Byla e2A-267-450/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Eurosec OÜ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės „Eurosec OÜ“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė „Eurosec OÜ“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 220 593,91 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės Lietuvos kariuomenės Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2016 m. kovo 22 d. paskelbtame ir vykdytame ribotame konkurse „Universalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkimas“ (toliau – ir pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – Įstatymas). Tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Ieškovės pirkime pasiūlyta kaina buvo mažiausia, tačiau atsakovė 2016 m. spalio 13 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas yra atmestas, nes neatitinka techninės specifikacijos 3.8 punkte keliamo reikalavimo. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti atsakovės 2016 m. spalio 13 d. rašte užfiksuotą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, nes pasiūlymas yra lygiavertis. Taip pat ieškovė reikalavo grąžinti ją į pirkimo procedūras ir paskelbti pirkimo laimėtoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 patenkino ieškinį ir pripažino, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su pirkimo laimėtojais 2017 m. gegužės 2 d. sudarė 1 623 820 Eur vertės pirkimo sutartį, kurios galiojimas baigiasi vėliausiai 2019 m. gegužės 5 d., konstatavo, kad grįžti į pirkimo procedūras negalima. Atsakovei buvo skirta alternatyvi sankcija – 40 000 Eur bauda. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą, taip pat nustatė priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

103.

11Ieškovė nurodo, kad pirkime nurodyta bendra jos pasiūlymo kaina sudarė 790 000 Eur. Šią kainą atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Pirkimo sutarties vykdymo kaštai sudarytų 569 406,09 Eur. Ieškovės negautas pajamas (grynąjį pelną) sudaro skirtumas tarp jos pasiūlyme nurodytos kainos ir pirkimo sutarties vykdymo kaštų, t. y. 220 593,91 Eur.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

165.

17Teismas vertino, kad pirkimo baigties ir ieškovės negautų pajamų nesieja pakankamas priežastinis ryšys, kuris yra būtinas civilinės atsakomybės taikymui. Kasacinio teismo sprendime nėra konstatuota, kad ieškovė turi teisę sudaryti pirkimo sutartį. Minėtame sprendime nustatyta, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, padarė procedūrinį pažeidimą, nepakankamai tiksliai apibrėždama perkamo gaminio technines charakteristikas. Toks procedūrinis pažeidimas reiškia, kad viešojo pirkimo laimėtoju negali būti pripažintas nei vienas pirkimo dalyvis, nes kitokios perkamo gaminio techninės charakteristikos objektyviai gali lemti didesnį viešo pirkimo dalyvių skaičių ir / ar kitokį kainos pasiūlymą. Nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, pirkimo procedūros paprastai yra kartojamos, o pirkimo nugalėtojas tokiu atveju nėra nustatomas. Aplinkybė, kad teismas pritaikė atsakovei alternatyvias įstatyme numatytas sankcijas ir išsaugojo sudarytą ir pradėtą vykdyti sandorį su kitu pirkimo dalyviu, galėtų įrodyti, kad ieškovė dėl atsakovės nepagrįsto sprendimo negalėjo dalyvauti konkurse, bet nėra pakankama tam, kad būtų konstatuotas ryšys tarp tokio sprendimo ir ieškovės negautų pajamų dėl nesudaryto sandorio.

186.

19Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašo atlyginti tiesioginių nuostolių dėl negalėjimo dalyvauti konkurse, todėl šio klausimo jis nesprendė.

207.

21Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ieškovei nebuvo apribota galimybė vykdyti ūkinę veiklą ir gauti pajamų. Ieškovės teiginiai, kad ji negalėjo gauti tokių pat pajamų rinkoje, realizuodama tas pačias prekes, nėra įrodyti.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

248.

25Apeliaciniame skunde ieškovė „Eurosec OÜ“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

268.1.

27Teismas neteisingai suprato kasacinio teismo nutartį ir padarė esminę klaidą vertindamas šioje nutartyje nustatytus faktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, atsakovės padaryto pažeidimo esmė yra ne netinkamai parengtos sąlygos, o neteisėtai atmestas ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas faktiškai ir viešo pirkimo sąlygų prasme buvo lygiavertis, todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai jį atmetė. Tokie atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo Įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 6 straipsnio pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas faktiškai iš naujo išsprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau išspręstą bylą ir kasacinio teismo nutartyje konstatuotus pažeidimus perkvalifikavo į kokybiškai naują pažeidimą. Kasacinio teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kurie leistų padaryti išvadą, kad perkamo gaminio techninės charakteristikos pirkimo sąlygose tariamai buvo netinkamai ir netiksliai apibrėžtos. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų padaręs tokią išvadą, kokią padarė šią bylą išnagrinėjęs teismas (kad padarytas procedūrinis pažeidimas, nes pirkimo dokumentų sąlygos buvo netikslios), pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jis būtų pirkimą nutraukęs arba bent jau konstatavęs konkrečių pirkimo sąlygų punktų neteisėtumą ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas).

288.2.

29Nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeistas efektyvios tiekėjo teisių gynybos principas. Pirmojo teisminio proceso metu (ginčijant neteisėtus atsakovės sprendimus) ieškovės teisės iš esmės nebuvo apgintos, nes viešasis interesas ir atsakovės sukurti teisiniai santykiai su pirkimo laimėtoju buvo pripažinti svarbesniais už ieškovės interesą sudaryti sutartį su atsakove. Ieškovei inicijavus antrąjį teismo procesą dėl žalos atlyginimo, jos galimybė efektyviai apginti savo teises yra iš esmės nepagrįstai paneigiama, argumentuojant tuo, kad tariamai padarytas teisės pažeidimas nebuvo įrodytas, nors jis konstatuotas kasacinio teismo nutartyje.

308.3.

31Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir jai kilusios žalos siejusio priežastinio ryšio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 40 – 44 pastraipose, kuriose nurodyta, kad ieškovės pasiūlymas turėjo būti pripažintas pirkimo laimėtoju, konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovei jo net nereikėjo įrodinėti. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, būtent atsakovei kyla pareiga paneigti priežastinio ryšio egzistavimą.

328.4.

33Teismo išvada, kad situacija, kai kasacinis teismas pritaikė atsakovei alternatyvias įstatyme numatytas sankcijas ir išsaugojo sudarytą ir pradėtą vykdyti sandorį su kitu viešo pirkimo dalyviu, turėtų būti vertinama tik kaip įrodanti, kad ieškovė dėl perkančiosios organizacijos nepagrįsto sprendimo negalėjo dalyvauti konkurse, yra nelogiška. Ieškovė turėjo galimybę dalyvauti pirkime, pateikė pasiūlymą, buvo pripažinta atitinkančia kvalifikacijos reikalavimus, tačiau jos pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas vien dėl tariamo jo neatitikties techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimams. Tai, kad buvo pritaikytos alternatyvios sankcijos, jokiu būdu negali reikšti, kad atsakovės padarytas pažeidimas yra susijęs su tariamu neteisėtų pirkimo sąlygų parengimu, o ne su neteisėtu ieškovės pasiūlymo atmetimu.

348.5.

35Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės negautos pajamos negali būti pripažintos atsakovės veiksmų rezultatu, nes dėl atsakovės sprendimo ieškovei niekaip nebuvo apribota galimybė vykdyti ūkinę veiklą ir gauti pajamų. Teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra nustatyta, kad tiekėjas, prašydamas atlyginti patirtą žalą, privalo paneigti galimybę dėl neteisėtų veiksmų vykdyti ūkinę veiklą ir gauti pajamas. Viešojo pirkimo bylose ši aplinkybė visai nėra įrodinėjama, nes perkančiosios organizacijos net teoriškai negalėtų atimti iš viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų galimybės vykdyti ūkinę veiklą.

369.

37Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kariuomenė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

389.1.

39Ieškovė nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo nutartyje yra konstatuotas priežastinis ryšys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota ne tai, kad ieškovė turi teisę sudaryti pirkimo sutartį, tačiau tai, kad atsakovė netinkamai parengė pirkimo sąlygas. Be to, ieškovė neįgijo teisės automatiškai sudaryti pirkimo sutartį ir dėl to, kad jos pasiūlymo kaina buvo žymiai mažesnė, nei kitų tiekėjų, todėl net ir pripažinusi, kad pasiūlymas atitiko keliamus techninius reikalavimus, atsakovė privalėtų kreiptis į ieškovę dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Atsakovei iškėlus neįprastai mažos kainos pagrindimo klausimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad jos pirkime pasiūlyta kaina nebuvo neįprastai maža.

409.2.

41Ieškovės argumentas, esą pirmosios instancijos teismas paneigė jos teisę gauti žalos atlyginimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant pirkimo procedūras, kuriose ji dalyvavo, nėra pagrįstas. Pati ieškovė atsisakė prašyti atlyginti jos patirtus nuostolius, susijusius su dalyvavimu pirkimo procedūrose. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų įrodymus apie patirtas išlaidas, tokia žala būtų atlyginta. Tačiau ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – reikalauti negautų pajamų – kuris negali būti realizuotas nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

429.3.

43Ieškovė neįrodė, kad patyrė netiesioginių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aplinkybė, kad ieškovė nesudarė sutarties su atsakove, neturėjo įtakos jos įprastinei veiklai. Prekės, kurios buvo siūlytos pirkime, yra serijinės gamybos, nebuvo specialiai užsakomos ar gaminamos atsižvelgiant į konkurso reikalavimus, todėl ieškovė galėjo siūlyti jas įsigyti kitiems subjektams.

449.4.

45Ieškovė neįrodė žalos dydžio, o sąnaudas, kurių ji galėjo patirti vykdydama sutartį, grindžia tik prielaidomis. Ieškovės pasiūlyme nurodyta, kad ji turi atsiskaityti su prekių gamintoju pagal susitarimą, tačiau šiuo atveju nėra aišku, koks susitarimas su gamintoju buvo pasiektas (ieškovė įsipareigojo sumokėti už prekes avansu visą sumą ar jos dalį, sumokėti po prekių pristatymo ar kitais terminais), taip pat nėra aišku, ieškovė turėjo lėšų atsiskaityti avansu su tiekėja ar būtų jų pasiskolinusi. Ieškovė nepagrindė darbuotojų išlaikymo kaštų. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad ieškovei turi būti priteisiamos negautos pajamos, iš apskaičiuotos negautų pajamų sumos turėtų būti atimtas pelno mokestis, kurį ieškovė būtų sumokėjusi į Estijos Respublikos biudžetą.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4910.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5111.

52Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais sukeltos žalos (negautų pajamų) atlyginimo. 2016 m. kovo 22 d. atsakovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė ir vykdė ribotą konkursą „Universalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkimas“, kuriame pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Ieškovė dalyvavo atsakovės vykdytame pirkime ir pateikė pasiūlymą, kurio kaina buvo mažiausia, tačiau perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimu šis pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pateiktą pasiūlymą, ieškovė apskundė jį teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas, tačiau, atsižvelgdamas į pirkimo eigą (atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. sudarė su konkurso laimėtoja pirkimo sutartį, kurios galiojimas vėliausiai baigiasi 2019 m. gegužės 5 d.), teismas nusprendė nenaikinti nei ginčijamo sprendimo, nei neteisėtai sudarytos pirkimo sutarties, kuri yra susijusi su viešuoju interesu saugumo ir gynybos srityje, bet skirti atsakovei alternatyvią sankciją – 40 000 Eur baudą.

5312.

54Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pripažinta, kad ieškovė turėjo teisę sudaryti pirkimo sutartį, bet yra konstatuota, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, padarė procedūrinį pažeidimą – nepakankamai tiksliai apibrėžė perkamo gaminio technines charakteristikas. Teismas laikė, kad tokiame pirkime nugalėtoju negalėjo būti pripažintas nei vienas jo dalyvis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės padarytų pažeidimų ir ieškovės negautų pajamų dėl nesudaryto sandorio. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus argumentus ir neteisingai suprato joje nurodyto perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo esmę. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje ji įrodė patyrusi žalą (negavusi pajamų dėl nesudarytos viešojo pirkimo sutarties), o minėtoje prejudicinę galią turinčioje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuoti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos patirtos žalos.

5513.

56Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kasacinio teismo nutartyje konstatuotus atsakovės neteisėtus veiksmus, ar atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą (negautas pajamas) sieja priežastinis ryšys, o tuo atveju, jei minėtos sąlygos bus pripažintos nustatytomis, turi būti įvertinta, kokio dydžio žalą patyrė ieškovė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kvalifikavimo ir priežastinio ryšio nustatymo

5714.

58Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

5915.

60Pirmiau minėta, kad ieškovės ir atsakovės ginčas dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime buvo išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo faktas yra nustatytas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nėra kvestionuojamas. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kokius neteisėtus veiksmus, vadovaujantis pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, atsakovė atliko – pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė padarė procedūrinį pažeidimą ir nepakankamai tiksliai apibrėžė pirkimo objekto technines charakteristikas, kai tuo tarpu ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu ieškovės pasiūlymo pašalinimu iš vykdomo pirkimo.

6116.

62Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą pirkime dėl to, kad, atsakovės vertinimu, jis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – įrenginio techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatyta, kad jo objektyvo matymo kampas turi papulti į 8.1–10.5° (horizontaliai) ir 6.1–7.9° (vertikaliai) ruožą, o ieškovės siūlomo įrenginio matymo kampas sudarė 12° (horizontaliai) ir 9° (vertikaliai). Atsakovė teigė, kad didesnis matymo kampas padidina bendrą vaizdinės informacijos kiekį, tačiau kartu jis pablogina stebimo vaizdo detalumą, aiškumą, nes tokiu atveju sumažėja vaizdo raiška ir tam tikrais atvejais objektai gali likti nepastebėti. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, įrodinėjo, kad jos siūlomas įrenginys yra lygiavertis – jis visiškai atitinka kai kurių sąlygų reikalavimus, o tam tikri jo parametrai (jo objektyvo matymo kampas) net geresni, nei pirkimo sąlygose reikalaujami sprendimai.

6317.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje prejudicinę galią turinčioje nutartyje nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai vieno kriterijaus reikšmei gerėjant, kito kriterijaus reikšmė prastėja (didėjant matymo kampui, sumažėja vaizdo raiška), atsakovė turėjo būti suinteresuota apibrėžti ir kitus jai svarbius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti jai siūlomos prekės, o neįtvirtinusi tokių reikalavimų, perkančioji organizacija negalėtų teisėtai atmesti tiekėjo pasiūlymo tik dėl platesnių matymo kampų, juo labiau kai abi šalys sutaria, kad dėl to padidėja (pagerėja) stebimo vaizdo aprėptis, taigi, siūloma prekė, pasižymi geresnėmis techninėmis savybėmis (nutarties 33 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad „<...> atsakovė, pati nustačiusi ieškovės įrenginio atitiktį Techninės specifikacijos 3.2 punktui, vėliau negali jos paneigti iš anksto neišviešintų kriterijų pagrindu“ (nutarties 39 punktas) ir pažymėjo, kad atsakovė galėjo techninėse specifikacijose nurodyti sąlygą, kad „<...> žmogaus dydžio taikinių aptikimo atstumas turi siekti bent, pavyzdžiui, 600 m. Tokiu atveju ieškovės pasiūlymas nebūtų laikytinas lygiaverčiu, nes dėl platesnių matymo kampų suteikiama net ir geresnė vaizdo aprėptis neužtikrina visumos atsakovės reikalavimų“, tačiau atsakovė neįtvirtino tokios sąlygos, o ieškovės pasiūlymą atmetė tik dėl ginčo sąlygos, neįrodžiusi, kad jis neatitinka ir kitų reikalavimų ar iš reikalavimų visumos išplaukiančio optimalaus stebimo vaizdo raiškos ir bendro vaizdinės informacijos kiekio balanso (nutarties 40 punktas). Dėl pirmiau išdėstytų argumentų teismas konstatavo, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas (nutarties 44 punktas).

6518.

66Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų argumentų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nepagrįstai atmesdama ieškovės pasiūlymą – teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi pirkimo dokumentuose neišviešintais kriterijais, dėl kurių nelaikė ieškovės pasiūlymo lygiaverčiu, ir expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas. Kasacinis teismas, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nekonstatavo, kad perkančioji organizacija netinkamai apibrėžė perkamo objekto technines charakteristikas ar kad kurios nors pirkimo sąlygos yra neteisėtos, taip pat neįvardijo konkrečių tariamai neteisėtų sąlygų. Taigi, kasacinis teismas nenustatė, kad atsakovės parengtos pirkimo sąlygos yra nepakankamai apibrėžtos ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet vertino, kad atsakovė turi laikytis savo pačios nustatytų sąlygų, o tuo atveju, jeigu atsakovė siekė nustatyti kitokius reikalavimus (pavyzdžiui, nurodyti minimalų taikinių aptikimo atstumą), ji turėjo tokius reikalavimus nurodyti pirkimo dokumentuose. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, esą atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamų, nepakankamai apibrėžtų pirkimo sąlygų parengimu – tai netinkamo kasacinio teismo nutartyje išdėstytų argumentų interpretavimo padarinys. Kaip pagrįstai teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, iš esmės perkvalifikavo minėtoje kasacinio teismo nutartyje nustatytą pažeidimą.

6719.

68Klaidingai interpretavęs kasacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus, pagrindžiančius atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir juos perkvalifikavęs, pirmosios instancijos teismas kartu padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) siejančio priežastinio ryšio nebuvimo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai tariamai pasireiškė neteisėtų (nepakankamai detalizuotų) pirkimo sąlygų parengimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad atsakovės vykdomame pirkime nugalėtoju negalėjo būti pripažintas nei vienas pirkimo dalyvis – nustačius, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos, perkančioji organizacija paprastai yra įpareigojama vykdyti pirkimą iš naujo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas vertino, kad eliminavus atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovė nebūtų savaime pripažinta pirkimo laimėtoja, su kuria turėtų būti sudaroma pirkimo sutartis, ir negautų jos pasiūlyme nurodytos pinigų sumos. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovės patirtos žalos (jos negautų pajamų) ir atsakovės neteisėtų veiksmų (anot teismo – procedūrinių pažeidimų nepakankamai detalizuojant pirkimo sąlygas) nesiejo pakankamas priežastinis ryšys.

6920.

70Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Minėta, atsakovės vykdytame ginčo pirkime pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, o ieškovės pateikto pasiūlymo kaina buvo mažiausia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinę galią turinčioje nutartyje konstatavo, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas (nutarties 44 punktas) ir kad byloje nustatytos aplinkybės (be kita ko, pirmiau minėtos aplinkybės, kad ieškovės pasiūlymo kaina buvo mažiausia, o tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų) suponuoja prielaidas atsakovės ir pirkimo laimėtojų UAB „Brolis semiconductors“ ir UAB mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ sudarytą pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento) (nutarties 47 punktas). Vadinasi, kasacinis teismas vertino, kad atsakovei neatmetus ieškovės pasiūlymo, kurio kaina buvo mažiausia iš visų pirkime pateiktų pasiūlymų, su ieškove turėtų būti sudaryta pirkimo sutartis ir vykdydama šią sutartį, ieškovė turėtų gauti jos pasiūlymo kainą atitinkančią pinigų sumą. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos siejančio priežastinio ryšio egzistavimo faktą nustatė kasacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės inicijuotą civilinę bylą dėl atsakovės sprendimo panaikinimo.

7121.

72Atsakovė, siekdama įrodyti nebuvus ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtus veiksmus siejusio priežastinio ryšio, teigia, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra daug mažesnė už kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, atsakovė negalėtų sudaryti su ja pirkimo sutarties, bet turėtų, vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsniu, kreiptis į ieškovę dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio egzistavimo – atsakovei procesiniuose dokumentuose iškėlus klausimą dėl to, ar ieškovės pasiūlymo kaina nebuvo nepagrįstai maža, ieškovė šioje byloje negalėjo preziumuoti, kad priežastinis ryšys egzistuoja, bet turėjo įrodyti, kad ji būtų pajėgi įvykdyti pirkimo sutartį, jei ji būtų sudaryta.

7322.

74Pažymėtina, kad šie atsakovės samprotavimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų pagrindinių teisės aiškinimo taisyklių dėl priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiškus reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, kuria buvo pakeista iki tol vyravusi teismų praktika dėl priežastinio ryšio nustatymo, išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta. Bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių, sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų. Atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas. Tiekėjui (ieškovė), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Perkančioji organizacija, jai nutraukus atnaujintas pirkimo procedūras ir prieš tai nepriėmus jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, privalo įrodyti ieškovo pasiūlymo neatitiktį, t. y. teisėtą priežastį, dėl kurios sutartis su šiuo tiekėju nebūtų sudaryta, nepaisant to, ar pirkimo procedūrų nutraukimas teismų būtų pripažintas neteisėtu.

7523.

76Šios nutarties 22 punkte nurodyta teisės aiškinimo taisyklė yra detalizuota naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai)

7724.

78Taigi, vadovaujantis pirmiau išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovui (tiekėjui) pagrindus buvus labiausiai tikėtina, kad jis dėl pirkime susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, tiekėjui pasiūlius mažiausią kainą, kai tiekėjų pasiūlymai pirkime yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų) būtų pripažintas jo laimėtoju, preziumuojama, kad egzistuoja tiekėjo patirtą žalą ir perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus siejantis priežastinis ryšys. Tokiu atveju būtent perkančiajai organizacijai, nesutinkančiai su šia prezumpcija, tenka pareiga ją paneigti – įrodyti, kad net ir eliminavus neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, pirkimo sutartis su tiekėju nebūtų sudaryta.

7925.

80Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė įrodė (žr. šios nutarties 20 punktą), kad dėl ginčo pirkime susiklosčiusių aplinkybių ji įgijo pagrįstą lūkestį, kad su ja būtų sudaryta pirkimo sutartis, jei atsakovė nebūtų neteisėtai atmetusi jos pasiūlymo. Tai reiškia, kad priežastinio ryšio buvimas šioje situacijoje yra preziumuojamas, o atsakovės argumentai, esą ieškovė, siekdama įrodyti jos patirtą žalą ir atsakovės neteisėtus veiksmus siejusį priežastinį ryšį, turėjo nagrinėjamoje byloje pagrįsti, kad jos pateikta pasiūlymo kaina nebuvo pernelyg maža ir kad ji buvo pajėgi įvykdyti sutartį, nėra pagrįsti. Priešingai, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad būtent atsakovė, nesutikdama su priežastinio ryšio buvimo prezumpcija, turėjo ją paneigti ir įrodyti, kad pirkimo sutartis su ieškove bet kokiu atveju nebūtų sudaryta, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė ir siekė perkelti įrodinėjimo naštą pačiai ieškovei.

8126.

82Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prejudicinę galią turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus atsakovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai juos perkvalifikuodamas iš neteisėto pasiūlymo atmetimo į netinkamą sąlygų parengimą, taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) ir atsakovės neteisėtų veiksmų nesieja pakankamas priežastinis ryšys, kad atsakovės neteisėti veiksmai nekliudė ieškovei gauti pajamų. Kaip matyti iš šioje nutartyje išdėstytų argumentų, nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, atsakovė byloje nepaneigė aplinkybės, kad šiuos jos veiksmus ir ieškovės patirtą žalą sieja priežastinis ryšys (atsakovė nepagrindė, kad neatmetus ieškovės pasiūlymo, su ja, kaip su mažiausią kainą pasiūliusia tiekėja, vis tiek nebūtų sudaryta pirkimo sutartis), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą (negautas pajamas). Dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio

8327.

84Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

8528.

86Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

8729.

88Negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, įrodinėjimas, pasižymi tam tikrais ypatumais, sąlygojamais viešųjų pirkimų teisinių santykių specifikos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų. Šiame kontekste gali būti svarbu, inter alia (be kita ko), įvertinti viešojo pirkimo dokumentus, kuriuose galbūt buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti detalius tiekėjų siūlomos kainos skaičiavimus, atitinkamų dalių įkainius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).

8930.

90Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto pasiūlymo pirkime kaina sudarė 790 000 Eur. Ieškovė įrodinėja, kad jos numatytos patirti išlaidos siekia 569 406,09 Eur. Šias išlaidas sudaro 535 126,05 Eur įrenginių įsigijimo išlaidos, 1 884 Eur transportavimo kaštai, 1 604,62 Eur krovinio draudimo išlaidos, 5 619 Eur banko garantijos kaina, 22 554,42 Eur importo mokestis, 1 418 Eur darbuotojų išlaikymo kaštai ir 1 200 Eur skirtų nenumatytoms išlaidoms atlyginti. Tokiu būdu, anot ieškovės, jos patirta žala (negautos pajamos) sudaro 220 593,91 Eur sumą, kuri lieka iš pasiūlymo vertės atėmus pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas (790 000 Eur – 569 406,09 Eur). Atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 9.4 punktą) nesutinka su ieškovės pateiktu negautų pajamų skaičiavimu ir teigia, kad ieškovė neįvertino visų nurodomų patirtų išlaidų, be to, dalis jos įvardijamų sąnaudų nėra tinkamai pagrįstos. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas nustatyti, kokio dydžio negautų pajamų suma priteistina ieškovei, turi išsamiai įvertinti, ar ieškovė, apskaičiuodama negautų pajamų dydį, atsižvelgė į visas galimas patirti išlaidas, ar jos nurodytos planuotos patirti pirkimo sutarties vykdymo sąnaudos yra realios, pakankamai pagrįstos, nėra nemotyvuotai sumažintos, siekiant tokiu būdu padidinti atlygintinos turtinės žalos sumą.

9131.

92Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008), negautų pajamų, kaip nuostolių, negalima tapatinti su ūkio subjekto gautu ikimokestiniu pelnu, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis pagal atitinkamoje valstybėje taikytiną teisinį reglamentavimą. Tik grynasis pelnas, likęs atskaičiavus pelno mokestį, gali būti traktuojamas kaip asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė yra registruota Estijos Respublikoje. Atsakovė teigia, kad Estijos Respublikoje yra taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas, todėl priteisiant ieškovei negautas pajamas, iš priteistinos sumos turėtų būti atimta jos mokėtina pelno mokesčio suma. Ieškovė savo ruožtu byloje teigė, kad visas pirkimo sutarties pagrindu gautas pelnas (220 593,91 Eur) nebūtų apmokestintas pajamų (pelno) mokesčiu, kadangi pagal Estijos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą, šioje valstybėje įsisteigę juridiniai asmenys nemoka pajamų mokesčio nuo nepaskirstytos pelno dalies, o ieškovė yra pasirinkusi tokį verslo modelį, kad visą gautą pelną ji reinvestuoja. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų, kad ji iš tikrųjų taiko jos nurodytą verslo modelį ir nepaskirsto gauto pelno, bet jį investuoja. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė tik Estijos Respublikoje galiojančio pajamų mokesčio įstatymo ištraukas, pagal kurias Estijos Respublikos rezidentės turi mokėti pajamų mokestį už pelną, paskirstytą kaip dividendai ar kiti pelno paskirstymai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovės pareigos mokėti pelno mokestį (ne)buvimo, šis bylos aspektas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atskleistas.

9332.

