Byla 3K-3-110/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „ACME kompiuterių komponentai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio D. S. pareiškimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo; suinteresuoti asmenys: UAB „ACME kompiuterių komponentai“, A. K., A. K.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Antstolis prašė teismo patvirtinti 2008 m. balandžio 8 d. turto perdavimo aktą, pagal kurį už A. K. firmos „Technotakas“ skolą išieškotojui UAB „ACME kompiuterių komponentai“ perduotos iš varžytynių neparduotos 53 800/163 800 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios A. K. firmos „Technotakas“ savininko sutuoktinei A. K. Byloje kilęs sutuoktinių prievolės pagal individualios įmonės skolas priverstinio vykdymo klausimas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino, kad antstolis neturėjo teisės pagal patvirtinti pateiktą aktą perduoti išieškotojui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu priteista iš skolininko A. K. firmos „Technotakas“ išieškotojo UAB „ACME kompiuterių komponentai“ naudai 45 839,45 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; A. K. teismo įsakyme nenurodyta kaip skolininkė, nebuvo bylos dalyvė. Dovanojimo sutarties pagrindu įgyta žemės sklypo dalis A. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise, nepaisant to, kad įgyta po santuokos su A. K. sudarymo. Teismas pripažino nepagrįstais antstolio argumentus, kad A. K. pripažintina A. K. firmos „Technotakas“ dalyvė, nesant įrodymų apie tai, jog po santuokos 1995 m. rugpjūčio 12 d. sudarymo padidėjo pirmiau nurodytos firmos, įregistruotos 1995 m. sausio 16 d., vertė ar buvo įgyta turto. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad iš įmonės gaunamos pajamos tapo sutuoktinių bendru turtu, nereiškia, jog įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; A. K. nėra individualios įmonės dalyvė, todėl iš A. K. firmos „Technotakas“ veiklos atsiradusi prievolė nepripažintina bendrąja sutuoktinių prievole (CK 3.109 straipsnis); pagal įmonės prievoles A. K. neatsako asmeniniu turtu (CK 3.113 straipsnis).

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „ACME kompiuterių komponentai“ atskirąjį skundą, 2008 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad individualios įmonės skolos išieškojimas iš A. K. asmeninio turto neatitinka CPK 673 straipsnyje nustatyto reglamentavimo, nes A. K. nėra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvė (CK 2.50 straipsnis). Kartu tai reiškia antstolio procesinių veiksmų neatitiktį CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Pagal byloje nustatytas aplinkybes antstolis vykdė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš individualios įmonės, kurios savininkas yra A. K., 1995 m. rugpjūčio 12 d. sudaręs santuoką su A. K. po įmonės 1995 m. sausio 16 d. įregistravimo; A. K. nuo 2003 m. lapkričio 26 d. ėjo įmonės direktorės pareigas; vadinasi, antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. K. turtą, neišsiaiškinęs dėl galimybių išieškojimui iš bendro ar iš asmeninio sutuoktinių turto vykdyti; teismo, bet ne antstolio, prerogatyva yra nustatyti, ar sutuoktiniai privalo atsakyti kreditoriui solidariai, todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą vykdomojoje byloje reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad neįrodytas A. K. firmos „Technotakas“ vertės po santuokos sudarymo padidėjimas, taip pat tai, jog A. K. nėra juridinio asmens dalyvė, todėl iš individualios veiklos atsiradusi prievolė nėra bendra sutuoktinių prievolė, kuri galėtų būti tenkinama CK 3.109, 3.113 straipsniuose nustatyta tvarka; pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendrąja jungtine nuosavybe tapo įmonės pajamos, bet ne įmonė. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad vykdomajame dokumente, kuris yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), A. K. nenurodyta kaip skolininkė, ji taip pat nedalyvavo byloje, todėl, kolegijos vertinimu, antstolis pažeidė išieškojimą vykdymo procese reglamentuojančias procesinės teisės normas; jis negalėjo A. K. turto atžvilgiu vykdyti išieškojimo; tuo tarpu teismas negali pasisakyti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Tik tuo atveju, jeigu teismo būtų nustatyta, kad prievolė turi būti vykdoma iš sutuoktinių bendro turto, vykdomajame dokumente nebūtina nurodyti skolininko sutuoktinio; pagal įstatymą jis turėtų atsakyti solidariai.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorius UAB „ACME kompiuterių komponentai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą, prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Dėl CK 2.45 straipsnio. 2.50 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. K., būdama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens direktorė, nėra jo dalyvė, neatitinka CK 2.45 straipsnyje nustatyto šios sąvokos apibūdinimo; teismas šią sąvoką interpretavo saistomas kriterijų, kurie nenustatyti įstatymo (esą dalyvė būtų tuo atveju, jeigu būtų nustatytas įmonės vertės padidėjimas). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad įmonės pajamos, bet ne įmonė, tapo bendru sutuoktinių turtu, pažymėtina teismo nustatyta aplinkybė, jog įmonė turto, išskyrus baldus, neturėjo ir jo neįgijo po A. K. ir A. K. santuokos sudarymo. Pagal Individualių įmonių įstatymą įmonei nuosavybės teise priklauso įmonės vardu įgytas turtas (8 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai, teigdami, kad įmonė neturėjo ir neįgijo turto, turėjo omenyje nekilnojamąjį turtą; tuo tarpu įmonė vertėsi prekyba, įgydavo prekių, kurios laikytinos įmonės turtu; turtas taip pat yra iš įmonės veiklos gautos pajamos (gautos pardavus įsigytas prekes), kurias, minėta, teismai pripažino bendru sutuoktinių turtu. Vadinasi, įmonei gaunant pajamų, kurios yra bendras sutuoktinių turtas ir kartu įmonės turtas, A. K. turi nuosavybės teisę į šį turtą kaip juridinio asmens dalyvė. Kita vertus, A. K., būdama įmonės direktorė, pagal CK 2.45 straipsnį pripažintina juridinio asmens dalyve kaip asmuo, nors ir neišsaugantis nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyjantis prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tokia nuostata išplaukia ir iš Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, pagal kurią įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, atsako už įmonės veiklos organizavimą. Ar įmonės administracijos vadovas įvykdo jam nustytas pareigas, sprendžiama pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus (rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą). Nagrinėjamu atveju A. K. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, žinojo apie tai, kad UAB „ACME kompiuterių komponentai“ teikė A. K. firmai „Technotakas“ prekes ir tai, jog už jas nebuvo atsiskaitoma; nesant duomenų apie tai, kad A. K., būdama direktorė, būtų įspėjusi tiekėją apie įmonės nemokumą, sulėtėjusią apyvartą, negalėjimą atsiskaityti, darytina išvada, jog ji nesielgė kaip rūpestinga, apdairi ir protinga įmonės vadovė. Vadinasi, tapdama individualios įmonės direktore ir ja būdama, A. K. įgijo prievolinių teisių ir pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, įmonės ir trečiųjų asmenų, tarp jų ir kreditorių, atžvilgiu, todėl pripažintina A. K. firmos „Technotakas“ dalyve, atsakančia už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka; dėl to antstolis teisėtai nukreipė išieškojimą į A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

112. Dėl CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 3.95 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. A. K. ir A. K. bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei nustatyti taikytina CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata; bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. K. firmos „Technotakas“ gautos pajamos yra sutuoktinių bendras turtas; vadinasi, nepaneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Tokiu atveju teismas turėjo spręsti dėl sutuoktiniui CK 3.95 straipsnyje įtvirtintų pareigų; pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė nėra bendras sutuoktinių turtas, todėl netaikytinos CK 3.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. Tuo tarpu CK 3.95 straipsnyje reglamentuojamas sutuoktinio nušalinimas nuo turto, neišskiriant jo rūšies, tvarkymo nustatytais atvejais; apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytos klaidingos išvados, nes neįvertino to, kad, pripažinus įmonės pajamas bendru sutuoktinių turtu, buvo pagrindas spręsti dėl CK 3.95 straipsnio nuostatų taikymo, nepaisant klausimo dėl įmonės, kaip bendro turto, išsprendimo.

123. Dėl CK 3.109, 3.113 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Remiantis bylos duomenimis, A. K. firma „Technotakas“, būdama vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, buvo šeimos verslas; A. K. buvo įmonės savininkas, A. K. – direktorė; tai reiškia, kad sutuoktiniai verslui plėtoti naudojo fizinį bei intelektinį darbą, gaunamas pajamas – šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, todėl darytina išvada, kad iš įmonės veiklos atsiradusios bendros sutuoktinių prievolės tenkintinos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis), jo nepakankant – CK 3.113 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į A. K. sutuoktinei, kuri solidariai atsako įmonės kreditoriams, asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

134. Dėl CK 4.86 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl A. K. sutuoktinės A. K. atsakomybės, nepagrįstai netaikė ir neaiškino CK 4.86 straipsnio nuostatų dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, spręsdami dėl bendraturčių atsakomybės tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas teisminį ginčą, pagal nustatytas faktines aplinkybes savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje B. R. prieš metalinių garažų bendriją „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001 ir kt.). Teismai pripažino, kad A. K. firmos gaunamos pajamos yra sutuoktinių bendras turtas; vadinasi, iš išieškotojo UAB „ACME kompiuterių komponentai“ įsigytų ir tretiesiems asmenims parduotų prekių gautos lėšos laikytinos iš įmonės veiklos gaunamomis pajamomis, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 4.86 straipsnnio 1 dalį bendraturčiai (šiuo atveju – sutuoktiniai) turi vienodas teises į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu. Dėl to antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į asmeninę A. K., kaip bendraturtės, atsakančios už su bendru turtu susijusias prievoles, nuosavybę, teismai nepagrįstai atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

145. Dėl CPK 673 straipsnio nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvada, kad antstolis esą nepaisė CPK 673 straipsnio nuostatų dėl išieškojimo iš individualių (personalinių) įmonių, todėl jis nepagrįstai vykdė išieškojimą iš įmonės savininko sutuoktinės asmeninio turto. Pripažintina nepagrįsta teismo pozicija teigiant, kad antstolis, spręsdamas išieškojimo iš individualios įmonės klausimą, privalo remtis tik CPK 673 straipsnio nuostata. Sutuoktinių civilinei atsakomybei pagal prievoles pagrįsti būtina taikyti ne tik CPK normas dėl išieškojimo, bet ir materialinės teisės normas dėl sutuoktinių tarpusavio turtinių santykių, santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, atsakomybės. Vadinasi, tik sisteminis teisės normų aiškinimas gali atskleisti CPK 673 straipsnio nuostatų taikymo esmę ir galimybę spręsti, ar jos pažeidžiamos nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste.

156. Dėl nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pažeistos CPK nuostatos dėl išieškojimo vykdymo procese. Kolegija nurodė, kad antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš A. K. turto, nes ši vykdomajame dokumente nenurodyta kaip skolininkė, ji nedalyvavo byloje. Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalyje pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus jame būtina nurodyti skolininką, bet nenustatyta pareiškėjui pareigos kartu su skolininku nurodyti asmenis, kurie atsako ar gali atsakyti už skolininko prievoles; kitų asmenų atsakomybė įtvirtinta juridinių asmenų veiklą nustatančių įstatymų, teisės aktų normų. Dėl to yra teisiškai nereikšminga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. K. nedalyvavo byloje; pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį A. K. yra suinteresuotas asmuo vykdomojoje byloje; tokiu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas į suinteresuotų asmenų turtą, esant įstatymo nustatytiems pagrindams; nukreipti išieškojimą galima, jeigu nepažeistos CPK normos, reglamentuojančios ieškojimą vykdymo procese, t. y. jeigu atlikti procesiniai veiksmai skolininko turtui nustatyti ir kt. Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad antstolis, prieš nukreipdamas išieškojimą į A. K. turtą, neatliko būtinų procesinių veiksmų. Pagal CPK 702 straipsnį turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis kėlė klausimą dėl A. K. ir A. K. solidariosios atsakomybės, prašė teismo pripažinti A. K. įmonės dalyve, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio klausimo, nors pažymėjo, kad tai yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.

167. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės apsiribojo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų glaustu atpasakojimu, argumentuotai nepasisakė dėl atskirojo skundo argumentų bei nenurodė įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi darydamas išvadas, taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

17Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išiaškinimai

20Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl antstolio teisių ir pareigų, taikant CPK 673 straipsnį

21Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo srendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

22Šioje byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymo, kuriuo iš A. K. firmos „Technotakas“ išieškoma 45 839,45 Lt skola, delspinigiai, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidos kreditoriui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis A. Z., I. N., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2005; ir kt.). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad A. K. firma „Technotakas“ įregistruota iki santuokos su A. K. sudarymo, o ši pagal 2002 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartį įgijo 53 800/163 800 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu, teismas laikė, kad jis yra asmeninė A. K. nuosavybė. Teismas atmetė antstolio argumentus, kad A. K. laikytina firmos dalyve, nesant įrodymų apie tai, jog po santuokos sudarymo būtų padidėjusi firmos vertė. Dėl to teismas nelaikė, kad A. K. yra šio juridinio asmens dalyvė, iš kurios asmeninio turto būtų galima išieškoti skolą.

23Antstolis, vykdydamas teismo įsakymą, taikė CPK 673 straipsnio nuostatą, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Ši specialioji įstatymo norma reiškia, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į A. K. priklausantį turtą neišsiaiškinęs, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, ar iš asmeninio sutuoktinių turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai pagal pirmiau nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomą išieškojimą, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva, todėl antstolis CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto išaiškinti.

24Kasaciniame skunde keliami materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai dėl sutuoktinių atsakomybės pagal individualios įmonės skolas kreditoriams, tačiau teisėjų koelgija dėl jų nepasisako, nes, minėta, kad nustatyti, ar skolininko sutuoktinė privalo atsakyti solidariai kreditoriui, gali teismas, bet ne antstolis; tuo tarpu šis neišnaudojo procesinių galimybių nurodytiems klausimams vykdymo proceso metu išaiškinti.

25Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas neištyrė bylos įrodymų ar pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Antstolis prašė teismo patvirtinti 2008 m. balandžio 8 d. turto perdavimo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorius UAB „ACME kompiuterių komponentai“ prašo... 10. 1. Dėl CK 2.45 straipsnio. 2.50 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir... 11. 2. Dėl CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 3.95 straipsnių netinkamo aiškinimo... 12. 3. Dėl CK 3.109, 3.113 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo.... 13. 4. Dėl CK 4.86 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję... 14. 5. Dėl CPK 673 straipsnio nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.... 15. 6. Dėl nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad... 16. 7. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 17. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išiaškinimai... 20. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 21. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios... 22. Šioje byloje kilo ginčas dėl antstolio vykdomo Vilniaus rajono apylinkės... 23. Antstolis, vykdydamas teismo įsakymą, taikė CPK 673 straipsnio nuostatą,... 24. Kasaciniame skunde keliami materialinės ir procesinės teisės normų... 25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...