Byla 2A-1147/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės korporacijos „Stameda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-805-565/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsanda“ ir partneriai ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei korporacijai „Stameda“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 91 000,10 Lt skolos, 32 760,04 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 3, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo rizika atlikti santechnikos montavimo darbus iš savo medžiagų, o atsakovas (užsakovas) – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl susidarė įsiskolinimas ieškovui. Rangos sutarties 9.2 punktu šalys susitarė, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 91 000,10 Lt skolos, 29 841,90 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį.

7Teismas nustatė, kad atsakovas už ieškovo 2005 m. gruodžio, 2006 m. vasario ir balandžio mėnesiais atliktus ir atsakovui perduotus santechnikos montavimo darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 82 894,17 Lt. Nurodė, kad už delsimą atsiskaityti su ieškovu iš atsakovo priteistina 29 841,90 Lt delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos už 180 kalendorių dienių (rangos sutarties 9.2 p.). Teismo nuomone, šalių sutartas delspinigių dydis – 0,2 proc. nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra verslininkai (turėjo lygias galimybes įvertinti delspinigių dydį ir derėtis dėl jo), uždelsta sumokėti suma yra didelė, su ieškovu uždelsta atsiskaityti daugiau kaip penkerius metus, o prisiteistini delspinigiai sudaro tik apie 1/3 skolos, nėra aiškiai per didelis (CK 6.73 str.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas pardavė atsakovui 8 105,93 Lt vertės prekių, už kurias atsakovas neatsiskaitė. Kadangi prekių pardavimas nebuvo susijęs su įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymu ir šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių už delsimą atsiskaityti už parduotas prekes, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už parduotas prekes.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir sumažinti priteistus delspinigius iki 2 984,18 Lt sumos. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai nėra aiškiai per dideli, nes ji prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai. Kasacinis teismas yra suformavęs vieningą teismų praktiką, kad delspinigiai po 0,2 proc. už vieną uždelstą atsiskaityti dieną yra aiškiai per didelės netesybos. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalis (apelianto) sąskaita. Apelianto teigimu, šalis, siekianti prisiteisti didesnę netesybų sumą, privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį (CK 6.73 str. 2 d.).

10Ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Šalys 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytoje statybos rangos sutartyje Nr. 3 susitarė, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos (sutartis 9.2 p., t. 1, b. l. 7-11). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas už ieškovo 2005 m. gruodžio, 2006 m. vasario ir balandžio mėnesiais atliktus ir atsakovui perduotus santechnikos montavimo darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 82 894,17 Lt. Apeliantas (atsakovas) šios sprendimo dalies neskundžia. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nuo nurodytos įsiskolinimo sumos priskaičiavo ir priteisė iš atsakovo 29 841,90 Lt delspinigių, t. y. 0,2 proc. dydžio už kiekvieną praleistą dieną, kaip numatyta šalių sudarytoje sutartyje.

13Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad šalis, siekianti prisiteisti delspinigius, privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Be to, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013).

14Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai pažymėjo, kad ginčo šalys yra verslininkai, turėjo lygias galimybes įvertinti delspinigių dydį ir derėtis dėl jo. Apeliantas šių teiginių apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Papildomai pažymėtina, kad bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, turintys patirties verslo ir derybų srityje (atsakovas savo veiklą pradėjo dar 1992 m. vasario 25 d., t. 1, b. l. 39-40), todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra pagrindas mažinti šalių sutartą delspinigių dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas su ieškovu uždelsė atsiskaityti ilgiau kaip penkerius metus, o delspinigiai priteisti tik už pusės metų laikotarpį. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti.

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad kasacinis teismas yra suformavęs vieningą teismų praktiką, jog 0,2 proc. dydžio delspinigiai už vieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės netesybos. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

16Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai