Byla 2S-2348-230/2015
Dėl antstolio veiksmų

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20557-638/2015 pagal pareiškėjo G. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. Z., akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl antstolio veiksmų.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė: 1) atšaukti neteisėtai nuo 2015-07-09 iki 2015-08-10 vykstančias pareiškėjui G. L. priklausančio 0,0468 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 119,01 kv. m bendro ploto sodo pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), antrąsias varžytynes; 2) pateikti pareiškėjui G. L. 0,0468 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 119,01 kv. m bendro ploto sodo pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), rinkos vertės nustatymo visą informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus) bei nustatyti nuo šių aktų pareiškėjui pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems prieštaravimams pateikti; 3) 0,0468 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 119,01 kv. m bendro ploto sodo pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), varžytynes skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjui susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus bei sudarant pareiškėjui galimybes pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis V. Z. yra užvedęs vykdomąją bylą, kurioje nuo 2015-07-09 iki 2015-08-10 vykdo pareiškėjui priklausančio turto antrąsias varžytynes, kuriose turtas parduodamas už 31 279 Eur. Pareiškėjas apie turto varžytynes sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos, tačiau jokių patvarkymų nei apie turto areštą, nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto pareiškėjas nėra gavęs. Pagal galiojančią tvarką pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. CPK 722 str. 1 d. įtvirtinta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytynės, su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolis V. Z. paskelbė turto antrąsias varžytynes, pareiškėjui nepateikęs informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, nenurodęs, kokiu pagrindu turtas įvertintas, nepateikęs turto rinkos vertės nustatymo akto, nesudaręs sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, nepateikęs paties patvarkymo apie varžytynių paskelbimą, tokiu būdu neišlaikydamas imperatyviose teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino, todėl tokios varžytynės yra paskelbtos neteisėtai. Pareiškėjo nuomone, antstolis taip pat pažeidė ir CPK 704 str. nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.

5Antstolis V. Z. 2015 m. liepos 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, jog skolininko (pareiškėjo) argumentai neatitinka tikrovės ir prieštarauja vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/02128 esančiai informacijai. 2015-09-30 skolininkui buvo parengtas ir išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, kuris G. L. asmeniškai buvo įteiktas 2014-10-24, o taip pat buvo viešai paskelbtas antstolių informacinėje sistemoje 2014-10-07. 2014-11-27 skolininkas G. L. atvyko į antstolio kontorą, nurodė antstoliui savo telefono numerį bei adresą, kuriuo pageidauja gauti visą jam siunčiamą korespondenciją – savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ( - ). Antstolio kontoroje skolininkui asmeniškai buvo įteiktas 2014-11-26 turto arešto aktas ir antstolio patvarkymas dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo. Šių procesinių dokumentų gavimą skolininkas patvirtino savo parašu, o antstolio kontoroje jis taip pat žodžiu buvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis, informuotas, kokia yra turto įkainojimo ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui arba pardavimo iš varžytynių tvarka ir eiga, buvo aptarta turto vertintojo kandidatūra bei galimybės turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą. Turto vertinimo eigoje skolininkas ne kartą bendravo su antstoliu telefonu, o su 2014-12-03 turto vertinimo ekspertizės aktu skolininkas buvo asmeniškai supažindintas 2014-12-09 antstolio V. Z. kontoroje, jam pasirašytinai buvo įteiktas 2014-12-09 antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo, išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo bei prieštaravimų dėl turto įkainojimo tvarka. Jokių motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės ar turto vertinimo metodikos G. L. antstoliui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko skundai dėl hipotekos kreditoriaus veiksmų, nutraukiant kreditavimo sutartį, nebuvo tenkinti, o įsiteisėjus teismo sprendimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, 2015-05-28 antstolio patvarkymu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/02128 buvo atnaujinti ir paskelbtos pirmosios pakartotinės skolininkui priklausančio ir hipoteka įkeisto turto varžytynės, kurios vyko tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atšauktos pirmosios, o 2015-07-01 buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Apie varžytynių paskelbimą neįvykusiomis bei siūlymą išieškotojui perimti neparduotą iš varžytynių skolininko turtą G. L. buvo informuotas išsiunčiant jam antstolio patvarkymus registruota pašto siunta. Išieškotojui atsisakius paimti neparduotą iš varžytynių turtą, 2015-07-09 buvo paskelbtos antrosios skolininkui priklausančio turto varžytynės, apie kurių paskelbimą skolininkas taip pat buvo informuotas registruota pašto siunta.