Byla 2A-22-345/2012
Dėl žemės sklypo padalinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, dalyvaujant ieškovo V. T. atstovui advokatui L. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovei I. B. dėl žemės sklypo padalinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Bylos šalys santuokoje 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo l ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktiniai išsituokdami žemės sklypo nepasidalino, teismui nurodydami, kad bendro turto santuokoje neįgijo, po santuokos nutraukimo klausimų dėl turto padalijimo nekils. Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą prašydamas padalinti žemės sklypą, priklausantį ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise į dvi lygias dalis; nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. 4103-0200-0478) tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą; priteisti iš atsakovės I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė turto dalis buvusioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pripažįstant, kad 1,000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4103-0200-0478), esantis Vilniaus r. sav. Giliužių k., priklauso ieškovui V. T. ir atsakovei I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį; taip pat nustatė 1,0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4103-0200-0478), esančio Vilniaus r. sav. Giliužių k., naudojimosi tvarką pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „Akroinvest“ sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. 4103-0200-0478) planą: ieškovui V. T. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (taškai 2, 3, 4, 5, 12, 11, 2); atsakovei I. B. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (taškai 1, 11, 12, 6, 7, 8, 9, 10, 1); iš atsakovės I. B. ieškovui V. T. teismas priteisė 1461 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės I. B. valstybei - 7,35 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.

8Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepagrįstai vadovavosi 2006 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006, nes nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove nutraukė santuoką dar iki nurodytos nutarties priėmimo, be to, ginčo turtas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo įregistruotas ne kurio nors vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, o kiekvieno iš jų (bendrąja jungtine) nuosavybe. Anot teismo, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, o šios nuosavybės dalyviai, buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.100 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.; 4.72 str., 4.73 str.). Teismas konstatavo, kad turto įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta vienam iš sutuoktinių pateikus rašytinius įrodymus, bei įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

9Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, bei proceso metu nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog prašomas padalinti žemės sklypas buvo pirktas būtent jai už jos brolio pinigus, nes viešajame registre ginčo turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos daiktinės teisės nuginčyta nebuvo. Taip pat byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad pati I. B. ruošė dokumentus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, juos pasirašė ir dalyvavo teismo posėdyje (CPK 185 str.); reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių nuosavybėje bei atitinkamų įrodymų nereiškė (CK 3.123 str.), todėl teismas sprendė, kad ieškovo V. T. reikalavimas padalinti žemės sklypą, kuris priklausė ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo, į dvi lygias dalis laikant, kad tai yra bendroji dalinė nuosavybė, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes tai leido protingai, teisingai ir sąžiningai ateityje valdyti, disponuoti kiekvienam savo turtu, nepažeidžiant kito asmens teisių ir interesų, užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą bei užkertant kelią ateityje galimiems ginčams, kurie vienu ar kitu aspektu objektyviai prieštarautų vienos iš ginčo šalių interesams dėl jau esamos padėties-nepadalinto turto.

10Teismas remdamasis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis konstatavo, kad pateiktas ieškovo naudojimosi sklypu tvarkos planas atitinka abiejų šalių interesus bei tenkino ieškovo reikalavimą dėl naudojimo tvarkos nustatymo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti; priteisti atsakovei žyminį mokestį 131 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:

131. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai įvertino ieškovo reikalavimo esmę, bei neišsiaiškino ar ieškovas siekia pakeisti 2004 m. birželio 15 d. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas (CK 3.53 str. 3 d.), nes turto padalinimas esant įsiteisėjusiai 2004 m. birželio 15 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, kurioje šalys išsprendė nekilnojamojo turto padalinimo klausimus, reiškia 2004 m. birželio 15 d. teismo sprendimo turinčio res judicata galią pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, joje sutuoktiniai nurodė, kad santuokoje bendro turto neįgijo, todėl įsiteisėjus santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai šalys neteko galimybės pakartotinai kelti klausimo dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).

142. Teismas netinkamai aiškino CK 3.100 str. 4 d. nuostatas bei padarė nepagrįstą išvadą, jog nutraukus santuoką pasibaigia bendroji jungtinė nuosavybė, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad galimi atvejai kai nutraukus santuoką turtas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).

153. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės 2009 m. spalio 5 d. prašymo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą (CPK 293 str. 3 p.), nes 2004 m. birželio 15 d. teismo sprendime jau buvo išspręstas nekilnojamojo turto padalinimo klausimas, todėl ieškovas keldamas reikalavimą padalinti žemės sklypą, iš esmės prašė dar kartą padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę. Be to, abiejuose bylose ginčo dalykas buvo grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo nurodytą kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 3K-3-474/2006, nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes skiriasi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės, ieškovas su atsakove nutraukė santuoką iki priimant nurodytą nutartį ir ginčo turtas nagrinėjamoje byloje yra įregistruotas bendrąją jungtine nuosavybe. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 18 d., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-474/2006, pažymėjo, jog teismas tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį privalo šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą, o tai reiškia, kad sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog bendro turto neturi ir teismui tokių sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, kad jie neturėjo bendro turto, todėl neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl bendro turto padalinimo.

16Ieškovas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad prašomas padalinti žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nustatė jo naudojimosi tvarką. Nepagrįsta atsakovės argumentas, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.100 str. 4 d. nuostatas, nes santuoką nutraukus bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o sutuoktiniai tampa bendraturčiais ir valdo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kol turto dalys nenustatytos galioja prezumpcija, jog turto dalys yra lygios. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes teismas pagrįstai nurodė, kad remtis atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nebuvo pagrindo, kadangi skyrėsi abiejų bylų faktinės aplinkybės.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nustatyti ginčo šalims priklausančias sklypo dalis ir nustatyti naudojimosi sklypu tvarką nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos tokio pobūdžio bylų teisminės praktikos.

19Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bylose, kuriose sprendžiami ginčai kilę dėl nuosavybės, įgytos santuokos metu, padalinimo po to, kai santuoka jau yra nutraukta ir teismo procesiniu sprendimu yra patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių, precedentinis šiai bylai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pateiktas teisės aiškinimas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011. Šioje byloje kasacinis teismas pasisakė, jog CK 3.100 str. 4 d. reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 str.), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.). <.....> Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos.

20Remiantis šia kasacinio teismo formuojama teismine jurisprudencija darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovės skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo nepažeisdamas proceso teisės normų. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pateiktam teisės aiškinimui 2011 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011.

21Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės skundžiamu sprendimu nustatė šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei naudojimosi tomis dalimis tvarką. Nors ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, tačiau teismui tokio reikalavimo nepriėmus, ir nei atsakovei, nei ieškovui tokio teismo procesinio sprendimo neginčijant, atsižvelgiant į ribotą apeliacijos procesą, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme apribotinas apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų.

22Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutarimu nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), šalių įgytas nuosavybės teise santuokos metu, minėtu apylinkės teismo sprendimu nebuvo padalintas. Kasacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 konstatavo, kad nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatė remdamasis šeimos turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kadangi šalys minėtą žemės sklypą įgijo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas pagrįstai sprendė, jog po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbiami).

23Atsižvelgiant į tai, jog šalys nesutarė dėl jų bendro turto valdymo, naudojimo juo tvarkos, konkrečių šalims priklausančių dalių ir naudojimosi jomis tvarkos nustatymas yra tiesioginė priemonė socialiniai taikai tarp šalių atkurti, užtikrinti tinkamą jų nuosavybės teisių realizavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, teisingam ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir socialinės taikos tarp bendraturčių įtvirtinimui pateiktus naudojimosi tvarkos planus būtina įvertinti pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas bylą, šių kriterijų laikėsi.

24Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas naudojimosi tvarką ginčo sklypo nustatė remdamasis ieškovo pateiktu 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „Akroinvest“ sudarytu žemės sklypo planu. Pagal šį planą ieškovui ir atsakovei naudotis paskiriami vienodo ploto žemės sklypai, panašios konfigūracijos, turintys priėjimą prie kelio, nepaliekama jokių bendrai naudojamų sklypo dalių. Teisėjų kolegijos vertinimu teismo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka yra racionali, šalims priskirtos naudotis sklypo dalys yra proporcingos turimos nuosavybės kiekiui, sudaro maksimalias sąlygas šalims išvengti ateityje konfliktų, susijusių su naudojimosi jų bendra nuosavybe. Nustatyta naudojimosi tvarka neprieštarauja nei įstatyme įtvirtintam bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam reguliavimui, nei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

25Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Atmetus apeliacinį skundą, atsižvelgus į ieškovui advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, iš atsakovės priteisiama ieškovui pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 1 500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Kasacinės instancijos teismas turėjo 27,90 Lt, o apeliacinės instancijos teismas turėjo 13 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos šalims. Atmetus apeliacinį skundą, ši suma valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti ieškovui V. T. iš atsakovės I. B. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. 40,90 Lt pašto išlaidų.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Bylos šalys santuokoje 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepagrįstai vadovavosi... 9. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, bei proceso metu nustatytas... 10. Teismas remdamasis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti skundžiamą... 13. 1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai įvertino ieškovo... 14. 2. Teismas netinkamai aiškino CK 3.100 str. 4 d. nuostatas bei padarė... 15. 3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės 2009 m. spalio 5 d. prašymo... 16. Ieškovas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir... 19. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pirmosios instancijos... 20. Remiantis šia kasacinio teismo formuojama teismine jurisprudencija darytina... 21. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės skundžiamu... 22. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo ir atsakovės santuoka bendru... 23. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nesutarė dėl jų bendro turto valdymo,... 24. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis... 25. Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija... 26. Atmetus apeliacinį skundą, atsižvelgus į ieškovui advokato suteiktos... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti ieškovui V. T. iš atsakovės I. B. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 30. Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. 40,90 Lt pašto išlaidų....