Byla 2-429-287/2014
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

2sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. D.,

4atsakovo atstovams I. D. ir advokatui M. Š.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialą, ieškinį atsakovui UAB „Norgauda“ su trečiaisiais asmenimis UAB „Agrimatco Vilnius“ ir ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

6Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per filialą, pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norgauda“ 35501,97 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-02-12 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ (draudėjas) sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija IT Nr. ( - )), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe vagystės, buvo apdraustas šiam trečiajam asmeniui priklausantis turtas: pastatai, atsargos, biuro ir kita įranga, gamybiniai įrenginiai, reklaminiai stendai ir iškabos, nešiojama technika. 2011-07-08 trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ ir atsakovas UAB „Norgauda“ sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kurią atsakovui buvo pavesta saugoti patalpas, esančias adresu ( - ). 2013-07-10 ieškovas gavo draudėjo - trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ pranešimą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. į patalpas buvo įsilaužta ir iš patalpų pavogtas draudėjo turtas - rapso „Mercure“ ir „Elvis“ sėklos. Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūras, pripažino, kad minėta vagystė yra draudžiamasis įvykis ir išmokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ 35263,97 Lt draudimo išmoką (pritaikius 400,00 Lt besąlyginę išmoką), bei 238,00 Lt išlaidų, susijusių su žalos informacijos surinkimu, kurią atliko UAB „SMART CLAIMS“. Šios išlaidos, vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, įskaičiuotinos į nuostolius. Tokiu būdu ieškovas dėl įvykio iš viso išmokėjo 35501,97 Lt (35263,97 + 238,00 = 35501,97 Lt). Ieškovas, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 6.256 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, kad įvykyje žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui subrogacijos pagrindus perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-422-13 medžiagos matyti, kad vagystė buvo įvykdyta pakeliamuose patalpų vartuose išpjovus 20x12 cm dydžio skylę ir taip atidarius vartus, be to, ties pakeliamais vartais 2,25 m aukštyje sumontuotas judesių daviklis vagystės metu nesuveikė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklaustų liudytojų G. D., R. P., J. A. parodymų matyti, kad jie paaiškino, jog patikrinus judesio daviklį, jis nesuveikė. Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat liudija, kad vagystės metu judesio daviklis nesuveikė, o šis daviklis nebuvo užklijuotas ar kaip kitaip mechaniškai pažeistas. Po atsakovo atstovo V. P. apsilankymo patalpose ir atliktų darbų signalizacija buvo sutvarkyta ir veikė tinkamai. Pastarosios ikiteisminio tyrimo aplinkybės rodo, kad atsakovas, vengdamas savo atsakomybės, nenurodė draudėjui tikrosios judesio jutiklio nesuveikimo priežasties, tačiau šią priežastį iš karto po vagystės pašalino. Vadovaujantis Saugos paslaugų sutarties priedu Nr. 1.2, būtent atsakovas montavo visą signalizacijos sistemą draudėjo – trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ patalpose, todėl atsakovas yra visiškai atsakingas už judesio jutiklio nesuveikimą, sąlygojusį žalos draudėjui atsiradimą. Dar iki vagystės buvo du bandymai apiplėšti dirbtuves, tuo metu buvo sugadinta signalizacijos centralė, kurią, ieškovo duomenimis, sutvarkė atsakovas. Vadovaujantis Saugos paslaugų sutarties 4.1.6 ir 4.1.2 punktų nuostatomis, atsakovas privalėjo pastebėti ir informuoti draudėją dar iki vagystės apie signalizacijos sistemos gedimą. Kadangi Saugos paslaugų sutartis turi tiek paslaugų sutarties, tiek ir rangos sutarties požymių, minėta sutartimi tarp sutarties šalių susiklostę santykiai taip pat turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į CK nuostatas, reglamentuojančias tiek paslaugų teikimą, tiek ir rangą (CK 6.645 str., 6.665 str. 5 d., 6.333 str. 3 d.). Kadangi atsakovas įrenginėjo signalizacijos sistemą, kuri vagystės metu dėl nežinomo gedimo nesuveikė, atsakovas privalo atlyginti dėl tokio signalizacijos defekto atsiradusią žalą.

7Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. D. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti nurodytais motyvais ir atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tai, jog nebuvo su atsakovu sutarta dėl periodinių signalizacijos priežiūros, jos veikimo tikrinimų, tai neatleidžia atsakovo nuo tinkamos signalizacijos veikimo priežiūros, nes atsakovas žinojo, kokiu tikslu montavo apsaugą – apsaugoti nuo vagysčių. Iki šios vagystės jau buvo įvykę keli bandymai apvogti šį pastatą, todėl atsakovas privalėjo imtis priemonių saugumui užtikrinti, privalėjo pasiūlyti saugesnes priemones. Šioje byloje yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovui, nes jam, kaip profesionalui, kyla civilinė atsakomybė be kaltės. Kas yra saugos sistemos savininkas reikia žiūrėti konkrečiai pagal sutartį, jeigu užsakovas tampa saugos sistemos savininku, tai nekeičia atsakovo atsakomybės klausimo. Liepos 9-10 d. nesuveikė signalizacija, nes neveikė toje patalpoje jutiklis. Jutiklis nesuveikė, būtent, po atsakovo techniko atliktų darbų – centralės keitimo ir kitų, kurie buvo atlikti gegužės mėnesį.

8Atsakovas UAB „Norgauda“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Norgauda“ sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kurią UAB „Norgauda“ teikė stebėjimo bei reagavimo paslaugas Techninės apsaugos paslaugų ribose (sutarties 1.1.1 p.). Objekte įrengtos sistemos sąlytis su Saugos paslaugų sutartimi turi sąsajų tik tiek, kad UAB „Norgauda“ 2011 m. liepos mėn. įrengė objekte signalizacijos sistemą, ją išbandė, o UAB „Agrimatco Vilnius“ pasirašytinai 2011 m. liepos 8 d. Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 1.2 priedo 1 punktu patvirtino, kad sumontuota signalizacijos sistema priėmimo metu yra išbandyta ir pilnai funkcionuoja, su signalizacijos sistema užsakovas susipažino, naudotis moka. Tokiu būdu UAB „Agrimatco Vilnius“ patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl netinkamai atliktos signalizacijos sistemos įrengimo paslaugos. UAB „Norgauda“ nėra ir nebuvo sudariusi jokios Techninės priežiūros ir aptarnavimo sutarties dėl objekte signalizacijos sistemos periodinių patikrų, nes klientas to nepageidavo ir už šias paslaugas nemokėjo, ko pasekmėje UAB „Norgauda“ neatliko techninės priežiūros paslaugų bei periodinių patikrų. Nebuvo sudaryta jokia paslaugų sutartis, kurios normomis būtų galima vadovautis teikiant ieškinį, o Saugos paslaugų sutartis neturi jokių tiek paslaugos sutarties, tiek ir rangos sutarties požymių, todėl tokie ieškinio reikalavimai pažeidžia CK normas (CK 6.154 str. 1 d.). Be to, UAB „Agrimatco Vilnius“ sumontuota signalizacijos sistema yra jo nuosavybė, o ne UAB „Norgauda“ nuosavybė, todėl už jos tinkamą eksploataciją bei veikimą atsakingas UAB „Agrimatco Vilnius“. UAB „Norgauda“ kaltė įrodinėjama dėl Saugos paslaugų sutarties 4.1.2 bei 4.1.6 punktų netinkamo vykdymo, tačiau neįsigilinta į esminę sąlygą, pagal kurią UAB „Norgauda“ privalo reaguoti tik tuomet, kai yra gautas šiuose punktuose numatytas objekto signalizacijos sistemos sugeneruotas pranešimas į CSP. Kadangi toks pranešimo signalas į CSP iš UAB „Agrimatco Vilnius“ objekto bei nuosavybės teise priklausančios signalizacijos sistemos atsiųstas nebuvo, todėl neįžvelgia UAB „Norgauda“ kaltės, sąlygojusios žalos ieškovui atsiradimą. Be to, kadangi UAB „Norgauda“ nebuvo įpareigota ir/arba kitaip įsipareigojusi teikti techninės priežiūros bei aptarnavimo paslaugas pagal jokią sutartį, be to, signalizacijos sistemą kiekvieną dieną eksploatavo ne UAB „Norgauda“ darbuotojai, o UAB „Agrimatco Vilnius“ atsakingi asmenys. UAB „Norgauda“ darbuotojai nedalyvavo įjungiant/išjungiant objekto signalizacijos sistemą, nepriimdavo objekto materialinių vertybių pagal priėmimo-perdavimo aktus, todėl juos apkaltinti be kaltės nėra teisinio pagrindo, nes tai pažeistų CK 1.5 straipsnyje numatytus principus. Visi UAB „Norgauda“ įsipareigojimai pagal Saugos paslaugų sutartį buvo atlikti laiku ir tinkamai, nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. kovo 19 d. nebuvo gauta nei žodinė, nei rašytinė pretenzija ar prašymas atlyginti žalą, todėl dėl laiku UAB „Agrimatco Vilnius“ nepateiktos pretenzijos UAB „Norgauda“ nesikreipė į ADB „Baltikums Lietuvos filialą“ dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, kaip tai numatyta draudimo poliso Nr. 000189 1 priedo 8.1.3 punkte. Be to, pagal Saugos paslaugų sutarties 5.6 punktą saugos tarnyba neatsako dėl žalos, atsiradusios 5.1 nurodytų nusikaltimų pasekoje, jeigu užsakovas pažeidė turto apsaugos sutarties su saugos tarnyba reikalavimus, nes UAB „Agrimatco Vilnius“ sutarties 6.4 punkte nurodytu adresu ir terminais nepateikė jokios pretenzijos ar prašymo ir tuo pagrindu nebuvo įgyvendinamas sutarties 6.5 punktas, pagal kurį UAB „Norgauda“ būtų inicijavusi įvykio tyrimą ir 5 dienų terminu pateikusi užsakovui raštišką atsakymą. Materialinė žala šiuo atveju buvo nustatinėjama vienašališku sprendimu be UAB „Norgauda“ bei jos draudimo atstovų, nekviečiant nė vienos iš šalių, be to, 2013-07-10 07.45 val. iš objekto gautas signalizacijos sistemos išjungimo pranešimas ir tik po valandos, t.y. 8.45 val. gautas įjungimo pranešimas, tačiau šiuo laikotarpiu UAB „Agrimatco Vilnius“ nepranešė UAB „Norgauda“ apie pastebėtus įsilaužimo/vagystės požymius, todėl kas šiuo laikotarpiu vyko objekte, UAB „Norgauda“ žinių neturi, dėl ko yra pažeisti sutarties 3.1.13 ir 3.1.18 punktai (2 t., 2-5).

9Atsakovo UAB „Norgauda“ atstovė I. D. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodydama, kad pradžioje paslaugų sutartis buvo sudaryta su G. D., po to sutartį persirašė UAB „Agrimatco Vilnius“, išsinuomojo tas patalpas, tačiau jų neinformavo apie savo paskirtį, buvo dirbtuvės ir liko dirbtuvės. Sudarant sutartį tikisi, kad klientas imsis visų sutartinių įsipareigojimų, kad išvengti įvykių. Vertinant šį įvykį, valandą laiko niekas nepranešė apie įvykį, po aliarmo suveikimo 8 val. 47 min. pranešimo apsaugos ekipažas nuvyko į vietą. Signalizacija buvo įjungta liepos 9 d., 19 val. 04 min., per naktį negauta pranešimų, signalizacija išjungta liepos 10 d. 7 val. 46 min., visą valandą UAB „Norgauda“ negavo jokių pranešimų. Suveikus aliarmui, apsaugos ekipažas išvyko į vietą ir buvo pasakyta, kad įvyko vagystė, vadinasi sistema buvo veikianti, kodėl nesuveikė daviklis, gal jis galimai buvo uždengtas, ar kitaip neutralizuotas. Nesuvokia, kas buvo veikiama per tą valandą, turi visokių įtarimų. Apsaugos sistemos periodinių patikrų neatliko, techninės patarnavimo sutarties neturėjo, negavo jokio užmokesčio, bet ieškovas siekia, kad atlygintų žalą. Nebuvo gavę jokios raštiškos pretenzijos, UAB „Norgaudai“ jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Draudimo kompanija gal po metų atsiuntė užklausas ištirti įvykį, atsakovas net nesikreipė į savo draudimo kompaniją, nedalyvavo inventorizacijoje, nuostolių skaičiavime, laiku neinformavo savo draudimo kompanijos, negavo jokios pretenzijos, neatliko audito, nežino, koks tikras žalos dydis, nedalyvavo tame procese, kai buvo skaičiuojamas žalos dydis, kada buvo inventorizuojama. Apsaugos sistema yra kliento nuosavybė, jo teisė, pareiga rūpintis savo signalizacijos sistema. UAB „Norgauda“ žalos neatlygina, jeigu įvykis padarytas asmenų, kurie susiję su klientu darbiniais santykiais. Klientas žinojo, kad UAB „Norgauda“ yra sudarę sutartį su savo draudimo kompanija, klientas per 24 val. raštu nepareiškė pretenzijų, nepareiškė ir per 60 dienų (numatyta sutartyje), aplamai nepareiškė pretenzijų. Teiravosi paties D. dėl įvykio, informavo, jog žalą atlygins draudimas. Saugos sutarties nepažeidė, įvykdė. Prieš pasirašant sutartį, patalpos buvo apžiūrėtos, pasirašė objekto prijungimo aktą. Jos išsilavinimas yra aukštasis, bet ne techninis, yra įmonės direktorė ir pagal pareigybę išmano apie signalizaciją, nemontuoja, bet išmano. Su ieškiniu nesutinka, kadangi negavo pranešimo, nepranešė apie įvykį, nekvietė dalyvauti apžiūroje, žalos įvertinime ir nebuvo pakeista objekto paskirtis, saugojo dirbtuves.

10Trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad pagal 2011-07-08 pasirašytą su atsakovu Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062 atsakovas įsipareigojo vykdyti objekto, esančio ( - ), stebėjimą ir apsaugą, o sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktuose numatyta atsakovo pareiga informuoti trečiąjį asmenį apie signalizacijos gedimus ar kitus trūkumus, be to, 5.1 punkte numatyta atsakovo pareiga atlyginti žalą netinkamai vykdžius minėtą pareigą, jei dėl to įvyko vagystė su įsibrovimu į patalpas (5.1.1 p.). Ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-422-13 medžiagoje dėl atsakovo saugojamame objekte įvykdytos vagystės nustatyta, kad atsakovo sumontuotas judesių daviklis vagystės metu nesuveikė, o kadangi atsakovas montavo judesio daviklius ir kitą signalizacinę įrangą bei buvo atsakingas už tinkamą jos funkcionavimą ir priežiūrą, būtent atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, neužtikrindamas tinkamo minėto daviklio veikimo. Pastarosios aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Atsakovas vertintinas kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami aukštesni ir griežtesni sutartinių pareigų vykdymo reikalavimai, tačiau atsakovas neužtikrino tinkamo signalizacijos veikimo, dėl ko atsakovas neužkirto kelio vagystei iš saugonų patalpų ir buvo patirta turtinė žala. Sutinka su ieškovo argumentais dėl to, kad Saugos paslaugų sutartis turi tiek paslaugų, tiek ir rangos sutarties požymių, todėl sutartiniai santykiai turi būti aiškinami atsižvelgiant į atitinkamas CK nuostatas. Pagal nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką rangovas, specializuodamasis savo darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Todėl laikytina, kad pareigos įrodyti atsakovo kaltę ieškovas neturi. Sutarties šalys privalo laikytis bendradarbiavimo ir kooperacijos principų (CK 6.38 str. 3 d.), todėl atsakovas, atsižvelgiant į praeityje kilusias problemas ir gedimus su signalizacija, privalėjo kruopščiai tikrinti signalizacijos, daviklių techninę būklę ir tinkamumą naudoti, o nustačius gedimus – informuoti trečiąjį asmenį bei imtis priemonių gedimams kaip įmanoma greičiau pašalinti. Pritaria ieškinyje išdėstytiems išsamiems argumentams dėl nuostolių atsiradimo (CK 6.249 str.) ir priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių (2 t. 12-15 b. l.).

11Trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jų nedalyvavimas netrukdo bylą nagrinėti, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant (CPK 246, 247 str. 2 t. 76, 77 b. l.).

12Trečiasis asmuo ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ši civilinė stabdytina CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindais,- iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir nustatytos faktinės įvykio aplinkybės bei kalti asmenys, iš kurių ir bus galima reikalauti patirtos žalos atlyginimo (2 t. 52-53 b. l.).

13Trečiojo asmens ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, iš jo negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jo nedalyvavimas netrukdo bylą nagrinėti, todėl byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246, 247 str., 2 t. 78 b. l.).

14Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio rytą su darbininkais atvažiavo į dirbtuves, atsikodavo buitines patalpas, užtruko kelias minutes, atkreipė dėmesį į metalines dvivėres duris, kurios yra prieš kiemą, pamatė, jog pribarstyta rapsų sėklų. Kilo įtarimas. Priėję arčiau pamatė, jog nebėra dviejų pakabinamų spynų ir įvykdyta vagystė. Įėjus į vidų pastebėjo, jog pakelti priešais esantys pakeliami vartai ir ties fiksavimo vieta išpjauta skylė, kad jos galėtų atsifiksuoti ir pakelti aukščiau, nes yra tokia fiksuojama grandinė. Tie vartai buvo praviri. Atkreipė dėmesį, kad toje patalpoje judesio daviklis mirksėjo, veikė. Tada jie vėl užkodavo, dar kartą pabandė pavaikščioti, jokios sirenos nebuvo, negirdėjo, tada vėl užkodavo, vienas darbininkas pavaikščiojo po buitines patalpas, signalizacija suveikė ir tuojau pranešė policijai, kuri netrukus atvažiavo, o apsaugos tarnyba truputį vėliau. Po to įvykio kvietėsi „Norgaudos“ techniką, kuris atvažiavo gal valandos bėgyje. Kartu su tyrėju laukė, o technikas su kompiuteriu, ar su kažkokiu tai prietaisu, bandė ieškoti, lakstė iš vienos vietos į kitą, žiūrėjo tą signalą. Jie su tyrėju bandė išklausti, kas tai per problema, kodėl signalizacija nesuveikė, technikas nieko konkrečiai negalėjo pasakyti, sakė kad tai kažkokia klaida. Kai pamatė, jog įvykdyta vagystė, daviklis nebuvo užklijuotas, jisai veikė, jam pačiam buvo keista, kodėl į patalpas buvo brautasi iš dviejų vietų, vartai buvo pakelti, ištraukta paletė lauk ir nukrauta dviejų rūšių rapsų sėkla, o kitoje pusėje išnešta konkrečiai numušus spynas. Jeigu nebūtų buvusi padaryta žala, jie nebūtų kvietę „Norgaudos“ techniko. Išdraskyta, išplėšyta, vartai sugadinti, nėra spynų, atlenktos metalinės durys. Po įvykio „Norgauda“ žinojo apie žalą, kurią jiems padengė draudimo bendrovė. Iki to įvyko apsaugos sistema buvo remontuota, nes buvo įsibrauta į vidų ir sudaužyta centralė, nes tose dirbtuvėse lauko pusėje nedėjo vaizdinės signalizacijos, mirksinčios, aliarmo, kad netrukdytų kaimynams, todėl garsinė signalizacija buvo sumontuota viduje su siųstuvu, kuris yra vidinėje patalpoje, trijų metrų aukštyje, ten į tą patalpą reikia įeiti papildomai. Centralę atstatė, nesitikslino, ar tenai kiekvienas daviklis duoda signalą, ar veikiantis, ar neveikiantis, tą mato apsaugos tarnybos postas, nes kiek yra prieš tai susidūręs, jeigu kas negerai, ar koks signalas silpnas, tada atvažiuodavo apsaugos tarnyba, todėl susidarė įspūdį, kad jie viską mato. Patalpos, kurias pagal sutartį saugojo „Norgauda“, buvo atskiros patalpos, niekas, išskyrus jį, į jas neidavo, kaip ir garažo boksas, net ir raktai yra pas jį, o sekančios - šalia, buitinės, kaip ūkinio pastato paskirtis, ten dirbtuvės, remontas, sandėliuoja, kas reikalinga ūkiui. Kai su „Norgauda“ 2011 m. pasirašinėjo sutartį, veikla buvo vykdoma tokia pat, sutartyje patalpos pavadintos dirbtuvės, o jeigu tiksliau,- tai dirbtuvės prie pieninės ir „Norgauda“ tai žino. Realiai ten yra jo ūkio centras, stovi technika, remontuoja, sandėliuoja, iki derliaus nuėmimo, kada vyksta sezonas susiveža pesticidus, sėklas. Pasirašant sutartį, „Norgauda“ žinojo, kas bus sandėliuojama. Su „Norgauda“ sutartį tuo metu sudarė „Agrimatco Vilnius“, o tos patalpos yra jo, kaip fizinio asmens, nuosavybė, kaip ūkininko. Vadybininkai, kurie dirba firmoje, yra pasirašę materialinės atsakomybės sutartį, išduodami iš sandėlio pesticidai, trąšos, sėklos, jie už tai atsako. Patalpos priklauso jam, o „Agrimato Vilnius“ sudarė sutartį su saugos tarnyba, kadangi tos prekės tokiu atveju būna draustos ir jas saugo. Tuo metu į patalpas galėjo įeiti, įjungti signalizaciją, išjungti ją, trys darbininkai, kurie turėjo kodus ir jis turėjo kodą. „Norgauda“ turi tų darbuotojų telefonus, pavardes. Dabar tik du darbininkai: J. A., R. P. ir jis turi kodus ir gali įeiti į patalpas. T. pernai jau nebedirbo. Pasirašant sutartį kiekvienas turi savo kodą ir, jeigu išėjo iš darbo, kodo automatiškai nebelieka. Vasarą, kai keitė centralę, tada pakeitė ir kodus. Vagystės metu už signalizaciją atsakingas buvo jis, P. ir A. Jie yra jo darbuotojai, buvo apklausti tyrėjo. Vagystės rytą darbininkus atsivežė į darbą, atvažiavo prieš aštuonias, gal 5 min. po aštuonių ir įeidami į patalpas išjungė signalizaciją. Kilo įtarimų, kad vienas daviklis nesureagavo, tas, kuris buvo toje patalpoje, atrodo pažymėta Nr. 7, ten, kur buvo sudėtos sėklos. Pastebėjus, jog nesuveikė daviklis, kvietė policiją ir pranešė „Norgaudai“gal už gero pusvalandžio, nes reikėjo apsižiūrėti, kas pagrobta, nes be sėklų buvo ir pesticidų. Apžiūrėjo dalyvaujant policijai, o „Norgaudai“ paskambino vėliau, skambino direktorei, kuri iškvietė techniką, laukė techniko. Kad neveikė vienas daviklis, suprato iš to, nes užkodavo iš naujo, pavaikščiojo po tą patalpą ir jokio aliarmo nesigirdėjo. Visos patalpos yra užkoduojamos vienu kodu, pavaikščioji ir matai, ar patalpa užkoduota, ar ne. Trąšos, pesticidai buvo ne jo, o „Agrimatco Vilnius“, pranešė apie įvykį jiems, buvo atliekama inventorizacija. Į patalpą nėjo, laukė, kol atvyks policija, todėl ir gavosi, kad signalizacija išsijungė 7.46 val. ir įjungta 8.46 val. Maždaug po valandos signalizacija buvo išbandyta ir suveikė buitinėse patalpose, neturi išklotinių ir negali pasakyti. Į patalpą, kur buvo sudėtos sėklos nėjo, tik pasižiūrėjo pro duris, tuojau pat iš ryto. Iš karto nesimatė, kad pavogta, kiek pamena, gal už pusvalandžio, nes viskas buvo uždarinėta viskas tvarkingai, o į kitą kiemo pusę nevaikšto kiekvieną dieną. Jis nesako, kad nematė pribarstytų rapso sėklų. Kada pastebėjo, tada ir ėjo žiūrėti. Pasirašant sutartį su „Agrimato Vilnius“, paprastai sutartį pasirašo prieš atvežant prekes. „Norgauda“ turėjo galimybę apžiūrėti patalpas, kur bus sandėliuojama, kad tik būtų turėję noro, žinojo, kas bus saugoma. Ar pateikė informaciją „Agrimatco Vilnius“, kuri yra būtent slapta kitiems asmenims, tokios informacijos jie nereikalauja, duoti kodus yra jo reikalas. Kai bandė, junginėjo signalizaciją atrodo, kad dalyvavo ir policija, kuri kažką darė, ėmė, laukė atvažiuojant techniko, viskas vyko valandos bėgyje. Dėl žalos „Norgauda“ buvo informuota, dabar nebepamena, bet atrodo, kad iš „Norgaudos“ buvo kažkas atvažiavęs, lyg vadybininkas, buvo daug streso, sunku viską prisiminti kas buvo prieš metus. Apsaugos įranga sumontuota tose patalpose priklausė „Agrimatco Vilnius“, o prieš tai, kai buvo įvykdyta vagystė, kas buvo įrangos savininkas, reikia žiūrėti į dokumentus, atrodo, kad ne „Norgauda“. Montavimo darbai, signalizacijos įranga buvo perkami. Įrangos techninę priežiūrą vykdė pati „Norgauda“, nežino, ar buvo pasirašyta techninė priežiūros sutartis, nėra net aptarę, jeigu yra įranga, automatiškai ir priežiūra buvo, kam užsiimti paslauga, jeigu vienas saugo, o kitas daro priežiūrą, nebūtų logikos. Apsaugos signalizacijos priežiūrą vykdė „Norgauda“, jeigu iškildavo kokių problemų, skambindavo „Norgaudai“ ir atvažiuodavo jų technikas iš Akmenės, pavardės nežino. Niekas kitas be „Norgaudos“ neprižiūrėjo, nieko netvarkė ir ji pati, kaip jis suprato, viską mato, prižiūri. Kas iš vakaro patalpose įjungė signalizaciją nežino, reikia pasižiūrėti pagal kodus, matysis kas įjungė, dabar nebepamena, bet daugiausia tai jis pats. Dažniausiai prie įjungimo ir išjungimo atvažiuoja visi kartu, savarankiškai darbininkai nevažinėja. Reikia paimti jo telefono tos dienos išklotines ir matysis, kada buvo informuota „Norgauda“, „Agrimatco Vilnius“, kada policija.

15Iš 2013-02-12 Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo (poliso) Serija IT Nr. ( - )(1 t. 28-30 b. l.) matyti, kad draudėjas UAB „Agrimatco Vilnius“ įmonių turto draudimu 2013-02-12 apdraudė laikotarpiui nuo 2013-02-14 iki 2014-02-13 (imtinai) pastatus, atsargas, biuro įrangą, gamybinius įrenginius, kitus įrenginius, reklaminius stendus, nešiojamą techniką pas draudiką - ieškovą „If P&C Insurance AS“, veikiantį per filialą Lietuvoje, tame tarpe ir atsargas, esančias ( - ), nauja atkuriamąja verte, nuo vagystės, dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir t.t., su 400 Lt dydžio išskaita. Turto apsaugos signalizacija - į saugos pultą.

16Iš pranešimo apie įvykį (1 t. 31 b. l.) matyti, kad 2013-07-10 pranešėjas I. V. pranešė apie įvykusią vagystę ( - ), Lietuva, draudėjo UAB „Agrimatco Vilnius“ apdrausto objekto – atsargų. Apytikslė pavogtų atsargų vertė 36000 Lt. Tą pačią dieną – 2013-07-10 pranešta apie įvykį policijai.

17Iš 2013-07-18 pranešimo (1 t. 32 b. l.) matyti, kad „If P&C Insurance AS“, veikiantis per filialą Lietuvoje, pranešė draudėjui UAB „Agrimatco Vilnius“ apie 2013-07-10 įvykio, kuris draudimo poliso Nr. IT ( - ) sąlygomis pripažintas draudžiamuoju ir remiantis inventorizacijos dokumentais paskaičiuotą 35501,97 Lt draudimo išmoką. Taip pat UAB „Agrimatco Vilnius“ informuotas, kad ši draudimo išmoka bus pervesta į nurodytą sąskaitą.

18Iš 2013-07-15 PVM sąskaitos faktūros Serija SMART Nr. 00058 bei 2013-07-19 mokėjimo nurodymo Nr. 0000070815 (1 t. 33, 43 b. l.) matyti, kad pardavėjas UAB „S. C.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjui IF 238,00 Lt sumai apmokėjimui už žalos informacijos surinkimą ir pateikimą bei už transportą, o If P&C Insurance AS“ filialas 2013-07-19 mokėjimo nurodymu Nr. 0000070815 sumokėjo UAB „S. C.“ 238,00 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00058.

19Iš sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akto (1 t. 34 b. l.) matyti, kad 2013-07-13 8.00 val. apžiūrėtas draudėjo UAB „Agrimatco“ objektas ( - ), dėl vagystės.

20Iš pavogtų daiktų sąrašo (( - ) (1 t. 35 b. l.) matyti, kad UAB „Agrimatco Vilnius“ pagrobti daiktai – žieminių rapsų „E. C.“ ir „ES M. C.“ sėklos, bendra vertė - 35663,97 Lt.

21Iš prekių perdavimo aktų (1 t. 36, 37 b. l.) matyti, kad 2013 m. birželio 13 ir 19 dienomis į sandėlį ( - ), G. D. perduotos UAB „Agrimatco Vilnius“ prekės, tame tarpe žieminių rapsų „E. C.“ ir „ES M. C.“ sėklos.

22Iš prekių inventorizacijos (1 t. 38-39 b. l.) matyti, kad 2013-07-10 UAB „Agrimatco Vilnius“ atliko inventorizaciją sandėlyje ( - ), nustatė žieminių rapsų „E. C.“ ir „ES M. C.“ sėklų trūkumą už 35663,97 Lt.

23Iš foto nuotraukų (1 t. 41 b. l.) matyti sandėlio patalpos.

24Iš patalpų plano (schemos) (1 t. 42 b. l.) matyti patalpų, esančių Joniškio ( - ), išsidėstymas ir pažymėtos sensorių įrengimo vietos.

25Iš 2013-07-17 bei 2013-07-25 raštų dėl informacijos pateikimo (1 t. 44, 45-46 b. l.) matyti, kad „If P&C Insurance AS“ filialas 2013-07-17 raštu kreipėsi į UAB „Norgauda“ dėl išsamios informacijos apie 2013-07-10 įvykdytą vagystę, adresu ( - ), kurios metu pavogtos UAB „Agrimatco Vilnius“ priklausančios atsargos, pateikimo, nurodant priežastis, kodėl nebuvo sureaguota į įvykdytą vagystę. UAB „Norgauda“ atsakė, kad UAB „Norgauda“ CSP iš objekto negavo signalizacijos sistemos suveikimo pranešimo, todėl operatoriai neturėjo pagrindo išsiųsti greito reagavimo ekipažo bei imtis kitų reikalingų priemonių objekto saugumui užtikrinti. Iš prie rašto pridėtos 2013-07-19 19.00 val. – 2013-07-10 08.50 val. laikotarpio ataskaitos matyti, kokiu laiku įjungta, išjungta signalizacija bei suveikusios zonos ir aliarmas.

26Iš Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (1 t. 47-65 b. l.) matyti „If P&C Insurance AS“ filialo įmonių ir organizacijų turto draudimo sąlygos, draudimo išmokų mokėjimo tvarka, saugumo reikalavimai ir t.t.

27Iš Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 su priedais (1 t. 66-81 b. l.) matyti, kad 2011-07-08 tarp užsakovo UAB „Agrimatco Vilnius“ ir saugos tarnybos UAB „Norgauda“ buvo sudaryta Saugos paslaugų sutartis Nr. 1062, kurioje šalys nustatė saugomą objektą – dirbtuves, esančias ( - ), šalių teises ir pareigas, atsakomybę, apmokėjimą ir kitas sąlygas.

28Iš PVM sąskaitų faktūrų (1 t. 82, 83 b. l.) matyti, kad UAB „Norgauda“ 2011-08-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui UAB „Agrimatco Vilnius“ už objekto apsaugą ir apsauginės signalizacijos sistemos įrengimą, bei 2013-05-09 išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui už siųstuvą, vidinę sireną, centralę bei akumuliatorių.

29Iš 2014-03-12 prašymo atlyginti žalą bei 2013-03-19 rašto dėl prašymo (1 t. 84-86, 87-89 b. l.) matyti, kad „If P&C Insurance AS“ filialo atstovas su 2014-03-12 prašymu dėl 35901,97 Lt žalos atlyginimo „If P&C Insurance AS“ filialui kreipėsi į UAB „Norgauda“, nes draudikas išmokėjo 35663,97 Lt dydžio draudimo išmoką draudėjui UAB „Agrimatco Vilnius“ dėl jo laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. iš UAB „Norgauda“ saugomo objekto, esančio ( - ), pagrobto turto. Tačiau UAB „Norgauda“ 2014-03-19 raštu atsisakė atlyginti vagystės metu patirtą žalą.

30Iš 2013-03-28 bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Serija BCPTLT Nr. 000189 su 1 priedu (2 t. 6-11 b. l.) matyti, kad draudėjas/apdraustasis – atsakovas UAB „Norgauda“ 2013-03-28 apdraudė savo civilinę atsakomybę tretiesiems asmenims už žalą (nuostolius), padarytą turtui ir/ar asmeniui (jo sveikatai ar gyvybei) dėl Draudėjo/Apdraustųjų asmenų veiksmų, Draudėjui/Apdraustiesiems asmenims nevykdant arba netinkamai vykdant Apdraustą veiklą laikotarpiui nuo 2013-03-28 iki 2014-03-27 pas draudiką – trečiąjį asmenį ADB „Baltikums Lietuvos filialas“.

31Iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 medžiagos matyti, kad 2013-07-10 Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00422-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, t.y. dėl 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. ( - ), nuo įėjimo durų nuplėšus dvi pakabinamas spynas, pakeliamuose vartuose iškirpus skylę ir atstūmus fiksatorių, taip įsibrovus į UAB „Agrimatco“ nuomojamą sandėlį, iš jo pavogtų žieminių rapsų „Elvis“ ir „Mercury“ sėklų. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-1-00422-13 Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. sausio 8 d. nutarimu sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.

32Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Norgauda“ 2011 m. liepos 8 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ neterminuotą Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kurią trečiasis asmuo pavedė, o atsakovas vykdė objekto - patalpų, esančių adresu ( - ), kuriame įrengta signalizacijos sistema ir prijungta į saugos tarnybos centrinio stebėjimo pultą radijo bangų ryšiu stebėjimą ir apsaugą elektroninėmis signalizacijos priemonėmis šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (sutarties 2.1.-2.3 p.). Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. 19 val. iki 2013 m. liepos 10 d. 8 val. į patalpas, esančias ( - ), nuo įėjimo durų nuplėšus dvi pakabinamas spynas, pakeliamuose vartuose iškirpus skylę ir atstūmus fiksatorių, taip įsibrovus į UAB „Agrimatco Vilnius“ nuomojamą sandėlį, iš jo pagrobta žieminių rapsų „E. C.“ ir „ES M. C.“ sėklų, dėl ko buvo Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2013 m. liepos 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-1-00422-13, tačiau 2014 m. sausio 8 d. nutarimu sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. 2013 m. vasario 12 d. trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ sudarytos pas ieškovą „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialą Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutarties (draudimo liudijimo serija IT Nr. ( - )), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe vagystės, buvo apdraustas šiam trečiajam asmeniui priklausantis turtas, tame tarpe atsargos, esančios adresu ( - ), pagrindu bei pagal ieškovo 2013 m. liepos 10 d. gautą draudėjo - trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ pranešimą apie laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. įvykdytą vagystę įsibrovus į patalpas, ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūras, pripažino, kad minėta vagystė yra draudžiamasis įvykis ir išmokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ 35263,97 Lt draudimo išmoką (pritaikius 400,00 Lt besąlyginę išmoką) bei išlaidas, susijusias su žalos informacijos surinkimu, kurią atliko UAB „SMART CLAIMS“, o kadangi pastarojo asmens išlaidas taip pat ieškovas apmokėjo, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl įvykio iš viso sumokėtą 35501,97 Lt žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinį grindžia būtent tuo, kad atsakovas įrenginėjo signalizacijos sistemą, kuri vagystės metu dėl nežinomo gedimo nesuveikė, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl tokio signalizacijos defekto atsiradusią žalą, o kadangi ieškovas, išmokėjo draudimo išmoką draudėjui - trečiajam asmeniui, todėl jam perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Tuo tarpu atsakovas UAB „Norgauda“ nurodė, kad neatliko jokių signalizacijos sistemos objekte techninės priežiūros paslaugų bei periodinių patikrų, o pagal Saugos paslaugų sutarties 4.1.2 bei 4.1.6 punktų nuostatas atsakovas privalo reaguoti tik tuomet, kai yra gautas šiuose punktuose numatytas objekto signalizacijos sistemos sugeneruotas pranešimas į CSP, tačiau toks pranešimo signalas iš UAB „Agrimatco Vilnius“ objekto bei nuosavybės teise priklausančios signalizacijos sistemos atsiųstas nebuvo, todėl nėra atsakovo kaltės, sąlygojusios žalos ieškovui atsiradimą. Be to, pagal Saugos paslaugų sutarties 5.6 punktą saugos tarnyba neatsako dėl žalos, atsiradusios 5.1 nurodytų nusikaltimų pasekoje, nes UAB „Agrimatco Vilnius“ sutarties 6.4 punkte nurodytu adresu ir terminais nepateikė jokios pretenzijos ar prašymo ir tuo pagrindu nebuvo įgyvendinamas sutarties 6.5 punktas, pagal kurį UAB „Norgauda“ būtų inicijavusi įvykio tyrimą ir 5 dienų terminu pateikusi užsakovui raštišką atsakymą, materialinė žala šiuo atveju buvo nustatyta vienašališku sprendimu be UAB „Norgauda“ bei jos draudimo atstovų. Kadangi iš trečiojo asmens nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. kovo 19 d. nebuvo gauta nei žodinė, nei rašytinė pretenzija ar prašymas atlyginti žalą, todėl dėl laiku UAB „Agrimatco Vilnius“ nepateiktos pretenzijos UAB „Norgauda“ nesikreipė į ADB „Balticums Lietuvos filialą“ dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo.

34Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per filialą, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio nuostatas perėmė teisę reikalauti šiuo atveju išmokėtos žalai atlyginti sumos - 35501,97 Lt iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju byloje kilo ginčas būtent dėl atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ sudarytos Saugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1062 nuostatų aiškinimo, atsakovo prievolių ir atsakomybės apimties pagal šią sutartį, o taip pat šalių sutarties vykdymo tinkamumo.

35Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.).

36Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudimui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tuo tarpu CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per filialą, atsakovo UAB „Norgauda“ atsakomybę grindžia tuo, kad atsakovas UAB „Norgauda“ netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas tarp trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ ir atsakovo 2011 m. liepos 8 d. sudarytoje Saugos paslaugų sutartyje Nr. 1062, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlygintinai saugoti objektą, nurodytą sutarties Priede 1.1 (2 t. 71 b. l.), t. y. dirbtuves, esančias adresu ( - ), dėl ko laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. buvo įvykdyta vagystė, įsibraunant į šias patalpas, ir iš šių patalpų pagrobtas trečiojo asmens turtas.

37Kaip matyti iš atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011 m. liepos 8 d. sudarytos Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062, tarp sutarties šalių susiklostė būtent atlygintinų paslaugų - saugos - sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties turinio aiškinimo bei iš tokios sutarties kylančios civilinės atsakomybės ne kartą yra pasisakyta ir išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, jog atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos CK 6.716 – 6.724 straipsnio normos, tačiau šiose normose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių vykdymą. Todėl tokiu atveju taikomos bendrosios CK 6.245 - 6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog CK 6.245–6.249 straipsniuose išdėstytos nuostatos yra bendrosios ir taikomos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės skirtumus ir ypatumus nustato atitinkamai XXII skyriaus antrasis ir trečiasis skirsniai, ir jų normos kartu su bendrosiomis, išdėstytomis to paties skyriaus pirmajame skirsnyje, taikomos sprendžiant dėl atitinkamos rūšies civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybe, tiek kokybe, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė jo ir trečiojo asmens sudarytą saugos paslaugų sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka sutarties sąlygas, taip pat ar atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009). Be to, kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, t. y. tik tinkamai atskleidus šalių pareigų turinį galima padaryti išvadą dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų viseto ir nuspręsti dėl reikalavimų taikyti atsakomybę pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.). Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).

38Iš atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011 m. liepos 8 d. sudarytos Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 matyti, kas atsakovas įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens objekto - patalpų, esančių adresu ( - ), techninę apsaugą, t.y. vykdyti nuolatinę objekte įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimą ir stebėjimą CSP (centralizuoto stebėjimo pulte) bei reaguoti į CSP gautus signalizacijos sistemos signalus Techninės apsaugos paslaugų taisyklėse (kurios yra neatskiriama sutarties dalis – sutarties 1.2.1 p.) nustatyta tvarka (sutarties 1.1. – 1.2 p., 2.1 – 2.3 p.), o trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ įsipareigojo už atsakovo teikiamas paslaugas apmokti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 7 p.). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad šiame objekte 2011 m. apsauginę-gaisro signalizacijos sistemą įrengė ir prijungimą į saugos tarnybos centrinio stebėjimo pultą radijo bangų ryšiu vykdė taip pat atsakovas (sutarties priedas Nr. 1.2). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas pagal sutartį turėjo pareigą užtikrinti tinkamą objekto apsaugos jutiklių veikimą. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs 2011 m. liepos 8 d. Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 turinį, o taip pat jos sudedamąją dalį - Techninės apsaugos paslaugų taisykles, daro išvadą, jog atsakovo argumentai dėl UAB „Norgauda“ nesudarytos su UAB „Agrimatco Vilnius“ jokios raštiškos Techninės priežiūros ir aptaravimo sutarties, yra pagrįsti, nes byloje nėra pateikta jokios tokio pobūdžio sutarties, kaip tai numatyta Techninės apsaugos paslaugų taisyklių 7.2.1 punkte. Tačiau iš Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 3.1.9, 3.1.18, 4.1.2, 4.1.6 punktų matyti, kad tiek užsakovas – trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“, tiek ir saugos tarnyba – atsakovas UAB „Norgauda“, sutartyje įtvirtino abipusę prievolę informuoti kitą sutarties šalį, t. y. vienas kitą, apie nustatytus (paaiškėjusius) signalizacijos sistemos gedimus. Tačiau sutartyje nėra jokių nuostatų dėl gedimų nustatymo būdo, periodiškumo ir pan., kas leistų įvertinti, ar atsakovas tinkamai vykdė signalizacijos sistemos, tame tarpe ir apsaugos jutiklių, galimų gedimų diagnostiką, o tuo pačiu, ar apsaugos signalizacijos sistemos nesuveikimo objekte priežastys gali būti vertinamos kaip jutiklio gedimas, kurį atsakovas turėjo (privalėjo) nustatyti ir jam pašalinti turėjo (privalėjo) imtis priemonių. Kadangi aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.), nagrinėjamu atveju reikšminga būtent ta aplinkybė, jog atsakovas po to, kai saugomame objekte 2013 metais buvo sugadinta signalizacijos sistemos centralė, ją sutvarkė ir trečiajam asmeniui 2013 m. gegužės 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (83 b. l.). Pastarąsias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas G. D., jų nepaneigė ir atsakovas. Taigi, paminėtų duomenų pagrindu laikytina, jog atsakovas UAB „Norgauda“ 2011 m. liepos 8 d. Saugos paslaugų sutartimi Nr. 1062 prisiėmė prievolę nustatyti signalizacijos sistemos galimus gedimus ir juos pašalinti. Todėl įvertinus išdėstytą ir Techninės apsaugos paslaugų taisyklių (esančių Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 sudedamąja dalimi) 1.2.7 punkte įtvirtintą signalizacijos sistemos sąvoką, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai kildina atsakovo UAB „Norgauda“ atsakomybę dėl pareigos užtikrinti tinkamą signalizacijos sistemos dalies – apsaugos jutiklių funkcionavimą saugomame objekte.

39Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).

40Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir gautos baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 10 d. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00422-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. ( - ), įvykdytos UAB „Agrimatco Vilnius“ turto - žieminių rapsų sėklų vagystės, įsibrovus į atsakovo UAB „Norgauda“ saugomą UAB „Agrimatco Vilnius“ objektą. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Kaip minėta, vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 nuostatas, atsakovas privalėjo operatyviai reaguoti į objekto, esančio ( - ), signalizacijos pavojaus signalus nedelsiant siųsdamas į aliarmo vietą ginkluotą, mobilią reagavimo grupę, kuri prie saugomo objekto turi atvykti ne vėliau kaip per 8 minutes (sutarties 2.3 p.,4.1.1 p.), informuoti trečiąjį asmenį, užtikrinti objekto saugumą ir atlikti kitus veiksmus (sutarties 4.1.2 – 4.1.3 p., 4.1.5 p). Iš byloje esančios 2013-07-09 19.00 val. – 2013-07-10 08.50 val. laikotarpio ataskaitos (1 t. 46 b. l.) matyti, kad po to, kai atsakovo saugomame objekte 2013 m liepos 9 d. 19.04 val. buvo įjungta signalizacija, o 2013 m liepos 10 d. 07.46 val. ji išjungta, po valandos – 08.47 val. suveikė 1 ir 6 zonos, gautas pas atsakovą aliarmo signalas. Pastarieji duomenys, o taip pat tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, pavirtino, kad įsibrovus nenustatytiems asmenims į objektą, signalizacija nesuveikė. Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam kartu su darbuotojais atvykus į darbą ir pastebėjus įsibrovimą į objektą, tik išbandant signalizaciją, t. y. ją po išjungimo vėl įjungus ir pavaikščiojus po patalpą, signalizacija suveikė, atvyko atsakovo darbuotojai. Šios visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad įsibrovimo metu atsakovas jokio apsaugos signalizacijos suveikimo – pranešimo į centrinį stebėjimo pultą iš objekto, kaip nurodė atsakovas, iš tiesų negavo, todėl ir atsakovo pajėgos išsiųstos nebuvo.

41Ieškovas nurodė, jog būtent dėl įsibrovimo patalpoje esančio apsaugos jutiklio gedimo, už kurį yra atsakingas atsakovas, nesuveikė apsaugos signalizacijos sistema objekte, kas sąlygojo žalos atsiradimą, nes pagrobtas šioje patalpoje buvęs trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ turtas. Be to, ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Norgauda“, nurodė, kad atsakovo kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, yra šiuo atveju, remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, preziumuojama, nes atsakovas yra verslininkas, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl šioje byloje atsakovo kaltės įrodinėti nereikia. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes bei atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011 m. liepos 8 d. pasirašytą Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, ieškovo teiginius dėl preziumuotinos atsakovo kaltės nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius būtent Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 nuostatoms. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012, yra nurodęs, kad sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų ir tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Taigi dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo. Susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo reglamentuojami CK 6.252 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, jog CK 6.256 straipsnio 4 dalyje išdėstyta teisės norma pagal savo reguliavimo pobūdį neabejotinai yra dispozityvioji, t. y. leidžianti šalims susitarti dėl kitokių sąlygų nei nustatyta normoje. Joje ne tik nėra jokio aiškaus draudimo ar įpareigojimo, būdingo imperatyviajai teisės normai, bet ir expressis verbis išdėstytas leidimas sutartyje numatyti kitokias atsakomybės sąlygas nei nustatyta teisės normoje. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Pažymėtina, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia. Susitarimas, kad įmonei (verslininkui) sutartinė atsakomybė taikoma, be kitų sąlygų, ir esant kaltei, nepaneigia sutarties tinkamo ir sąžiningo vykdymo principo (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), o tik nustato atsakomybės už šio principo pažeidimą sąlygas.

42Kaip matyti iš atsakovo ir UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011 m. liepos 8 d. pasirašytos Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062, sutarties šalys susitarė dėl atsakovo UAB „Norgauda“ atsakomybės - esant jo kaltei, t. y šalys susitarė, kad atsakovas atlygina tik tiesioginius nuostolius atsiradusius dėl saugos tarnybos kaltės (sutarties 5.7 p.), saugos tarnyba atlygina materialinę žalą, jeigu žala pagal pareikštą pretenziją atsirado kuomet saugos tarnyba neįvykdė ar netinkamai vykdė 4.1.1; 4.1.2 sutarties punktų reikalavimus ir dėl to įvyko: vagystė su įsibrovimu į patalpas, apiplėšimas įsibraunant į patalpas (sutarties 5.1 p.). Sutartis galiojanti, todėl atsakovo kaltė šiuo atveju įrodinėtina būtent pagal tokį šalių teisėtą susitarimą. Narinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių UAB „Agrimatco Vilnius“ turto vagytės, įsibraunant į atsakovo saugomą patalpą, atveju atsakovas negavo pranešimo į centrinį stebėjimo pultą. Ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. P. parodymų, šiuo atveju nepatvirtina atsakovo kaltės ir netinkamo sutarties sąlygų vykdymo. Šio liudytojo parodymai - tai pamąstymas ir prielaidos, kokios priežastys galėjo sąlygoti judesio daviklio nesuveikimą: dėl jo uždengimo arba jo nusukimo. Be to, šis liudytojas taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog apžiūrėjęs signalizaciją, jokių apgadinimų ar sugadinimų nenustatė, o patikrinus ir išbandžius signalizaciją,- ji veikė (baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 32 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu jokių duomenų apie kokius nors judesio daviklio pažeidimus ar gedimus, nėra. Aplinkybę, kad judesio daviklis nebuvo uždengtas, pavirtino teismo posėdžio metu apklaustas G. D., tačiau jis taip pat nurodė, jog atkreipė dėmesį į tai, kad toje patalpoje, į kurią buvo įsibrauta, judesio daviklis mirksėjo ir veikė, o vėl užkodavus ir pavaikščiojus po patalpą, signalizacijos negirdėjo, tada vėl užkodavo ir vienam darbininkui pavaikščiojus po buitines patalpas, signalizacija suveikė. Šie liudytojo parodymai negali būti pagrindu konstatuoti atsakovo kaltę. Šiuo atveju nenustačius signalizacijos nesuveikimo priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovas yra visiškai atsakingas už judesio daviklio nesuveikimą, sąlygojusį žalos UAB „Agrimatco Vilnius“ atsiradimą. Kita vertus, nors liudytojas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad į objektą atvyko atsakovo UAB „Norgaudos“ technikas, kurio bandė išklausti, kas tai per problema, kodėl signalizacija nesuveikė, tačiau jis nieko konkrečiai negalėjo pasakyti, sakė kad tai kažkokia klaida, taip pat nesuponuoja išvados apie tai, kad patalpoje esančio judesio jutiklio gedimas buvo, kad atsakovas jutiklio gedimą nustatė ir jį pašalino. Todėl teismas atmeta ieškovo teiginius apie judesio jutiklio gedimą ir signalizacijos sistemos nesuveikimą vagystės metu dėl atsakovo kaltės kaip neįrodytus byloje visiškai jokias įrodymais (CPK 177-178 str.). Taigi, esant minėtoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, netinkamo saugos paslaugų sutartyje nustatytų pareigų vykdymo niekuo nepagrįsti, o atsakovo kaltė neįrodyta. Nesant konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

43Nors atsakovas ginčijo trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ padarytos žalos dydį, kuris nustatytas rašytiniais įrodymais (1 t. 34-40 b. l.), nurodydamas, jog jo ir saugos tarnybos draudiko - trečiojo asmens ADB „Baltikums Lietuvos draudimas“ atstovai nedalyvavo nustatant materialinę žalą, pareikštos pretenzijos atsakovui dėl žalos atlyginimo pažeidus jų pateikimo tvarką bei terminus ir pan., t. y. jog pats trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ pažeidė 2011 m. liepos 8 d. Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 nuostatas, tačiau jokių įrodymų dėl būtent kitokio vagystės metu padarytos žalos dydžio atsakovas nepateikė. Tačiau nežiūrint to, kad pastarieji atsakovo argumentai, įvertinus šalių pasirašytą sutartį, laikytini pagrįstais, atmetant ieškinį neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto, plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.

44Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei 96 straipsniais, iš ieškovo į valstybės pajamas yra priteistina 81,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. 95 b. l., 2 t. 80 b. l.).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

46Ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialą, ieškinį atsakovui UAB „Norgauda“ su trečiaisiais asmenimis UAB „Agrimatco Vilnius“ ir ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

47Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialą, įmonės kodas 302279548, buveinė Vilniuje, Žalgirio g. 88, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) Danske bank A/S Lietuvos filialas, 81,68 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą ir 68 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

48Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariatui grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 62-1-00422-13.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,... 2. sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. D.,... 4. atsakovo atstovams I. D. ir advokatui M. Š.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per filialą,... 7. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. D. teismo posėdyje ieškinį... 8. Atsakovas UAB „Norgauda“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį... 9. Atsakovo UAB „Norgauda“ atstovė I. D. teismo posėdžio metu prašė... 10. Trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ atsiliepimu į ieškinį prašė... 11. Trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ atstovai į teismo posėdį... 12. Trečiasis asmuo ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ atsiliepime į ieškinį... 13. Trečiojo asmens ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ atstovas į teismo... 14. Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio rytą su... 15. Iš 2013-02-12 Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo (poliso)... 16. Iš pranešimo apie įvykį (1 t. 31 b. l.) matyti, kad 2013-07-10 pranešėjas... 17. Iš 2013-07-18 pranešimo (1 t. 32 b. l.) matyti, kad „If P&C Insurance... 18. Iš 2013-07-15 PVM sąskaitos faktūros Serija SMART Nr. 00058 bei 2013-07-19... 19. Iš sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akto (1 t. 34 b. l.) matyti, kad... 20. Iš pavogtų daiktų sąrašo (( - ) (1 t. 35 b. l.) matyti, kad UAB... 21. Iš prekių perdavimo aktų (1 t. 36, 37 b. l.) matyti, kad 2013 m. birželio... 22. Iš prekių inventorizacijos (1 t. 38-39 b. l.) matyti, kad 2013-07-10 UAB... 23. Iš foto nuotraukų (1 t. 41 b. l.) matyti sandėlio patalpos.... 24. Iš patalpų plano (schemos) (1 t. 42 b. l.) matyti patalpų, esančių... 25. Iš 2013-07-17 bei 2013-07-25 raštų dėl informacijos pateikimo (1 t. 44,... 26. Iš Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (1 t. 47-65 b.... 27. Iš Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 su priedais (1 t. 66-81 b. l.) matyti,... 28. Iš PVM sąskaitų faktūrų (1 t. 82, 83 b. l.) matyti, kad UAB „Norgauda“... 29. Iš 2014-03-12 prašymo atlyginti žalą bei 2013-03-19 rašto dėl prašymo (1... 30. Iš 2013-03-28 bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso)... 31. Iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato... 32. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Norgauda“ 2011 m. liepos 8... 34. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas... 35. Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 36. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo... 37. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB... 38. Iš atsakovo UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“... 39. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės... 40. Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir gautos baudžiamosios bylos Nr.... 41. Ieškovas nurodė, jog būtent dėl įsibrovimo patalpoje esančio apsaugos... 42. Kaip matyti iš atsakovo ir UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011 m. liepos 8 d.... 43. Nors atsakovas ginčijo trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“... 44. Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270... 46. Ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialą,... 47. Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per... 48. Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...