Byla 2-1286-214/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, Sekretoriaujant Marijai Karpaitei, dalyvaujant ieškovui V. I., jo atstovei advokatei Nijolei Reimerienei, atsakovei D. S., jos atstovui advokatui Dariui Mockūnui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Dalytei Krištolaitytei, A. I.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovei D. S., tretiesiems asmenims notarei Dalytei Krištolaitytei, A. I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo tėvas G. J. I., kuris iki mirties gyveno ( - ) Ieškovas gimė antroje savo tėvo G. J. I. santuokoje. Iš pirmosios santuokos G. J. I. turi sūnų A. I., kuris byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu. G. J. I. buvo vedęs trečią kartą, tačiau šioje santuokoje vaikų neturėjo. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, ir sužinojo, kad tėvas ( - ) sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei D. S.. Jis, t. y. ieškovas yra pirmos eilės įpėdinis paveldėti tėvo turtą, visą laiką su tėvu palaikė ryšius, po tėvo trečios žmonos mirties stengėsi jam padėti tiek materialiai, tiek moraliai. 2005 m. balandžio mėnesį VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikose tėvui buvo atlikta galvos operacija – kaukolės plastika dėl kraujo išsiliejimo į smegenis po patirtos galvos traumos. Po šios operacijos tėvui buvo diagnozuota neurologinio pobūdžio ligos, padidintas kraujospūdis, išeminė širdies liga. Jam buvo paskirtas reabilitacinis gydymas Palangos sanatorijoje, tačiau dėl neadekvataus mąstymo jis reikalavo parvežti namo. 2006 m. apako dešine akimi, šeimos gydytojos buvo siunčiamas neurologo konsultacijai. 2006 m. rugpjūčio mėnesį tėvas vėl patyrė galvos traumą autoįvykio metu, dėl ko buvo gydytas KMUK, po to jam pastoviai skaudėjo galvą, atsirado kliedesiai, jis sakydavo, kad jį sumuša kaimynas, nemiega naktimis; gydytojo jam buvo skiriami raminamieji vaistai – Lexotonil, Lorafen, psichiatro konsultacija, kurios jis atsisakė. 2009 m. tėvas vėl patyrė traumą buityje – susižalojo veidą, dešinį dilbį, buvo konsultuotas chirurgo. 2011 m. liepos mėnesį buvo konsultuotas šeimos gydytojo, diagnozuoti kliedesiai, paskirta psichiatro konsultacija, tačiau jos vėl atsisakė. 2012 m. balandžio mėnesį buvo gydytas hematologijos skyriuje dėl kraujo ligos. Tuo metu jis sunkiai orientavosi aplinkoje su juo buvo sunku bendrauti ir susikalbėti, medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad į klausimus atsako ne pagal prasmę. 2011-08-16 buvo konsultuotas psichikos sveikatos centre dėl demencijos. 2014 m. birželio mėnesį buvo gydytas kardiologijos skyriuje, 2014 m. liepos 2 d. vėl buvo paguldytas į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę, kur ( - ) mirė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, mano, kad G. J. I. sudarė minėtą testamentą negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti. Atsakovę D. S. su nepilnamete dukra tėvas buvo priėmęs gyventi ūkiniame pastate kaip neturinčią gyvenamosios vietos. Tėvu jis, t. y. ieškovas rūpinosi visada teikdamas jam pagalbą, jam tėvas buvo sakęs, kad D. S. apmoka už suteikiamą pagalbą. D. S. veiksmai sudarant testamentą buvo nesąžiningi, ji pasinaudojo sergančiu tėvu, kad būtų sudarytas jos naudai testamentas, kurio sudarymo metu jo tiek psichinė, tiek fizinė sveikatos būklė buvo sunki, ir sudarant testamentą nebuvo išreikšta tikroji jo valia. Teismo prašo: pripažinti negaliojančiu G. J. I. 2014-03-17 sudarytą testamentą, patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K., kuriuo testatorius visą turtą paliko atsakovei D. S.

4Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad iš atsakovės sužinojo, kad jo tėvas yra parašęs jai testamentą. Jo tėvas G. J. I. likus pusei metų iki mirties nesuprato savo veiksmų, kalbėjo apie tą patį, kad jį sumušė kaimynai, neklausė kitų patarimų, galvojo, kad gali būti savarankiškas. Reabilitacijos ligoninėje neišbuvo nustatyto laiko, nes manė, kad jį nuodija vaistais. Pusę metų iki mirties beveik neišeidavo iš kiemo. Žadėjo visą turtą palikti jam, t. y. ieškovui. Jam pagalbos nereikėjo, jis skalbdavosi drabužius automatinėje skalbykloje. Prieš mirtį visai nesiorientavo, vaistus išspjaudavo, nevalgė.

5Atsakovė ir jos atstovas byloje pateiktame atsiliepime ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad G. J. I. ji prižiūrėjo devynis metus, todėl testamentu savo turtą jis paliko jai. Testamento sudarymo metu G. J. I. buvo veiksnus, testamentą perskaitė, suprato, testamentas atitiko jo valią. Teismo posėdyje ieškovė taip pat paaiškino, kad per savo pažįstamus sužinojo, kad G. J. I. ieško moters, kuri jam padėtų. 2006 metų rudenį ji pradėjo gyventi G. J. I. valdoje ūkiniame pastate. Per žiemą nubuvo atvykę nei vaikai, nei giminės. Po to jis paprašė, kad ji paskambintų jo sūnui V.. Gyvendama ji tvarkė aplinką, kambarius, sutvarkydavo malkas, sukasdavo žemę, sodino daržus , juos prižiūrėjo – ravėjo, virė uogienes ir viską pasidalindavo su G. J. I., tačiau jie bendro ūkio nevedė. Trąšas žemei pirkdavo per pusę. Jie bendraudavo kalbėdavosi apie ūkį ir apie visa kita. Jis pradėjo sirgti 2014-04-06, ji perpusryčiaus pamatė, kad sutinusios jo rankos, apie tai ji telefonu pranešė sūnui V. I., ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu jį išvežė į Kauno Klinikas, kartu važiavo ji ir sūnus V. (ieškovas). Jis pastoviai sakydavo, kad kas jį prižiūrės, tam ir paliks turtą. Per devynis gyvenimo G. J. I. namų valdoje metus ji nematė jokių giminių, maždaug po pusės metų per gimtadienius ir vardadienius pradėjo atvažiuoti sūnus V.. Mirus G. J. I., ji paskambino jo sesers sūnui, kurio telefono numerį buvo davęs G.J. I.. Ateidavo jis pas ją į jos gyvenamą vietą (ūkiniame pastate) ir sakydavo, kad reikia sutvarkyti testamentą. Važiuojant sudaryti testamento, G. J. I. pats atėjo į automobilį, pasakė, kad pamiršo pasą, grįžo jo pasiimti. Pas notarą juos nuvežė jos sūnus. Notaro kabinete pasirašant testamentą ji nebuvo. G. J. I. palaidojo jo sesers sūnus, ji atidavė G. J. I. sutaupytus pinigus laidotuvėms 3500 litų. Šiuo pinigus jis jai padavė maždaug likus 6 dienoms iki mirties.

6Trečiasis asmuo Kauno 9-ojo notaro biuro notarė D. K. pateiktame byloje atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Sudarant testamentą su G. J. I. buvo išsiaiškinta dėl kokių priežasčių jis nori sudaryti testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka ne testamentiniams įpėdiniams, nes jį prižiūrėjo D. S., bet ne vaikai, įsitikinta jo gebėjimu atsakyti į visus klausimus, jo veiksnumas nekėlė jokių abejonių. Jis sakė, kad ne vaikams nori palikti turtą, jis sakė, kad gyvenanti kiemo namelyje moteris D. S. jį prižiūri – daro valgyti, skalbia ir atlieka kitus darbus, vaikai juo rūpinasi per mažai. Jo veiksnumas nekėlė jokių abejonių, nes atėjo normalus žmogus, kuris pasakė, kad nori palikti testamentu savo turtą D. S.. Notaro biuras yra antrame aukšte, į kurį G. J. I. pats atėjo, nes jeigu būtų testamentas tvirtintas automobilyje, gatvėje ar kitur, tai būtų pažymėta testamente. Surašytą testamentą padavė perskaityti G. J. I., jis perskaitė, po to perskaitė ir išaiškino notarė, po to jis testamentą pasirašė. Tokio pasirašymo koks yra testamente notarei pakako. Kas apmokėjo už testamento sudarymą, negali pasakyti.

7Trečiasis asmuo A. I. byloje atsiliepimo nepateikė, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo šią bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, su ieškovo ieškiniu sutinka, prašo testamentą panaikinti. Teismo posėdžiuose nedalyvaus, nes išvyksta gyventi į užsienį (b. l. 74). Apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu teismų informacinėje sistemoje Liteko.

8Ieškinys atmestinas.

9VĮ Registrų centro duomenimis G. J. I. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas esantis ( - ), t. y. žemės sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų (b. l. 9-11). G. J. I. vaikai - ieškovas šioje byloje V. I. ir trečiasis asmuo A. I. (b. l. 12-15). G. J. I. 2014-03-17 testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį bei visą kitą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir turtą, kuris jam priklausys ateityje, paliko D. S. (b. l. 16). Po G. J. I. mirties Kauno m. 9-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla, palikimą pagal testamentą priėmė D. S., pagal įstatymą – sūnus V. I. (b. l. 17). UAB „Sveikatos ratas“ 2014-09-19 rašte nurodyta, kad G. J. I. šios gydymo įstaigos pacientas buvo nuo 2005-05-23 iki 2005-11-14 ir nuo 2006-12-08 iki 2014-07-03, jo šeimos gydytoja I. L., 2015-01-15 rašte nurodoma, kad G. J. I. nuo 2012-04-01 buvo prisirašęs UAB „Sveikatos rato“ psichikos centre. Psichiatro ir narkologo kabinete nesilankė (b. l. 18, 60). VĮ Šilainių poliklinikos 2014-09-29 rašte nurodyta, kad 2011-08-16 konsultuotas, nustatyta diagnozė: nepatikslinta demencija (b. l. 19). Testamentų registro išraše nurodyta, kad 2014-03-17 sudarytas testamentas, kuriuo testatorius – palikėjas G. J. I., palikimą priėmęs asmuo D. S. , taip pat palikimą priėmę asmenys nurodyti V. I. ir A. I. (b. l. 94-95). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83 TPK- 473/2015 nurodyta, kad 2015-11-23 - 12-03 atlikta G. J. I., mirusio ( - ) ekspertizė. Šios ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad G. J. I., testamento sudarymo dieną (2014-03-17) konstatuojama įgyta silpnaprotystė: F03 Nepatikslinta demencija, kadangi 2011-ais metais fiksuotas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, o demencijai yra būdinga negrįžtamo ir progresuojančio pobūdžio eiga, todėl duodama prielaidinė išvada, kad G. J. I., testamento sudarymo dieną (2014-03-17) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 111-113). Byloje pateikti G. J. I. medicininiai dokumentai ištirti tiek kiek tai liečia jo psichikos sveikatos būklę – UAB „Sveikatos ratas“ ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esantys duomenys Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad jis buvo gydytas stacionare nuo 2005-04-21 iki 2005-05-05, buvo operuota galva, nustatyta diagnozė: trauminė galvos smegenų liga ūmus periodas ir kt., būklė išrašant nurodyta sąmoningas, paliepimus vykdantis. 2005-05-23 ambulatorinės medicininės kortelės duomenimis – grįžo iš reabilitacijos Palangoje anksčiau nustatyto laiko, nes ten blogai jautėsi, orientuotas, mąstymas sulėtėjęs, neprigirdi, kalba disartriška. 2007-06 gydytas po autoįvykio, diagnozuota galvos smegenų trauma. 2008-09-05 ambulatorinės konsultacijos metu pažymėta, kad yra kliedesiai, kitų asmenų teigimu jis sako, kad jį sumuša kaimynas, naktimis nemiega. 2012-04-07 - 2012-04-10 gydytas Kauno klinikų hematologijos skyriuje, aprašant ligonio būklę nurodyta, kad sąmoningas, kontaktiškas, į klausimus atsako ne visai pagal prasmę. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenimis šiame centre konsultuotas nuo 2011-08-16, nustatyta nepatikslinta demencija, ištyrus nustatyta 13 balų demencijos skalėje - vidutinis pažinimo sutrikimas.

10Testamentas laikomas vienašaliu sandoriu, kuriame jį sudaręs asmuo – testatorius, išreiškia savo valią, kam po jo mirties palieka savo turtą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 str. 1 d.). Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (LAT 2011 -11-22 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (LAT 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 4 d.) (LAT 2013 -04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT2005 10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 -06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 -11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-466/2014). Pagal CK 1.89 str., sprendžiant sandorio galiojimo klausimą, vertintina sandorio sudariusio asmens būsena jam sudarant sandorį, t. y. reikia nustatyti, ar šis asmuo, sudarydamas ginčo sandorį, iš tikro buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šioje nagrinėjamoje byloje testatoriui G.J. I. buvo atlikta pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, kurioje G. J. I. testamento sudarymo dieną (2014-03-17) konstatuojama įgyta silpnaprotystė: nepatikslinta demencija. Demencijai yra būdinga negrįžtamo ir progresuojančio pobūdžio eiga, todėl padaryta prielaidinė išvada, kad G. J. I. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 -01-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007 yra pažymėjęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas atlikęs ekspertizę M. J. paaiškino, kad G. J. I. 2011 m. psichiatro nustatyta demencija pagal pažinimo sutrikimą vidutinio sunkumo laipsnio (protinės būklės tyrimas MMSE 13 balų, kai nuo 20 iki 10 balų vidutinis pažinimo sutrikimas). 2011 m. esant vidutiniam sutrikimui padėtis galėjo stabilizuotis ir galėjo pablogėti, grįžti atgal, t. y. pagerėti negalėjo. Gali būti šios būklės svyravimai. Pasisakant dėl kalbos sutrikimo paaiškino, kad iš bendro medicininio išsilavinimo gali pasakyti, kad galėjo būti kalbos sutrikimas dėl patirtos traumos, kiek gilus toks sutrikimas, ar galima buvo suprasti kalbą, negali atsakyti. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu G. J. I. buvo praradęs gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Tiktai liudytoja R. I. paaiškino, kad G. J. I. jos uošvis - sutuoktinio tėvas, jis buvo keistokas, o po 2005 m. autoavarijos su juo nebuvo galima bendrauti, buvo neaiški, nerišli jo kalba, kalbėdavo pastoviai tą patį apie kaimyną, kad jam kenkia. Apie testamentą sužinojo prieš išvykstant į Turkiją atostogauti. Jis nemokėjo kalbėti, nesuprato savo veiksmų ką padarė, testamento sudarymo metu su juo buvo negalima bendrauti, jis nemokėjo rašyti. Šie liudytojos parodymai, teismo vertinimu subjektyvūs, nes jos sutuoktiniui ginčijant savo tėvo testamentą sudarytą kito asmens naudai, liudytoja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, ir jos parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, iš kurių nėra pagrindo spręsti, kad G. J. I. nemokėjo kalbėti ir nesuprato savo veiksmų ką padarė. Liudytojas E. V. paaiškino, kad G. J. I. buvo jo namo bendraturtis, po operacijos pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis jį sužalojo, nors taip nebuvo, kad nori paimti jo turtą, kildavo kiti nesutarimai. Atsakovė D. S. atsikraustė gyventi į G.J. I. valdą maždaug po pusės metų po jo galvos operacijos. Ne visais atvejais jis kalbėdavo taip pat apie tą patį žmogų. G. J. I. nueidavo pas D. S. ir jie kalbėdavosi jos gyvenamojoje patalpoje, taip pat kieme sėdėdami ant suoliuko. Liudytoja G. G. paaiškino, kad ji yra G. J. I. sesers sūnaus žmona. 2014 m. kovo mėnesį nebuvo galima su juo susikalbėti. Po to jo būklė blogėjo. Su D. S. jie bendravo normaliai, ji jiems paskambindavo dėl G. J. I.. Prieš mirtį ji, t. y. liudytoja G. J. I. parvežė kunigą, jis sutiko, kad atvyktų kunigas. G. J. I., būdamas jaunas mokėjo rašyti, po avarijos nežino ar mokėjo pasirašyti, tačiau jam atnešdavo pensiją, tai reiškia, kad jis pasirašydavo G.J. I. laidotuvėmis užsiėmė ji, t. y. liudytoja, G. J. I. buvo susitaupęs 5000 litų savo laidotuvėms, D. S. jai atidavė 4500 litų, iš kurių ji davė D. S. 200 litų laidotuvėms, nes ji sakė, kad visai neturi pinigų. Šie liudytojos parodymai yra prieštaraujantys savo esme, nes ji parodydama, kad nebuvo galima su G. J. I. susikalbėti, tuo pačiu paaiškino, kad jis sutiko, kad jam būtų atvežtas kunigas, pasiimdavo pensiją, buvo susitaupęs pinigų. Liudytoja V. J., gyvenanti G. J. I. kaimynystėje, t. y. ( - ), paaiškino, kad D. S. gyveno G. J. I. valdoje sandėliuke ir padėjo jam buityje. Ji sutikdavo G.J. I. gatvėje, girdėjo jį kalbant su kitais asmenimis, tarp jų vykdavo dialogas, nekrisdavo į akis, kad G. J. I. kalba nesąmoningai, jis kalbėjo logiškai. 2014 m. pavasarį ji matė jį patį einantį, matėsi, kad jis po traumos, nes sunkiai vaikščiojo, galva buvo subintuota. Ji matydavo, kad G.J. I. ir D. S. kalbėdavosi draugiškai. Jos manymu, G. J. I. galėjo D. S. palikti turtą, nes jų buvo geri santykiai, jie normaliai bendravo. Po G. J. I. mirties jai kalbantis su D. S. ji pasakė, kad yra parašytas testamentas. Liudytoja D. K., paaiškino, kad ji yra G. J. I. kaimynė, gyvenanti kitoje gatvės pusėje ( - ). Iš savo gyvenamosios patalpos antrojo aukšto pro langą matydavo G. J. I. namus. 2014 m. apie gegužės mėnesį ji sodino pušelę, atėjo G. J. I. ir patarė kaip sodint. Tais pačiais metais gegužės mėnesį apie 10 valandą ryte ji sutiko G. J. I. grįžtant iš parduotuvės su pirkinių krepšeliu, jis buvo visiškai sąmoningas. G. J. I. buvo priėmęs D. S. ir jos dukrą gyventi į kieme esantį sandėliuką. Jos, t. y. liudytojos, dukra eidavo padėti sutvarkyti D. S. ir jos dukrai malkas. G. J. I. sąmoningai sudarė testamentą, nes jie su D. S. gerai sutardavo, jam sergant D. S. nešdavo jam valgyti. Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra G. J. I. kaimynas, gyvenantis ( - ). G. J. I. buvo geros būklės, jis nekalbėjo ir nematė tik apie dvi savaites prieš mirtį. Jis per savo gyvenamosios patalpos langą matė G.J. I. kiemą, matydavo kaip D. S. plovė G. J. I. namo laiptus, džiaudavo skalbinius. Jis su G. J. I. 2014 metais susitikdavo, kalbėdavosi, G. J. I. kalbėjo sąmoningai, taip pat mano, kad mokėjo rašyti. G. J. I. ir D. S. santykiai buvo geri, jis jam buvo sakęs, kad ją priims gyventi į sandėliuką, ji jam padarys valgyti. Sūnų jis matydavo 3-4 kartus per metus atvykusį pas G. J. I.. G. J. I. sakė, kad paliks turtą tam, kas jį prižiūrės, sūnui nepaliks, nes jis neprašo, kitą kartą sakė, kad sūnus jam nepadeda ir jam turto nepaliks. Jis pažįsta G. J. I. apie dvidešimt metų. Po galvos operacijos būdavo, kad užmiršta ką pasakoja, kitą dieną vėl papasakodavo tą patį. Liudytojas G. M. paaiškino, kad jis yra G. J. I. kaimynas, gyvenantis ( - ). Jis su G. J. I. kalbėdavosi sąmoningai. G. J. I. ir D. S. santykiai buvo geri, jis lankydavosi jos gyvenamojoje patalpose, ji ravėdavo daržus, ji ir jos dukra veždavo malkas. Liudytoja I. L. paaiškino, kad ji buvo G.J. I. šeimos gydytoja. G. J. I. buvo po sunkios galvos smegenų traumos, jo sveikatos būklė buvo vidutinė, skundėsi galvos skausmais, buvo pakitimai, bet adekvatūs situacijai. Jis skundėsi kaimynų veiksmais. Buvo atlikti įrašai sveikatos kortelėje apie tai, kad atsako ne pagal prasmę į klausimus, vienkartinio pobūdžio, nes kalbėjo apie nerealius kaimynų poelgius. Visumoje G.J. I. neatrodė neveiksnus. Šie ištirti liudytojų parodymai patvirtina, kad remtis byloje vien ekspertizės akto prielaidinėmis išvadomis, kad G. J. I. testamento metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius G.J. I. gebėjo bendrauti su kitais asmenimis, kalbėjo, orientavosi aplinkoje. Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje vertina visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali suformuoti išvadą apie G. J. I. gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su savo vaikais ir kitais asmenimis, tame tarpe ir atsakove D. S., kuriai paliko testamentu savo turtą. Ištirti įrodymai byloje patvirtina, kad G. J. I. testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų - sirgo demencija ir kitomis ligomis, tačiau įvertinus visas ištirtas aplinkybes, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad negalėjo turėti savo nuomonės dėl turto po mirties palikimo atsakovei D. S., nes būtent ji buvo priimta gyventi jo namų valdoje, ūkiniame pastate, kad galėtų juo pasirūpinti, ir gyveno apie devynerius metus, teikdama G. J. I. reikiamą pagalbą jo buityje, tvarkydama jo ūkį, t. y. atlikdama žemės darbus, tvarkydama malkas, namus, paruošdama jam valgį, jį prižiūrėdama, pranešdama jo nurodytiems asmenims apie jo sveikatos būklę. Liudytojai paaiškino, kad G. J. I. nuolat bendravo, kalbėdavosi, sakydavo, kad turtą paliks tam, kas jį prižiūrės, vaikams nepaliks, nes jie per mažai juo rūpinasi. Liudytoja G. G. parodė, kad prieš mirtį G. J. I. sutiko, kad jam būtų parvežtas kunigas, ši aplinkybė patvirtina, kad G. J. I. orientavosi situacijoje. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia G. J. I. suvokimą apie turto palikimą D. S., ir nėra pagrindo manyti, kad turto palikimas testamentu atsakovei D. S. neatitiko G. J. I. tikrosios valios ir tai prieštaravo jo interesams. Liudytoja R. I., kuri yra ieškovo sutuoktinė paaiškino, kad apie testamento sudarymą sužinojo prieš išvykstant jiems atostogauti į Turkiją, t. y. dar esant gyvam testatoriui G. J. I., tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas būtų atlikęs veiksmus tikslu išsiaiškinti ar jo tėvas G. J. I. išreiškė tikrą savo valią palikdamas turtą D. S., bet išvyko atostogauti į užsienį, sunkiai sergant tėvui, ir tuo laikotarpiu jam mirus. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuolatinį rūpinimąsi savo tėvu. Aplinkybę, kad D. S. ir G.J. I. siejo pasitikėjimo ryšiai patvirtina ir tai, kad būtent D. S. žinioje G.J. I. buvo palikęs savo pinigų santaupas, nes liudytoja G. G. parodė, kad pinigus G. J. I. laidotuvėms 4500 litų jai padavė D. S.. Ši aplinkybė patvirtina, kad D. S. nebuvo pašalinis ar mažai pažįstamas asmuo, D. S. G. J. I. pasitikėjo, todėl yra pagrindas spręsti, kad testatorius G. J. I. savo valia norėjo palikti turtą atsakovei D. S., ir tai įgyvendino sudarydamas ginčijamą testamentą. Teismo vertinimu nepagrįsta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovės veiksmai sudarant testamentą buvo nesąžiningi, kad ji pasinaudojo testatoriaus liga, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Trečiasis asmuo notarė D. K. paaiškino, kad jos notaro biuras yra antrame namo aukšte, į biurą atvyko pats testatorius, ir testamentas buvo sudaromas ir pasirašytas notaro biure, notaro kabinete nedalyvaujant D. S., bet ne automobilyje ar gatvėje ar kitoje vietoje. Liudytojai patvirtino, kad G. J. I. ir D. S. bendravo, jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad D. S. veiksmai G. J. I. atžvilgiu buvo nesąžiningi byloje nenurodyta. 2011 m. G. J. I. psichiatro nustatyta demencija pagal pažinimo sutrikimą buvo vidutinio sunkumo laipsnio, teismo psichiatras atlikęs ekspertizę byloje teismo posėdyje paaiškino, kad esant tokiam sutrikimui padėtis galėjo stabilizuotis ir galėjo pablogėti, grįžti atgal, t. y. pagerėti negalėjo, galėjo būti šios būklės svyravimai. G. J. I. gydžiusi jo šeimos gydytoja I. L. parodė, kad jo sveikatos pakitimai buvo adekvatūs situacijai, visumoje jis neatrodė neveiksnus. Byloje nepateikti įrodymai, kad su G. J. I. nuolat būtų bendravę ir juo rūpinęsi jo vaikai, tame tarpe ir ieškovas, ar kiti asmenys. Pagal byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad testamento sudarymo metu neegzistavo G. J. I. valios išraiškos trūkumas, kad jis nesuprato ginčijamo veiksmo, t. y. sudaromo testamento reikšmės ir prasmės bei neišreiškė savo tikrosios valios palikti turtą apie devynerius metus jį prižiūrėjusiai ir teikusiai pagalbą D. S., todėl teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.).

11Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo V. I. a. k. ( - ), atsakovei D. S. a. k. ( - ) priteistina 584,43 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 43 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti. Iš ieškovo priteistina valstybei teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 18,13 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Nutarė

13Ieškinį atmesti.

14Iš ieškovo V. I. a. k. ( - ), atsakovei D. S. a. k. ( - ) priteisti 584,43 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 43 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti.

15Iš ieškovo V. I. a. k. ( - ) priteisti valstybei 18,13 Eur (aštuoniolika eurų 13 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai