Byla e2-1243-613/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Giedrė Seselskytė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALJR Baltic“, atstovaujamos bankroto administratorės D. R., ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo priteisti 203 526,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (203 526,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo iš atsakovo J. M..
  2. Nurodė, jog BUAB „ALJR Baltic“, kurios buvęs vadovas J. M., Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-20 iškelta bankroto byla. Atsakovas nėra įvykdęs jam minėta nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą. Įmonės bankroto administratorė nustatė, jog 2016-02-02 įmonės balanso duomenimis įmonės ilgalaikį turtą sudarė 20 715 Eur vertės turtas, trumpalaikį – 454 904,13 Eur, t. y. atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 130 343,90 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 323679,51 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 880,72 Eur, taigi turtas iš viso sudarė 475 619,53 Eur. įmonės vadovui (atsakovui) neperdavus bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, bankroto administratorė negali nustatyti debitorių įsiskolinimo atsiradimo pagrindų, prisiteisti bei pradėti išieškojimą iš įmonės skolininkų. Nesant galimybės disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu bei dokumentais, bankroto administratorė negali realizavus turtą tenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų, todėl mano, kad atsakovo kaltais veiksmais bankrutuojančiai įmonei padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.
  3. Ieškovė nurodo, jog atsakovas, kaip vienasmenis bankrutuojančios įmonės valdymo organas, buvo įpareigotas tinkamai saugoti įmonės turtą ir jį perduoti bankroto administratorei įstatymo nustatytomis sąlygomis ir per teismo nutartimi nustatytus terminus, o šios pareigos nevykdymas yra teisinis pagrindas pareigą pažeidusiam asmeniui taikyti civilinę atsakomybę.
  4. Atsižvelgiant į tai, jog bankroto administratorei nėra perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai ir turtas, o vadovaujantis 2016-02-02 balanso duomenimis įmonės turtas iš viso sudaro 475 619,53 Eur, laikytina, kad visas 2016-02-02 balanse nurodomas turtas pripažintinas turtu, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratorei.
  5. Įmonės banko sąskaitų likutis 2016-06-16 dienos duomenimis – 0,00 Eur.
  6. Teismo nutartimis patvirtintų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydis sudaro 182 626,00 Eur.
  7. Įmonės kreditoriai 2017-01-23 pakartotiniame kreditorių susirinkime priėmė nutarimą, juo patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, įskaitant teismo patvirtintą sumą, t. y. 6 460,00 Eur atlyginimą administratoriui, 14 440,00 Eur kitų administravimo išlaidų – viso 20 900,00 Eur.
  8. Atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų arba neatvykus į parengiamąjį ir/ar teismo posėdį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
  9. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį negauta, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis)

5Ieškinys tenkintinas.

  1. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
  2. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „ALJR Baltic“, bankroto administratore paskyrė D. R.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir UAB „ALJR Baltic“ bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2016-06-16 (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis).
  3. Teismo nutartimi bankrutuojančios įmonės administracijos vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2016-07-01, perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visą įmonės dokumentaciją bankroto administratoriui.
  4. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną įmonės vadovas (direktorius) buvo J. M..
  5. Atsakovas J. M. bankroto administratorei nėra perdavęs jokio bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų.
  6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir LR ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies nuostata, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organas, inter alia, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 2.82 straipsnio 3 dalis).
  7. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (LR CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (LR CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (LR CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt ). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006; kt.). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
  8. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas įpareigoja įmonės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
  9. Sistemiškai vertinant pateiktas teisės normas, atsakovas, kaip vienasmenis įmonės valdymo organas, buvo įpareigotas tinkamai saugoti įmonės turtą ir jį perduoti bankroto administratoriui įstatymo nustatytomis sąlygomis ir per teismo nutartimi nustatytus terminus. Šios pareigos nevykdymas yra teisinis pagrindas pareigą pažeidusiam asmeniui taikyti civilinę atsakomybę.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylose dėl juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės taikymo formuoja teismų praktiką, pagal kurią įmonės vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 str, 6.247 str., 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Nustačius neteisėtus veiksmus, įmonės vadovo kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (LR CK 6.248 straipsnio l dalis).
  11. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad žala, be kita ko, yra asmens turto netekimas ar sužalojimas ir kad žalos piniginė išraiška yra nuostoliai. LR CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
  12. Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra.
  13. Kaip jau minėta, 2016-02-02 balanse nurodomas bankrutuojančios įmonės turtas sudaro iš viso 475 619,53 Eur, įmonės dokumentai administratorei nėra perduoti, todėl nėra jokių objektyvių galimybių patikrinti, kokia dalis šio turto nuo 2016-02-02 iki nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo buvo panaudota įmonės veiklos tikslais, perleista ar sunaudota. Nesant galimybių patikrinti, kokia įmonės turto apimtis įstatymo nustatyta tvarka privalėjo būti perduota bankroto administratoriui 2016-06-16 duomenimis, laikytina, kad visas 2016-02-02 balanse nurodomas turtas (475 619,53 Eur) pripažintinas turtu, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratorei.
  14. Iš LR bankų ir kredito įstaigų pateiktos informacijos nustatyta, kad įmonės banko sąskaitų likutis 2016-06-16 dienos duomenimis buvo 0,00 Eur. Pažymėtina, kad nuslėpus nuo administratorės įmonės dokumentus, nėra žinomi įmonės debitoriai, atlikti išankstiniai apmokėjimai, sukauptos įmonės veikloje naudotos atsargos.
  15. Teismo nutartimis patvirtintų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydis sudaro 182 626,00 Eur. Įmonės kreditoriai 2017-01-23 pakartotiniame kreditorių susirinkime priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (vadovaujantis LR Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu), įskaitant teismo patvirtintą sumą, t. y. 6 460,00 Eur atlyginimą administratoriui, 14 440,00 Eur kitų administravimo išlaidų - viso 20 900,00 Eur. Kadangi joks įmonės turtas ir turtinės teisės administratorei nebuvo perduoti ir negalės būti įmonės bankroto procese realizuoti, nėra jokių kitų priemonių administravimo išlaidų sąmatai apmokėti ir kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
  16. LR CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  17. LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte reglamentuojama, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. <...> Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2896 eurų baudą. Įvertinus išdėstytus motyvus, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovo pareiga perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ieškovei yra imperatyviai apibrėžta, konstatuotina, jog atsakovo veiksmai, kuriais jis ieškovės bankroto administratorei neperdavė įmonės ilgalaikio, trumpalaikio turto bei įmonės dokumentų, yra vertintini kaip neteisėtas neveikimas LR CK 6.246 straipsnio 1 dalies teisės normos prasme.
  18. LR CK 6.247 straipsnyje apibrėžta priežastinio ryšio samprata. Pagal šiame straipsnyje pateiktą teisės normą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
  19. LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą. LR ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. LR ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Parduoto arba kreditoriams perduoto turto verte yra realizuojami kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei.
  20. Atsakovo neteisėtų veiksmų tiesioginiai padariniai yra tie, kad ieškovė neturi galimybių disponuoti įmonės turtu ir šį turtą realizavus - tenkinti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Vadinasi tai, kad atsakovas neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus ieškovės bankroto administratorei, yra tiesioginis rezultatas įmonės kreditoriams padarytos žalos (nuostolių) ir kreditorių nuostoliai yra atlygintini visiškai (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
  21. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas, sudarantis 203 526,00 Eur (182 626,00 Eur + 6 460,00 + 14 440,00 = 203 526,00 Eur), dėl žalos įmonei ir jos kreditoriams atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas..
  22. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui padarius įmonei žalą, jam kyla teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

7ieškinį tenkinti visiškai.

8Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ALJR Baltic“, juridinio asmens kodas 302414711, buveinės adresas Klaipėdos miesto savivaldybė, iš atsakovo J. M., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), 203 526,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

9Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

10Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai