Byla 2K-108/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui A. Karčinskui, nuteistajam G. S.,

2išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu aštuoniolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. S. atidėtas trejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiesiems G. J. ir N. G. Nukentėjusiojo N. G. ieškinys patenkintas iš dalies: iš G. S. N. G. priteista 12 662,01 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartis, kuria atmestas N. G. apeliacinis skundas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

5G. S., nuteistas už tai, kad 2003 m. kovo 13 d., apie 13.58 val., Vilniuje, Architektų g., prie namo Nr. 126, apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas G. J. priklausantį automobilį BMW, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (patvirtintų 1993 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 883) 2.4, 13.2, 14.1 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Honda Civic, vairuojamu N. G., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiam G. J. didelę turtinę žalą.

6Kasaciniu skundu nukentėjusysis N. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, pilnai tenkinti jo ieškinį. Nurodo, kad teismas, tik iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, pažeidė CK 6.283 straipsnį, įtvirtinantį visišką žalos atlyginimo principą. Kasatoriaus manymu, nepagrįstai sumažintas turtinės žalos atlyginimo dydis, neatsižvelgta į tai, kad turtine žala laikytinos ir gydymo išlaidos, susijusios su gydytojų specialistų konsultacijomis, kurios sudaro 372 Lt. Nukentėjusysis teigia, kad teismui buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, kad jo gydymasis JAV kainavo 3108 JAV dolerius (8371,70 Lt), nežiūrint to, šios gydymosi išlaidos jam nepriteistos. N. G. nuomone, neteisingas ir teismo sprendimas nepriteisti 125 708,40 Lt negauto darbo užmokesčio. Tokį sprendimą nulėmė neįsigilinimas į bylos faktines aplinkybes, neišsamus ir šališkas įrodymų tyrimas. Teismams buvo pateikti duomenys apie nukentėjusiojo iki avarijos JAV gautas pajamas, tačiau šie dokumentai nebuvo tinkamai ištirti. Kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad priimto nuosprendžio turinys yra identiškas Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiui, priimtam baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-20/04.

7Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstai sumažintas neturtinės žalos dydis. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, o 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Šia teisės norma teismas nesivadovavo, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį teismas pareikštą civilinį ieškinį patenkina ar atmeta, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Kasatorius mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė 100 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Jam priteistas tik 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tokio dydžio suma paprastai priteisiama tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nesunkiai sutrikdžius sveikatą. Kasatoriaus sveikata sutrikdyta sunkiai, jis tapo invalidu, yra pripažintas nedarbingu, dėl to negali išvykti dirbti į užsienį, neteko legalaus darbo JAV, ilgai nematė artimųjų, patyrė didelį stresą. Dėl patirtų traumų ilgai gydėsi, jam teko iškęsti sudėtingas operacijas. G. S. nusikalstamos veikos padariniai iš esmės pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo būdą: dėl jo dabartinei fizinei būklei reikalingų patogumų, kurių nėra viešose vietose, kasatorius priverstas didesnę laiko dalį leisti namie, tai jį labai slegia. Teismas turėjo atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį: jis yra individualios įmonės savininkas, užsiimantis individualia komercine veikla, turintis nekilnojamojo turto. Nustatant neturtinės žalos dydį, neatkreiptas dėmesys ir į žalą padariusio asmens kaltę. Nuteistasis G. S. automobilį vairavo neblaivus, o sąmoningas išgėrusio asmens sėdimas prie automobilio, padidinto pavojaus šaltinio, vairo turi būti pasmerktas, tuo labiau, kad toks elgesys sukėlė itin sunkias pasekmes.

8Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. tikrinamas tik teismo sprendimų teisėtumas. Nusikaltimu padarytos žalos dydžio nustatymas nėra teisės taikymo problema. Tai fakto klausimas. Atsižvelgdama į tai, kolegija patikrina, ar teismas BPK 113, 115 straipsnių tvarka nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

10Dėl žalos atlyginimo

11Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

121. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

13Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje N. Žungailienė v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje O. Rysis, M. Rysytė, V. Rysytė, J. Komarova ir N.Komarovas v. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

14Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, teismas, priteisdamas N. G. neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sunkias pasekmes (N. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, pakito jo gyvenimo būdas, išgyveno dvasines kančias); žalą padariusio asmens kaltę (nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų). Teismas įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jo asmenines savybes, elgesio ypatybes. Priteisiant neturtinę žalą, vadovautasi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekta išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nuosprendyje nurodyti argumentai, dėl kurių prašytas neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Darytina išvada, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

152. Dėl turtinės žalos atlyginimo

16Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Ši žala yra susijusi su materialinės sferos dalykų netekimu. Turtinė žala tai 1) tiesioginė turtinė žala; 2) nukentėjusiojo patirti materialiniai nuostoliai; 3) išlaidos, atsiradusios pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes; 4) negautos pajamos.

172. 2. Dėl gydymosi išlaidų

18Viena iš turtinės žalos rūšių – išlaidos, kurios atsirado, pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tame tarpe ir gydymo išlaidos. Teismas ieškinį šioje dalyje patenkino nepilnai – nepriteisė gydymo išlaidų, susijusių su gydytojų specialistų konsultacijomis. Kolegija atkreipia dėmesį, kad gydymo išlaidų dydžio, t. y. fakto, klausimas buvo išsamiai išanalizuotas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir su gydymo išlaidomis susijusius įrodymus, jų teisinį įvertinimą pateikė nuosprendyje, motyvuodamas, kodėl ieškinį šioje dalyje tenkina nepilnai. Pažymėtina, kad šiuo klausimu gana plačiai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas priežastinio ryšio tarp minėtų išlaidų ir nusikalstamos veikos nebuvimą (kasatorius širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo dar iki autoįvykio).

192.3. Dėl negautų pajamų

20Pagal CK 6.249 str. nuostatas žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Negautos pajamos reiškia tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Svarbu yra tai, kad šios pajamos turi būti ne tikėtinos, o realios. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad N. G. neįrodė savo teisės į 125 708,40 Lt negautų pajamų, šį teiginį grindė vienu iš bylos įrodymų - JAV įmonės GetM Trading laišku (T. 1, b. l. 223). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (T. 2, b. l. 164) matyti, kad teisiamajame posėdyje buvo ištirti ir kiti civilinio ieškovo pateikti dokumentai, pagrindžiantys N. G. civilinį ieškinį dėl negautų pajamų: Kalifornijos valstijos sekretoriaus apostilės, notaro patvirtinimai Apygardos tarnautojo biure, pajamų ir mokesčių deklaracijų kopijos ir kt. (T. 2, b. l. 6-72). Nors minėti faktiniai duomenys pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo ištirti, tačiau tai neatsispindi nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šiuose procesiniuose dokumentuose jie neaptarti ir neįvertinti. Nepateikus minėtų faktinių duomenų teisinio įvertinimo, negali būti paneigti civilinio ieškovo teiginiai dėl negautų pajamų. Kaip jau buvo minėta, į kasacinės instancijos teismo funkcijas įeina tik teismo sprendimų teisėtumo tikrinimas, tai reiškia, kad šis teismas nenustato faktinių bylos aplinkybių ir netiria bei nevertina bylos įrodymų. Įrodymų tyrimą, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, gali atlikti apeliacinės instancijos teismas (BPK 324 straipsnio 6 dalis), dėl ištirtų įrodymų pasisakydamas priimtame sprendime. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai esminis baudžiamojo įstatymo proceso pažeidimas. Dėl šio pažeidimo nutarties dalis dėl turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma naikintina ir byla šioje apimtyje perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutarties dalį dėl 125 708,40 Lt turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų) ir bylą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui apeliacine tvarka.

23Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. G. kasacinį... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nuteistojo,... 5. G. S., nuteistas už tai, kad 2003 m. kovo 13 d., apie 13.58 val., Vilniuje,... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis N. G. prašo panaikinti apeliacinės... 7. Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstai sumažintas neturtinės žalos... 8. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas... 10. Dėl žalos atlyginimo... 11. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 12. 1. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 13. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 14. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms,... 15. 2. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 16. Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai.... 17. 2. 2. Dėl gydymosi išlaidų... 18. Viena iš turtinės žalos rūšių – išlaidos, kurios atsirado, pašalinant... 19. 2.3. Dėl negautų pajamų... 20. Pagal CK 6.249 str. nuostatas žala yra ne tik asmens turto netekimas,... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 22. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 23. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....