Byla eB2-1835-273/2019
Dėl mažosios bendrijos „Giedona“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. M

1Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ įgalioto asmens E. J. pareiškimą dėl mažosios bendrijos „Giedona“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. M.,

Nustatė

2Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė pareiškimą, kuriame prašė BMB „Giedona“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

3Pareiškime nurodė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. birželio 1 d. MB „Giedona“ vadovo pareigas ėjo G. M., kuris buvo ir vieninteliu įmonės akcininku laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. birželio 1 d. MB „Giedona“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami nuo 2013 metų. Įmonės bankroto administratorius iki šiol neturi perduoto BMB „Giedona“ balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo dienai, todėl negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų ar nustatyti tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių. Bankroto administratorius buvusiam BMB „Giedona“ vadovui 2018 m. gegužės 23 d. išsiuntė įsakymą dėl dokumentų ir turto perdavimo, ne kartą bandė susisiekti su juo telefonu, elektroniniu paštu, tačiau G. M. į skambučius nereagavo, ir sąmoningai vengia įvykdyti savo pareigą perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą. Administratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pagrįstai galima teigti, jog BMB „Giedona“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo G. M. veiksmai, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 str. 2 d. numatyti pagrindai dėl BMB „Giedona“ bankroto pripažinimo tyčiniu. G. M. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinta, tai, jog jam einant įmonės vadovo pareigas nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, t. y. nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2013 m. Be kita ko, iškėlus bankroto bylą BMB „Giedona“ bankroto administratoriui buvęs įmonės vadovas neįvykdė pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę, BMB „Giedona“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų G. M. nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir keliant bankroto bylą BMB „Giedona“. Teismų praktikoje akcentuojama, jog „duomenų visuma apie dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą, lėmusį negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tokiu būdu, kad įmonės buhalterinės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ne tik pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p., bet ir pagal IBĮ 20 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą tyčinio bankroto požymį - įmonės valdymo organų netinkamą pareigų vykdymą“. Pareiškėjo nuomone, G. M. veikė išimtinai savo, o ne MB „Giedona“ interesais, nesilaikė nei CK 2.87 str. įtvirtintų bendrųjų, nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui, kas atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. nustatytą tyčinio bankroto požymį. Kadangi G. M. piktybiškai nevykdė nei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi BMB „Giedona“ bankroto byloje nustatyto įpareigojimo perduoti Įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog buvęs Įmonės vadovas siekia nuslėpti įmonės dokumentus bei galimai tikrąsias įmonės bankroto priežastis, todėl administratorius, daro tikėtina prielaidą, jog įmonės finansiniai dokumentai galimai yra sunaikinti, neperduotas įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti BMB „Giedona“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad vis dar nėra žinoma, dėl kokių priežasčių buvęs įmonės vadovas neperduoda visų BMB „Giedona“ dokumentų, turto, įmonės bankroto proceso metu nebuvo pateikti jokie paaiškinimai, leidžiantys bankroto administratoriui pateisinti tokį buvusio įmonės vadovo neveikimą bei tikėtiną įmonės lėšų pasisavinimą. Administratoriaus nuomone, įvertinus faktines aplinkybes dėl administratoriui neperduotų BMB „Giedona“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, bei buvusio BMB „Giedona“ vadovo akivaizdaus atsisakymo įvykdyti šią pareigą, galima daryti išvadą, jog šios faktinės aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas nagrinėjamu atveju pripažinti egzistuojant ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtiną tyčinio bankroto požymį.

4Atsiliepimo į pareiškimą dėl BMB „Giedona“ bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotas asmuo G. M. nepateikė.

5UAB MB „Giedona“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

6Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi MB „Giedona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi MB „Giedona“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Bankroto administratorius pateikė prašymą UAB „Web Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu nurodydamas, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, numatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 ir 4 punktuose.

8Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tokią prezumpciją paneigti privalo su tokiu faktu nesutinkantys asmenys.

9Pagal aktualiais klausimais formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-597/2013).

10Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir visų bendrovės dokumentų neperdavimo

11Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

12Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir dokumentų neišsaugojimas įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

13Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. birželio 01 d. MB „Giedona“ vadovo pareigas ėjo suinteresuotas asmuo G. M.. Tuo pačiu laikotarpiu jis buvo ir vieninteliu įmonės akcininku.

14Bankroto administratorius nurodė, kad įmonės vadovas po bankroto bylos iškėlimo nevykdė teismo įpareigojimo perduoti įmonės bankroto administratoriui visą turimą turtą bei įmonės dokumentus.

15Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog bankroto administratorei iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai, nors toks įpareigojimas buvo nustatytas teismo nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla. Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad įmonė, įsteigta 2013 metais, neteikė finansinės atskaitomybės duomenų. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. M., kaip įmonės vadovas, šias pareigas ėjęs nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, pažeidė jam nustatytą pareigą vesti įmonės buhalterinę apskaitą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Neturint nurodytų duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar įmonė turėjo kokio nors turto (tame tarpe debitorių įsiskolinimų), šį turtą perimti ir panaudoti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Tinkamas buhalterinės apskaitos neorganizavimas teismų praktikoje pripažintinas kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1303-407/2017). Kita vertus, sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas sudaro prielaidas nuslėpti tikrąją įmonės turtinę padėtį, nemokumo priežastis, netinkamą įmonės valdymo organui tenkančių pareigų vykdymą, sandorius, lėmusius nemokumą, išvengti asmeninės atsakomybės. Priešingai vertinant ginčo situaciją, būtų sudarytos sąlygos nuslėpti įmonės turtą, įmonei žalingų sandorių sudarymą, tikrąsias nemokumo priežastis, kas akivaizdžiai užkirstų kelią pasiekti ĮBĮ įtvirtintus svarbiausius bankroto proceso tikslus. Tuo pagrindu daroma išvada, kad dėl sąmoningo įmonės dokumentų neperdavimo yra pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

16Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei, bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje esančių duomenų visuma apie dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą, lėmusį negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tokiu būdu, kad įmonės buhalterinės apskaita buvo tvarkoma netinkamai bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimą Juridinių asmenų registrui, sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ne tik pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, bet ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – įmonės valdymo organų netinkamas pareigų vykdymas.

17Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

18Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

19Kadangi buvęs įmonės vadovas G. M. po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų bei turto, todėl bankroto administratorius daro tikėtiną prielaidą, kad galimai finansiniai dokumentai yra sunaikinti, o neperduotas įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas, todėl jo manymu, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti MB „Giedona“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

20Bankroto administratorius nenurodė daugiau jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą požymį. Kadangi teismas negali remtis aplinkybėmis, kurios grindžiamos tikėtinomis prielaidomis, todėl daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu

Nutarė

22MB „Giedona“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

23Įpareigoti MB „Giedona“ bankroto administratorių UAB „ Audata“ informuoti bendrovės kreditorius apie priimtą nutartį.

24Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

25Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio... 2. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė pareiškimą, kuriame... 3. Pareiškime nurodė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis laikotarpiu... 4. Atsiliepimo į pareiškimą dėl BMB „Giedona“ bankroto pripažinimo... 5. UAB MB „Giedona“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.... 6. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi MB „Giedona“... 7. Bankroto administratorius pateikė prašymą UAB „Web Group“ bankrotą... 8. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai... 9. Pagal aktualiais klausimais formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl... 10. Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir visų bendrovės dokumentų... 11. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 12. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ)... 13. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m.... 14. Bankroto administratorius nurodė, kad įmonės vadovas po bankroto bylos... 15. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog bankroto administratorei iki šiol... 16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės vadovas privalo... 17. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio... 18. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą... 19. Kadangi buvęs įmonės vadovas G. M. po bankroto bylos iškėlimo bankroto... 20. Bankroto administratorius nenurodė daugiau jokių faktinių aplinkybių bei... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292 str., Lietuvos... 22. MB „Giedona“ bankrotą pripažinti tyčiniu.... 23. Įpareigoti MB „Giedona“ bankroto administratorių UAB „ Audata“... 24. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti... 25. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti...