam R. S. vieną smūgį į veidą sudavė T. J., po ko, nukentėjusysis krito ant žemės ir nebesikėlė. Kad nukentėjusįjį tą vakarą, išskyrus nuteistąjį, būtų mušę kiti asmenys, nė vienas liudytojas neparodė.

26Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus T. J. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nustatė, kad nors apeliantas ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Be to, šiuo konkrečiu atveju, priežastinis ryšys tarp veikos (smūgio sudavimo) ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 98/07(07), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. EKG 43(229)/10(01) išvada, specialisto, teismo medicinos eksperto R. R., teismo medicinos ekspertės J. G.-Dorošenko parodymais.

27Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad apeliantas sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, ant piršto buvo užsimovęs sidabrinį žiedą, kas padidino smūgio stiprumą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, trenkėsi galva į asfaltuotą grindinį ir sunkiai susižalojo. To, kaip minėta, neneigia ir pats nuteistasis. Tačiau jis nepagrįstai skunde teigia, kad jo suduotas smūgis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, kuris siekė panaudoti smurtą prieš kitą asmenį, taip pat tai, kad nukentėjusysis galėjo ir pats susižaloti griūdamas be jokio smūgio sudavimo, nes buvo slidu, taip pat smurtą prieš nukentėjusįjį galėjo panaudoti ir kiti asmenys. Todėl T. J. mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip smūgio, kuris sukėlė fizinį skausmą, sudavimas nukentėjusiajam arba pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip padaryta dėl neatsargumo, jeigu dėl jo suduoto smūgio nukentėjusysis susitrenkė galvą į grindinį, ir atsirado sunkios pasekmės. Tačiau ir šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Štai, pats T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis buvo išgėręs, tai patvirtina liudytojai V. M., A. L., V. P., kurie kartu su nukentėjusiuoju šventė naujuosius metus. Gi vien ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis turėjo numatyti, jog nukentėjusysis, būdamas neblaivus, net ne nuo stipraus smūgio gali griūti, tačiau, sugriebęs nukentėjusįjį, sudavė stiprų smūgį į veidą, nukentėjusiojo neprilaikė, o leido jam griūti ant asfalto. Be to, nuteistojo abejingumą atliktų veiksmų pasekmėms rodo jo elgesys po smūgio sudavimo – pamatęs, kad nukentėjusysis nebesikelia, jis, užuot iškvietęs greitąją pagalbą ar bandęs jam padėti kokiu nors kitu būdu, iš įvykio vietos pasišalino.

28Byloje nenustatyta, jog tarp nuteistojo T. J. suduoto smūgio ir sunkaus sveikatos sutrikdymo būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos šių padarinių atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

29Nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo atsitiktinumą. Teisme nustatyta, kad nuteistasis, būdamas sportininkas, sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį kumščiu į smakrą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ir kaire smilkinine sritimi atsitrenkė į asfaltą, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be nuteistojo smurtinių veiksmų, jokių kitų aplinkybių (pvz., gydytojų klaidos, vėliau patirtų traumų ir pan.), galėjusių sukelti nukentėjusiajam tokį sveikatos sutrikdymą, byloje nenustatyta.

30Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais argumentais ir daro išvadą, kad nuteistasis T. J. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą ne dėl neatsargumo, o taip jis pasielgė veikdamas neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, todėl atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą, kadangi T. J. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, dėl to, jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., pagrįstai.

31Dėl bausmės

32Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

33Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. J. bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę apeliantui teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad T. J. padarė sunkų nusikaltimą, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, ir, būdamas nepilnamečiu, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

34Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog nukentėjusysis pats savo elgesiu išprovokavo neteisėtus veiksmus, nes jo paties elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos aplinkybės liudija, kad nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta – ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta bylos duomenimis. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) buvimo nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys (byloje nesurinkta įrodymų, kad nukentėjusysis būtų naudojęs ar bandęs panaudoti prieš apeliantą fizinį smurtą, o tai, kad nuteistajam pasirodė, jog nukentėjusysis nori fizinį smurtą naudoti prieš apelianto draugus, yra tik apelianto prielaidos, kurios neduoda teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės).

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apeliantui T. J. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, tuo labiau, kai paskirtos bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas dvejų metų laikotarpiui.

36Dėl civilinio ieškinio ir neturtinės žalos dydžio

37Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

38Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. 2007-01-30 nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 32 b. l.), po ko 2007-11-19 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., 34 b. l.) ir pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vėliau, nukentėjusysis R. S., pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pakeitė reikalavimo pagrindą ir prašė priteisti iš kaltininko 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nukentėjusiojo R. S. ieškinį laikė pagrįstu ir jį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo abejoti civilinio ieškinio pagrįstumu ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

39Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

40Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. S. dėl nuteistojo T. J. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

41Nukentėjusiajam nuteistojo T. J. neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sunkiai sužalotas gyvybiškai svarbi kūno dalis – galva, dėl ko buvo daroma ne viena operacija, po to buvo atliekamas reabilitacinis gydymas, padarytas sveikatos sutrikdymas nėra galutinai pašalintas, nukentėjusysis neteko galimybės normaliai mokytis, bendrauti su savo bendraamžiais, teko keisti ateities planus, o visa tai nuolatos nukentėjusiajam sukelia ne tik fizines, bet ir sunkiai pakeliamas dvasines kančias.

42Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (18000 Lt) nėra per didelis ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt; kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011) ir atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijus.

43Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, nedirba, mokosi, kad su Valstybine ligonių kasa yra sudaryta nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo sutartis - nėra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų nedarbingas, iš ko seka, kad baigęs mokslus ir įgijęs specialybę, nuteistasis turės visas galimybes atlyginti priteistą neturtinę žalą.

44Dėl atstovavimo išlaidų

45Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pateikto kvito LAT Nr. 581963, nukentėjusysis R. S., advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti patyrė 500 Lt išlaidų, dėl ko minėta suma priteistina iš nuteistojo T. J. nukentėjusiojo R. S. naudai.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

47Nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

48Priteisti iš T. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. S. naudai.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės... 3. Priteista iš nuteistojo T. J. 18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų R. S.... 4. Teisėjų kolegija... 5. T. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 1 d., apie 4 val., ( - ) m., ( - ),... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės... 7. Skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, netinkamai pritaikytas... 8. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos... 11. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo... 12. Nuteistasis T. J. nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes iš... 13. Visų pirma, pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5... 14. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų... 15. Šiuo nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 16. Taipogi nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 18. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas ne tik BPK 44 straipsnio 5 dalyje,... 19. Dėl T. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ... 20. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal... 21. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas... 22. Apeliantas skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, todėl prašo jo... 23. Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį... 24. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis parodė,... 25. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad pats nuteistasis T. J. pripažįsta... 26. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137... 27. Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad... 28. Byloje nenustatyta, jog tarp nuteistojo T. J. suduoto smūgio ir sunkaus... 29. Nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie nukentėjusiojo... 30. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 31. Dėl bausmės... 32. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis... 33. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam... 34. Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog nukentėjusysis pats savo... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apeliantui T. J.... 36. Dėl civilinio ieškinio ir neturtinės žalos dydžio... 37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. 2007-01-30 nutarimu buvo pripažintas... 39. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu - neturtinė žala yra asmens fizinis... 40. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. S. dėl nuteistojo T. J. neteisėtų... 41. Nukentėjusiajam nuteistojo T. J. neteisėtais veiksmais padarytas sunkus... 42. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas... 43. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, nedirba,... 44. Dėl atstovavimo išlaidų... 45. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.... 48. Priteisti iš T. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato paslaugoms...