Byla 2-101-220/2019
Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Simonai Beišienei, dalyvaujant ieškovės Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovams A. B. ir S. B., atsakovo R. M. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ieškinį atsakovui R. M. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – atsakovas) 8818 Eur už aplinkai padarytą žalą sunaikinus natūralią užliejamą pievą Meškų botaniniame zoologinio teritorijos žemės sklype ( - ) esančiame ( - ).

5Nurodė, kad Jūros ichtiologinis draustinis (Šešuvies upė), Meškų botaninis zoologinis draustinis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. Dl-91 priskirti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. Įsakymu Nr. V- 96 nustatytos priskirtų direkcijų funkcijos - vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą.

62016-06-03 vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo ( - ) dalis yra suarta ir užsėta žemės ūkio kultūromis. Šiam sklypui nustatyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai: XLV Botaniniai zoologiniai draustiniai, XXXI Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos, XXIX Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos apribojimai. Visiems šiems apribojimams šiame sklype yra bendras reikalavimas draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas. Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, išsinuomojo ( - ). Atrenkant sklypus patikrai sklype matėsi pradedančios dygti žemės ūkio kultūros. Administracinio pažeidimo protokolo surašymo metu atsakovas nenurodė laiko kada suarė žemės sklypą. Iš 2016-10-12 Tauragės rajono apylinkės nutarties, administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-377/2016, teisminio proceso metu, kuriame Direkcijos atstovas nedalyvavo, atsakovas paaiškino, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį žemės sklypo dalį suarė ir taip sunaikino gamtinio kraštovaizdžio kompleksą padarydamas žalą aplinkai. Žiūrint 2016-05-20 nuotraukos vaizdą, aiškiai matyti menkai sudygusios žemės ūkio kultūros. Todėl darytina išvada, kad sklypas buvo suartas 2016 pavasarį, o ne 2015 rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais kaip teigė atsakovas, nes užsėjus rudens metu žiemkenčių kultūrų sėklos pilnai sudygsta per mėnesį ir visas dirbamas laukas sužaliuoja dar tą patį rudenį. Tai visiškai įrodo, kad natūrali pieva buvo sunaikinta tuo laikotarpiu kada žemės sklypu nuomos pagrindais naudojosi atsakovas. Be to, tai patvirtina ir pateikiamos 2012-2013 ir 2015-2016 metų ortofoto nuotraukos, kuriose aiškiai matosi 2012-2013 metais buvusios natūralios pievos vaizdas ir 2015-2016 metų vaizdas su aiškiais žemės dirbimo požymiais, t.y. tuo laikotarpiu kai sklypo naudotoju buvo atsakovas. Pretenzija dėl 8818 eurų žalos atlyginimo atsakovui buvo išsiųsta paštu 2016-06-07 kartu su ATP nutarimu. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 4 punktu nustatyta, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Atsakovas yra atsakingas už žemės ( - ) buvusios natūralios pievos sunaikinimą Meškų botaniniame zoologiniame draustinyje ją suarus ir užsėjus žemės ūkio kultūromis, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą.

7Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu jam buvo išnuomotas 11,0294 ha žemės sklypas, kurio unikalus ( - ), esantis ( - ). Iš valstybės išsinuomotas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jį nuomojo žemės ūkio veiklai vykdyti. Sudarant nuomos sutartį, apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir draudimus dirbti žemę, ganyti joje gyvulius ir pan., nebuvo įspėtas. Siekdamas atnaujinti žemę, tais pačiais metais rudenį, dalį žemės sklypo išlėkščiavo ir paliko pūdymą. 2015 m. rugpjūčio mėnesį tą dalį išnuomoto žemės sklypo suarė ir užsėjo žiemkenčiais. Žemė buvo labai prastos būklės, todėl žiemkenčiai labai vargingai augo ir derliaus nebuvo. 2016 m. birželio 3 d. Ieškovė atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) patikrinimą, tačiau jam apie tai, kad bus atliekamas patikrinimas nepranešė, nedalyvavo tikrinime, patikrinimo akto nesurašė ir jis akto nepasirašė. Laiko, kad tuo metu iš vis nebuvo surašytas patikrinimo aktas.

82016 m. birželio 6 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimu Nr. 9 AM 124770 jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 1 dalį 220 Eur pinigine bauda už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. 9.30 val. vykdyto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis žemės sklype ( - ) Šešuvės upės (Jūros ichtiologinis draustinis) pakrantės apsaugos juostą, o taip pat suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis šio sklypo natūralią užliejamą pievą - 39369 kv.m., kuri patenka į Meškų botaninį zoologinį draustinį ir tuo pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ 126.4 p., XLV dalies „Botaniniai ir zoologiniai draustiniai“ 178.10 p„ XXXI dalies „Natūralios (užliejamos ir sausuminės) pievos bei ganyklos 129 p„ patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, reikalavimus. Tačiau 2016 m. spalio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu ši byla buvo nutraukta, nes byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas numatytas ATPK 5113 str. 1 d. ir pritaikytas senaties terminas. Ieškovei apskundus šį teismo sprendimą, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos apeliacinio skundo netenkino.

9Ieškovė nei administracinėje, nei civilinėje byloje pareiškus ieškinį nebuvo pateikusi teismui jo nuomojamo žemės sklypo patikrinimo akto, vadinasi aktas nebuvo surašytas.

10Civilinėje byloje yra pateikta 2016-06-03 ieškovės pretenzija ( - ), kurioje nurodyta, kad sunaikinta suariant ir užsėjant žemės ūkio kultūromis 39369 m2 natūralios užliejamos pievos Meškų botaniniame zoologiniame draustinyje ir natūralioms užliejamoms pievoms padaryta 8818 Eur žalą, kurią prašo pervesti į Ieškovės nurodytą sąskaitą. Nei pretenzijoje, nei aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo lape nėra duomenų, kokiu konkrečiu dokumentu (patikrinimo, apžiūros ar kt. aktu) buvo nustatytas tariamas atsakovo padarytas pažeidimas, kokiomis konkrečiomis ribomis, kuo tos ribos išmatuotos ir kaip nustatytos, ir pan. Pretenzijoje net nenurodyta apie kokį žemės sklypą yra pasisakoma pretenzijoje ir kuriame žemės sklype padaryta tariama žala aplinkai. Aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo akte nėra nurodyta iš kur gaunami šiame akte nurodyti duomenys, kaip, kokiu dokumentu, kokiu teisiniu pagrindu nustatytas tariamai sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas, ar šis plotas sunaikintas visiškai ar sužalotas, kokiu teisiniu pagrindu nustatytas ploto dydis 39 369 kv.m. Be to, 2016-06-03 aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas neturi jokios teisinės galios, nes jis nepasirašytas ir visiškai neaišku, kas tokį paskaičiavimą atliko. Nesant patikrinimo akto ir jame nustatytų pažeidimų, nėra galimybės revizuoti žalos paskaičiavimo lape užrašytų skaičių.

11Ieškovė civilinėje byloje teismui pateikė fotonuotrauką, ant kurios užrašyta data 2016-05-20, 2012-2013 ir 2015-2015 nurodydama, kad tai yra būtent atsakovo iš valstybės nuomojamo žemės sklypo nuotraukos. Tačiau iš kokių duomenų galima spręsti, kad tai jo nuomojamo žemės sklypo foto ir orto nuotraukos, kas tai patvirtina, nėra nurodyta.

12Ieškovė nurodė, kad jos nuomone, žemė buvo suarta 2016 m. pavasarį ir tokiu būdu ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Šioje byloje taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios įrodytos įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu administracinėje byloje. Todėl šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas minėto žemės sklypo dalį suarė 2015 m. rudenį, o konkrečiau, rugpjūčio mėn. ir užsėjo žieminėmis kultūromis, tačiau dėl žemės nualinimo, jo įsėlis sunkiai dygo ir derliaus nedavė. Todėl ieškovės teiginys dėl to, kad žemė buvo suarta 2016 m. pavasarį, yra tik ieškovės samprotavimai.

13Dubliku į pareikštą atsakovo atsiliepimą ieškovė nurodė, kad žiūrint priedo Nr. 4 fotografuotos 2016-05-20 nuotraukos vaizdą, aiškiai matyti menkai sudygusios žemės ūkio kultūros. Todėl daro išvada, kad sklypas buvo suartas 2016 m. pavasarį, o ne 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais kaip teigė atsakovas, nes užsėjus rudens metu žiemkenčių kultūrų sėklos pilnai sudygsta per mėnesį ir visas dirbamas laukas sužaliuoja dar tą patį rudenį. Šios datos minimos todėl, kad tai visiškai įrodo, kad natūrali pieva buvo sunaikinta tuo laikotarpiu, kada žemės sklypu nuomos pagrindais naudojosi atsakovas. Tai taip pat įrodo ieškinio prieduose pateikiamos 2012-2013 ir 2015-2016 metų ortofoto nuotraukos, kuriose aiškiai matosi 2012-2013 metais buvusios natūralios pievos vaizdas ir 2015-2016 metų vaizdas su aiškiais žemės dirbimo požymiais t.y. tuo laikotarpiu kai sklypo naudotoju buvo atsakovas. Pretenzija dėl 8818 eurų žalos atlyginimo atsakovui buvo išsiųsta paštu 2016-06-07 kartu su ATP nutarimu.

14Atsakovas melagingai teigia, kad dalyvauti patikrinime ieškovė jo nekvietė, patikrinimo akto nesurašė ir jis jokio akto nepasirašė. Ieškovė nurodė kad atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku pranešimas apie neplaninį žemės sklypo patikrinimą. Patikrinime dalyvavo pats atsakovas, dalyvavo ir jo žmona L. M.. Patikrinimo aktas buvo surašytas ir jį atsakovo nurodymu pasirašė L. M.. Patikrinimo akto antras egzempliorius buvo įteiktas patikrinimo metu. L. M. patikrinimo vietoje taip pat pasirašė ir pavedime atlikti patikrinimą. Pažymėtina, kad tuo pačiu metu buvo tikrinamas gretimai esantis žemės sklypas priklausantis P. A.. Atsakovui už pažeidimą buvo surašytas ATP protokolas, kurį pasirašė L. M. liepta atsakovo. Už pažeidimus nustatytus žemės sklype Nr. ( - ) ATP protokole atsakovas pasirašyti atsisakė ir tai pažymėta šiame dokumente. Atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo pranešta ir jis nedalyvavo patikrinime turėtų būti vertintini kaip melagingi parodymai.

15Taip pat nurodo, kad jų priimtas ATPK nutarimas Nr. ( - ) 2016 m. spalio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas dėl to, kad nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas t.y. nebuvo nustatytas konkretus pažeidimo padarymo laikas, buvo taikytas senaties terminas. Kas liečia dėl žalos gamtai atlyginimo senaties termino, tai mano, kad atsakovas sąmoningai netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, kuriame nustatomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties termino taikymas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nes tyčia nutyli CK 1.127 straipsnį, kuriame nustatyta ieškinio termino pradžia - ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą t.y. nuo pretenzijos gavimo dienos, kuri buvo išsiųsta registruotu paštu 2016-06-06. Tad ieškinio pareiškimo senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo sueitų 2019 m. birželio mėnesį ir šiam civiliniam ieškiniui senaties terminas negali būti taikomas.

16Kas dėl darytų nuotraukų, tai nurodo, kad jie teikia įrodymus vadovaudamiesi tuo, jog CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta „Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.“ Kad ortofoto nuotraukos yra sklypo Nr. ( - ) įrodo ortofoto nuotrauka www.regia.lt su sklypų ribų sluoksniu (pridedama). Inspektoriaus S. B. fotografuota nuotrauka su užsėtomis žemės ūkio kultūromis yra šio žemės sklypo dalis ir kaip įrodymas būtų buvęs pateiktas ATP bylos nagrinėjime, tačiau dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių Direkcijos atstovas bylos nagrinėjime teismo posėdyje nedalyvavo. Jeigu atsakovas su šioms nuotraukoms nesutinka, tai gali daryti jų ekspertizę. Neabejojama, kad sklypo kraštovaizdis yra išlikęs toks pats. Nesuinteresuotos šalies (kosmoso palydovų) darytos skirtingų metų ortofoto nuotraukos akivaizdžiai įrodo faktą, kad žemės darbai buvo vykdomi atsakovo naudojimosi šiuo žemės sklypu laikotarpiu.

17Sklypo ribos yra nurodytos www.regia.lt tinklapyje. Suarta ir užsėta žemės kultūromis sklypo Nr. ( - ) dalis apeita suarimo ribomis naudojant mobiliajame telefone įdiegta MotionX GPS programine įranga, kuri veikia kosminių palydovų perduodamų koordinačių pagrindu ir sukuria .kmz .gpx geoferencinius sluoksnių failus. Atviroje vietovėje šios programinės įrangos veikia itin tiksliai. Tokias ir panašias programines įrangas naudoja ir žemėtvarkos specialistai. Suartos natūralios pievos dalis apskaičiuota kameraliniu būdu, kompiuteriu įkeliant šiuos failus į geoferencinę Arcgis programą, kurioje uždedant žemės sklypo ribas apskaičiuojamas padarytos žalos plotas (pridedama). Programinėms, tuo labiau veikiančioms GPS pagrindu, įrangoms metrologinės patikros nėra atliekamos.

18Ieškovė įsitikinusi, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas šioje civilinėje byloje būtų klaidingas, nes ATP byloje Nr. 11-22-377/2016 teismo nutartyje atsakovo kaltė iš esmės nebuvo sprendžiama. Pagrindiniu teisiniu faktoriumi panaikinti Direkcijos nutarimą buvo tai, kad nutarime nebuvo nurodyta ATP pažeidimo data, ir taikytas senaties terminas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad suarė pievą 2015 m. rugpjūčio mėnesį esant jam sklypo naudotoju, todėl laikytina, kad jis pripažįsta suaręs pievą. Remiantis LRV nutarimo Nr. 343 „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, patvirtinto 1992 m. gegužės 12 d. 4 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Šiam sklypui tarp kitų apribojimų taikomi XLV Botaninių zoologinių draustinių apribojimai, kuriuose 178.10. punktu draudžiama kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, kalkinti, keisti jas i kitas žemės naudmenas, XXXI Natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų bei ganyklų apribojimai, kuriose 129 punktu pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti šių būklę ir žolynų sudėtį.

19Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė, prie dubliko pateikė 2016-06-03 patikrinimo aktą Nr. 14 atspausdiną kompiuteriu, tačiau prie grafos „dalyvaujant“ atsakovo pavardė įrašyta ranka. Patikrinimo akto atspausdinti kompiuteriu žemės sklype ieškovės atstovas tikrai negalėjo, vadinasi akivaizdu, kad šį patikrinimo aktą atspausdino kabinete, galimai jau po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, o atsakovo pavardę, kaip dalyvaujančio asmens, įrašė vėliau.

20Atsakovas pirmą kartą buvo pakviestas į ieškovės buveinę adresu Karšuvos g. 3, Eičių k. Tauragės r., kur nuvyko kartu su sutuoktine L. M.. Tenai ieškovės atstovas S. B. tiesiog jį užsipuolė, pradėjo šaukti ir aiškinti nebūtus dalykus. Jis kalbėjo apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, o jokiu būdu ne apie patikrinimo akto surašymą ir pasirašymą, nes toks patikrinimas iš viso neįvyko. Kilus ginčui su S. B., jis jam liepė ant kažkokių dokumentų pasirašyti, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė pasirašyti, nes patikrinimas nebuvo atliktas ir apkaltintas buvo nepagrįstai. Jis sutuoktinės neprašė, kad ji kur nors pasirašytų ir įgaliojimų jai nedavė ir už jos parašus neatsako.

212016-06-01 pavedime atlikti patikrinimą Nr.4 nurodyta, kad bus tikrinamas žemės sklypas Nr. 4400-2920-7552, kurį nuomoja atsakovas, vadinasi, šis pavedimas turėtų būti pateiktas susipažinti atsakovui, o ne L. M..

22Ieškovės pateiktas patikrinimo aktas, net jeigu jis buvo surašytas 2016-06-03 yra absoliučiai neinformatyvus. Jame net nenurodytas patikrinto žemės sklypo plotas, nekalbant jau apie tai, kad nenurodytas specialių sąlygų pažeidimo plotas. Patikrinimo akte apskritai nėra nurodyta, kad buvo atliekamas matavimas, jeigu buvo kas nors matuojama, su kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, kokiu būdu, ar matavimo priemonėms atlikta metrologinė patikra ir pan.

23Žemės žemėlapiai atspausdinti 2018-11-05 ir 2018-11-06. Kokią įrodomąją reikšmę turi šie žemėlapiai, ieškovė dublike nenurodė. Šie žemėlapiai rodo faktą apie žemės sklypo padėtį atitinkamai 2018-11-05 ir 2018-11-06, o ne apie buvusią padėtį 2016-06-03, kai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Žemėlapiai nebuvo pateikti jam susipažinti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, juose nėra jo parašo ar atsisakymo pasirašyti, jie nebuvo pateikti administracinėje byloje, tuose žemėlapiuose apskritai nėra nurodytas žemės sklypo plotas, o tuo labiau specialiųjų sąlygų taikymo plotas, todėl tokie žemėlapiai neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje.

24Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad 2016-06-02 jis vienas apėjo sklypą, o 2016-06-03 buvo vykdomas neplaninis Jūros ichtiologinio draustinio teritorijos patikrinimas. Kadangi Jūros ichtiologinio draustinis ribojasi su Meškų botaniniu zoologiniu draustiniu nustatyta, kad žemės sklypas minimas dokumentuose kaip Nr. 4400-2920-7552 yra suartas. Šiam sklypui taikomi apribojimai. Šiuos apribojimus taiko Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatyti Botaniniai zoologiniai draustinio apribojimai, Paviršinio vandens apsaugos juostos reikalavimai, Natūralių užliejamų pievų specialieji naudojimo reikalavimai. Atsakovas zoologiniam draustinyje suarė natūralią pievą, t. y. pažeidė Specialiųjų žemių XLV dalį Botaniniai draustiniai 178.10 punktą. Taip pat pažeidė XXXI dalies Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos 129 punktą, kuriuo yra draudžiama suarti ar kitaip dirbti natūralias pievas, taip pat paversti į kitas naudmenas.

25Nors atsakovas su savo atstove kategoriškai pareiškė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie patikrinimą ir jame nedalyvavo, tačiau visgi jis buvo tinkamai informuotas ir jame dalyvavo. Taip pat dalyvavo ir jo žmona L. M.. Kad atsakovas buvo tinkamai informuotas liudija tą pačią dieną siųsti registruoti laiškai ir P. A., kuriai priklauso gretimas sklypas. Triplike yra aiškinama, kad parašai klastoti, tačiau jie klastoti nebuvo. Jis plotą apėjo 2016-06-02 d., todėl per patikrinimą jau buvo aišku, kad yra padaryta žala. Ruošiant administracinio pažeidimo medžiagą dėl nuobaudos paskyrimo atsakovas nedalyvavo, atvažiavo L. M.. Jai dokumentai nebuvo duoti, o buvo išsiųsti paštu. Patikrinimo aktas buvo surašytas prieš patikrinimą kabinete ir patikrinimo metu 2016-06-03 buvo įteiktas L. M.. Atsakovas atsisakė jį pasirašyti, pasirašė jo žmona. Visam sklypui taikomi natūralių pievų apribojimai. Negalima visiškai arti visame sklype, tai nurodyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų punkte Natūralios ir užliejamos pievos, t.y. XXXI dalies Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos 129 punkte. Padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis "Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika" patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269. Atsakovas patikrinimo metu sakė, kad jiems niekas neaiškino, ko jis negali arti, tačiau tai ne ieškovės pareiga aiškinti. Jeigu atsakovas išsinuomojo žemę 2014 m., tai gavo Registrų centro banko išrašą, kuriame surašytos visos specialiosios naudojimo sąlygos.

26Žemės sklypas buvo apeitas su mobiliuoju telefonu GPX Motion programa, kuri labai tiksliai fiksuoja koordinates ypatingai atviroje vietovėje. Buvo apeita pagal visą perimetrą ir paskui jau kameraliniu būdų direkcijoje kabinete pravestos sklypų ribos ir apskaičiuojama jau „ArcGIS“, vienintele turbūt pasaulyje tikslių plotinių apskaičiavimo programa, plotą ir padarytą žalą. Dėl skaičiavimo būdo buvo kreiptasi į kuruojančias jų įstaigą įstaigas, tai yra į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją, į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Buvo paaiškinta, kad aplinkos ministerija tokio reglamentavimo neturi sukūrusi, todėl yra tik rekomenduojama kreiptis į atitinkamas įstaigas, kurios užsiima panašia veikla. Todėl ieškovės atstovai kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Elektroniniu laišku buvo atsiųstas raštas, kad Žemės ūkio ministerija yra reglamentavusi matavimų patikrų reglamentą, kuriam yra taikoma 0,75 metro perimetrui paklaida. Taip pat esant technologiniam amžiui patikras atlieka ir nuotoliniu būdu ir ortofoto nuotraukų pagalba su georeferencinių informacinių sistemų programinėmis įrangomis apskaičiuoja deklaruojamus pasėlių plotus, todėl nereikia išvykti į vietą ir matuoti atskirai su GPS prietaisais. Yra patikimas būdas - pamatavus tarkim su GPS įranga, ją sutikrinti su oficialiais georeferenciniais skaitmeniniais žemėlapiais, kas yra pateikiama Geoportal.lt. Ten yra vedant kursoriumi ekrane yra rodomos koordinatės ir sulyginami GPS duomenys.

27Nuo šių metų Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat jau vykdo nuotoliniu būdu sklypų patikrinimus. Metrologiniai sertifikatai tokioms programinėms įrangoms nėra išduodami, kadangi veikia palydovo pagalba. Kad būtent atsakovo naudojimosi laikotarpiu natūrali pieva buvo sunaikinta aiškiai matosi 2016-05-20 dienos darytoje nuotraukoje. Iš pateiktų nuotraukų matosi, kad arimo požymių nėra, o 2015-2016 metais jau matosi arimo žymės, būtent tuo metu kai atsakovas pradėjo naudotis žeme.

28Patikrinimo akte nebuvo skaičiuojama žala, tik buvo konstatuota, kad yra pažeidimas. Patikrinimo metu neįmanoma nustatyti pažeidimo ploto, tai galima padaryti kameraliniu būdu kabinete.

29Bendras sklypo plotas yra apie 11 ha iš kurio suarti 3,90 ha. Suartas plotas įeina į Meškų botanijos zoologinio draustinio teritoriją. Visame sklype negalima arti, galima tik ganyti, šienauti, draudžiama keisti naudmenas, nes sklypas įeina į meškų botaninio draustinio teritoriją. Žalą skaičiuoja tik dėl žemės sklypo dalies įeinančios į Meškų zoologinio draustinio išarimą ir apsėjimą, o ne dėl užliejamų pievų ar apsaugos juostos išarimą, o kiek yra išarta šių saugomų teritorijų jis nežino.

30Teismo posėdyje atsakovo atstovė parodė, kad 2014-04-29 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 11,03 ha iš valstybės. Buvo nuomojama žemės ūkio paskirties žemė, o žemės ūkio paskirties žemėje žmonės dirba, gano, sėja ir t.t. Išnuomojant šitą žemės sklypą, atsakovas nebuvo supažindintas su specialiosiomis žemės naudojimo taisyklėmis ir dalį šitos žemės tais pačiais metais, 2014 m. rudenį, išlėkščiavo ir pavertė pūdymu. Pūdymas turi būti apie metus laiko. Tai jis išlaikė apie metus laiko ir 2015 m. rudenį jau užsėjo sėjomainą į tą žemės sklypą. Pūdymas pradėtas nuo 2014 m. ir žalos faktas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 metų. Pats visas konfliktas įvyko 2016 m. birželio mėn. Atsakovas nedalyvavo žemės sklypo patikrinime. O kameralinis skaičiavimas buvo atliktas vienam S. B. apėjus žemės sklypo plotą 2016-06-02. Todėl laiko, kad 2016-06-03 d. patikrinimas nebuvo atliktas. Patikrinimo aktas jau buvo surašytas prieš vadinamą patikrinimo atlikimą. Pagal ieškovės atstovo teiginį L. M. pasirašė 2016-06-03 d., tačiau jos parašas bet kokiu atveju yra negaliojantis, kadangi ieškovė nepateikė įgaliojimo, kad būtų atsakovas leidęs L. M. atitinkamai pasirašyti atitinkamuose dokumentuose už jį.

31Patikrinimo akte nėra užfiksuota kiek buvo to sklypo suarta, koks plotas, nes nuo šio ploto tiesiogiai priklauso žalos apskaičiavimas. Prie patikrinimo akto nėra jokių apėjimo duomenų, jie atsiranda tik 2018 m. arba 2019 m. iškėlus šitą bylą teisme. Žalos apskaičiavimo aktas į bylą pateiktas nepasirašytas ir negaliojantis ir negali būti priimamas už pagrindą ir tokiu atveju neturima apskritai žalos apskaičiavimo, nes pats aktas tiesiog negaliojantis dokumentas.

32Be to, yra aiškiai įvardinta, kad natūralios užliejamos pievos yra tik dalyje. Ar būtent ta dalis ir ar tai natūralių pievų teritorijai priklauso, neaišku.

33Teismas

konstatuoja:

34Ieškinys tenkintinas iš dalies?

35Dėl ieškinio senaties.

36Atsakovas jo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dienos nustatymas siejamas su subjektyviuoju momentu, t. y. kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad apie žemės sklypo (unikalus numeris Nr. 4400-3920- 7552) suarimą ir užsėjimą žemės ūkio kultūromis Meškų botaniniame zoologiniame rezervate jam buvo žinoma 2016-05-20, o pavedimas atlikti patikrinimą priimtas 2016-06-01. Nustačius padarytą pažeidimą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Vadinasi, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016-05-20, o ne 2014,2015 metų kada buvo apartas ir apsėtas žemės plotas. Trijų metų senaties terminas baigtųsi 2019-06-20. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2018-09-28, t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino, todėl atsakovo ir jo atstovės reikalavimas dėl senaties termino praleidimo yra nepagrįstas.

37Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

38Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ( Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-177/2006). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2008).

39Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2014 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu išsinuomojo 11,0294 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (b. l. 9-11, 39, 93-95). Iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2016-06-01 surašyto pavedimo atlikti patikrinimą, matyti, kad inspektoriui S. B. buvo pavesta patikrinti žemės sklypą pagal nuomos sutartį išnuomotą atsakovui dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų laikymosi. Patikrinimą pavesta pradėti 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 51-52). 2016-06-03 vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (unikalus numeris Nr. ( - )) dalis yra suarta ir užsėta žemės ūkio kultūromis (b. l. 53-56). Šiam sklypui nustatyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XLV botaniniai zoologiniai draustiniai, XXXI Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos, XXIX paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos apribojimai. Visiems šiems apribojimams šiame sklype yra bendras reikalavimas draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas.

402016 m. birželio 3 d. ieškovės atstovas surašė ATP protokolą (b. l. 12-14). 2016 m. birželio 6 priimtas ieškovės nutarimas Nr. 9 AM 124770, kuriuo atsakovas už aukščiau paminėtą pažeidimą nubaustas administracine tvarka (b. l. 15). Atsakovas nesutikdamas su nutarimu pateikė skundą, kurį Tauragės rajono apylinkės teismas tenkino ir nutarimą panaikino, nurodant kad nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai yra taikytas senaties terminas (b. l. 21-25). 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla atsakovui nutraukta (b. l. 30-33).

412018 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo aplinkai.

42Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinė aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010).

43Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2014). Akivaizdu, kad išarus ir apsėjus Meškų botaninio zoologinio draustinio žemės sklypą gamtai buvo padaryta žala, nes buvo sunaikintos pievos, kita augmenija, buvo padaryta žala saugomų teritorijų būklei ( Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis 1 dalis). Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Teismas laiko, kad pagrįstai yra keliamas klausimas dėl žalos gamtai atlyginimo nepriklausomai nuo to, jog atsakovui administracinio pažeidimo byla pagal ATPK 51 13 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta dėl senaties pritaikymo. Nagrinėjamu atveju, teismo priimto procesinio sprendimo analizė, rodo, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ne dėl to, kad nebuvo padaryta žala, tačiau ATPK 35 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuri numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

44Iš byloje pateikto pavedimo atlikti patikrinimą atsakovo nuomojame žemės sklype bei patikrinimo akto ( b.l. 51-56) matyti, kad buvo nustatyta, jog minėtas žemės sklypas suartas ir užsėtas žemės ūkio kultūromis paviršinio vandens apsaugos juosta jūros ichtiologiniame draustinyje, sunaikinta suariant natūrali pieva Meškų botaniniame zoologiniame draustinyje (b. l. 53-55). Ieškovės atstovas teismui pateikė 2016-05-20 fotonuotrauką, kurioje nurodė, jog matosi sklypas unikalus Nr. ( - ) su užsėtų žemės kultūrų vaizdu ( b.l 32). Ieškovė teismui iš internetinio portalo www.geoportal.lt pateikė ortofoto nuotrauką, kur 2012-2013 metais darytoje nuotraukoje aiškiai matosi natūralios pievos vaizdas (b. l. 34), o 2015-2016 m. iš to paties portalo pateiktoje ortofoto nuotraukoje jau matosi žemės paviršiaus pakitimai (b. l. 33). 2014 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu atsakovas išsinuomojo 11,0294 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Vadinasi aptariami byloje žemės sklype esančios natūralios pievos pakitimai įvyko būtent atsakovui naudojantis minėtu sklypu. Be to, atsakovas ir pats nurodė, kad minėtą žemės sklypą dar 2014 metais kai išsinuomojo žemės sklypą sulėkščiavo, o vėliau 2015 metais suarė. Minėtas visas žemės sklypas, remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybė kadastro duomenimis, patenka į Meškų botaninio zoologinio draustinio teritoriją (b. l. 124,125). Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, ( b.l. 9), šiame draustinyje taikomos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XLV Botaniniai zoologiniai draustiniai 178.10 punkto reikalavimai, kurie draudžia kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, kalkinti, keisti jas į kitas žemės naudmenas, XXXI Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos 129 punkto reikalavimai draudžiantys pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamose ir sausuminėse) pievose bei ganyklose, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausumines) pievas bei ganyklas (išskyrus (polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį, XXIX Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos apribojimai, kurių 126.4 punktas draudžia dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Ir nors atsakovas nurodo, kad apie specialiąsias sąlygas nebuvo informuotas ir nežinojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktoje nuomos sutartyje (b. l. 93-95) 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypui unikalus Nr. ( - ) yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o taip pat tai nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro išraše, todėl laikytina, kad atsakovas prieš atlikdamas lėkščiavimo, suarimo, sėjimo darbus šiame žemės plote turėjo žinoti apie jam taikomas specialiąsias sąlygas. Tai, kad jis nežinojo ar nepilnai buvo susipažinęs su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, nepanaikina jo, kaip patyrusio ūkininko, atsakomybės dėl specialiųjų sąlygų nesilaikymo. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ir pateikė saugomų teritorijų valstybės kadastro Jūros ichtiologinio draustinio ribas, tačiau negalėjo paaiškinti ir paskaičiuoti kiek buvo suarta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir natūralios (užliejamos ir sausuminės) pievos patenkančios į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra nustatyta, jog buvo suarta viso žemės sklypo, kuris papuola į Meškų botaninį zoologinį draustinį, 39369 m2 dalis, o ir visame žemės sklype negali būti kultūrinamos natūralios pievos ir ganyklos, jos keičiamos į kitas žemės naudmenas.

45Byloje atsakovas kėlė klausimus, kad nei pretenzijoje, nei aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo lape nėra duomenų, kokiu konkrečiu dokumentu (patikrinimo, apžiūros ar kt. aktu) buvo nustatytas tariamas atsakovo padarytas pažeidimas, kokiomis konkrečiomis ribomis, kuo tos ribos išmatuotos ir kaip nustatytos, ir pan. Pretenzijoje net nenurodyta apie kokį žemės sklypą yra pasisakoma ir kuriame žemės sklype padaryta tariama žala aplinkai. Aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo akte nėra nurodyta iš kur gaunami šiame akte nurodyti duomenys, kaip, kokiu dokumentu, kokiu teisiniu pagrindu nustatytas tariamai sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas, ar šis plotas sunaikintas visiškai ar sužalotas, kokiu teisiniu pagrindu nustatytas ploto dydis 39369 kv.m. Be to, 2016-06-03 aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas neturi jokios teisinės galios, nes jis nepasirašytas ir visiškai neaišku, kas tokį paskaičiavimą atliko.

46Tačiau iš teismui pateiktų raštinių įrodymų matyti, kad pretenzija atsakovui buvo išsiųsta 2016 m. birželio 7 d. ( b.l. 5). Taip pat ir atsakovui 2016-05-31paštu buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti patikrinime ( b.l. 75), o kad jam buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti patikrinime, patvirtina ir pašto kvitas, kuriame matosi, kad tą pačią diena ir P. A. buvo išsiųstas kvietimas, nesi ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog tą pačią diena vyko ir P. A. žemės sklypo patikrinimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad buvo atsakovui pranešta apie patikrinimą. Taip pat ir teisme apklausta liudytoja L. M. parodė, kad patikrinimo metu buvo laukuose ir ji bei jos vyras R. M., taip pat jie gavo pranešimą apie patikrinimą, o tai paneigia atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad jam iš vis nebuvo pranešta apie patikrinimą ir nieko jis nežinojo, jie nedalyvavo patikrinime. Be to, ieškovės atstovas paaiškino kad 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo dieną atsakovas dalyvavo kartu su savo žmona L. M., kuri teismo posėdžio metu, patvirtino, kad kai buvo jai duodamas pasirašyti atspausdintas patikrinimo aktas, ji dalyvavo kartu su atsakovu, jos vyras konfliktavo su ieškovės atstovu. Patikrinimo akte matyti, kad jį pasirašė L. M. ir jai buvo įteiktas patikrinimo akto antras egzempliorius (b. l. 53-56). Teismo posėdžio metu L. M. negalėjo tiksliai pasakyti ar dokumente yra jos parašas ar ne. Tačiau visos šios aplinkybės iš esmės tik patvirtina, kad 2016-06-03 patikrinime dalyvavo ir atsakovas ir atsakovo žmona. Kaip nurodė ieškovės atstovas jis vietoje negalėjo apskaičiuoti suarto ploto, todėl jis buvo paskaičiuotas vėliau kameraliniu būdu. Atsakovas nurodo, kad neaišku kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuota padaryta žala, tačiau žalos paskaičiavimo akto (b. l. 6), matyti, kad žala skaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos V skirsniu „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius“ patvirtintu LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ( - ), vadinasi paskaičiavime buvo aiškiai nurodyta, kuo remiantis buvo paskaičiuota padaryta žala ir teismas laiko, kad teisingai yra pritaikytas natūralios pievos koeficientas 28 ir 0,8, nes Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo taisyklių XLV Botaniniai zoologiniai draustiniai 178.10 p. yra nurodoma, kad negalima kultūrinti natūralias pievas, vadinasi botaniniame draustinyje buvo natūralios pievos, o ne pieva ar ganykla.

47Pažymėtina, kad nors atsakovas 2016-05-02 nedalyvavo, kai ieškovės atstovas apėjo suartą žemės plotą, tačiau apeinant žemės sklypo plotą, jis buvo apeitas naudojantis mobiliajame telefone įdiegta MotionX GPS programine įranga, kuri veikia palydovų perduodamų koordinačių pagrindu. Atviroje vietoje šios programinės įrangos veikia itin atvirai. Šios programinės įrangos tikslumas gali skirtis nuo 1,2 metrų iki 40 metrų (b.l 101). Apeinant sklypą, programinėje siunčiamos telefono buvimo vietos koordinatės. Byloje pateiktos programinės įrangos žemėlapio nuotraukos (b. l. 57, 76), lyginant jas su pateiktomis nuotraukomis, pagal kurias buvo apeinamos suartas žemės sklypo plotas, jo sutampa ir suarto žemės sklypo ribos yra panašios (b. l. 76), todėl nėra pagrindo netikėti, kad suartas žemės sklypas neatitinka 39369,4m2.

48Be to, ieškovės atstovas nurodė, jog jis iš karto apėjęs negalėjo paskaičiuoti suarto ploto, nes šiems veiksmams atlikti jis turėjo kabinete pasitelkus atitinkamas technologijas šį plotą apskaičiuoti. Teismas įvertinęs šias aplinkybes bei įvertinęs ieškovės atstovo pateiktus duomenis apie atitinkamus matavimus, laiko, kad nors atsakovas 2016-06-03 ir nedalyvavo tiesiogiai matavime, pateikti žemės ploto kuriame padaryta žala (suartas plotas ir užsėta kultūrine augalija) apskaičiavimai yra tikslūs ir pagrindo abejoti apskaičiavimu nėra( b.l. 98-108,115). Teismas laiko, kad negalima laikyti negaliojančiu 2016-06-03 patikrinimo akto vien dėl to, kad jame nenurodytas suartas žemės ploto dydis, nes byloje yra įrodyta ir paskaičiuota, kad suarto žemės sklypo plotas sudaro 39369,4 m2., o tai įrodyta pasitelkus atitinkamus mokslinius matavimus( kameraliniu būdu). Taip pat negalima laikyti, kad iš viso nebuvo atliekamas patikrinimas, nes žemės sklypo plotas buvo apeitas 2016-06-02 vieno S. B., nes jo apeitos ribos ( b.l. 76) atitinka tas ribas pagal kurį buvo paskaičiuotas išartos žemės sklypo plotas ir tas plotas paskaičiuotas pasitelkus mokslines- technologines priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo akte yra eilutė skirta prašymams, skundams, todėl atsakovas nesutikdamas su patikrinimo aktu galėjo teikti prašymus ar skundą dėl patikrinimo akto, tačiau jų neteikė. Tai, kad ieškovės atstovas negalėjo patikrinimo akto atspausdinti laukuose ir tai padarė kabinete, nekeičia visų nustatytų aplinkybių visumos, kad buvo suarta žemės sklypo dalis, žemės sklype, kuris visas priklauso Meškų botaniniam zoologiniam draustiniui.

49Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų darant išvadą bei

50vertinant logikos dėsnius, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra įrodyta, kad atsakovas padarė žalą aplinkai išardamas ir apsėdamas 39369 m2 ploto jo nuomojamą žemės sklypą patenkantį į Meškų botaninį zoologinį draustinį. Visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) yra įrodytos. Atsakovas neįrodė, kad jis nesuarė nustatyto dydžio žemės sklypo plotą bei nepateikė įrodymų, kad buvo suartas mažesnis žemės sklypo plotas negu nustatytas ir neteisingai jis yra paskaičiuotas. Taip pat atmestina atsakovo argumentacija, kad nei patikrinimo aktas, nei paskaičiavimas yra negaliojantys dokumentai. Patikrinimo aktas yra pasirašytas inspektoriaus, o kad jis yra surašytas atgaline data nėra įrodyta. Tai, kad žalos paskaičiavimą atsakovas gavo nepasirašytą, nepaneigia šio paskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo. Ieškovė turi pasirašytą žalos paskaičiavimo dokumentą.

51Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Viena iš tokių valstybės įstaigų – Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija, kuriai pagal 2017 m. gruodžio 28 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 251V „Dėl Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 266, nuostatų 25.20 punktą bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, suteikta teisė paduoti teismui ieškinį dėl saugomoms teritorijoms padarytos žalos atlyginimo. Ši institucija tik atstovauja valstybei, ir ieškinį padavusi gali turėti tik procesinį, bet ne materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl teismas pažymi, kad neteisėtai suarus natūralią pievą, žala yra padaroma gamtai, t. y. visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija, o ieškovu materialiąja prasme Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2-2131-619/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

52Teismas vertindamas nustatytas bylos aplinkybes laiko, kad atsakovas būdamas ūkininkas ir versdamasis ūkine veikla išsinuomojo iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę dvidešimt penkeriems metams. Kaip teigia atsakovo atstovė ir nurodyta atsakovo atsiliepimuose, jis nežinojo, kad negali žemės dirbti ir apie tai nebuvo įspėtas. Vadinasi jis žalą padarė dėl neapdairumo, neatsargumo. Taip pat byloje nėra nustatyta kiek žemės buvo išarta, kuri patenka ir ar iš vis patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą ir natūralios (užliejamos ir sausuminės) pievas, todėl laikytina, kad buvo išarta žemės plotas patenkantis į Meškų botaninį zoologinį draustinį. Be to įvykis įvyko jau senokai, todėl tikėtina, kad galėjo vėl susiformuoti pievos, toliau žemė nebuvo dirbama. Bauda paskaičiuota gamtai labai yra didelė. Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko, kad atsakovas neturėjo tyčios išarti draustiniui priklausantį žemės sklypo plotą, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, mažintinas žalos dydis padarytas gamtai ir iš atsakovo priteistina 4000Eur žala gamtai atlyginti, o likusi ieškinio dalis atmestina. (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). ( Kasacinės nutartys Nr. 3K-3-165/2010; 3K-7-465/2008).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų.

54Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55Pagal turtinį reikalavimą ieškovė būtų turėjusi sumokėti 264,54 Eur, tačiau ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl atsakovas turi sumokėti valstybei 120 Eur (4000 Eur x 3%=120) žyminio mokesčio ir 8,43Eur pašto išlaidų ( CPK 93straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

57Ieškinį tenkinti iš dalies.

58Priteisti valstybei iš R. M. 4000 Eur ( keturis tūkstančius eurų) žalos atlyginimo gamtai, šia sumą sumokant į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5661, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

59Priteisti valstybei iš R. M., asmens kodas ( - ) 128,43 Eur ( šimtą dvidešimt aštuonis eurus 43 cnt. ) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

60Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. Ieškovė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau –... 5. Nurodė, kad Jūros ichtiologinis draustinis (Šešuvies upė), Meškų... 6. 2016-06-03 vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo ( -... 7. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 8. 2016 m. birželio 6 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos... 9. Ieškovė nei administracinėje, nei civilinėje byloje pareiškus ieškinį... 10. Civilinėje byloje yra pateikta 2016-06-03 ieškovės pretenzija ( - ), kurioje... 11. Ieškovė civilinėje byloje teismui pateikė fotonuotrauką, ant kurios... 12. Ieškovė nurodė, kad jos nuomone, žemė buvo suarta 2016 m. pavasarį ir... 13. Dubliku į pareikštą atsakovo atsiliepimą ieškovė nurodė, kad žiūrint... 14. Atsakovas melagingai teigia, kad dalyvauti patikrinime ieškovė jo nekvietė,... 15. Taip pat nurodo, kad jų priimtas ATPK nutarimas Nr. ( - ) 2016 m. spalio 12 d.... 16. Kas dėl darytų nuotraukų, tai nurodo, kad jie teikia įrodymus... 17. Sklypo ribos yra nurodytos www.regia.lt tinklapyje. Suarta ir užsėta žemės... 18. Ieškovė įsitikinusi, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas šioje... 19. Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė, prie dubliko pateikė 2016-06-03... 20. Atsakovas pirmą kartą buvo pakviestas į ieškovės buveinę adresu Karšuvos... 21. 2016-06-01 pavedime atlikti patikrinimą Nr.4 nurodyta, kad bus tikrinamas... 22. Ieškovės pateiktas patikrinimo aktas, net jeigu jis buvo surašytas... 23. Žemės žemėlapiai atspausdinti 2018-11-05 ir 2018-11-06. Kokią įrodomąją... 24. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas... 25. Nors atsakovas su savo atstove kategoriškai pareiškė, kad atsakovas nebuvo... 26. Žemės sklypas buvo apeitas su mobiliuoju telefonu GPX Motion programa, kuri... 27. Nuo šių metų Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat jau vykdo nuotoliniu... 28. Patikrinimo akte nebuvo skaičiuojama žala, tik buvo konstatuota, kad yra... 29. Bendras sklypo plotas yra apie 11 ha iš kurio suarti 3,90 ha. Suartas plotas... 30. Teismo posėdyje atsakovo atstovė parodė, kad 2014-04-29 d. buvo sudaryta... 31. Patikrinimo akte nėra užfiksuota kiek buvo to sklypo suarta, koks plotas, nes... 32. Be to, yra aiškiai įvardinta, kad natūralios užliejamos pievos yra tik... 33. Teismas... 34. Ieškinys tenkintinas iš dalies?... 35. Dėl ieškinio senaties.... 36. Atsakovas jo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl... 37. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.... 38. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2014 m. balandžio 29 d.... 40. 2016 m. birželio 3 d. ieškovės atstovas surašė ATP protokolą (b. l.... 41. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl padarytos... 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir... 43. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini... 44. Iš byloje pateikto pavedimo atlikti patikrinimą atsakovo nuomojame žemės... 45. Byloje atsakovas kėlė klausimus, kad nei pretenzijoje, nei aplinkai padarytos... 46. Tačiau iš teismui pateiktų raštinių įrodymų matyti, kad pretenzija... 47. Pažymėtina, kad nors atsakovas 2016-05-02 nedalyvavo, kai ieškovės atstovas... 48. Be to, ieškovės atstovas nurodė, jog jis iš karto apėjęs negalėjo... 49. Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas... 50. vertinant logikos dėsnius, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra įrodyta,... 51. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 52. Teismas vertindamas nustatytas bylos aplinkybes laiko, kad atsakovas būdamas... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 54. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 55. Pagal turtinį reikalavimą ieškovė būtų turėjusi sumokėti 264,54 Eur,... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265,... 57. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 58. Priteisti valstybei iš R. M. 4000 Eur ( keturis tūkstančius eurų) žalos... 59. Priteisti valstybei iš R. M., asmens kodas ( - ) 128,43 Eur ( šimtą... 60. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...