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad ant patvarkymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti 2014 m. lapkričio 27 d. tikėtina paties skolininko ranka yra atliktas įrašas, kad šį aktą jis gavo. Minėtame akte yra nurodoma, kad turto vertei nustatyti yra skiriama ekspertizė, ekspertizę pavedama atlikti UAB „Ober-Haus“. Atlikus turto vertės ekspertizę turtas buvo įkainuotas 2014 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymu. 2014 m. gruodžio 22 d. ant patvarkymo yra atliktas įrašas, tikėtina paties skolininko, kad patvarkymo kopiją jis gavo. Minėtame patvarkyme yra nurodoma ne tik įkainuojamųjų daiktų vertė, tačiau yra nurodoma ir informacija, kad pirmosios varžytinės bus skelbiamos po 20 dienų, taip pat nurodoma informacija apie skolininko teisę pasiūlyti savo turto pirkėją. Teismas taip pat konstatavo, kad raginimas įvykdyti sprendimą (hipotekos teisėjos nutartį) skolininkui išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ant patvarkymų dėl ekspertizės skyrimo ir turto vertės nustatymo yra pasirašęs pats skolininkas, kad šiuos dokumentus gavo. Minėtuose patvarkymuose aiškiai nurodoma, kad bus atliekama turto vertės nustatymo ekspertizė, nurodoma, kas ją atliks, taip pat ekspertizę atlikus nurodoma, kokia yra nustatyta turto vertė, nurodoma, kad po 20 dienų bus skelbiamos pirmosios turto varžytinės. Šis patvarkymas skolininkui įteiktas 2014 m. gruodžio 22 d. Pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2015 m. sausio 20 d. t. y. parėjus 20 dienų terminui. Per šį terminą skolininkas prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė, savo pirkėjo turtui taip pat nepasiūlė. Todėl teismas laikė, kad antstolis V. Z., skelbdamas pirmąsias skolininko turto varžytines, veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeidė nei turto vertinimą, nei varžytinių skelbimo tvarką reglamentuojančių teisės normų. Teismas darydamas tokią išvadą taip pat vertino ir tai, kad pareiškėjas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kurie teismui sukeltų pagrįstą abejonę dėl turto ekspertize nustatytos turto vertės neteisingumo ar nepagrįstumo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje išvardino įvairius antstolio V. Z. patvarkymus ir nurodė, kad tikėtina, jog patvarkymų gavimas yra patvirtintas pareiškėjo parašu. Šiuo atveju teismas priimti nutartį atmesti pareiškėjo skundą turi užtikrintai, nekylant jokių abejonių, tačiau šiuo atveju teismas nurodė, jog tikėtinai pareiškėjui informacija apie vykdomosios bylos eigą buvo suteikta. Kaip jau buvo nurodyta skunde, pareiškėjas negavo ekspertizės akto, be to, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog neva pareiškėjui buvo pateiktas patvarkymas dėl turto įkainojimo ir pranešimas apie varžytynes, tačiau paties turto ekspertizės akto pareiškėjui antstolis nepateikė. Pagal nusistovėjusią praktiką motyvuoti prieštaravimai dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės teikiami išdėstant skolininkui poziciją apskritai dėl viso turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto, nurodant galimas eksperto padarytas metodologines klaidas, netinkamai parinktus ir vertintinus turto pardavimo sandorius vertinamo turto teritorijoje, pačios ekspertizės akto klaidas, formos bei turinio trūkumus. Tokiems prieštaravimams pateikti privaloma turėti visą turto rinkos vertės ekspertizės aktą. Visa tai suponuoja antstolio pareigą, vadovaujantis CPK normomis, pateikti pareiškėjui pilną turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą. Taigi antstolis turėjo pareigą pateikti pilną ekspertizės aktą ir leisti pareiškėjui su juo susipažinti bei pateikti nuomonę dėl turto vertinimo, tačiau teismas to nevertino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Tuo pačiu turto įkainojimo dokumentų pateikimas bei tinkamų sąlygų sudarymas skolininkui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės, yra taip pat svarbi bei sudedamoji turto pardavimo iš varžytinių dalis. Šio proceso metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą, sudaryti įstatymų garantuojamas sąlygas skolininkui teikti prieštaravimus dėl turto rinkos vertės. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Šių antstolio pareigų vykdymas įpareigoja antstolį sudaryti sąlygas skolininkui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės ir tik tada, išlaikant CPK reglamentuojamus terminus, skelbti šio turto varžytynes. Kaip jau minėta, antstolis V. Z. šių pareigų nesilaikė, antstolis, kaip teisėtumą vykdymo procese užtikrinantis asmuo, privalėjo pateikti pareiškėjui pilną ekspertizės aktą, išaiškinti teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo ir tik tuomet skelbti turto varžytynes. O pirmosios instancijos teismas 2015-08-25 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, pernelyg formaliai vertindamas antstolio pareigas.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, jog visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo veiksmų atlikimą, todėl pareiškėjo skundas suprantamas kaip siekis užvilkinti išieškojimo procesą.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodo, jog antstolis tinkamai vykdo savo pareigas, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad antstolis pažeidė CPK 704 straipsnio nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Tačiau tai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginys, nes pareiškėjui niekas netrukdė pasinaudoti savo teisėmis, o jis iki šiol potencialaus pirkėjo nėra pasiūlęs. Pareiškėjas atskirajame skunde atkartoja skundo dėl antstolio veiksmų teiginius ir nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis jis laiko, kad teismo nutartis neteisėta ir naikintina.

12IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

16Apeliantas (įkeisto turto savininkas) atskirojo skundo argumentus iš esmės grindžia tuo, jog antstolis jam nepateikė turto ekspertizės akto, dėl ko jis negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl iš varžytynių parduodamo turto vertinimo, laiku surasti ir pasiūlyti savo pirkėjo nekilnojamojo turto objektui, ir mano, kad teismas visiškai formaliai vertino tinkamą pareiškėjo informavimą apie antstolio vykdomus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto argumentacija nesutinka ir pažymi, jog pagal CPK 613 straipsnio 3 dalį patvarkymo patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Pagal CPK 605 straipsnį šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tinkamo pareiškėjo informavimo apie vykdymo procesą ir dokumentų įteikimą laikyti nepagrįstomis (CPK 185 straipsnis). Apelianto tiek skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo teiginius apie informacijos ir dokumentų nepateikimą paneigia vykdomosios bylos medžiaga, kurią išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (176 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas buvo informuojamas apie vykdymo veiksmus, laikantis CPK nuostatų, t. y. antstolio patvarkymai, pranešimai ir turto arešto aktas pareiškėjui (skolininkui) buvo įteikti pasirašytinai antstolio kontoroje arba išsiųsti registruotąja pašto siunta paties pareiškėjo (skolininko) nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Toks vykdymo proceso šalių informavimas apie antstolio priimtus patvarkymus, atsižvelgiant į minėtas CPK nuostatas, laikytinas tinkamu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog tiek turto arešto aktas ir antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, tiek patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėjui (skolininkui) buvo įteikti antstolio V. Z. kontoroje pasirašytinai. Pareiškėjas (skolininkas), teigdamas, kad jis nėra gavęs jokių antstolio patvarkymų, nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų ir nepaneigė aplinkybės, jog antstolio patvarkymai pasirašyti ne jo paties (parašas yra suklastotas ar pan.) (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis, pagrįstai sprendė, jog byloje esančių duomenų pagrindu labiau tikėtina, kad pareiškėjas (skolininkas) antstolio patvarkymus gavo ir buvo su jais supažindintas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šia išvada ir papildomai pažymi, jog antstolis V. Z. 2014 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį kartu su raginimu bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurie 2014 m. spalio 24 d. skolininkui buvo įteikti asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, skolininkas nuo šio momento buvo informuotas apie vykdymo veiksmų pradžią ir turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, taip pat jis turėjo teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą, taip pat gauti pažymas apie vykdymo eigą ir kt. (CPK 643 straipsnio 1 dalis). CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir A. K. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt. Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. R. v. D. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti. Užbaigus vykdomąją bylą, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, jokie tolesni vykdymo veiksmai neatliekami. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, darytina išvada, jog nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad jis nebuvo informuotas apie atliktą turto įvertinimą, kad jam nebuvo pateikti jokie su turto vertinimu susiję dokumentai, dėl ko jis neva negalėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis reikšti prieštaravimus bei surasti turto pirkėją. Pareiškėjas (skolininkas) turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu ir antstolio atliekamais veiksmais, turėjo teisę susipažinti su atliktu turto vertinimo ekspertizės aktu, pasidaryti jo kopiją, be to, kaip jau nustatyta, antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėjui (skolininkui) buvo įteiktas antstolio kontoroje, kur jis buvo asmeniškai supažindintas su turto vertinimo ekspertizės aktu. Taigi pareiškėjas (skolininkas) antstolio kontoroje turėjo galimybę asmeniškai susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, joje esančiais dokumentais ir kartu su visu (pilnu) turto vertinimo ekspertizės aktu bei pasidaryti jų kopijas, tačiau motyvuotų nesutikimo su nustatyta turto verte argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė nei vykdymo procese, nei teismui pateiktame atskirajame skunde. Tuo tarpu antstolis, priėmęs 2014 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo ir įvykdęs savo pareigą bei informavęs pareiškėją tiek apie ekspertizės ir eksperto paskyrimą, tiek apie areštuoto turto įvertinimą, tokiu būdu sudarė visas įstatyme numatytas sąlygas vykdymo proceso šalims, tame tarpe ir pareiškėjui (skolininkui), pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės ir iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai ir laiku, nepažeidžiant jo teisių pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos ir teisės iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai