Byla 2KT-8/2010
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko prašoma spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-19533-642/2009 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. sausio 20 d. gauta iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-19533-642/2009 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. priėmė nutartį, kuria prašo išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė Klaipėdos apygardos teisme dirba teisėjo padėjėja, o atsakovas - teisėju. Taip pat pažymima, jog iki darbo Klaipėdos apygardos teisme pradžios ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbo teisėjo padėjėja. Be to, ieškovę ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę sieja giminystės ryšiai.

3Byla perduotina nagrinėti kitam teismui.

4Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad jeigu teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujantis asmuo, jo artimieji giminaičiai arba sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pagal šią normą byla perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, taip pat ir tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjo padėjėjas, o byla teisminga tam teismui, kuriame jis dirba (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-68/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-88/2007; 2008 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2KT-25/2008; 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 2KT-1/2010; 2010 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 2KT-2/2010). Ši teisės norma teismų praktikoje aiškinama plečiamai. Remiantis CPK 35 straipsnio ketvirtąja dalimi ir įstatymo analogija, byla perduodama kitam teismui ne tik tuomet, kai ji teisminga teismui, kuriame teisėju dirba dalyvaujantis byloje asmuo, bet ir tais atvejais, kai ji teisminga teismui, kuriame dalyvaujantis byloje asmuo teisėju nedirba, bet yra glaudžiais ryšiais susijęs su bylą turinčiu nagrinėti teismu. Tai atvejai, kai dalyvaujančiu byloje asmeniu yra buvęs teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis anksčiau dirbo teisėju, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos yra praėjęs trumpas laiko tarpas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 2KT-72/2008); taip pat, kai dalyvaujančiu byloje asmeniu yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuris vykdo teisėjo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) šio teisėjo administracinės veiklos priežiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009). Byla turėtų būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui ir tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra aukštesnės pakopos teismo teisėjas, jeigu šis teismas vykdo bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą (CPK 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.). Tokiu būdu šalims užtikrinama teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

5Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teisme paduotas ieškovės S. S. ieškinys atsakovui A. S., kuris yra Klaipėdos apygardos teismo teisėjas. Pastebėtina ir tai, kad A. S. iki 2007 m. liepos 22 d. dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėju. Ieškovė S. S. taip pat glaudžiais ryšiais susijusi su Klaipėdos miesto apylinkės teismu, kuriam teisminga byla dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. S. S. yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. dukterėčia, be to, ji yra dirbusi Klaipėdos miesto apylinkės teisme posėdžių sekretore.

6Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo galimumo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-19533-642/2009. Todėl yra pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismą nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti ją nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam artimiausiam apylinkės teismui – Telšių rajono apylinkės teismui (CPK 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.).

7Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 35 straipsnio nuostatas klausimai dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, turi būti sprendžiami nuosekliai, atsižvelgiant į teismų instancinę sistemą. CPK 35 straipsnio antroje ir ketvirtoje dalyse, taip pat CPK 69 straipsnio pirmoje dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę spręsti bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui klausimą. Kai bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą, šis teismas nušalinimo pareiškimą kartu su byla turi perduoti apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, kad būtų išspręstas tokio pareiškimo pagrįstumo klausimas. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui, bet ir apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra šis apylinkės teismas, nušalinimo pareiškimas kartu su byla turi būti perduodamas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų nuspręsta, ar yra pagrindas tenkinti nušalinimo pareiškimą ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Bylą nagrinėjantis apylinkės teismas gali nusišalinti nuo jos nagrinėjimo ir tuomet, kai dalyvaujantys byloje asmenys nereiškia nušalinimo šiam teismui, jeigu egzistuoja CPK 65, 66 ar 71 straipsnyje įtvirtinti teisėjo (teismo) nu(si)šalinimo pagrindai.

8Proceso įstatymo normos nesuteikia apylinkės teismui teisės perduoti bylą tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų sprendžiamas jos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam byla teisminga, kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui klausimas. Ar civilinė byla iš tiesų negali būti nagrinėjama nei viename apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme, kompetentingas spręsti apygardos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nesuteikta teisė spręsti apygardos teismo pirmininkui priskirtus klausimus.

9Aukščiau išdėstytos taisyklės dėl subjekto, kuris kompetentingas nagrinėti prašymus dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, taip pat taikomos, kai prašymai grindžiami CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu (siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau) ar ketvirtojoje dalyje numatytu pagrindu (kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba dalyvaujančio byloje asmens artimieji giminaičiai).

10Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjantis apylinkės teismas, manydamas, kad yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytu pagrindu, turėtų bylą perduoti apygardos teismui, kad šio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išspręstų bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam tos apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimą.

11Pagal bendrąją taisyklę civilinę bylą nagrinėjančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos procesinis veiksmas dėl bylos perdavimo tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui turėtų būti pripažintas neteisėtu. Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ir teismo nutartyje išdėstytas aplinkybes, toks procesinis veiksmas atitinka bendruosius teisės principus – protingumą, proceso koncentruotumą, ekonomiškumą, operatyvumą (CPK 3 str. 1 d., 7 str.). Tik pastebėtina, kad tokį procesinį sprendimą priėmusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja turėjo tinkamai jį motyvuoti. Todėl šiuo konkrečiu atveju, kai yra aišku, kad byla turėtų būti perduota nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, procedūrinių taisyklių nesilaikymas dėl klausimo sprendimo perdavimo kompetentingam teisės subjektui, o situacijos įvertinimas remiantis bendraisiais teisės principais, yra pateisinamas ir užtikrina nagrinėjamo klausimo teisingą išsprendimą.

12Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi ir 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

13Civilinę bylą Nr. 2-19533-642/2009 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo perduoti nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai