Byla e2A-468-555/2020
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. P. bei J. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, S. P. bei J. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3020-1060/2019 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. P. bei J. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 520,00 Eur skolą, 88,72 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. (ieškinio surašymo dienos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodo, kad 2017 m. lapkričio 1 d. S. P. kreipėsi į tuometinį savo gyvenimo draugą – ieškovą, siūlydama per jos motiną, atsakovę D. P., įsigyti 0,5343 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) (dabartinis adresas – ( - )), t. y. finansuoti sandorį, įgyjant žemės sklypą iš V. J. A. atsakovės D. P. vardu, mainais į vėlesnį žemės sklypo perrašymą ieškovui. 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovui S. P. atsiuntė elektroninį laišką, kurio prieduose buvo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus 2017 m. spalio 30 d. pranešimas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog V. J. A. siekia už 3 000,00 Eur parduoti žemės sklypą, o atsakovė, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkė, turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Kadangi ieškovą minėtas pasiūlymas tenkino, jis sutiko įsigyti žemės sklypą ir dalyvavo 2017 m. gruodžio 18 d. tvirtinant pirkimo–pardavimo sandorį ( - ) rajono 3‑iajame notaro biure. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog atsakovė D. P. sumoka pardavėjui V. J. A. 3 000,00 Eur kainą, mokėdama grynaisiais pinigais sandorio sudarymo metu, bei apmoka ½ dalį notarinių išlaidų (200,00 Eur), tačiau iš tiesų šias pinigų sumas – 3 000,00 Eur pardavėjui V. J. A. bei 200,00 Eur grynais pinigais notarei A. B. perdavė ieškovas. Prieš įforminant žemės sklypo sandorį, ieškovas paskambino matininkei D. G. ir susitarė, kad ji atliks žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkė kadastrinius matavimus atliko 2018 m. sausio 13 d., o už kadastrinių matavimų atlikimą kaip avansą ieškovas perdavė matininkei D. G. 150,00 Eur. Ieškovas 2018 m. gegužės 2 d. paskambinęs matininkei sužinojo, kad atsakovė buvo atvykusi pas ją ir atsiėmė ieškovo sumokėtą 150,00 Eur avansą ir tą patį vakarą atliko 170,00 Eur pavedimą matininkei iš savo banko sąskaitos. Pasiteiravus atsakovės, kodėl ji paėmė iš matininkės ieškovo sumokėtus pinigus, atsakovė į kalbas nesileido ir nurodė, kad minėtų 150,00 Eur ieškovui negrąžins. Ieškovas taip pat kreipėsi į matininką (geodezininką) T. B. bei sumokėjo jam 170,00 Eur už atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo topografinio plano parengimą. Kadangi ieškovas neturėjo teisės iš atsakovės įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, buvo nuspręsta pakeisti jo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos. Atsakovės vardu buvo pateiktas prašymas ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Siekiant suteikti žemės sklypui adresą, atsakovės vardu buvo pateiktas prašymas ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Ieškovo ir atsakovės dukters S. P. asmeniniams santykiams iširus, paaiškėjo, jog ieškovas buvo apgautas. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovas išsiuntė atsakovei bei jos dukrai pretenzijas, kuriose nurodė, jog reikalauja iki 2018 m. spalio 7 d. perrašyti ieškovui žemės sklypą arba pervesti į ieškovo atsiskaitomąją banko sąskaitą 3 600,00 Eur, kuriuos ieškovas yra sumokėjęs už ginčo sklypą ir dokumentų tvarkymą, tačiau pinigų negavo iki šiol. Ieškovas yra įvykdęs atsakovės pinigines prievoles, kreditoriai prievolių įvykdymą yra priėmę, todėl ieškovui perėjo pradinių kreditorių teisės, susijusios su atsakove, t. y. atsakovė yra skolinga ieškovui 3 520,00 Eur sumą. Ieškovas reikalavo grąžinti skolą iki 2018 m. spalio 7 d., tačiau atsakovė šios prievolės neįvykdė, todėl prašė priteisti 88,72 Eur (3 520,00 Eur x 0,05 / 365 x 184), t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 3 520,00 Eur skolą nuo termino praleidimo dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki 2019 m. balandžio 9 d. (ieškinio surašymo dienos).

103.

11Atsakovė D. P. ir tretieji asmenys J. P. ir S. P. nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pats ieškovas yra skolingas atitinkamą pinigų sumą trečiajam asmeniui S. P., dėl to 150,00 Eur suma, kurią perdavė matininkė D. G., ieškovui nebuvo grąžinta. Atsakovė, elgdamasi sąžiningai, dar 2019 m. liepos 27 d. atliko piniginę perlaidą ir ieškovui grąžino reikalaujamus 150,00 Eur kartu su palūkanomis – 4,22 Eur, iš viso 154,22 Eur. Tačiau trečiasis asmuo S. P. niekada nesikreipė į ieškovą su pasiūlymu finansuoti žemės sklypo pirkimą. Ieškovas ir trečiasis asmuo S. P. artimai draugavo nuo 2014 m. pradžios iki 2018 m. balandžio 15 – 16 d. Ieškovas šios draugystės metu labai dažnai lankydavosi atsakovės ir trečiųjų asmenų namuose, esančiuose ( - ) likdavo nakvoti. Ieškovui buvo žinomi jų šeimos reikalai, V. J. A. ketinimas parduoti ginčo žemės sklypą, kurio gretimo sklypo savininkė buvo atsakovė. Atsakovės šeima nusprendė šį sklypą pirkti ir po to pagal dovanojimo sutartį atsakovės vardu įsigytą žemės sklypą perleisti dukrai. Nei atsakovei D. P. su sutuoktiniu J. P., nei jų dukrai S. P., nebuvo būtinybės kreiptis į ieškovą dėl šio sandorio finansavimo, nes visi iki sandorio sudarymo dirbo, gavo reguliarias pajamas, finansiškai buvo savarankiški ir pajėgūs apmokėti visas su pirkimo sandoriu susijusias išlaidas. Ieškovas draugystės su S. P. metu nedirbo, reguliarių pajamų negaudavo, buvo reguliariai remiamas S. P.. Ieškovas neturėjo finansinių galimybių finansuoti sandorį. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. ir 11.4. punktus, atsakovė, kaip pirkėja, sumokėjo pardavėjui grynais pinigais 3 000,00 Eur prieš pasirašant sutartį ir šiuos pinigus pirkėjos žodiniu pavedimu pardavėjui perdavė pirkėjos dukra S. P., kuriuos grynais sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Pinigai buvo paduoti pardavėjo sutuoktinei ir iš perduotų pinigų sumokėjo notarui sutarties sudarymo išlaidas. Atsakovė pati kreipėsi į MB „Dalamitis“ matininkę D. G. dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimo. Ieškovas į matininką T. B. kreipėsi savo nuožiūra ir iniciatyva, toks kreipimasis į jį atsakovei ir tretiesiems asmenims buvo absoliučiai nereikalingas. Pagal ieškovės 2018 m. balandžio 3 d. prašymą, žemės sklypo žemės ūkio paskirtis pakeista į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovui niekas nieko nežadėjo, ieškovas tik fiziškai dalyvavo sudaromame sandoryje. Ieškovo ir atsakovės dukros santykiams nutrūkus, ieškovas nepaliaujamai pradėjo S. P. atakuoti skambučiais, trumposiomis (SMS) žinutėmis, elektroniniais laiškais. S. P. ieškovo buvo išvesta iš kantrybės, o suvokdama ieškovo savanaudiškumą ir siekį bet kokia kaina gauti turtinės naudos, pagrįstai tikėdamasi, kad ieškovas liausis ją persekiojęs, parašė žinutę, kurioje nurodė: „Aš pervesiu tau pinigus už žemę“. Tačiau pats žinutės parašymo faktas, vertinant žinutės parašymo aplinkybes bei priežastis, negali būti traktuojamas kaip jos pripažinimas, jog būtent ieškovas yra investavęs savo pinigines lėšas į aptariamo žemės sklypo įsigijimą ir paskirties keitimą ir dėl to atsakovė ar pati S. P. yra skolingos ieškovui. Ieškovas tiek siųstose pretenzijose, tiek patikslintame ieškinyje nurodo kelias skirtingas, niekuo nepagrįstas, sumas. Nesant atsakovės skolos ieškovui, nepagrįstas yra ir ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteisė be teisinio pagrindo įgytą 3 170,00 Eur sumą, 83,68 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 3 253,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 781,14 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. P. priteisė 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovės valstybei priteisė 27,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovui grąžino 49,60 Eur dalį žyminio mokesčio, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. P. – 131,00 Eur.

165.

17Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė, kuri yra trečiojo asmens S. P. motina, turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, be to, ieškovas ir trečiasis asmuo S. P. nuo 2014 m. palaikė tarpusavio artimus ryšius, tačiau 2018 m. pavasarį ieškovo ir jos tarpusavio artimi ryšiai nutrūko.

186.

19Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį S. P. siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai (CK 6.969 straipsnis), kurių pagrindu šalys, nors ir ne vienoje pastovioje vietoje, bet gyveno drauge, tvarkė finansinius klausimus kartu, siekė bendro gyvenimo, turto kūrimo – statytis namą, verstis žemės ūkio veikla. Teismas vertino, kad partnerystės teisiniams santykiams palaikyti, t. y., kad partnerystės šalys galėtų kurti bendrą gyvenimą, turtą, tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens S. P. būtent ir buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog atsakovė nuperka žemės sklypą ir jį vėliau perleidžia dukrai arba dukrai ir ieškovui, nes dukra jokio turto neturėjo, o ieškovas finansuoja sandorio sudarymą ir kitus klausimus, susijusius su žemės sklypo perleidimu nepažeidžiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reikalavimų. Byloje esantys duomenys nepatvirtino ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė siekė perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą būtent jam.

207.

21Teismas įvertinęs, kad topografinio plano rengimo-suderinimo data yra 2018 m. balandžio 24 d. – 26 d., laikė tikėtina, jog topografinio plano užsakymas buvo pateiktas 2018 m. kovo mėn., o tuo metu santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo nutrūkę. Topografinis planas buvo perduotas žemės sklypo savininkei, tokie ieškovo veiksmai atitiko šalių susitarimą, topografinio plano atsakovė ieškovui negrąžino, atsakovė pasinaudojo topografiniu planu, skelbdama apie žemės sklypo pardavimą internete. Be to, ieškovas užpildė prašymus keisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, o šiuos prašymus ieškovė tik pasirašė. Šios aplinkybės nepaneigė, kad atsakovas veikė būtent atsakovės interesais ir įgyvendino šalių žodinį susitarimą. Teismas sprendė, jog pagal byloje surinktus įrodymus faktą, kad ieškovas sumokėdamas 170,00 Eur matininkui-geodezininkui veikė atsakovės D. P. naudai, o ne savo rizika, pakanka laikyti nustatytu.

228.

23Teismas taip pat nustatė, kad, pagal savo finansinę padėtį, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo turėjo finansines galimybes įvykdyti turtines prievoles pardavėjui ir notarei, byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir garso įrašas patvirtino, kad atsakovė D. P. ir trečiasis asmuo S. P. žadėjo ieškovui grąžinti pinigus už žemę.

249.

25Dėl ieškovo pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas 2018 m. gegužės 15 d. pokalbis su atsakove D. P., teismas pasisakė, kad jis padarytas ne slapta panaudojus specialiąsias garso įrašymo priemones, bet naudojantis mobiliojo telefono garso įrašymo funkcija, ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad garso įraše girdimas atsakovės balsas, girdimas pokalbis vyko paprasta buitine kalba, asmuo, šioje byloje laikomas atsakove, nebuvo provokuojama pateikti ieškovui naudingus atsakymus, jai buvo užduodami konkretūs klausimai, susiję su šalių susitarimu dėl žemės sklypo perleidimo, garso įrašas panaudotas šioje civilinėje byloje nustatyti teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, todėl jį pripažino leistinu įrodymu.

2610.

27Teismas vertino, kad iš ieškovo padaryto garso įrašo turinio galima daryti išvadą, jog šalys įrašyto pokalbio metu kalba būtent apie susitarimo dėl žemės sklypo perleidimo įgyvendinimą, nutrūkus ieškovo ir trečiojo asmens artimiems santykiams, pagal kurį atsakovė pažada ne padovanoti arba atiduoti žemės sklypą, bet atiduoti pinigus. Garso įrašas yra visiškai informatyvus, jo turinys paneigia atsakovės teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog ji pokalbio metu pažadėjo grąžinti pinigus už žemės kadastrinius matavimus.

2811.

29Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui pinigus, kuri atitiko ginčo žemės pirkimo–pardavimo kainą, o tai patvirtino, jog ieškovas trečiajam asmeniui S. P. perdavė 3 000,00 Eur, kuri atsiskaitė sandorio sudarymo metu atsakovės D. P. vardu su pardavėjo žmona R. A.. Tačiau teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovas pirkimo–pardavimo sandorį tvirtinusiai notarei A. B. yra sumokėjęs 200,00 Eur sumą, o reikalavimas dėl 150,00 Eur atsakovės įvykdytas bylos nagrinėjimo metu.

3012.

31Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis, kaip trečiasis asmuo, įvykdė prievoles už atsakovę, dėl to jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio pagrindu, tačiau teismas vertino, jog būtų pagrindas kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius pagal CK 6.50 straipsnį, jeigu ieškovas būtų sumokėjęs pinigus už žemę, kadastrinius matavimus, topografinį planą už atsakovę D. P. ir tarp šalių nebūtų buvusio žodinio susitarimo dėl žemės sklypo perleidimo, siekiant kad partnerystės šalys galėtų kurti bendrą turtą. Teismas taip pat vertino, kad atsakovė sutaupė savo turtą ieškovo sąskaita, dėl ko ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo, t. y. jis patyrė nuostolius, kurie nebuvo padengti ieškinio padavimo teisme metu. Šalių sudarytas žodinis susitarimas nuo 2018 m. pavasario buvo nevykdomas, dėl to atsakovės turto sutaupymui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas santykiuose su atsakove neveikė savo rizika, o veikė D. P. interesais, kurie buvo nukreipti trečiojo asmens S. P. ir ieškovo partnerystės santykiams palaikyti bei kurti. Teismas vertino ir tai, kad, pagal tokio pobūdžio tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą, ieškovas gali apginti savo pažeistas teises tik nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikė, jog byloje nepagrįsto praturtėjimo prielaidos yra nustatytos.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3413.

35Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. P. bei J. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361.1.

37Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovą ir S. M. siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai (CK 6.969 straipsnis), kurių pagrindu šalys, nors ir ne vienoje pastovioje vietoje, bet gyveno drauge, tvarkė finansinius klausimus kartu, siekė bendro gyvenimo, turto kūrimo – statytis namą, verstis žemės ūkio veikla. Ieškovas ir S. P. kartu gyveno S. P. tėvams – atsakovei D. P. ir J. P. nuosavybės teise priklausančiame būste, prie kurio išlaikymo neprisidėjo, jie bendro ūkio iš bendrų lėšų nevedė ir nesiekė bendro turto – namo statybos, vertimosi žemės ūkio veikla – kūrimo. Teismas aplinkybę dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių grindė išimtinai ieškovui palankiais įrodymais – tik deklaratyviu jo paaiškinimu, kad 2017 m. tarp šalių buvo kalba dėl gyvenimo kartu ir selektyviu iš S. P. į civilinę bylą pateiktų susirašinėjimų tekstinių žinučių parinkimu.

381.2.

39Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino paties ieškovo į civilinę bylą pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūno 2018 m. liepos 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), kuriame ieškovas teikė paaiškinimus apie bendravimą su S. P., taip pat teismas selektyviai parinko tekstus iš pateikto susirašinėjimo telefono žinutėmis vien tik ieškovo naudai, o byloje esančio garso įrašo atveju netgi netiksliai perteikė pokalbio turinį. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, sprendimą parėmė išimtinai ieškovui palankiais įrodymais, to pasėkoje netinkamai konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas.

401.3.

41Atsakovė ir tretieji asmenys nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad partnerystės teisiniams santykiams palaikyti, t. y. kad partnerystės šalys galėtų kurti bendrą gyvenimą, turtą, buvo sudarytas žodinis susitarimas tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens S. P., kad atsakovė nuperka žemės sklypą ir jį vėliau perleidžia dukrai arba dukrai ir ieškovui, nes dukra jokio turto neturėjo, o ieškovas finansuoja sandorio sudarymą ir kitus klausimus, susijusius su žemės sklypo perleidimu nepažeidžiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reikalavimų. Visų pirma, tokio susitarimo tiesiog nebuvo. Antra, ieškovas nefinansavo sandorio sudarymo. Ieškovas neįrodė buvus tokį susitarimą ir finansavus sandorio sudarymą pas notarą.

421.4.

43Atsakovė ir tretieji asmenys nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad susitarimas ir buvo priežastis, dėl ko 2017 m. lapkričio 2 d. iš S. P. elektroninio pašto ieškovui buvo išsiųstas laiškas su Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus 2017 m. spalio 30 d. pranešimu dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys šio pranešimo elektroniniu paštu ieškovui nesiuntė. Teismas netyrė ir nevertino reikšmingų aplinkybių, kad ieškovas turėjo S. P. visus slaptažodžius, bet kada galėjo naudotis jais socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu, atrašinėjo už ją žinutes.

441.5.

45Spręsdamas klausimą dėl ieškovo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas visiškai toleruoja pavojingą situaciją (teisinės valstybės prasme), kai asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja padėtimi, galimai neteisėtai savinasi valstybės mokamas bedarbio išmokas, nors tuo pat metu dirba ir gauna pajamas, leidžiančiais užsiimti nekilnojamojo turto sandorių sudarymu, o taip pat, pagal konkrečią, aiškiai apibrėžtą paskirtį gaunamas pinigines lėšas, naudoja ne bedarbio statuso padariniams mažinti, bet nekilnojamojo turto įsigijimui.

461.6.

47Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK straipsnio nuostatas, nepagrįstai pripažino į bylą pateiktą 2018 m. gegužės 15 d. garso įrašą leistinu įrodymu. Garso įrašas padarytas atsakovės gyvenamojoje patalpoje, t. y. jis neatitinka vieno iš kriterijų – yra padarytas įrašomojo asmens privačioje teritorijoje, o ne viešoje vietoje. Pateiktas garso įrašas yra neinformatyvus, neišsamus, kyla pagrįstų abejonių dėl likusio pokalbio turinio, baigties. Be to ieškovas, vilkindamas procesą, ignoruodamas pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, garso įrašą pateikė praėjus penkiems mėnesiams po ieškinio teismui padavimo dienos, nors garso įrašas ieškovo žinioje buvo apie metus laiko. Atsakovei ir tretiesiems asmenims net nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nuomonę ir pastabas dėl ieškovo teikiamo įrodymo.

4814.

49Ieškovas L. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

502.1.

51Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs įrodymų visetą, padarė pagrįstas išvadas tiek apie jungtinės veiklos egzistavimą, tiek apie ieškovo investicijas perkant žemės sklypą.

522.2.

53Pirmosios instancijos teismas įvertino šalis siejusius santykius, pripažindamas, jog ieškovas ir trečiasis asmuo S. P. buvo jungtinės veiklos (partnerystės) santykių dalyviai, t. y. tokiu būdu nustatė priežastis, kodėl ieškovas finansavo žemės sklypo įsigijimą bei vėlesnes išlaidas, susijusias su jo paskirties keitimu ir ketinimu jame įvesti elektrą bei statyti namą. Nepaisant to, kad proceso dalyvius siejo jungtinės veiklos santykiai, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis ieškovui iš atsakovės buvo priteista skola, buvo nepagrįsto praturtėjimo institutas. Dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų neegzsitavimo apeliaciniame skunde nėra pateikta absoliučiai nė vieno motyvo, nors būtent šiuo teisiniu pagrindu yra iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys.

542.3.

55Apeliaciniame skunde teigiant, kad ieškovas ne tik S. P. asmens elektroninio pašto slaptažodį, bet ir juo pasinaudojo prisijungdamas prie jos elektroninio pašto 2017 m. lapkričio 2 d. ir išsisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą nurodytą laišką su Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriaus 2017 m. spalio 30 d. pranešimu dėl žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo pirkimo, privalėjo savo iškeltą versiją pagrįsti. Net jei ir būtų buvusi tokia situacija, S. P. privalėjo matyti, jog 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išsiųstas laiškas ieškovui, ir jeigu ji būtų tam prieštaravusi, būtų reiškusi pretenzijas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o tai patvirtina, kad tokie teiginiai tėra gynybinė versija.

562.4.

57Atsakovė ir tretieji asmenys iškraipo faktines aplinkybes, siekdami patvirtinti savo versiją apie tai, jog ieškovas nefinansavo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, nurodydami neatitikimus tarp ieškovo ir S. P. paaiškinimų bei liudytojos R. A. parodymų, jog sandorio sudarymo metu grynuosius pinigus R. A. perdavė S. P. (nors ieškovas paaiškino, kad pinigus perdavė ginčo žemės sklypo pardavėjui V. J. A.).

582.5.

59Pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovo turtinę padėtį faktinių aplinkybių kontekste – iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas iš tiesų gaudavo pajamų tiek iš Sodros, tiek iš savo dukros I. M. M., kas patvirtina išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis buvo pakankama disponavimui 3 000,00 Eur suma. Tuo tarpu bet kokios apeliantų spekuliacijos apie neva egzistuojantį ieškovo piktnaudžiavimą teisine sistema yra ne šio ginčo dalykas.

602.6.

61Išvada apie jungtinės veiklos santykius ir ieškovo finansuotą žemės sklypo įsigijimą bei kitų susijusių paslaugų finansavimą, yra grįstos ne tik garso įrašu, o visa civilinės bylos medžiaga, kurios pagrindu, visapusiškai ir objektyviai įvertinus įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimus. Teismas pagrįstai ieškovo pateiktą garso įrašą laikė šioje byloje leistinu įrodymu.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6515.

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6716.

68Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.

6917.

70Šioje byloje ieškovas įrodinėja, kad pagal žodinį susitarimą, sudarytą su atsakove D. P. ir trečiuoju asmeniu S. P., jis, L. M., sumokėjo 3 000,00 Eur už atsakovės įsigytą žemės sklypą žemės savininkui V. J. A., 150,00 Eur matininkei D. G. už kadastrinius matavimus, 170,00 Eur matininkui-geodezininkui T. B. už topografinio plano parengimą. 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn. ieškovui L. M. su trečiuoju asmeniu S. P. nutraukus artimus santykius, tarp D. P. ir ieškovo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta atsakovei įgijus iš V. J. A. žemės sklypą perleisti (padovanoti) trečiajam asmeniui S. P., nebuvo įvykdytas. Ieškovo teigimu, atsakovė D. P. nesumokėjusi pardavėjui žemės sklypo kainos, tačiau įgijusi nuosavybės teise į žemės sklypą, sutaupė savo turtą ieškovo L. M. sąskaita.

7118.

72Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas), pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

7319.

74Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis sumokėjo žemės savininkui 3 000,00 Eur už žemės sklypą, 150,00 Eur matininkei D. G. už kadastrinius matavimus bei 170,00 Eur matininkui-geodezininkui T. B. už topografinio plano parengimą. Teismas, nustatęs, kad už ieškovo sumokėtas pinigines lėšas turtą-žemės sklypą įgijo atsakovė D. P., padarė išvadą, kad atsakovė sutaupė ieškovo sąskaita, įgydama nuosavybės teises į žemės sklypą. Dėl to bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas ginti ieškovo teises, remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

7520.

76Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (nevisapusiškai ir neišsamiai tyrė ir vertino bylos įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

7721.

78Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

7922.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

8123.

82Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

8324.

84Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį S. P. siejo artimi santykiai, kurių metu trečiojo asmens mama-atsakovė D. P. įgijo pirmumo teisę įgyti nuosavybės teise šalia jos žemės sklypo parduodamą žemę. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta šios nutarties 19 punkte sprendė, kad esant šalims partnerystėms santykiams, tarp bylos dalyvių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovas žemės pardavėjui sumokėjo pinigines lėšas, tačiau nutrūkus santykiams tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atsakovė neperleido nuosavybės teisių į žemės sklypą. Apeliantai nesutinka nei su teismo išvadomis, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nei, kad ieškovas už atsakovę žemės pardavėjui yra sumokėjęs 3 000,00 Eur sumą.

8525.

86Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas L. M. ir trečiasis asmuo S. P. nuo 2014 m. palaikė tarpusavio artimus ryšius, gyveno drauge pas ieškovą L. M. arba trečiąjį asmenį S. P., palaikė, rėmė vienas kitą tiek finansiškai, tiek morališkai, dalyvavo šeimos šventėse, ieškovo ir trečiojo asmens šeimos nariai atitinkamai ieškovą ir trečiąjį asmenį priėmė kaip šeimos narius, taip pat su jais palaikė artimus santykius. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė D. P., kuri yra trečiojo asmens S. P. motina, turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

8726.

88Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nebuvo reikalavimo pripažinti, kad turtas, kurį prašoma grąžinti, yra jungtinės veiklos rezultatas, tačiau teismas, siekdamas išsiaiškinti ieškovo dalyvavimą ginčo žemės sklypo įsigijo procedūrose, jo vaidmenį, siekius, kolegijos vertinimu, pagrįstai aiškinosi aplinkybes apie šalis siejusius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išvadas, apie šalis siejusius santykius, jų ketinimus, žemės sklypo įsigijimo aplinkybes, padarė ištyręs šalių paaiškinimus, tarpusavio susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinį, šalių veiksmus po žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymo. Iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių nustatyta, kad ieškovas aktyviai dalyvavo žemės įsigijimo procese, žemę įgijusio asmens (atsakovės) dukra, šios bylos trečiasis asmuo, elektroniniais laiškais ieškovui teikė informaciją, susijusią su žemės įsigijimu, ieškovas už atsakovę pildė prašymus dėl žemės paskirties keitimo, ieškovui buvo pateikta matininko sąskaita už atsakovės įgyto žemės sklypo topografinio plano parengimą. Byloje taip pat nustatyta, kad pašlijus ieškovo ir trečiojo asmens santykiams, S. P. sutiko sugrąžinti ieškovo sumokėtas sumas, o atsakovė atliko bankines operacijas, kuriomis ieškovui pervedė dalį jo (ieškovo) sumokėtų piniginių lėšų.

8927.

90Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, kad ieškovas turėjo siekį, pasinaudodamas trečiojo asmens santykiais ir atsakovės turima pirmumo teise, įsigyti žemės sklypą ir panaudoti savo poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu logiškai paaiškinami ieškovo aktyvus veiksmai, susiję su ginčo žemės sklypo įgijimu, jo paskirties keitimu. Nors apeliantai neigia, kad ieškovas ir trečiais asmuo S. P. palaikė artimus santykius, tačiau akivaizdu, jog šalims nesant artimuose santykiuose, ieškovui negalėjo būti žinomos ginčo žemės sklypo įsigijimo aplinkybės, ieškovui negalėjo būti prieinama ir informacija nei apie poreikį rengti topografinį planą ar keisti žemės sklypo paskirtį.

9128.

92Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai yra taip pat pakankami išvadai, kad ieškovas trečiajam asmeniui S. P. perdavė 3 000,00 Eur, kuri atsiskaitė sandorio sudarymo metu atsakovės D. P. vardu su pardavėjo žmona R. A.. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog pašlijus ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiams, bylos šalys susirašinėjimais sprendė turtinius santykius, susijusius su žemės sklypo įgijimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių susirašinėjimų, užfiksuotų pokalbių turinį ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai šias įrodinėjimo priemones vertinimo, kaip patvirtinančias ieškovo įrodinėjamas aplinkybes apie pinigų perdavimo faktą.

9329.

94Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog byloje pateiktas garso įrašas nelaikytina leistina įrodinėjimo priemone, nes jis padarytas atsakovės gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog garso įrašas nagrinėjamu atveju laikytinas leistinu įrodymu, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, kuriuos atitinkantis garso įrašas laikytinas leistinu įrodymu. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

9530.

96Kasacinis teismas, nagrinėdamas pokalbio įrašo, kaip (ne)leistino įrodymo, teismo posėdyje klausimą, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tai, ar konkrečioje situacijoje toks informacijos rinkimas laikytinas asmens privatumo pažeidimu, ar pateisintinas ir privatumas negintinas, priklauso taip pat nuo panaudotų fiksavimo būdo, priemonių, užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo. Buitinių neprasiskverbiančio pobūdžio priemonių naudojimas informacijai fiksuoti, kuri pagal skolininko elgesį – laisvą dalyvavimą pokalbyje viešoje vietoje – yra prieinama įrašyti buitiniu lygmeniu, nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumą tokiose srityse, kurias asmuo ketintų slėpti nuo kitų, <...>. Pasirinktas fiksavimo būdas ir apimtis nevertintini kaip nukreipti specialiai asmens privatumui pakenkti. Jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti kaip įrodymą ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas, tai išvardytų aplinkybių visuma leistų daryti išvadą, kad fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymas aiškinamas tik būtinumu geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002).

9731.

98Vadovaudamasi CPK 177 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo į bylą pateiktą pokalbio garso įrašą leistinu įrodymu, o apeliantų argumentai, jog įrašas neinformatyvus, neišsamus, ar, kad kyla pagrįstų abejonių dėl likusio pokalbio turinio, garso įrašo baigties, atmestini kaip nepagrįsti.

9932.

100Civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrino šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantams, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas netinkamai vertino jų pateiktus teisinius argumentus.

10133.

102Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

10334.

104Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sumokėjo (perdavė pinigines lėšas) už atsakovės įsigytą ginčo žemės sklypą, susitarimo, sudaryto su atsakove ir trečiojo asmens pagrindu. Kadangi turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsirado pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

105Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10635.

107Netenkinus apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, yra pagrindas ieškovo naudai priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas L. M. į bylą yra pateikęs įrodymus, jog jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

10836.

109CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 333,33 Eur sumą.

11037.

111Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

112Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

113Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

114Iš atsakovės D. P., a. k. ( - ) ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, S. P., a. k. ( - ) bei J. P., a. k. ( - ) ieškovo L. M., a. k. ( - ) naudai priteisti lygiomis dalimis po 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

115Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. lapkričio 1 d. S. P. kreipėsi į tuometinį... 10. 3.... 11. Atsakovė D. P. ir tretieji asmenys J. P. ir S. P. nesutiko su ieškiniu,... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė, kuri yra... 18. 6.... 19. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovą ir trečiąjį... 20. 7.... 21. Teismas įvertinęs, kad topografinio plano rengimo-suderinimo data yra 2018 m.... 22. 8.... 23. Teismas taip pat nustatė, kad, pagal savo finansinę padėtį, tiek ieškovas,... 24. 9.... 25. Dėl ieškovo pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas 2018 m. gegužės 15... 26. 10.... 27. Teismas vertino, kad iš ieškovo padaryto garso įrašo turinio galima daryti... 28. 11.... 29. Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui pinigus,... 30. 12.... 31. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis, kaip trečiasis asmuo, įvykdė... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 34. 13.... 35. Apeliaciniu skundu atsakovė D. P. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys... 36. 1.1.... 37. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovą ir S. M.... 38. 1.2.... 39. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino paties ieškovo į... 40. 1.3.... 41. Atsakovė ir tretieji asmenys nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 42. 1.4.... 43. Atsakovė ir tretieji asmenys nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 44. 1.5.... 45. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo turtinės padėties, pirmosios instancijos... 46. 1.6.... 47. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK straipsnio nuostatas,... 48. 14.... 49. Ieškovas L. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį... 50. 2.1.... 51. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 52. 2.2.... 53. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalis siejusius santykius,... 54. 2.3.... 55. Apeliaciniame skunde teigiant, kad ieškovas ne tik S. P. asmens elektroninio... 56. 2.4.... 57. Atsakovė ir tretieji asmenys iškraipo faktines aplinkybes, siekdami... 58. 2.5.... 59. Pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovo turtinę padėtį faktinių... 60. 2.6.... 61. Išvada apie jungtinės veiklos santykius ir ieškovo finansuotą žemės... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 65. 15.... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 67. 16.... 68. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepagrįstą... 69. 17.... 70. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, kad pagal žodinį susitarimą, sudarytą... 71. 18.... 72. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga... 73. 19.... 74. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis... 75. 20.... 76. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas... 77. 21.... 78. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad... 79. 22.... 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 81. 23.... 82. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas... 83. 24.... 84. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovą... 85. 25.... 86. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas L. M. ir trečiasis asmuo... 87. 26.... 88. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nebuvo reikalavimo... 89. 27.... 90. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami... 91. 28.... 92. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 93. 29.... 94. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog byloje pateiktas... 95. 30.... 96. Kasacinis teismas, nagrinėdamas pokalbio įrašo, kaip (ne)leistino įrodymo,... 97. 31.... 98. Vadovaudamasi CPK 177 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, teisėjų... 99. 32.... 100. Civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo... 101. 33.... 102. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas... 103. 34.... 104. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas... 105. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 106. 35.... 107. Netenkinus apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą... 108. 36.... 109. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 110. 37.... 111. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei... 112. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 113. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti... 114. Iš atsakovės D. P., a. k. ( - ) ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių... 115. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....