Byla 2A-2415-803/2016
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo atsakovui Biudžetinei įstaigai Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Biudžetinės įstaigos Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paramos centro apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės E. K. ieškinį dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo atsakovui Biudžetinei įstaigai Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl darbo santykių pabaigos, atliekant struktūrinius pertvarkymus įstaigoje, teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinant, ar buvo laikytasi įstatyme numatytos procedūros nutraukiant darbo sutartį su darbuotoja dėl struktūrinių pertvarkymų.

62. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-139 ir grąžinti ieškovę į darbą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ieškovei darbo užmokestį už 2016 m. sausio mėn. ir sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.

73. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras nepagrįstai 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. P-139 nutraukė su ja 2005-07-18 darbo sutartį Nr. 55, pagal kurią ji ėjo socialinės darbuotojos pareigas, o nuo 2012-01-02 padalinio vadovo socialiniams reikalams pareigas, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Nurodo tokias faktines aplinkybes:

83.1. atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį, nes Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu buvo patvirtinta nauja centro struktūra ir patvirtintuose centro nuostatuose išliko tos pačios funkcijos, kokios buvo numatytos ir senuose nuostatuose, jos nebuvo sumažintos ar pakeistos, nenumatytas jų atsisakymas;

93.2. ankstesnėje atsakovo struktūroje buvo numatyti penki padaliniai. Ieškovė vadovavo dviem padaliniams – Pagalbos į namus ir Darbo su socialinės rizikos šeimomis. Naujoje atsakovo struktūroje Krizių padalinys ir Pagalbos į namus padalinys buvo sujungti ir sukurtas naujas Krizių ir pagalbos teikimo namuose padalinys. Kiti du padaliniai taip pat buvo sujungti ir sukurtas naujas Socialinės globos padalinys, o Darbo su socialinės rizikos šeimomis padalinys buvo išformuotas, tačiau šiame padalinyje buvusios pareigybės išliko, tik jų pavaldumas buvo perduotas tiesiogiai centro direktoriui. Taigi ieškovės vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos;

103.3. senoje atsakovo struktūroje buvo patvirtintos penkios padalinio vadovo socialiniams reikalams pareigybės – 1 pareigybė pilnu etatu ir 4 pareigybės po 0,5 etato, o naujoje struktūroje patvirtintos dvi padalinio vadovo socialiniams reikalams pareigybės pilnu etatu ir nauja Direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigybė taip pat pilnu etatu. Lyginant prieš pertvarkymą buvusius darbuotojų skaičius, akivaizdu, jog esminių pokyčių nėra. Etatų skaičius naujoje struktūroje numatytas netgi didesnis;

113.4. atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir ieškovės atleidimo, nevertino ieškovei taikomų socialinių garantijų pagal DK 135 straipsnį (pirmenybės teisės būti paliktai darbe, nes ieškovė dirbo daugiau kaip 10 metų) ir taip pažeidė ieškovės teises;

123.5. atsakovas nesudarė jokios darbuotojų atrankos komisijos, nevykdė jokios darbuotojų kvalifikacijos vertinimo. Ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo visiškai neinformatyvus, neatitiko DK numatytos prasmės. Ieškovei nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jos pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti;

133.6. ieškovė laikotarpiu nuo 2015-12-09 iki 2016-01-20 sirgo, jai buvo atlikta operacija, į darbą sugrįžo po ligos ir iki atleidimo dirbo dvi dienas t. y. 2016 m. sausio 21 ir 22 d., tačiau atsakovas pažeisdamas 2015 m. gruodžio 30 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. Al-810 pakeistas Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašą ieškovei darbo užmokesčio už 2016 metų sausio mėnesį neperskaičiavo (T. 1, b. l. 1-7).

144. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre įvyko struktūriniai pertvarkymai ir, patvirtinus Centro naujos redakcijos nuostatus, neliko socialinių paslaugų centro padalinio, kuriame dirbo ieškovė. Naujai patvirtintoje darbovietės struktūroje vietoje 5 buvusių padalinių liko du padaliniai, o naujai įkurto Krizių ir pagalbos teikimo namuose padalinio veikla apėmė anksčiau buvusių kitų padalinių veiklą, tame tarpe, ieškovės padalinio socialiniams reikalams veiklą, ieškovės pareigybė iš esmės skiriasi nuo naujai patvirtintos padalinio vadovo pareigybės, o naujai patvirtintoje struktūroje atsirado iki tol nebuvusi direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Ieškovei įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo atitiko įstatymų reikalavimus. Įspėjime nurodyta galimo atleidimo data, atleidimo teisinis pagrindas, įspėjimo laikotarpiu siūlymai užimti laisvą darbo vietą, taip pat nurodyta, kad atleidžiant ieškovę iš darbo bus išmokėta išeitinė išmoka, bei vadovaujantis DK 140 straipsniu bus atlikti visi kiti atsiskaitymai. 2015 m. gruodžio 4 d. patvirtintame padalinio vadovo pareigybės aprašyme nustatyta, kad padalinio vadovu gali dirbti asmuo, turintis socialinių mokslų studijų srities socialinio darbo studijų krypties aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Ieškovės turimas išsilavinimas neatitinka padalinio vadovo pareigybei užimti keliamų reikalavimų ir yra žemesnis nei darbuotojų, kurioms pasiūlyta eiti šias pareigas, todėl atsakovas negalėjo ieškovei siūlyti šio darbo. Centre dirba įvairių politinių partijų nariai, tarp jų ir buvę rinkimų komisijos nariais, todėl ieškovės argumentas, kad ji buvo atleista iš darbo dėl politinio susidorojimo, nepagrįstas. Ieškovei buvo perskaičiuotas darbo užmokestis nepažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-810. Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu patvirtinus naują centro struktūrą neliko socialinių paslaugų centro padalinio. Pagal šį įsakymą nauja struktūra įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 11 d., o 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Centro direktorė patvirtino Centro darbuotojų tarifikacijos sąrašą, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Kadangi pagal naują struktūrą ir pareigybes ieškovės pareigybės neliko, jai nebuvo nustatyta nauja darbo užmokesčio tarifikacija (T.1, b.l.45-55).

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendime konstatavęs ieškovės darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą, ieškinį tenkino iš dalies.

176. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo struktūros pakeitimai buvo tik formalūs, skirti ne efektyvinti centro veiklai, o ieškovės atleidimui pagrįsti, nes funkcijos, kurias atliko ieškovė yra išlikusios. Nauji atsakovo nuostatai buvo patvirtinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-122. Pasikeitus nuostatams vietoje penkių buvusių padalinių buvo įkurti du padaliniai. Vietoj Pagalbos į namus ir Krizių padalinių buvo įkurtas Krizių ir pagalbos namuose padalinys. Taip pat neliko Ilgalaikės (trumpalaikės) globos ir Darbo su rizikos šeimomis padalinių. Naujai įkurto Krizių ir pagalbos teikimo namuose padalinio veikla apima anksčiau buvusių dviejų kitų padalinių veiklą, tarp jų ir ieškovės padalinio Socialiniams reikalams veiklą. Dalis darbuotojų tapo pavaldūs tiesiogiai direktoriui. Atsakovo struktūroje taip pat buvo įkurta direktoriaus pavaduotojo pareigybė, kurios ankstesnėje struktūroje nebuvo.

187. Teismas nustatė, jog ieškovei atsakovas jokio kito jos kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė, tačiau galėjo pasiūlyti tiek V. Z., tiek R. B. darbo vietas, nes ieškovė atitiko šioms pareigoms keliamus reikalavimus. V. Z. buvo atleista 2015 m. gruodžio 10 d., t. y. ieškovės nedarbingumo metu, ir ši vieta buvo laisva iki 2016 m. sausio 4 d., o apie ją ieškovė galėjo sužinoti tik iš budėjimo grafikų. Tačiau, teismo vertinimu, budėjimo grafikai nėra tas dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti apie laisvas darbo vietas. Konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie laisvas vietas ir ji turėjo prašyti ją perkelti. Ieškovė 2015 m. gruodžio 9 d. susirgo (kaip ji nurodė, buvo operuojama). Tą pačią dieną pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pateikė R. B., o ji buvo atleista 2015 m. gruodžio 17 d., todėl ieškovė neturėjo galimybės prašyti būti perkeliama į jos pareigas, nes tuo laikotarpiu sirgo. Be to, kitą darbo vietą siūlyti buvo darbdavio pareiga. Kita vertus, atsakovas galėjo, nesant laisvų nuolatinių darbo vietų, ieškovei pasiūlyti terminuotą sutartį ir laikiną darbą pavaduojant U. K. – B., kol ji bus vaiko priežiūros atostogose, o ne ieškovės įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu (2015 m. rugsėjo 28 d.) sudaryti terminuotą padalinio vadovo darbo sutartį su A. M..

198. Taip pat teismas nustatė, jog ieškovė turėjo pirmenybės teisę likti darbe pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą (pas atsakovą dirbo daugiau kaip 10 metų). Atsakovui pažeidus ieškovės pirmenybės teisę likti darbe bei neišnaudojus visų galimybių ieškovę jos sutikimu perkelti į kitą darbą, pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikindamas individualų norminį teisės aktą, priimtą dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Taip pat teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pirmenybės teisė likti darbe buvo vertinama tik tarp padalinių vadovų, o pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į ieškovės kvalifikaciją, turėjo būti vertinama visos atsakovo struktūros mastu, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, atsakovas netinkamai vertino ieškovės kvalifikaciją nurodydamas, kad A. M. ir U. K. – B. turi socialinio darbuotojo kvalifikacijas, o E. K. – socialinio pedagogo kvalifikaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. išsilavinimas, įvertinus papildomus mokymus ir gautus 60 kreditų, prilyginamas aukštajam universitetiniam socialinio darbuotojo išsilavinimui;

209. Teismas nurodė, kad ieškovei laiku įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, ji informuota apie pareigybės naikinimą ir, kad įspėjimo laiku jai bus siūlomos užimti laisvos darbo vietos, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. 1-122 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro nuostatų redakcijos“ paskelbtas viešai, todėl atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamo informavimo;

2110. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, nes nuo ieškovės įspėjimo iki jos atleidimo iš darbo pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų, tačiau jos nebuvo ieškovei siūlomos. Be to, atmetė atsakovo prašymą negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą, nes atsakovas neįrodė, jog, ieškovę grąžinus į darbą, jai bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos dėl konfliktų su vadovybe. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji nelinkusi konfliktuoti, labai myli savo darbą ir sutiktų dirbti ir žemesnėse pareigose, t. y. socialinio darbuotojo, ir kad konfliktų su vadovybe nebuvo. Analogiškai ir teismo posėdžio metu atsakovo dabartinė direktorė J. P. nurodė, kad ieškovę vertina kaip savo srities specialistę ir jeigu būtų laisva darbo vieta ji ją tikrai priimtų;

2211. Teismas nustatęs, kad ieškovei 5 mėnesius buvo išmokėta išeitinė išmoka, priteisė vidutinį 440,82 eurų mėnesio darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atskaitant ieškovei išmokėtą išeitinę išmoką. Taip pat patenkino ieškovės reikalavimą dėl 4,62 Eur darbo užmokesčio iš atsakovo priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-810 pakeistas Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašas ir jame nustatyti padidinti koeficientai socialinių paslaugų srities specialistams. Šis įsakymas pakeitė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Kadangi ieškovė dirbo dvi dienas po 2016 m. sausio 1 d. ir ji patenko į minėto įsakymo taikymo sritį, nepriklausomai nuo to, kad naujoje struktūroje jos pareigybė neišliko, teismo vertinimu, darbo užmokestis jai turėjo būti padidintas, kaip darbuotojo patenkančio į šio įsakymo taikymo sritį.

2312. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas (T. 3, b. l. 34-42).

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25

  1. Apeliantas (atsakovas) Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas pripažins ieškovės reikalavimą dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo įrodytu, negrąžinti ieškovės į darbą (T.3, b. l. 44-55). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė nežinojo apie tiek V. Z., tiek R. B. atsilaisvinusias darbo vietas. Teismui pateiktame 2015 m. gruodžio mėnesio grafike nėra nurodyta šių darbuotojų, o grafikas patalpinamas Socialinių paslaugų centro skelbimų lentoje. Ieškovė iki jos atleidimo iš darbo ruošė grafikus, jai buvo žinoma, jog grafikas realiai atspindi duomenis apie darbovietę. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius taip pat vedė ieškovė, kuri grįžusi į darbą galėjo matyti skelbimų lentoje išviešintą informaciją. Be to, ji privalėjo tikrinti jai pavaldžių darbuotojų buvimą darbo vietoje, todėl galėjo ir turėjo žinoti apie V. Z. ir R. B. atleidimą iš darbo;
    2. Socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės yra žemesnės nei ieškovės užimtos iki atleidimo iš darbo. Be to, kiti darbuotojai taip pat turėjo pirmenybės teisę likti darbe, o ieškovės kvalifikaciją atitinkančio darbo nebuvo;
    3. Atsakovo pateikta į bylą pažyma, SoDra duomenys įrodo, kad į darbą buvo priimami darbuotojai tik pagal darbo sutartis, kurios buvo teminuotos kitų darbuotojų nedarbingumo laikotarpiui, ir pagal Viešųjų darbų programas trumpiems laikotarpiams. Ieškovė dažnai sirgo, todėl darbas pagal laikinas terminuotas darbo sutartis jai negalėjo būti pasiūlytas;
    4. Naujai sukurtame struktūriniame padalinyje – „Krizių ir pagalbos teikimo namuose“, buvo perkeltos ieškovės vykdytos darbo funkcijos. Darbovietėje liko dirbti A. M., kuri į šį darbą priimta 2015-06-19 terminuotai, t.y. U. K. – B. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui. Taigi A. M. dirba pagal terminuotą darbo sutartį vietoje darbuotojos, kuri turi socialinio darbo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tuo tarpu ieškovei 2015-08-10 buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, o ieškovės vadovaujamo padalinio darbuotojų L. G. ir A. S. paaiškinimai įrodo, kad ieškovė netinkamai atliko darbą. Taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-10 darbo grupės išvada, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-26 raštas Nr. (6.23)-13-1724, Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis dalinio patikrinimo 2015-04-29 aktas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-04 įsakymas Nr. BV-72, Ž. K. raštiškas atsakymas dėl 2015-04-29 patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-07-29 raštas Nr. (6.23)-13-1964 „Dėl rekomendacijų vykdymo“ įrodo netinkamą ieškovės darbą ir jos nepakankamą kvalifikaciją. Be to, teismas nenurodė, prieš kokius darbuotojus raikytina pirmenybės teisė ieškovei likti darbe ir kuo pasireiškė DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas;
    5. Teismas nepasisakė aiškiai ir konkrečiai, kodėl tenkina ieškovės reikalavimą dėl grąžinimo į darbą, todėl sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Be to, teismas turėjo nurodyti rezoliucinėje dalyje darbo (pareigų) pavadinimą ir darbo vietą, neapsiribodamas formuluote dėl grąžinimo iki „atleidimo dirbtą pirmesnį darbą“. Teismas negalėjo priimti alternatyvaus sprendimo, įpareigodamas atsakovą grąžinti ieškovę į Socialinių paslaugų centro padalinio vadovės ar lygiavertes pareigas, o jai sutikus ir į žemesnes pareigas. Ieškovės teisės turėjo būti ginamos DK 300 straipsnio 4 dalies numatytu būdu. Dėl šios aplinkybės apeliantas pakartojo atsikirtimo į ieškinį argumentus (T.3, b.l.44-55).

2614. Ieškovė atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas nepagrįstai visos bylos nagrinėjimo metu siekė perkelti ieškovei pareigą įrodyti, jog būtent ji turėjo ieškoti galimybių ją perkelti į kitą darbą. Pabrėžė, jog V. Z. buvo atleista 2015-12-11, o R. B. – 2015-12-17. Ieškovė sirgo nuo 2015-12-09 iki 2016-01-20, todėl gulėdama ligoninėje negalėjo sužinoti apie jau atsilaisvinusias dvi darbo vietas, t.y. fiziškai nesilankė darbo vietoje, todėl nors darbo grafikas skelbiamas viešai, bet jis yra darbovietėje. Atsakovas neįvertino aplinkybės, kad įspėjimo iš darbo laikotarpiu, t.y. 2015-10-07 – 2015-10-27, ieškovė atostogavo, o tai reiškia, kad atsakovas pažeidė DK 130 straipsnio 4 dalį, įpareigojantį pratęsti įspėjimo terminą. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2014-10-30 sprendimu Nr. 1-178 patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius nebuvo pakeistas ar sumažintas, t.y. kiek buvo, tiek ir liko 63 pareigybės, o tai reiškia, kad išliko galimybė tęsti darbo santykius. Ieškovė nuo 2012 m. vadovavo padaliniui bei dažnai pavaduodavo direktorę, todėl jos kvalifikacija yra pakankamai aukšta. Darbdavys neatleido ieškovės iš darbo dėl įrodinėjamo netinkamo pareigų vertinimo ir toliau skirdavo pavaduoti centro direktorę, o tai reiškia, kad ja buvo pasitikima. Ieškovė myli savo darbą, nori būti grąžinama į buvusią darbovietę, o kito asmens priėmimas į darbą, nėra pagrindas netaikyti DK 300 straipsnio 3 dalies, o teismo pavartota formuluotė „lygiavertes pareigas“ nėra nesuderinama su darbo įstatymo nuostatomis.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2005 m. liepos 18 d. dirbo socialinės darbuotojos pareigose, o nuo 2012-01-02 padalinio vadovo socialiniams reikalams pareigose (T. 1, b.l. 8-13). Darbo santykiai baigėsi pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (teisė nutraukti darbo sutartį dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių) nuo 2016 m. sausio 22 d.
  2. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių. Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis).
  3. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl struktūrinių pertvarkymų realumo šalys apeliacinės instancijos teisme neginčija, todėl dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakoma (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog darbovietėje buvo laisvų darbo vietų, kurios turėjo būti pasiūlytos ieškovei.
  4. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad V. Z. buvo atleista iš darbo 2015-12-11, o R. B. – 2015-12-17. Ieškovė iš darbo atleista nuo 2016 m. sausio 22 d. (T. 1, b.l. 14-15). Taigi pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų iki ieškovės darbo santykių pabaigos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas galėjo pasiūlyti tiek V. Z., tiek R. B. darbo vietas, nes ieškovė atitiko šioms pareigoms keliamus reikalavimus, tačiau tokio pasiūlymo ji nesulaukė. Apeliantas nepaneigė šios aplinkybės, neįrodinėja, kad ieškovės kvalifikacija buvo nepakankama dirbti vietoj V. Z. ar R. B. (CPK 12, 178 straipsnis). Apelianto argumentas, kad pati ieškovė turėjo aktyviai veikti ir pasiūlyti savo kandidatūrą į jų eitas pareigas, neatitinka nei imperatyvių įstatymo normų (DK 129 straipsnio 1 dalis), nei kasacinio teismo praktikos, todėl atmetamas kaip neįrodytas.
  5. Kasacinis teismas darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą vykdymo terminą yra apibrėžęs taip: darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi būti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų, ir jos turi būti siūlomos darbuotojui. Ši pareiga turi būti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad ši darbdavio pareiga galioja visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/12; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014; 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015; kt.).
  6. Taigi pagal šios nutarties 19 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, apelianto argumentas, kad ieškovė, būdama padalinio vadove galėjo ir turėjo žinoti apie V. Z. ir R. B. atleidimą iš darbo pagal 2015 m. gruodžio mėnesio grafiko duomenis, kuris patalpinamas Socialinių paslaugų centro skelbimų lentoje, ir dėl to, kad ieškovė iki jos atleidimo iš darbo ruošė grafikus, nepateikusi pageidavimo užimti atsilaisvinusias darbo vietas, prarado teisę jas užimti (T.3, b.l.47), yra deklaratyvus. Be to, byloje nustačius, jog ieškovė sirgo nuo 2015-12-09 iki 2016-01-20, o tik grįžus į darbą buvo atleista, t.y. gulėdama ligoninėje objektyviai negalėjo sužinoti oficialios informacijos iš darbdavio atstovų apie jau atsilaisvinusias dvi darbo vietas ir pateikti prašymą jas užimti, nes išėjusi iš ligoninės būtų pažeidusi nedarbingumo metu elgesio taisykles, pripažįstamas kaip pažeidžiantis civilinio proceso įstatymo reikalavimą – procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir neveikti prieš greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnis).
  7. Apeliantas įrodinėja, kad negalėjo siūlyti ieškovei užimti atsilaisvinusių socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų, nes jos buvo žemesnės nei ieškovės (T.3, b.l.47).
  8. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad įstatymas nesuteikia teisės darbdaviui nuspręsti už darbuotoją, ar jis turėtų sutikti, ar ne su siūlomomis žemesnės kvalifikacijos pareigomis. Apeliantas pripažįsta, kad nepasiūlė atsilaisvinusių socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų ieškovei, turėjusiai, be kita ko, pirmenybės teisę likti darbe, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, konstatavus DK 129 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
  9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas nesiūlė ieškovei kito darbo. Apeliantas pripažino, kad ieškovės kvalifikacija buvo pakankama (net ir per didelė (T.3, b.l.47)) socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pareigoms, tačiau jų nepasiūlė, kai atsilaisvino šios pareigybės, argumentuodamas ieškovės liga. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalį, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė šio darbuotojo į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2011). Taip pat sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeista DK 130 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo“. Iš pateikto Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-139 „Dėl E. K. atleidimo iš darbo“ matyti, kad ieškovui yra priklausanti kompensacija už 27 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų (T.1, b.l.14).
Dėl DK 135 straipsnio taikymo šioje byloje
  1. Apeliantas kelia DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo problemą, nurodydamas, jog naujai sukurtame struktūriniame padalinyje – „Krizių ir pagalbos teikimo namuose“, buvo iš dalies perkeltos ieškovės vykdytos darbo funkcijos, tačiau darbovietėje liko dirbti A. M., kuri į šį darbą priimta 2015-06-19 terminuotai, t.y. U. K. – B. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, ir šių darbuotojų kvalifikacija yra labiau tinkama nei ieškovės.
  2. Apeliacinėje instancijoje apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo teikti siūlymo ieškovei dirbti padalinio vadovės socialiniams reikalams pareigybėje ir šio darbo suteikimo A. M. pagal 2015-06-19 terminuotą darbo sutartį Nr. 300 (T.1, b.l.75), nekeičia teisinio rezultato byloje, kai buvo nustatyta, jog atsakovas nepasiūlė ieškovei užimti atsilaisvinusių socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų ir jos neperkėlė į jas. Bet kuriuo atveju, tai nebuvo laisva darbo vieta, todėl atsakovas neprivalėjo jos pasiūlyti ieškovei.
  3. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad ieškovė turėjo ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą, todėl pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti. Atsakovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, jog buvo lyginami konkretūs darbuotojai pagal turimą kvalifikaciją ir atitinkamą nepertraukiamąjį darbo stažą, nustatinėjamos kitokios darbuotojų turėtos garantijos visoje struktūroje (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu apklausęs liudytojas, nustatė, jog buvusi atsakovo direktorė A. B., laikinai direktorės pareigas ėjusi S. B. ir dabartinė atsakovo direktorė nevertino ieškovės pirmenybės teisės likti darbe ir nesiūlė ieškovei dirbti kitą darbą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-122 (T.1, b.l.16) pagrindu buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, t.y. vietoje penkių buvusių padalinių buvo įkurti du padaliniai, tačiau bendras pareigybių skaičius nepasikeitė, o iš pareigybių sąrašo matyti, kad socialinio darbuotojų poreikis išliko. Kaip minėta, apeliantas neįrodinėjo, kad ieškovės kvalifikacija nebuvo tinkama šiai pareigybei užimti (T.1, b.l.25,67).

30Dėl DK 300 straipsnio 3 dalies taikymo

  1. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovę grąžinus į darbą jai bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos dėl konfliktų su vadovybe. Taip pat grąžinimą į pirmesnį darbą motyvavo ieškovės paaiškinimas dėl poreikio ir meilės darbui, išreikštą sutikimą dirbti žemesnėse pareigose. Teisėjų kolegija dėl šio argumento taip pat pažymi, kad faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis faktiniais duomenimis, vadinamais įrodymais, kurie gaunami iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
  3. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas išvadą dėl DK 300 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindė bylos medžiaga ir tai atitinka kasacinio teismo išaiškinimą.
  4. Taip pat apeliantas įrodinėja, jog teismas įpareigodamas grąžinti ieškovę E. K. į Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro padalinio vadovės ar lygiavertes pareigas, o jai sutikus ir į žemesnes pareigas, priėmė alternatyvų sprendimą.
  5. CPK 267 straipsnis numato draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje.
  6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad įpareigojimas grąžinti ieškovę E. K. į Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro padalinio vadovės ar lygiavertes pareigas, o jai sutikus ir į žemesnes pareigas, yra sąlyginis, neatitinkantis DK 300 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl šioje dalyje panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  7. Apeliantas įrodinėja, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma DK 300 straipsnio 4 dalis, nes ieškovė neigiamai atsiliepė apie darbdavį, netinkamai atliko pareigas (T.2, b.l.146-169), todėl ieškovei 2015-08-10 buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Taip pat blogą pareigų vykdymą patvirtina Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-10 darbo grupės išvada, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-26 raštas Nr. (6.23)-13-1724, Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis dalinio patikrinimo 2015-04-29 aktas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-04 įsakymas Nr. BV-72, Ž. K. raštiškas atsakymas dėl 2015-04-29 patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-07-29 raštas Nr. (6.23)-13-1964 „Dėl rekomendacijų vykdymo“.
  8. Teisėjų kolegija nurodo, kad drausminės nuobaudos skyrimas (T.2, b.l.2) nebuvo siejamas su atleidimu iš darbo ir negalėjo paveikti pareigos siūlyti užimti atsilaisvinusias pareigas, kai apeliantas neįrodė, kad socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo pareigos nebuvo siūlytos būtent dėl šios priežasties (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, byloje pateikti asociacijos „Širvintų miesto bendruomenė“ raštas (T. 2, b.l.98), Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2016-01-22 padėka (T.2, b.l.99) patvirtina, kad ieškovė gali tęsti darbo santykius su atsakovu, o išlaikyti dalykišką darbo aplinką yra darbdavio pareiga (DK 229 straipsnis). Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad taikytinas DK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeistų darbuotojos teisių gynimo būdas.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu – atitinkamos DK 300 straipsnio dalys) aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimas turi būti motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. U. v. Šiaulių universitetas, bylos Nr. 3K-3-545/2008).
  10. Apeliantas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai 4,62 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, nes pagal naują struktūrą ieškovės pareigybės nebeliko, o atleidimo procedūra užsitęsė tik dėl ieškovės nedarbingumo. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, nes pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą. Taigi nepaisant aplinkybės, kad ieškovės užimamos pareigybės nebeliko, tačiau darbdaviui atleidus darbuotoją pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir 2016 m. sausio 22 d. atleidus ieškovę, teismas pagrįstai taikė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-810 patvirtintą Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašą ir jame nustatytą padidintą koeficientą socialinių paslaugų srities specialistams.
  11. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų savarankišką pagrindą konstatuoti skundžiamo teismo procesinių sprendimo neteisėtumą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikinamas iš dalies, kuria buvo nustatytas įpareigojimas Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui grąžinti ieškovę E. K. į Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro padalinio vadovės ar lygiavertes pareigas, o jai sutikus ir į žemesnes pareigas. Taip pat teisėjų kolegija patikslina šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, nurodydama, kad panaikinus Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-139 ieškovė E. K. grąžinama į pirmesnį darbą, konstatuodama, jog tai nekeičia byloje teisinio rezultato.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė patyrė 300 eurų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.11. punkte rekomenduojamų priteisti dydžių (756.9 EUR (2016-04-01 - 2016-06-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) = 983,97 eurų), todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33atmesti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro apeliacinį skundą.

34Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą, ją išdėstant taip:

35„Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-139 ir grąžinti ieškovę E. K. į pirmesnį darbą“.

36Priteisti ieškovei ieškovei E. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro (j. a. k. 278326070) 300 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl darbo santykių pabaigos, atliekant... 6. 2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti darbo sutarties... 7. 3. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas Širvintų rajono savivaldybės... 8. 3.1. atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį, nes... 9. 3.2. ankstesnėje atsakovo struktūroje buvo numatyti penki padaliniai.... 10. 3.3. senoje atsakovo struktūroje buvo patvirtintos penkios padalinio vadovo... 11. 3.4. atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir... 12. 3.5. atsakovas nesudarė jokios darbuotojų atrankos komisijos, nevykdė jokios... 13. 3.6. ieškovė laikotarpiu nuo 2015-12-09 iki 2016-01-20 sirgo, jai buvo... 14. 4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendime... 17. 6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo struktūros... 18. 7. Teismas nustatė, jog ieškovei atsakovas jokio kito jos kvalifikaciją... 19. 8. Taip pat teismas nustatė, jog ieškovė turėjo pirmenybės teisę likti... 20. 9. Teismas nurodė, kad ieškovei laiku įteiktas įspėjimas apie darbo... 21. 10. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas... 22. 11. Teismas nustatęs, kad ieškovei 5 mėnesius buvo išmokėta išeitinė... 23. 12. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas atmetė ieškovės... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 25.
  1. Apeliantas (atsakovas) Širvintų rajono... 26. 14. Ieškovė atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29.
    1. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2005 m. liepos... 30. Dėl DK 300 straipsnio 3 dalies taikymo
        31. Dėl bylinėjimosi išlaidų
        1. CPK normos yra... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. atmesti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro... 34. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti... 35. „Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro... 36. Priteisti ieškovei ieškovei E. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo Širvintų rajono... 37. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....