Byla 2K-87/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimo Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Jono Riepšo, Sekretoriaujant J.Morkytei, dalyvaujant prokurorei J.Krikščiūnaitei, nuteistojo gynėjui advokatui J.Puškoriui, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

2Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 31 d. nuosprendis, kuriuo apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: S. R. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Patenkinta nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis sumažinta iki 15 000 Lt.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo J. Riepšo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio šį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4S. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 31 d., apie 15 val. 30 min., Šilalės r., Šiaudalių k. teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, apvirtusiam ant žemės P. G., batu spyrė į kaktą, dešinį šoną, padarydamas jam galvos sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą su šonkaulių lūžiais, pažeidė dešinį plautį, kas sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip padarydamas P. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

5Nuteistasis S. R. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžius pakeisti: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, prašo priteistą 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5 000 Lt.

6Nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai jam paskyrė bausmę, kadangi nepagrįstai nepripažino trijų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo nuomone ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis pripažino, kad dėl jo smurto nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau nei vienas iš teismų to nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendžiuose teigiama, kad nuteistojo prisipažinimas yra nenuoširdus, jis nesigailėjo dėl padarinių, neatlygino bent dalies turtinės žalos. Tokie teismų teiginiai nepagrįsti, kadangi konflikto metu jis buvo susijaudinęs ir truputį neblaivus, todėl dėl šių aplinkybių galėjo skirtis jo parodymai – dėl smūgių sudavimo skaičiaus, vietos – tačiau nei karto nebuvo sąmoningo išsisukinėjimo ar noro sumažinti kaltę.

7Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose nurodytas aplinkybes. Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad pats nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, nes organizavo savo lėšomis išgėrimą, begeriant alkoholį staiga pareiškė, kad S. R. neteisėtai kerta nukentėjusiojo sugyventinės mišką. Jis nukentėjusiojo žodžius suprato kaip įžeidimą ir kaltinimą vagyste, nes iki tol nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, aplinkinių ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Dėl šio susijaudinimo ir pavartojo smurtą. Todėl nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad nuteistojo veiksmus išprovokavo ne nukentėjusiojo neteisėtas ir itin įžeidžiantis elgesys, o nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio, dėl ko jis negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir adekvačiai reaguoti į situaciją. Be to, teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo veiksmų, nors jis lygiai taip pat, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ieškojo preteksto konfliktui, nepagrįstai ir neteisėtai pareiškė nuteistojo garbę ir orumą žeminančius kaltinimus.

8Be to, kasatorius nurodo, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra didelė (tai akivaizdu iš teismų nuosprendžių), atlyginti ją nebuvo jokių problemų. Tuo tarpu jis anksčiau negalėjo atlyginti šios žalos, nes nukentėjusysis susitikimo metu paprašė labai didelės sumos, o mažesnę sumą jis kategoriškai atsisakė priimti. Dabartiniu metu kasatorius sugebėjo atlyginti turtinę žalą, pasiųsdamas pašto perlaidą nukentėjusiajam. S. R. teigia, kad jis teisme nurodė, dar ikiteisminio tyrimo metu nuvykęs pas nukentėjusįjį atsiprašyti ir tartis dėl padarytos skriaudos atlyginimo, tačiau teismai atmetė tokius jo paaiškinimus motyvuodami, kad jis vykęs pas nukentėjusįjį dėl to, kad šis pakeistų parodymus. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymai buvo vertinami šališkai. Teismai atmetė jo parodymus dėl turtinės ir neturtinės žalos neatlyginimo priežasčių, atsiprašymo tik dėl to, kad su nuteistojo teiginiais nesutiko nukentėjusysis.

9Be to, teismai netinkamai aiškino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to nepagrįstai šio straipsnio nuteistajam nepritaikė. Kasatorius yra vienintelis vaikas šeimoje, gyvena kartu su nusenusia motina, kuriai 75 metai, jo motina serga keliomis sunkiomis ligomis ir jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Jeigu nuteistasis turėtų atlikti bausmę, jo motina paliktų be slaugos, priežiūros, todėl nuteistojo situaciją galima pripažinti išimtine, o esant išimtinių aplinkybių galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo motyvai yra neįtikinantys, nes minėto straipsnio 3 dalies nuostatas galima taikyti ir už sunkius nusikaltimus.

10S. R. taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog iš negausių gaunamų ūkio pajamų išsilaiko jo didelė šeima (šeši žmonės), jokių santaupų bei nekilnojamojo turto jis neturi, todėl nepagrįstai per mažai sumažino neturtinės žalos atlyginimą. Būtina neturtinės žalos atlyginimo dydį mažinti dar ir dėl to, kadangi pats nukentėjusysis išprovokavo nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai pagrįstai taikė CK 6.250 ir 6.282 straipsnių nuostatas.

11Nuteistojo S. R. kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

13Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepripažinęs jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus, paskyrė per griežtą bausmę, yra nepagrįstas.

14Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

15Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nors nuteistasis iš esmės pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą veiką, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nebuvo iki galo nuoširdus, ne pilnai atskleidė įvykio aplinkybes, teigė, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė per veidą, o jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną ar du kartus, į galvą nespyrė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiajam smogė vieną kartą į kaktą ir du kartus į šoną. Šias aplinkybes dar kartą patikrino ir išanalizavo apeliacinės instancijos teismas.

16Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Liudytojas V. K. patvirtino, kad nuteistasis po nusikaltimo padarymo nesigailėjo dėl savo veiksmų, o priešingai, savo poelgį vertino kaip teisėtą, kalbėjo, kad nukentėjusįjį reikėjo primušti dar smarkiau. Nukentėjusiojo jis neatsiprašė, nuėjęs pas jį, su juo net nekalbėjo. Tą patvirtino liudytoja Z. V. ir teismas šiuos liudytojų parodymus pripažino įrodymais. Šiuos įrodymus pripažino ir apeliacinės instancijos teismas.

17Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo išvada dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo S. R. teisinga.

18Dėl Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų taikymo

19BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nusikalstama veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Didelis susijaudinimas arba fiziologinis efektas yra emocinė žmogaus būsena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Fiziologinė afekto būsena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinei situacijai sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos. S. R. negali būti taikomos minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ar provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad nuteistasis nusikaltimą galėjo padaryti būdamas staiga labai susijaudinęs, buvo kritiška situacija, kaip tik teismų nustatyta, kad paties nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes nuteistasis nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir į ją reaguoti adekvačiai.

20Dėl Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo

21Kasatorius teigia, kad būtina vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

22Iš visų BK 54 straipsnio nuostatų esmės ir paskirties darytina išvada, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų byloje nustatyti tokias aplinkybes, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, kasatoriaus įvardintos jo šeimos aplinkybės, tai, kad yra vienintelis vaikas šeimoje, gyvena kartu su nusenusia, sergančia motina, kuriai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra, nerodo, kad S. R. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. S. R. apeliacinės instancijos teismo, nustačius pirmosios instancijos teismo padarytus BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį ir nėra per griežta. BK 135 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuota nuteistojo S. R. veika, sankcijoje nustatyta, kad kaltininkas gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki dešimties metų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas trejų metų laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

23Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24S. R. skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad iš negausių gaunamų ūkio pajamų išsilaiko gausi kasatoriaus šeima (šeši žmonės), jokių santaupų bei nekilnojamojo turto kasatorius neturi, nukentėjusysis išprovokavo nusikaltimą, todėl nepagrįstai mažai sumažino neturtinės žalos atlyginimą ir taip pažeidė CK 6.250 ir 6.282 straipsnių nuostatas.

25Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą tinkamai pritaikė teisės normas. Neabejotina, kad sutrikdant asmeniui sveikatą paprastai tam asmeniui padaroma neturtinė žala, nes taip yra sukeliamos pasekmės (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kt.), kurios pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį laikomos neturtine žala. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra pagrįsti.

26Dėl įrodymų vertinimo

27Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymai buvo vertinami šališkai. Teismai atmetė jo parodymus dėl turtinės ir neturtinės žalos neatlyginimo priežasčių, atsiprašymo tik dėl to, kad su nuteistojo teiginiais nesutiko nukentėjusysis.

28Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, įvykio faktinės aplinkybės iš naujo nėra nustatomos. Kasacinės instancijos teismas pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus gali tik patikrinti, ar žemesnės instancijos teismas savo išvadas grindė BPK nustatyta tvarka surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad teisėjas vertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šie BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų pažeisti. S. R. nušalinimų teismo posėdžiuose nepareiškė.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo S. R. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo J. Riepšo pranešimą, nuteistojo... 4. S. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 31 d., apie 15 val. 30 min.,... 5. Nuteistasis S. R. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos... 6. Nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai jam paskyrė bausmę, kadangi... 7. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę... 8. Be to, kasatorius nurodo, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra... 9. Be to, teismai netinkamai aiškino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to... 10. S. R. taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai... 11. Nuteistojo S. R. kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 13. Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepripažinęs jo... 14. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę... 15. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius... 16. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra... 17. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo... 18. Dėl Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų taikymo... 19. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią... 20. Dėl Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 21. Kasatorius teigia, kad būtina vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kurioje... 22. Iš visų BK 54 straipsnio nuostatų esmės ir paskirties darytina išvada, kad... 23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 24. S. R. skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai... 25. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo... 26. Dėl įrodymų vertinimo... 27. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies... 28. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, įvykio... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nuteistojo S. R. kasacinį skundą atmesti....