94Byloje taip pat nėra atskleista, kokiomis lėšomis (nuosavomis, skolintomis ir pan.) ieškovė ketino atsiskaityti už įsigyjamus įrenginius, taip pat sumokėti kitas jos nurodytas su pirkimo sutarties vykdymu susijusius sumas (transportavimo, krovinio draudimo išlaidos ir kt.). Byloje nėra duomenų, ar ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu disponavo reikiama pinigų suma, buvo susitarusi su banku, kitomis kredito įstaigomis ar kitais subjektais dėl paskolos suteikimo, nėra nurodyta, kokius įsipareigojimus pagal paskolos sutartis, jei ieškovė planavo jas sudaryti, ji ketino prisiimti (kokio dydžio buvo mokesčiai, susiję su sutarties sudarymu, kokio dydžio palūkanas ieškovė ketino mokėti už naudojimąsi paskolinta pinigų suma ir pan.). Pažymėtina, kad pirkimo sutarties specialios dalies 4.2 punkte įtvirtinta galimybė sumokėti tiekėjui iki 100 proc. sutarties kainos dydžio avansą. Tokiu atveju tiekėjas turi pateikti avansinio apmokėjimo banko garantiją arba draudimo bendrovės garantijos raštą. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovė siekė, kad perkančioji organizacija sumokėtų jai avansą, nustatant ieškovės negautų pajamų dydį, turi būti įvertintos ir ieškovės išlaidos atitinkamai avansinio apmokėjimo banko garantijai ar draudimo bendrovės laidavimui. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia galimas ieškovės sąnaudas vykdant pirkimo sutartį, todėl turi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės negautų pajamų (jos grynojo pelno) dydžio.

9533.

96Pirmiau minėta (žr. šios nutarties 30 punktą), ieškovė detalizavo, kokios konkrečios išlaidos sudaro jos planuotų patirti sąnaudų sumą. Dalį šių išlaidų ieškovė pagrindė įrodymais – be kita ko, ieškovė pateikė bendrovės „DVS transport AS“ pasiūlymą, pagrindžiantį, kad krovinio gabenimo išlaidos sudarytų 1 884 Eur, o krovinio draudimo išlaidos – 1 604,62 Eur, taip pat AB „Swedbank“ pasiūlymą, iš kurio matyti, kad tarptautinio įvykdymo garantija ieškovei kainuotų 5 619 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, ne visos ieškovės nurodyto išlaidos yra tinkamai ir išsamiai pagrįstos.

9734.

98Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirkimo objektu esančius įrenginius ieškovė ketino įsigyti iš bendrovės „Nivisys“. Byloje pateiktas pastarosios bendrovės 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymas patvirtina, kad įgyjamų įrenginių kaina sudarė 636 800 USD (įskaitant 300 USD eksporto licencijos kainą), o apmokėjimas už prekes turėjo būti vykdomas pagal susitarimą. Iš „Nivisys“ 2018 m. sausio 26 d. rašto matyti, kad ieškovė galėtų atsiskaityti su minėta bendrove už įgyjamas prekes atidarydama akredityvą ir sumokėdama įrenginių kainą per 30 d. nuo jų išsiuntimo arba sumokėdama 80 proc. sumos bankiniu pavedimu prieš 2 savaites iki jų išsiuntimo ir 20 proc. sumos per 30 d. po išsiuntimo. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių, koks konkretus susitarimas buvo pasiektas su „Nivisys“ dėl atsiskaitymo už prekes, kada ir kokia tvarka turėjo būti atlikti mokėjimai už įrenginius.

9935.

100„Nivisys“ pasiūlyme nurodyta tiekiamų prekių kaina išreikšta Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais (USD). Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad šią sumą ieškovė konvertavo į Eur, taikydama 2017 m. rugsėjo 8 d. galiojusį Eur ir USD kursą (1,19), kuris, kaip pripažįsta pati ieškovė, buvo palankiausias nuo 2017 m. gegužės 2 d., kai turėjo būti sudaryta pirkimo sutartis. Ieškinyje ieškovė teigė, kad valiuta konvertuota atsižvelgiant į atsiskaitymo su „Nivisys“ metu (2017 m. rugsėjo 8 d.) galiojusį Eur ir USD kursų santykį. Taigi, ieškovė teigė, esą 2017 m. rugsėjo 8 d. turėtų būti atliekamas mokėjimas, nors, kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, koks susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos buvo pasiektas („Nivisys“ pateiktame pasiūlyme nurodyta, kad už pateiktus įrenginius bus atsiskaitoma pagal susitarimą, o 2018 m. sausio 26 d. rašte nurodyti keli atsiskaitymo už prekes būdai). Vėliau ieškovė paaiškino, kad pritaikė konkretų valiutų kurso santykį, kadangi dėl vykdomo verslo specifikos ji nuolat atsiskaito su savo kontrahentais Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais ir siekdama gauti kuo didesnį pelną, esant palankiam Eur ir USD kursui, įsigyja USD mokėjimams ateityje atlikti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią ieškovės praktiką (šias aplinkybes ieškovė grindžia tik savo paaiškinimais), taip pat byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kada ir esant kokiam valiutų kursui ieškovė turėtų atlikti mokėjimą „Nivisys“. Todėl vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, negali būti nustatyta, kokios nagrinėjamu atveju galėjo būti pagrįstos prekių įgijimo sąnaudos atsižvelgiant į valiutų kursų svyravimus.

10136.

102Nesant duomenų, už kokią konkrečią pinigų sumą ieškovė įsigytų įrenginius, teismas negali vertinti, kad ieškovės nurodyta mokėtina importo mokesčio suma yra vienareikšmiškai pagrįsta. Iš ieškinyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovės planuotas sumokėti importo mokestis sudarė 22 554,42 Eur. Šis mokestis apskaičiuotas nuo ieškovės nurodytų 354 873,95 Eur įrenginių įsigijimo kaštų (neskaičiuojant 252,10 Eur eksporto licencijos kainos), taikant 4,2 proc. eksporto mokesčio tarifą. Kaip jau minėta, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kokio dydžio išlaidas ieškovė patirtų atsiskaitydama su „Nivisys“ dėl neaiškaus atsiskaitymo su šia bendrove termino ir tinkamai nepagrįsto šiuo atveju taikytino Eur ir USD kursų santykio. Tai reiškia, kad tol, kol nebus nustatytos konkrečios įrenginių įgijimo sąnaudos (įvertinant valiutų kursų pokyčius), negali būti apskaičiuota ir konkreti ieškovės mokėtina importo mokesčio suma, skaičiuojama nuo įrenginių vertės, konvertuotos į Eur.

10337.

104Byloje taip pat nėra tinkamai pagrįstos ieškovės išlaidos, susijusios su darbuotojų, turėjusių vykdyti pirkimo sutartį, darbo vietos išlaikymu. Ieškinyje nurodoma, kad pirkimo sutarties vykdymui būtų paskirtas tik vienas darbuotojas, kuris su pirkimo sutarties vykdymu susijusias funkcijas atliktų iki 4 savaičių (160 darbo valandų), todėl šios ieškovės sąnaudos sudarytų 1 418 Eur. Tačiau ieškovė nedetalizavo, kokiu būdu ji apskaičiavo nurodytą išlaidų sumą, nepagrindė, kokią šios sumos dalį sudaro darbuotojui mokėtinas darbo užmokestis, ir kokią jos dalį – darbdavio mokėtini mokesčiai (privalomo socialinio draudimo mokestis ir pan.), be to, ieškovė nepaaiškino, ar ši suma nurodyta įvertinant tai, kad pirkimo sutartis turėtų būti vykdoma 2 etapais (iš pirkimo sutarties priedu esančio prekių pristatymo grafiko matyti, kad pirmais metais ieškovė turėtų pateikti 68 įrenginių vienetus, 2 metais – 32 vienetus), todėl teismas negali įvertinti, ar tokios ieškovės nurodytos darbuotojo darbo vietos išlaikymo sąnaudos yra realios ir pakankamos. Vieninteliai įrodymai, kuriais ieškovė grindžia šias savo išlaidas – tai Estijos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nustatančių 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. taikytas minimalias valandinio darbo užmokesčio ir mėnesinio darbo užmokesčio visą darbo dieną dirbantiems asmenims normas, fragmentai, kurie, nesant byloje įrodymų dėl ieškovės darbuotojui mokėtinų konkrečių sumų, per se (patys savaime) nėra pakankami ir nepagrindžia šių ieškovės išlaidų. Ieškovės argumentas, esą ji negali pateikti teismui darbuotojo, atsakingo už pirkimo sutarties vykdymą, darbo sutarties dėl taikomų asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų ir konfidencialumo įsipareigojimų, neeliminuoja poreikio detaliai pagrįsti dėl pirkimo sutarties vykdymo ieškovės turėtas patirti sąnaudas.

10538.

106Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar ieškovė nuo gauto pelno turėtų mokėti pelno mokestį, kokių išlaidų ieškovė patirtų atsiskaitydama su prekių gamintoja „Nivisys“ atsižvelgiant į valiutų (Eur ir USD) kursų svyravimus, taip pat byloje nėra pagrįstos ieškovės darbuotojų išlaikymo išlaidos, nėra pateikta konkreti ieškovės mokėtino importo mokesčio suma, kuri gali būti apskaičiuota tik nustačius už įrenginių įgijimą ieškovės mokėtiną sumą, nėra įvertintas lėšų, kuriomis ieškovė numatė atsiskaityti vykdydama pirkimo sutartį, šaltinis ir galimos su šių lėšų gavimu susijusios išlaidos. Visos šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant, kokio dydžio sąnaudas patirtų ieškovė, vykdydama pirkimo sutartį, o tai savo ruožtu turi įtakos nustatant jos patirtą žalą (dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negautas pajamas). Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, šios aplinkybės turi būti išsamiai atskleistos, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jos iš esmės nebuvo vertintos ir analizuotos, byloje stokojama šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

10739.

108Kartu pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovė skirtingai interpretuoja pirkimo dokumentų nuostatas dėl įgyjamų prekių kiekio. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad perkamų prekių kiekis sudaro 100 vienetų, tuo tarpu pirkimo sutarties 2 priede „Prekių kiekiai, kainos ir pristatymo grafikas“ nurodyta, kad 1 metais, skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos, turi būti pateikiami 68 prekių vienetai, 2 metais pagal atskirą tiekėjo užsakymą turi būti pateikiami 32 prekių vienetai. Pirkimo sutarties specialios dalies 3.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja pristatyti prekes pagal pirmiau minėtą prekių pristatymo grafiką; šios sutarties dalies 3.3 punkte nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) pateikia atskirą užsakymą dėl prekių teikimo antraisiais metais. Atsakovė, remdamasi šiomis nuostatomis, teigia, kad ji neįsipareigojo įsigyti visų 100 vienetų perkamų įrenginių, atsakovės vertimu, jai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, ar ji užsisakys antraisiais metais turimą pristatyti prekių kiekį (32 įrenginių vienetus). Savo ruožtu ieškovė teigia, kad pirkimo sutarties objektu buvo 100 vienetų įrenginių, todėl atsakovė besąlygiškai įsipareigojo įgyti visus šiuos įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kompleksiškai vertinant aplinkybes, pagrindžiančias ieškovės negautų pajamų dydį, turi būti ištirtos ir šios bylai reikšmės turinčios aplinkybės, esant poreikiui, įvertinant, kokios būtų pirkimo sutarties vykdymo sąnaudos tuo atveju, jeigu ieškovė turėtų pateikti atsakovei ne visus 100 įrenginių vienetų. Dėl procesinės bylos baigties

10940. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

11041.

111Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

11242.

113Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

11443.

115Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą pirkime, atliko neteisėtus veiksmus, be to, šiuos atsakovės veiksmus ir ieškovės patirtą žalą (ieškovė negavo numatytų gauti pajamų) sieja priežastinis ryšys, kurio atsakovė nepaneigė, todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovei jos negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo prejudicinę galią turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, esą atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankamai tiksliu pirkimo sąlygų apibrėžimu, neturėjusiu įtakos ieškovės patirtos žalos atsiradimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ieškovės prašomos priteisti negautų pajamų sumos pagrįstumo, nesiaiškino, ar jos nurodytos sutarties vykdymo sąnaudos yra pagrįstos ir realios, netyrė ir nenustatinėjo šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, neabejotinai turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovei priteistinos negautų pajamų sumos dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio esmės.

11644.

117Byloje taip pat nustatyta, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokio dydžio pajamų sumą turėjo gauti ieškovė vykdydama pirkimo sutartį. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos šios nutarties dalyje dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio išdėstytos aplinkybės, gauti papildomi įrodymai ir šalių paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl ieškovės negautų pajamų dydį pagrindžiančių duomenų realumo (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

118Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

119Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė „Eurosec OÜ“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės Lietuvos kariuomenės Centrinės... 10. 3.... 11. Ieškovė nurodo, kad pirkime nurodyta bendra jos pasiūlymo kaina sudarė 790... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 16. 5.... 17. Teismas vertino, kad pirkimo baigties ir ieškovės negautų pajamų nesieja... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašo atlyginti tiesioginių nuostolių... 20. 7.... 21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl perkančiosios organizacijos... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniame skunde ieškovė „Eurosec OÜ“ prašo panaikinti Vilniaus... 26. 8.1.... 27. Teismas neteisingai suprato kasacinio teismo nutartį ir padarė esminę... 28. 8.2.... 29. Nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeistas efektyvios tiekėjo teisių gynybos... 30. 8.3.... 31. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų... 32. 8.4.... 33. Teismo išvada, kad situacija, kai kasacinis teismas pritaikė atsakovei... 34. 8.5.... 35. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės negautos pajamos... 36. 9.... 37. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kariuomenė prašo... 38. 9.1.... 39. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo nutartyje yra konstatuotas... 40. 9.2.... 41. Ieškovės argumentas, esą pirmosios instancijos teismas paneigė jos teisę... 42. 9.3.... 43. Ieškovė neįrodė, kad patyrė netiesioginių nuostolių. Pirmosios... 44. 9.4.... 45. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, o sąnaudas, kurių ji galėjo patirti... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. 10.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 11.... 52. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl... 53. 12.... 54. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 55. 13.... 56. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos... 57. 14.... 58. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra... 59. 15.... 60. Pirmiau minėta, kad ieškovės ir atsakovės ginčas dėl atsakovės sprendimo... 61. 16.... 62. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė atmetė ieškovės... 63. 17.... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje prejudicinę galią turinčioje... 65. 18.... 66. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų argumentų visuma suponuoja išvadą,... 67. 19.... 68. Klaidingai interpretavęs kasacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus,... 69. 20.... 70. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos... 71. 21.... 72. Atsakovė, siekdama įrodyti nebuvus ieškovės patirtos žalos ir atsakovės... 73. 22.... 74. Pažymėtina, kad šie atsakovės samprotavimai neatitinka Lietuvos... 75. 23.... 76. Šios nutarties 22 punkte nurodyta teisės aiškinimo taisyklė yra detalizuota... 77. 24.... 78. Taigi, vadovaujantis pirmiau išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 79. 25.... 80. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė įrodė (žr. šios nutarties 20... 81. 26.... 82. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios... 83. 27.... 84. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos... 85. 28.... 86. Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško... 87. 29.... 88. Negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų... 89. 30.... 90. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto pasiūlymo pirkime kaina sudarė 790... 91. 31.... 92. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo... 93. 32.... 94. Byloje taip pat nėra atskleista, kokiomis lėšomis (nuosavomis, skolintomis... 95. 33.... 96. Pirmiau minėta (žr. šios nutarties 30 punktą), ieškovė detalizavo, kokios... 97. 34.... 98. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirkimo objektu esančius... 99. 35.... 100. „Nivisys“ pasiūlyme nurodyta tiekiamų prekių kaina išreikšta... 101. 36.... 102. Nesant duomenų, už kokią konkrečią pinigų sumą ieškovė įsigytų... 103. 37.... 104. Byloje taip pat nėra tinkamai pagrįstos ieškovės išlaidos, susijusios su... 105. 38.... 106. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu... 107. 39.... 108. Kartu pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovė skirtingai interpretuoja pirkimo... 109. 40. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija,... 110. 41.... 111. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę... 112. 42.... 113. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos... 114. 43.... 115. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė,... 116. 44.... 117. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir... 118. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 119. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir...