Byla 3K-3-380/2011
Dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami DK 129 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio, įrodinėjimą, įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimai.

6Ieškovas R. Č. prašė teismo grąžinti jį į darbą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento Transporto skyriuje – vairuotojo pareigas, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo imtinai.

71999 m. birželio 1 d. šalių buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovas priimtas dirbti atsakovo vairuotoju. 2009 m. rugpjūčio 10 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo (nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas buvo kasmetinėse atostogose). 2009 m. gruodžio 10 d. buvo nutraukta darbo sutartis Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 22A-175 pagrindu remiantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 177 straipsniu. Ieškovo teigimu, atsakovas, mažindamas darbuotojų skaičių, neatsižvelgė į tai, kad jis pas atsakovą išdirbo ilgiau kaip dešimt metų, turi du iki 14 metų amžiaus vaikus: J. Č. (gimusią 2000 m. liepos 7 d.) ir M. Č. (gimusį 2005 m. sausio 7 d.), kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas turėjo pirmumo teisę būti paliktas dirbti (DK 129 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas); jam turėjo būti pasiūlytas kitas darbas. Darbdavys sukūrė dvi naujas traktorininko-vairuotojo pareigybes, pasiūlydamas jas buvusiems vairuotojams D. L. ir R. L., kurie neturėjo pirmumo teisės būti palikti dirbti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad darbdavio nurodyta ieškovo atleidimo iš darbo priežastis - struktūriniai pertvarkymai (DK 129 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančius duomenis atsakovas realiai vykdė struktūrinius pertvarkymus, sumažino vairuotojų skaičių. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 2K-1 buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūra, kuri įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. Patvirtinus naują struktūrą buvo panaikintas Bendrųjų reikalų departamentas ir jo padalinys – Transporto skyrius, kuriame pagal šalių darbo sutartį buvo ieškovo darbo vieta. Naujai patvirtintoje struktūroje sukurtas naujas, savarankiškas Transporto skyrius, kuris nėra tiesioginis anksčiau buvusio Bendrųjų reikalų departamento Transporto skyriaus teisių perėmėjas, nes skiriasi darbuotojų skaičius ir pareigybės. Vairuotojų pareigybei nebuvo sukurtos naujos darbo vietos, nebuvo priimti nauji darbuotojai, iš darbo buvo atleistas ne tik ieškovas, bet ir kiti vairuotojai. Teismas sprendė, kad atsakovo padaryti struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi nutraukiant darbo sutartį, nes vairuotojų darbui atlikti užtenka mažesnio vairuotojų skaičiaus.

11Teismas nustatė, kad ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovui nebuvo siūlytas kitas darbas, nėra. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas turėjo laisvų darbo vietų, kad ieškovas galėjo eiti neužimtas darbo pareigas ir atsakovas turėjo realią galimybę siūlyti ieškovui kitą darbą. Teismas pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. birželio 27 d, nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005), pagal kurią darbdavys privalo ieškoti galimybės perkelti ieškovą į kitą darbą per visą darbuotojo įspėjimo laikotarpį, atsakovas turėjo pareigą siūlyti ieškovui kitą darbą nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 25A-286 buvo įsteigta nauja vairuotojo-mechaniko pareigybė ir panaikinta viena šaltkalvio motoristo pareigybė. Ieškovas neatitiko kvalifikacinių vairuotojo-mechaniko pareigybei keliamų reikalavimų. Vairuotojai R. L. ir D. L. iki ieškovo įspėjimo laikotarpio ėjo vairuotojo-traktorininko pareigas – nuo 2009 m. birželio 4 d. dirbo vairuotojais-traktorininkais. Taigi per ieškovo įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpį vairuotojo-traktorininko laisvos darbo vietos atsakovas neturėjo, kaip ir pareigos šį darbą siūlyti ieškovui. S. M. darbo specifika neatitiko ieškovo darbo specifikos. Šis vairuotojas nuo 2009 m. liepos 13 d. ėjo Prezidento A. M. Brazausko vairuotojo pareigas. Jo pareigybės aprašymas skiriasi nuo kitų atsakovo vairuotojų pareigybių aprašymų. Prezidento A. M. Brazausko vairuotojo pareigybė kildinama iš Vyriausybės 1997 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1461 „Dėl garantijų išėjusiam iš valstybės tarnybos Lietuvos Prezidentui“, šios pareigybės funkcijos, priešingai nei ieškovo atliktos funkcijos, yra ne Kanceliarijos reikmių, bet kitokių funkcijų, susijusių su garantijų, skiriamų Prezidentui, užtikrinimas.

12Teismas nenustatė, kad darbdavys pažeidė laisvos darbo vietos siūlymo tvarką ar eiliškumą. Darbuotojas, turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sąžiningai naudodamasis savo teise būti perkeltam į kitą darbą pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, turėtų informuoti darbdavį apie savo sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, o darbdavys privalėtų tai svarstyti. Ieškovas neteikė darbdaviui informacijos apie laisvas darbo vietas, kurias jis sutiktų dirbti. Tai taip pat patvirtina, kad konkretaus laisvo kito darbo, kurį galima buvo pasiūlyti ieškovui, atsakovas neturėjo.

13Teismas nustatė, kad atsakovui nereikėjo buvusio vairuotojų skaičiaus reikiamoms funkcijoms atlikti. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio veiklos rezultatų, o priešingai, blogina darbdavio finansinę padėtį, pripažintinas ypatingu atveju, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio 2, 4 dalis atleisti darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-71/2005; 2008 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr. 3K-3-471/2008; kt.).

14Byloje nustatyta, kad ieškovas išdirbo daugiau negu 10 metų, todėl jam įstatymas suteikia pirmenybės teisę būti paliktam dirbti (DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas turi du nepilnamečius vaikus, tačiau pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmenybės teisė suteikiama tik tiems darbuotojams, kurie vieni augina vaikus. Atsakovas nepaliko dirbti vairuotojais darbuotojų, kurie turi mažiau garantijų pagal įstatymą negu ieškovas, taip pat neturinčių DK 135 straipsnyje įvardytos pirmumo teisės. Atleidimo dieną vienodą pirmumo teisę turėjo ieškovas ir vairuotojas A. G., kuris buvo išdirbęs vieneriais metais ilgiau negu ieškovas. Atsakovas, spręsdamas šių darbuotojų palikimo darbe klausimą, turėjo teisę atleidimo pasirinkimą vertinti lyginamuoju aspektu.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą.

16Teisėjų kolegija nustatė, kad po struktūrinių pertvarkymų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje darbo sutartys buvo nutrauktos su daugiau kaip 20 darbuotojų, iš jų – su 8 vairuotojais. Sumažėjus asmenų, turinčių teisę naudotis tarnybiniu transportu, ir atvejų, kada tarnybinis transportas gali būti naudojamas, vairavimo funkcijas atliekančių asmenų skaičius sumažėjo. Struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės (įstaigos, organizacijos) valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir turi būti iš tikro įvykdytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008). Iki įspėjimo ieškovui įteikimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. liepos 13 d. potvarkis Nr. 2K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūros patvirtinimo“, kuriame kaip vienas iš struktūrinių padalinių numatytas Transporto skyrius. 2009 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris patvirtino struktūrinės pertvarkos planą. Aplinkybę, kad dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojų skaičiaus sumažėjimas buvo realus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo CPK 185 straipsnio taikymo nepagrįstas.

17Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą (Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, darbo organizavimą lemia Kanceliarijai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos ir realus darbuotojų poreikis, siekiant įgyvendinti Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas. Darbo vietų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis, kai realaus poreikio tokiam darbui nėra, vertintinas ne tik kaip esminis darbdavio interesų, bet ir kaip visų mokesčių mokėtojų interesų pažeidimas. Remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. T. v. Panevėžio K. Paltaroko vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-356/2004; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras, bylos Nr. 3K-3-10/2011) ir įvertinusi atsakovo veiklos specifiką, bylos duomenis apie darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes ir jį lėmusias priežastis, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį, buvimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad darbdaviui ekonominis būtinumas ir jo turtinis interesas yra išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už tokį darbo krūvį, kurio, atsižvelgiant į darbdavio veiklos specifiką ir įvykusius šios veiklos ekonominių, teisinių ir kt. aplinkybių pasikeitimus, realiai nebereikia įstaigos veiklos tikslams bei rezultatams pasiekti. Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ieškovo palikimas darbe reikštų realiai nereikalingo vairuotojų darbo krūvio suteikimą, taigi – dalinę faktinę prastovą, tai lemtų darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, nes tektų mokėti už realiai nedirbamas darbo valandas. Nurodytos aplinkybės pripažintinos galėjusiomis iš esmės pažeisti darbdavio (atsakovo) turtinius ir kitus su jo veiklos specifika bei paskirtimi susijusius interesus, todėl atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių ir užtikrinti Kanceliarijos veiklos uždavinių įgyvendinimą, turėjo pagrindą jas vertinti kaip ypatingą atvejį, suteikusį jam teisę atleisti apeliantą iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

18Svarstydamas darbuotojų atleidimo iš darbo klausimą, darbdavys atsižvelgė į DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas, vairuotojų skaičių, kuriems šios garantijos turėjo būti taikomos. Kadangi tokių darbuotojų buvo daugiau, negu po struktūrinių pertvarkymų realiai išliekančių darbo vietų, tai darbdaviui atsirado pareiga vertinti darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktam dirbti (DK 135 straipsnis). Garantijos darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų amžiaus, nustatytos DK 129 straipsnio 4 dalyje ir tuo atveju nėra svarbu, ar darbuotojas vaikus augina vienas, ar kartu su sutuoktiniu. DK 135 straipsnyje nustatytos papildomos garantijos, t. y. ši norma yra specialioji DK 129 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, o pagal DK 9 straipsnio 3 dalį neleidžiama taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis.

19Teisėjų kolegija nurodė, kad dvi vairuotojo-traktorininko pareigybės buvo įsteigtos kanclerio 2009 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 25A-174. Per ieškovo įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo laikotarpį šios darbo vietos nebuvo laisvos, nes tokį darbą dirbę darbuotojai sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir jų darbo sutartys buvo pakeistos, perkeliant juos į naujai įsteigtą Transporto skyrių. Dėl to darbdavys neturėjo pareigos šių darbo vietų siūlyti ieškovui. Naujai įsteigtos vairuotojo-mechaniko pareigybės ieškovas negalėjo užimti dėl to, kad neturėjo pagal pareigybės aprašymą reikalingos patirties transporto priemonių remonto ir priežiūros srityje. Darbuotojas R. M. negalėjo būti atleistas pagal DK 129 straipsnį dėl DK 132 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyviojo draudimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų amžiaus, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Be to, darbdavys, siūlydamas laisvas darbo vietas, turėjo laikytis eiliškumo, kurį lemia darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą data.

20Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas (netinkamai motyvuotas), teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas sprendime detaliai pasisakė, kodėl sprendžia, kad darbdavys neturėjo galimybės (taigi, ir pareigos) pasiūlyti ieškovui kito darbo. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas nenurodė laisvos darbo vietos darbdaviui, tik patvirtina išvadą, kad laisvų darbo vietų ieškovo įspėjimo laikotarpiu nebuvo.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti nagrinėti šią bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybė, kai nėra darbuotojo kaltės, įstatymu siejama su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Taigi, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 129 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). Ieškovo nuomone, teismai nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, tikimybių pusiausvyros principo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant darbo bylose kilusius ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, t. y. pagal DK 129 straipsnį, tikimybių pusiausvyros principas visa apimtimi netaikytinas, nes teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį. Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į su konkrečiu darbdaviu, konkrečiu darbuotoju ir su konkrečiu darbo sutarties nutraukimo atveju susijusias aplinkybes, tam tikros priežastys vienu atveju gali būti pripažįstamos pagrindžiančiomis darbo santykių nutraukimą, o kitu - ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-71/2005).

242. Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies taikymo. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi būti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siūlomos darbuotojui. Ši pareiga turi būti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Elektros tinklo paslaugos“ v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-514/2007). Per šį laiką darbuotojui turi būti siūlomos laisvos darbo vietos. Šios aplinkybės bylą nagrinėję teismai netyrė ir jos nesiaiškino. Priešingai, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pagal DK 35 straipsnį ieškovas, turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį ir sąžiningai naudodamasis savo teise būti perkeltam į kitą darbą, pagal DK 129 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą informuoti apie sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, tačiau neteikė atsakovui informacijos apie esančias laisvas darbo vietas, kurias jis sutiktų užimti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nurodyta aplinkybė patvirtina, jog atsakovas neturėjo konkretaus kito darbo, todėl neturėjo ko pasiūlyti ieškovui. Taigi buvo nepagrįstai paneigta darbdavio pareiga įspėjimo laikotarpiu siūlyti darbuotojui jo turimą kvalifikaciją atitinkančią laisvą darbo vietą.

25Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje darbuotojas ginčija neterminuotos darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), turi patikrinti ir įvertinti, ar darbdavys nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad neperkėlė šio darbuotojo į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo. Spręsdamas, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito atitinkamo darbo ir neperkeldamas į jį darbuotojo, pažeidė įstatymo reikalavimus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005).

263. Dėl DK 135 straipsnio netinkamo taikymo. Teismai nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą dėl jo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti (CPK 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, turi nustatyti: a) ar darbuotojas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 dalies punktą ar jos neturėjo; c) ar darbuotojui turėjo būti taikoma jo turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus. Be to, teismas negali apsiriboti vien tik darbdavio atliktų ar neatliktų, atleidžiant darbuotoją iš darbo, veiksmų konstatavimu, o turi pats šias aplinkybes aiškintis ir jas įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-58/2004).

27Byloje nustatyta, kad ieškovas augina mažametį ir iš dalies neįgalų sūnų, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė plečiamai aiškinti ir netaikė DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Teismai šios aplinkybės neįvertino, tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo bei teisėtų lūkesčių principams. Aplinkybė, kad ieškovas yra susituokęs, t. y. gyvena ne vienas, laikytina formalia, teisiškai nereikšminga. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nesuformuota praktika dėl darbuotojo pirmenybės teisės atleidžiant jį iš darbo, kai darbuotojas augina neįgalų vaiką iki 16 metų.

284. Dėl CPK 414 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė proceso teisės normų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Nagrinėjant darbo bylą, apeliacinės instancijos teismas ex officio turėjo būti aktyvus procese ir pagal CPK 414 straipsnį savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, siekdamas išsiaiškinti visas tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, reikalingas pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui. Šioje byloje teismai atsisakė rinkti byloje įrodymus, reikalingus visų faktinių aplinkybių nustatymui ir teisingų bei pagrįstų sprendimų priėmimui. Teismai pažeidė esminį teisinio tikrumo principą.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

301. Dėl CPK 185 straipsnio taikymo. Priešingai nei teigia ieškovas, bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino įrodymus, visapusiškai ištyrė ir išnagrinėjo turinčias tokio pobūdžio bylai reikšmės aplinkybes, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. T. v. Panevėžio K. P. vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-356/2004; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras, bylos Nr. 3K-3-10/2011).

312. Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies taikymo. Dėl pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbuotojui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs 2008 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. Ž. v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008, kt. Bylą nagrinėję teismai pareikalavo ir atsakovas pateikė įrodymus apie visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat duomenis apie laikotarpiu nuo ieškovo įspėjimo iki jo atleidimo dienos naujai įsteigtas ir atsilaisvinusias darbo vietas bei pateikė argumentus, dėl kokių priežasčių šios darbo vietos negalėjo būti siūlomos ieškovui. Įvertinę šiuos įrodymus teismai nustatė, kad per visą ieškovo įspėjimo laikotarpį atsakovas neturėjo laisvų darbo vietų, kurias galėtų pasiūlyti ieškovui.

32Pirmosios instancijos teismo motyvą dėl darbuotojo iniciatyvos perkėlimo į kitą darbą ieškovas nepagrįstai vertina atskirai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo teisė būti perkeltam į kitą darbą gali būti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-102/2009).

333. Dėl DK 135 straipsnio taikymo. DK 135 straipsnio 1 dalyje 2 punkte pateikiamas baigtinis aplinkybių, kurioms esant gali būti taikoma darbuotojo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, sąrašas. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi sutuoktinę, su kuria augina vaikus. Pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 12.2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-160/2004; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „Visagino transporto centras“, bylos Nr. 3K-3-212/2011). Pažymėtina, kad atsakovo su sutuoktine auginamam vaikui nenustatyta sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygio arba mažesnio negu 55 proc. darbingumo lygio.

344. Dėl CPK 414 straipsnio pažeidimo. Teismai, nagrinėdami bylą ir siekdami išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, veikė aktyviai ir, atsižvelgdami į ieškovo bei jo atstovo prašymus, nurodė atsakovui pateikti atitinkamus norminius teisės aktus, susijusius su personalo valdymu, jo kaita, patikslino ieškovo reikalavimus, apklausė liudytojus, savo iniciatyva rinko įrodymus, prašė atsakovo pateikti papildomus dokumentus, taip pat pridėjo prie bylos visus ieškovo pateiktus dokumentus.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies, įrodinėjimą, įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

38DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių. Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). Faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

39Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius pertvarkymus – ir jų svarbą, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinę byloje pateiktų įrodymų visumą, teismai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 2K-1 buvo patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūra. Atsakovas realiai vykdė struktūrinius pertvarkymus – panaikino Bendrųjų reikalų departamentą ir jo padalinį – Transporto skyrių, kuriame pagal šalių darbo sutartį buvo ieškovo (kasatoriaus) darbo vieta, sumažino vairuotojų skaičių. Nurodytais teismų nustatytais faktais yra saistomas kasacinis teismas, nes faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai. Pagal nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1, 4 dalis pagrindą – atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiais darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą. Ši išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. T. v. Panevėžio K. Paltaroko vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-356/2004; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras, bylos Nr. 3K-3-10/2011; kt.).

40Kasatorius skunde nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, akcentuoja tikimybių pusiausvyros principo taikymą tokio pobūdžio bylose. Tačiau, pateikdamas kasacinio teismo praktiką, kasatorius konkrečiai neargumentuoja, kaip teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kasaciniame skunde nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų ir faktiškai nepateikiant tinkamos argumentacijos dėl šių proceso teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo ir bylą nagrinėjusių teismų išvadų dėl ieškovo atleidimo iš darbo priežasčių ir jų svarbos, taikant DK 129 straipsnio 1 dalį, klaidingumo.

41Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CPK 414 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjant darbo bylą, apeliacinės instancijos teismas ex officio turėjo būti aktyvus procese ir savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, siekdamas išsiaiškinti visas tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės turėjo būti nustatytos, kokie įrodymai teismo turėjo būti išreikalauti. Be to, pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas papildomai teikė teismui su struktūriniais pertvarkymais ir darbuotojų atleidimu iš darbo susijusią medžiagą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad byloje nebuvo nustatytos svarbios ginčui išspręsti aplinkybės, neatskleista bylos esmė, atsakovui nepateikus reikalingų atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje pažeistos įrodinėjimą, įrodymų rinkimą reglamentuojančios teisės normos.

42Dėl darbdavio pareigos perkelti atleidžiamą DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotoją į kitą darbą

43Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netyrė, ar atsakovas, kaip darbdavys, vykdė pareigą siūlyti atleidžiamam darbuotojui-ieškovui kitą darbą, nepagrįstai nustatyta darbuotojo pareiga domėtis ir informuoti darbdavį apie laisvas darbo vietas.

44Pagal kasacinio teismo praktiką DK 129 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, aiškintina, kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsanta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Elektros tinklo paslaugos“ v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008; kt.). Pareigos darbuotojui rinkti ir perduoti darbdaviui informaciją apie esamas laisvas darbo vietas įstatyme nenustatyta, tačiau darbuotojas turi teisę domėtis darbdavio laisvomis darbo vietomis, ir turėdamas tokios informacijos bei sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, šį informuoti apie savo sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, o darbdavys turėtų tai apsvarstyti. Tokia nuostata atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-102/2009).

45Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas nesiūlė ieškovui kito darbo. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalį, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė šio darbuotojo į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Teismai tyrė byloje esančius duomenis apie buvusias atsakovo darbo vietas ir konstatavo, kad šis neturėjo galimybės perkelti ieškovo į kitą darbą, nes laisvų ieškovo kvalifikaciją ir sugebėjimus atitinkančių darbo vietų nebuvo. Aplinkybė, kad ieškovas neturėjo informacijos apie laisvas darbo vietas, sprendžiant apie galimybę perkelti ieškovą jo sutikimu į kitą darbą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, minėta, iš byloje esančių duomenų nustatytas faktas, kad atsakovas neturėjo laisvų darbo vietų, į kurias būtų galima perkelti dirbti ieškovą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina teismų procesinius sprendimus tik teisės taikymo aspektu. Kasatorius, nurodydamas DK 129 straipsnio 1 dalies netinkamą taikymą ir, jo manymu, tai patvirtinančią kasacinio teismo praktiką, iš esmės nepateikė tai pagrindžiančios argumentacijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai tinkamai taikė DK 129 straipsnio 1 dalį.

46Dėl DK 135 straipsnio taikymo šioje byloje

47Kasaciniame skunde ieškovas kelia DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo problemą, nurodo, kad augina neįgalų vaiką iki šešiolikos metų, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo konstatuoti ieškovo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti.

48Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, turi nustatyti: a) ar darbuotojas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 dalies punktą ar jos neturėjo; c) ar darbuotojui turėjo būti taikoma jo turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus. Be to, teismas negali apsiriboti vien tik darbdavio atliktų ar neatliktų, atleidžiant darbuotoją iš darbo, veiksmų konstatavimu, o turi pats šias aplinkybes aiškintis ir duoti joms įvertinimą. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, nustačius šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytą pirmenybės teisę likti darbe darbuotojui prieš kitus šios įstaigos tos pačios specialybės darbuotojus, kurių kvalifikacija nėra aukštesnė už jo kvalifikaciją, jam turėtų būti taikoma pirmenybės teisė pasilikti darbe prieš kitus įstaigos darbuotojus, kurie pagal šį straipsnį tokios pirmenybės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-58/2004).

49DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinant darbuotojų skaičių, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų. Tokiais darbuotojais pripažįstami asmenys, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitam vaiko tėvui (įtėviui) neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar sutuoktiniai gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Nurodytas sąrašas nėra baigtinis, nes gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Būtina sąlyga taikant DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmenybės teisę būti paliktam dirbti – vienam auginti vaiką iki šešiolikos metų amžiaus. Tai konstatuota kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „Visagino transporto centras“, bylos Nr. 3K-3-212/2011).

50Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas turėjo ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą, todėl pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti. Teismai nustatinėjo, ar kiti atsakovo vairuotojai turėjo pirmenybės teisę būti palikti dirbti ir pagal kokį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą. Buvo lyginami konkretūs darbuotojai pagal turimą kvalifikaciją ir atitinkamą nepertraukiamąjį darbo stažą, nustatinėjamos kitokios darbuotojų turėtos garantijos. Byloje nustatyta, kad ne tik ieškovas turėjo didesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą, bet ir kiti vairuotojai, turėję papildomų DK nustatytų garantijų (pvz., darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai – DK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas; darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, – DK 132 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad ieškovas augina vaikus iki šešiolikos metų, neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas taip pat turėjo pirmenybės teisę būti paliktas dirbti pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nenustatyta būtina sąlyga taikant šią teisės normą – ieškovas ne vienas, o su sutuoktine augina sūnų ir dukterį. Ieškovo sūnaus neįgalumas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti turėjimo pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neįgalumo aplinkybė svarbi tada, kai darbuotojai vieni prižiūri ne vaikus iki šešiolikos metų, o kitus šeimos narius. Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant jo reikalavimo pagrįstumą dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, tačiau nenurodo, kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, t. y. nepagrindžia savo teiginių konkrečia argumentacija. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis šiuo klausimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti DK 135 straipsnio pažeidimo.

51Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatytas (CPK 346 straipsnis).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami DK 129 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio, įrodinėjimą,... 6. Ieškovas R. Č. prašė teismo grąžinti jį į darbą Lietuvos Respublikos... 7. 1999 m. birželio 1 d. šalių buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovas priimtas... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad darbdavio nurodyta ieškovo atleidimo iš darbo... 11. Teismas nustatė, kad ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovui nebuvo siūlytas... 12. Teismas nenustatė, kad darbdavys pažeidė laisvos darbo vietos siūlymo... 13. Teismas nustatė, kad atsakovui nereikėjo buvusio vairuotojų skaičiaus... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovas išdirbo daugiau negu 10 metų, todėl jam... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 16. Teisėjų kolegija nustatė, kad po struktūrinių pertvarkymų Lietuvos... 17. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti... 18. Svarstydamas darbuotojų atleidimo iš darbo klausimą, darbdavys atsižvelgė... 19. Teisėjų kolegija nurodė, kad dvi vairuotojo-traktorininko pareigybės buvo... 20. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 23. 1. Dėl CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių... 24. 2. Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies taikymo. Darbdavys, nutraukdamas darbo... 25. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje darbuotojas ginčija neterminuotos darbo... 26. 3. Dėl DK 135 straipsnio netinkamo taikymo. Teismai nenustatė visų faktinių... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas augina mažametį ir iš dalies neįgalų... 28. 4. Dėl CPK 414 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 30. 1. Dėl CPK 185 straipsnio taikymo. Priešingai nei teigia ieškovas, bylą... 31. 2. Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies taikymo. Dėl pareigos siūlyti kitą darbą... 32. Pirmosios instancijos teismo motyvą dėl darbuotojo iniciatyvos perkėlimo į... 33. 3. Dėl DK 135 straipsnio taikymo. DK 135 straipsnio 1 dalyje 2 punkte... 34. 4. Dėl CPK 414 straipsnio pažeidimo. Teismai, nagrinėdami bylą ir siekdami... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies, įrodinėjimą, įrodymų rinkimą ir... 38. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties... 39. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovo atleidimo iš darbo... 40. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimą... 41. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CPK 414 straipsnio 1 dalies... 42. Dėl darbdavio pareigos perkelti atleidžiamą DK 129 straipsnio 1 dalies... 43. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netyrė, ar atsakovas, kaip darbdavys,... 44. Pagal kasacinio teismo praktiką DK 129 straipsnio 1 dalies nuostata, kad... 45. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog... 46. Dėl DK 135 straipsnio taikymo šioje byloje... 47. Kasaciniame skunde ieškovas kelia DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas,... 49. DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai dėl... 50. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas turėjo ne mažesnį... 51. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas naikinti... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...