Byla 3K-3-369/2011
Dėl žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. (V. T.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei I. B. dėl žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl to, ar, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių, sutuoktiniai (vienas jų) vėliau gali pareikšti savarankišką reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą.

5Šalys, būdamos santuokoje, 2002 m. gegužės 30 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo l ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktiniai žemės sklypo nesidalijo, nurodydami, kad bendro turto santuokoje neįgijo, po santuokos nutraukimo klausimų dėl turto padalijimo nekils. 2009 m. kovo 27 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas padalyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į dvi lygias dalis ir nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką pagal pateiktą planą.

6Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinys tenkintas.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartimi pirmiau nurodytas sprendimas panaikintas kaip priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt), ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bylą nutraukė.

10Teismas nustatė, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nurodė, jog bendro turto santuokoje neįgijo ir jog po santuokos nutraukimo dėl to klausimų nekils, ši sutartis patvirtinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Teismas pažymėjo, kad visus klausimus, susijusius su bendro turto padalijimu, sutuoktiniai turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, suformuluota taisykle, kad, sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog bendro turto neturi, ir teismui tokią sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, jog jie neturėjo bendro turto, todėl neteks teisės reikšti ateityje ieškinio dėl bendro turto padalijimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nutraukdamos santuoką, šalys apie ginčo sklypą žinojo, todėl sprendė, jog jos elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nagrinėjama byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, suformuluotas išaiškinimas, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ir nurodė, jog teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sprendimų, priimtų analogiškose bylose, t. y. tokiose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios ir kurioms taikytina ta pati teisė. Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo jau nutraukus santuoką, todėl sprendė, kad abiejų bylų faktinės aplinkybės tapačios ir joms taikytina ta pati teisė. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę dėl draudimo reikšti ieškinį dėl turto padalijimo, nutraukus santuoką ir patvirtinus susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

15Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, pateiktais išaiškinimais ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, nurodytos nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, šalių nepasidalytas turtas buvo registruotas kaip vienos jų asmeninė nuosavybė. Šalims nutraukiant santuoką, šis turtas nepadalytas ir jo statusas nepasikeitė – liko asmenine vienos šalies nuosavybe. Nagrinėjamos bylos atveju šalys nepasidalijo turto, kuris joms priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šio turto statusas, nutraukiant santuoką, neaptartas, todėl, kasatoriaus nuomone, negalima spręsti, kad jis kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko, kaip ir santuokos nutraukimo byloje. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai, nutraukdami bylą ir neišspręsdami žemės sklypo statuso ir jo priklausymo nuosavybės teise šalims klausimo, pažeidė kasatoriaus teisę į nuosavybę ir užkirto jam kelią disponuoti savo turto dalimi, nepažeidžiant kito asmens teisių ir interesų. Kasatoriaus nuomone, tokie teismų procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 110 straipsnių nuostatoms.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, šalys kreipėsi į teismą, prašydamos padalyti pastatą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, šios aplinkybės neginčijo ir nutartyje nenurodyta, kurios šalies vardu turtas įregistruotas, todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog nurodytoje nutartyje ginčo turtas buvo vienos šalių asmeninė nuosavybė. Be to, atsakovė pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl sprendimo nutraukti santuoką ir tokiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių reikšmės, t. y. jog šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus tam tikras išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. P. B., bylos Nr. 3K-3-576/2008). Atsakovės teigimu, teismui nagrinėjant sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką, kartu sprendžiamas turto padalijimo klausimas. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovės nuomone, kasatorius neteisingai aiškina CK 3.100 straipsnio 4 punkto normos turinį. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia tik tada, kai, nutraukiant santuoką, turtas padalijamas, priešingu atveju, net ir nutraukus santuoką, jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

21Nagrinėjamoje byloje skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis nutraukti bylą. Pažymėtina, kad šie teismų procesiniai sprendimai priimti po to, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ir šios kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartimi panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimas dėl to, jog buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios teismo nutarties kasatorius neskundė.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų ir pagrindo jas peržengti bei atsižvelgdama į CPK 376 nuostatas dėl aktyvaus teismo vaidmens šeimos teisinių santykių bylose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti ne tik dėl kasacine tvarka skundžiamos, bet ir dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutarties teisėtumo.

23Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, nutraukus santuoką

24Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau ne po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno) iš jų turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).

26Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys santuokoje nebegyvena, jų santuoka bendru sutarimu nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. sprendimu. Šiuo sprendimu, be kita ko, patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuriame šalys nurodė, kad bendro turto neįgijo. Ieškovui 2009 m. kovo 27 d. kreipusis į teismą, paaiškėjo, kad šalys 2002 m. gegužės 30 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo l ha žemės sklypą, esantį ( - ). Aplinkybė, kad ginčo sklypas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, byloje nepaneigta. Ieškovas nurodė, kad šalys nesusitarė dėl bendro turto padalijimo, todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas šį padalyti.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas negalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju teismas turėjo pagrindą atsisakyti apginti ieškovo turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais. Minėta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturtės. Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad, remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais, ieškovo teisėms ginti turėjo būti taikomos daiktinės teisės instituto normos, t. y. kadangi šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos, ir ieškovas kreipėsi į teismą, turėjo būti svarstoma galimybė dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad būtent tokios proceso eigos siekė ieškovas – 2009 m. spalio 8 d. įvykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė padalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nustatyti konkrečią naudojimosi juo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins procesą, ir, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, bylą nutraukė.

28Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.

29Dėl teismo precedento taikymo

30Kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų kasatorius nurodo tą aplinkybę, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija su šiuo kasaciniu skundo argumentu sutinka iš dalies.

31Pripažįstant teismo sukurtus precedentus teisės šaltiniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) f(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. SB „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltik vairas“ v. ribotos atsakomybės bendrovė (OOO) „ARVES velo“, bylos Nr. 3K-3-345/2011).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, ir nagrinėjamos bylos dalis faktinių aplinkybių sutampa, o dalis – skiriasi. Abiejose nutartyse nurodyta, kad vienas iš sutuoktinių kreipėsi į teismą dėl turto, kurį jis laikė bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, jau nutraukus santuoką, t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tai reiškia, kad tokiu atveju turi būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas draudimas reikšti naujus reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo, pakeičiant susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių, ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai juo rėmėsi. Tačiau nagrinėjamu atveju teismai neįsigilino į bylos esmę ir neatkreipė dėmesio į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl turto priklausymo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šis turtas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalytas ir, nutraukus santuoką, valdomas buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės teisės dalys nenustatytos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai turėjo teisinį pagrindą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006, pateiktu išaiškinimu, tačiau tik dėl tos bylos dalies, kurioje turėjo būti sprendžiama dėl galimybės pakeisti susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių, nutraukus santuoką, ir vėliau pareiškus reikalavimą padalyti buvusiems sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį turtą.

33Dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo

34Pagal CPK (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Taigi bendroji taisyklė pagal galiojusį teisinį reglamentavimą buvo tokia, kad visi ieškiniai, kuriuose reiškiamų reikalavimų suma viršijo vieną šimtą tūkstančių litų, turėjo būti nagrinėjami apygardos teismuose, tačiau jeigu reikalavimas buvo reiškiamas šeimos teisinių santykių bylose dėl turto padalijimo, tai tokia byla, nepriklausomai nuo ieškinio sumos, turėjo būti nagrinėjama apylinkės teisme. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles: reikalavimas padalyti turtą pareikštas ne santuokos nutraukimo byloje, o turto vertė yra didesnė nei 100 000 Lt. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė reikalavimą padalyti būtent santuokoje įgytą turtą. Ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas ne santuokos nutraukimo byloje, nekeičia reikalavimo, kaip kylančio iš šeimos teisinių santykių, pobūdžio. Dėl to, nepriklausomai nuo prašomo padalyti turto vertės, reikalavimo dėl jo padalijimo patenkinimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija netinkamai taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė neteisėtą nutartį.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir byloje aktualių teisės normų aiškinimą ir taikymą, konstatuoja, kad kasacine tvarka skundžiami teismų procesiniai sprendimai, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartis naikintini ir byla grąžintina Vilniaus apygardos teismui (kaip apeliacinės instancijos teismui) nagrinėti iš naujo.

36Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

37Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 27,90 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, tai priteisti nurodytų išlaidų atlyginimą valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl to, ar, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu... 5. Šalys, būdamos santuokoje, 2002 m. gegužės 30 d. sudarė pirkimo pardavimo... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinys... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bylą nutraukė.... 10. Teismas nustatė, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. B. prašo kasacinį skundą... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Nagrinėjamoje byloje skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis... 23. Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, nutraukus... 24. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu,... 26. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys santuokoje nebegyvena, jų... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas negalėjo... 28. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. Dėl teismo precedento taikymo... 30. Kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų kasatorius nurodo tą aplinkybę,... 31. Pripažįstant teismo sukurtus precedentus teisės šaltiniu, Lietuvos... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 33. Dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo... 34. Pagal CPK (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 27... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir byloje aktualių... 36. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 37. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...