Byla e2A-982-163/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. A., A. M., A. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., A. M., A. M. ieškinį atsakovei ( - ) mokyklai, tretiesiems asmenims D. A., I. M., ( - ) vaikų globos namams, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, ( - ) gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovai A. M. ir A. M. prašo priteisti iš atsakovės ( - ) mokyklos ieškovei A. A., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą A. M. ir A. M., 37 650,60 Eur (130 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir jiems, ieškovams A. M. ir A. M., po 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. kovo 14 d. ( - ) mokykloje karštu vandeniu buvo apipilta jų neįgalios dukters A. A. kairės kojos šlaunis, dėl ko jai buvo nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kūno paviršiaus, lydimas trauminio šoko, mikrocirkuliacijos sutrikimo. Dar iki įvykio dukra buvo pripažinta I grupės invalide (( - )). Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2012-03-20 aktu nustatė, kad įvykis įvyko mokytojai D. A. ir jos padėjėjai I. M. pažeidus norminių teisės aktų reikalavimus. Dėl šio įvykio Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2012-03-20 aktu nustatė, kad įvykis įvyko ( - ) mokyklos mokinei B. B. apvertus puodelį su karšta arbata ant A. A. šlaunies. Šiuo aktu mokytojos D. A. ir I. M. pripažintos pažeidusiomis norminių teisės aktų reikalavimus, dėl ko joms įstaigos direktoriaus 2012-03-15 įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – įspėjimai. Mokytoja ir jos padėjėja privalėjo saugoti mokinių sveikatą, garantuoti fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje ar kitose įstaigos erdvėse. Dėl patirtų sužalojimų dukrai A. A. teko ištverti labai dideles fizines kančias: patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumų, estetinės išvaizdos pakitimus. Jai taikytas operacinis gydymas. Yra didelė tikimybė, kad ateityje reikės daryti plastines operacijas. Ieškovai taip pat nurodo, kad po šio dukters sužalojimo jie taip pat patyrė didelių emocinių išgyvenimų, nuolat jaučia nerimą dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su šia dukters trauma. Tiek iki traumos, tiek po traumos jie augina dukrą, jie emociškai labai susiję, dėl to jiems dukters trauma sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų.

3Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po nelaimės dešimt dienų su dukra gulėjo ligoninėje, žaizdos negijo, o vienos dukters palikti negalima. Dukra A. A. nuo gimimo būdavo savaitiniame darželyje „(duomenys neskelbini)“, kadangi buvo reikalingos mankštos, masažai, pamokos. ( - ) mokykloje dukra buvo nuo pirmos klasės, mokyklos darbuotojai pirmadienį pasiimdavo, penktadienį parveždavo, tačiau kai dukra susirgdavo, jie patys turėdavo ją parsivežti. Šiuo metu dukra mokosi ( - ).

4Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis po įvykusios nelaimės ligoninėje prie dukters nebudėjo, tik nuveždavo ir parsiveždavo žmoną, būdavo namuose, nedirbo. Į mokyklą neidavo, nes viską tvarkydavo žmona.

5Atsakovės atstovas direktorius R. B. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su ieškovų teiginiu, kad yra pagrindas taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, kadangi šiuo atveju nėra visų CK nustatytų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246–6.249 str.). Nesant įstatymuose numatytų išimčių pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Atstovės atstovas nurodo, jog sutinka, kad atsakovė, kaip mokymo įstaiga, turi pareigą užtikrinti tinkamas ir saugias mokymosi sąlygas, garantuoti fizinį bei psichologinį mokinių saugumą, tačiau dėl incidento, kurio metu buvo sužalota ieškovė A. A., nėra mokyklos neteisėto veikimo ar neveikimo, mokyklos kaltės. Pažymėtina, jog iš karto po incidento, t. y. 2012-03-15, ( - ) mokyklos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dvišalė komisija, kuri buvo įpareigota ištirti nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2012-03-14, ir nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis bei aplinkybes. 2012-03-20 buvo surašytas nelaimingo atsitikimo aktas, kurio metu nustatyta, jog nelaimingą atsitikimą galimai lėmė tai, kad viena iš kartu su ieškove besimokančių mergaičių priėjo prie stalo siekdama šaukštelio ir apvertė du puodelius karštos arbatos, kuri apliejo ieškovės šlaunį. Atkreiptinas dėmesys, jog mokykloje mokosi vaikai su specialiaisiais poreikiais. Be to, tiek mokytojai D. A., tiek mokytojos padėjėjai I. M. mokyklos direktoriaus 2012-03-15 įsakymais buvo skirtos drausminės nuobaudos – įspėjimai už tiesioginių savo pareigų nevykdymą. Atsakovės vertinimu, minėti įsakymai nėra vienareikšmiai įrodymai, neabejotinai patvirtinantys atsakovės darbuotojų kaltę dėl A. A. šlaunies nudeginimo karšta arbata. Šiuo atveju ieškovų deklaratyvūs teiginiai dėl atsakovės deliktinės atsakomybės dėl jos darbuotojų kaltės bei atsakomybės už jos žinioje buvusį nepilnametį asmenį nėra pagrindas taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Atsakovė pažymi, jog nesutinka su reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, jei jis būtų priteistas. Pažymėtina, jog vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kuri civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovės darbuotojų – mokytojos D. A. ir mokytojos padėjėjos I. M. elgesys buvo vertintas viešosios teisės normų pagrindu, t. y. dėl jų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tiek mokytojos, tiek ir mokytojos padėjėjos veiksmuose inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., požymių nenustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kurio turtas formuojamas iš gyventojų mokamų mokesčių į valstybės biudžetą, mokyklinė ugdymo įstaiga vystydama savo veiklą negauna jokių pajamų, todėl neadekvataus neturtinės žalos atlyginimo ieškovams priteisimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus, kiltų grėsmė tolesniam atsakovės, kaip mokymo įstaigos, funkcijų vykdymui. Be to, ieškovai nukentėjusiosios tėvai, reikšdami reikalavimą dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl jų dukrai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jie patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų. Atsakovės vertinimu, ieškovų prašomos priteisti sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teisės aktų ir teismų praktikos.

6Atsakovės atstovas posėdžio metu taip pat nurodė, kad po nelaimės iš pradžių ligoninėje buvo padėjėja, kol atvyko ieškovė motina. Tėvai nė karto per penkerius metus pas jį nebuvo atėję, vaiku nesidomėjo. Tik tada, kai paskambino mokytoja, tėvai atvažiavo, tačiau nesutiko su siūlymu bendradarbiauti dėl įvykusios nelaimės.

7Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo ieškinį atmesti. Be to, posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio ir tik išimtinais atvejais gali būti, kad priteisiamas žalos atlyginimas kitiems asmenims. Tačiau ieškovai nepagrindė išimtinumo sąlygų jokiais įrodymais, todėl jiems neturtinės žalos atlyginimas nepriklauso. Mergaitė ir toliau gyvena mokykloje. Po traumos niekas nepasikeitė, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė nenukentėjo. Mergaitė ir toliau gyvens globos įstaigoje, o tėvai iš šios nelaimės nori pasipinigauti.

8Trečiasis asmuo D. A. nurodė, kad nesutinka su ieškovų teiginiu, kad ji kaip mokytoja privalėjo saugoti mokinių sveikatą, garantuoti fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje ir kitose įstaigos erdvėse, nes jos pareiga užtikrinti mokinių saugumą yra tik ugdymo, t. y. pamokų, metu (( - ) mokyklos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto mokyklos direktoriaus 2010-09-01 įsakymu Nr. V1-4, 26 p.), o ne pertraukų metu, nes pertraukos metu ji ruošiasi kitai pamokai. Ieškovė buvo apipilta karšta arbata ne pamokos, o pertraukos metu, todėl už jos saugumą buvo atsakinga padėjėja I. M. (( - ) mokyklos mokytojo padėjėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto mokyklos direktoriaus 2011-01-03 įsakymu Nr. V1-31/3, 9.4 p., 13 p.). Nors nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2012-03-20 aktu nustatė, kad įvykis įvyko jai ir jos padėjėjai I. M. pažeidus norminių teisės aktų reikalavimus, ir abiem paskirtos nuobaudos – įspėjimai, tačiau nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija nurodė jos kaltę visiškai nepagrįstai, o mokyklos direktorius visiškai nepagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą, nes ji jokių savo pareigų nepažeidė, todėl jos kaltės dėl šio įvykio nėra. Tai, kad ji nekalta dėl šio įvykio, yra konstatuota ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2012-01-14 priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00136-12, kuriame nurodyta, kad jos ir mokyklos direktoriaus kaltės dėl ieškovės sužalojimo nėra, o tiesioginiu priežastiniu ryšiu šis sužalojimas yra susijęs su netinkamu mokytojos padėjėjos I. M. pareigos padėti mokiniams saugiai atsigerti arbatą atlikimu. Kadangi dėl mokyklos darbuotojos, t. y. mokytojos padėjėjos I. M., kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl mokykla turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Ieškovų A. M. ir A. M. reikalavimas priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

9Trečiasis asmuo D. A. posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieškovais iš pradžių buvo sutarę dėl žalos atlyginimo, bet po to ieškovai reikalavo vis daugiau ir daugiau. Nors ji dirbo mokykloje pusę metų, tačiau A. A. motiną matė vieną kartą, o tėvo iš viso nematė. Mergaitę iš namų pirmadieniais parsiveždavo darbuotojai sukandžiotą gyvių, nešvarią, „su kvapu“, į namus tėvai neleisdavo užeiti, kai pirmadieniais atvažiuodavo paimti mergaitę.

10Trečiojo asmens ( - ) vaikų globos namų atstovė L. L. su ieškiniu nesutinka, prašo mažinti reikalaujamas sumas.

11Trečiojo asmens ( - ) gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus atstovė V. K. paaiškino, kad ieškovų namuose sąlygos geros, ieškovė turi atskirą kambarį, tėvai mergaite rūpinasi.

12Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra ( - ) mokyklos mokytojo padėjėja ir važiuodavo pasiimti nukentėjusiąją ieškovę iš namų, juose rasdavo netvarką. Ieškovė būdavo nešvariais drabužiais, sukandžiota. Parsivežus reikėdavo nuprausti, perrengti švariais mokyklos drabužiais. Ji trejus metus dirbo su nuketėjusiąja, tačiau jos tėvai nėra apie ją paklausę, nesidomėjo. Ieškovės tėvų namuose tuo metu jokių patogumų nebuvo, buvo skudurų krūvos. Ji ir pati buvo sukąsta blusų dirbdama su nukentėjusia ieškove.

13Liudytoja J. R. Ž. parodė, kad ji yra ( - ) mokyklos slaugytoja ir per trejus metus darbo matė, kad nuketėjusiąją ieškovę parsiveždavo iš namų nešvarią, sukąstą blusų, tėvai dukros nelankė.

14Liudytoja N. A. parodė, kad penkerius metus dirbo socialine pedagoge ir ieškovės tėvai nė karto nesikreipė ir mokyklai neturėjo jokių pretenzijų. Rugsėjo 1-ąją mergaitės tėvai neatveždavo, reikėdavo patiems ieškoti. Kai dukra susirgdavo, tėvai būdavo nepatenkinti, kad reikia pasiimti dukrą. Tėvai vaiku nesidomėjo, nelankė.

15Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsižvelgęs į ekspertų nevienodai nustatytą ieškovės sveikatos sutrikdymo mąstą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-10-26 specialisto išvadoje Nr. G 2145/12(03) nurodyta, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-09-30 ekspertizės akte Nr. EG 2068/14(03) nurodyta, kad ieškovei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas nustatė 4000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį. Ieškovai tėvai nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jie patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų, remiantis liudytojų parodymais, ieškovų ir dukters nesiejo ypatingai artimas emocinis ryšys, todėl tėvams neturtinė žala nėra atlygintina.

16Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo

172015-03-09 sprendimą tenkinant ieškinį visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai nurodė, jog eksperto galutine išvada nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į nevienodą ekspertų išvadą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio, yra nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika analogiškose bylose nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, teismas remdamasis liudytojų parodymais padarė nepagrįstą išvadą, kad nuketėjusiosios ieškovės ir jos tėvų santykiai nebuvo stiprūs, o dukters nuolatinį buvimą specialiojoje mokykloje vertino kaip nevisavertį tėvų rūpestį.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo tėvams, kurių vaikas patyrė sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad

222012 m. kovo 14 d. 8 val. 40 min. pertraukos metu ( - ) mokykloje karštu vandeniu buvo nudeginta mokinės neįgalios A. A. kairės kojos šlaunis, dėl ko jai buvo nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kūno paviršiaus, lydimas trauminio šoko, mikrocirkuliacijos sutrikimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (2012-10-26 specialisto išvada Nr. G 2145/12(03). Atsakovės prašymu atlikus kitą ekspertizę, ekspertas pateikė išvadą, iš kurios matyti, kad po 2012-03-14 sužalojimo – kairės šlaunies nudegimo karšta arbata bei taikyto konservatyvaus gydymo, operacijų liko grubus odos randas, kuris teisėsaugos pareigūnų apžiūros metu įvertintas kaip bjaurojantis A. A. kūną. Dėl kairės šlaunies nudegimo pasekmių – liko kūną bjaurojantis randas, A. A. sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.12. p.) (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-09-30 ekspertizės aktas Nr. EG 2068/14(03) (b. l. 118–120).

23Dėl neturinės žalos dydžio nustatymo

24Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Taigi priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma, suponuojančia teismų pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

25Šioje byloje ieškovai A. M. ir A. M. dukrai A. A. padarytą neturtinę žalą įrodinėja įvykio metu ir po jo patirtu dideliu fiziniu skausmu, nepatogumais, atsiradusiais estetinės išvaizdos pakitimais. Byloje surinkti įrodymai: teismo specialistų išvados, fotonuotraukos, gydymo įstaigos pažymos, leidžia daryti išvadą, jog dėl fizinių sužalojimų A. A. patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumų, estetiškai pakito išvaizda. Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad A. A. buvo padaryta didelė žala, ir tai sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į kitus kriterijus.

26Pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėdamas atsakomybės klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nustatė, kad mokytojo padėjėja I. M. netinkamai vykdė savo pareigą padėti mokiniams saugiai atsigerti arbatos, todėl teismas sprendžia, jog byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: priešingi teisei atsakovės veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

27Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

28Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamojoje byloje žala mažametei padaryta dėl netinkamo mokytojos padėjėjos I. M. pareigos padėti mokiniams saugiai atsigerti arbatos atlikimo. Ieškovai teigia, kad turėtų būti atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-423/2008), joje vaikui, nuplikytam karštu vandeniu, buvo priteista 150 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija, analizuodama abiejų bylų aplinkybes, negali vesti paralelės šiose bylose, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje mažamečiam vaikui buvo padarytas 30 procentų kūno nudegimas itin matomoje vietoje – žaizda apėmė galvą, kaklą, veidą, krūtinės ląstą, nugarą, dešinę ranką ir dešinę koją, kurių nebus galima paslėpti ateityje, priešingai nei ir taip dažnai natūraliai dengiamą vietą – užpakalinę šlaunies dalį nukentėjusiosios ieškovės situacijoje. Tai įrodo byloje pateikti dokumentai – 2012-10-26 specialisto išvada

29Nr. G 2145/12(03), kurioje nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kūno paviršiaus, lydimas trauminio šoko, mikrocirkuliacijos sutrikimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas; išrašas iš medicininės pažymos, pateiktos iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės, nurodantis, kad žaizdų perrišimas vyko sklandžiai, tačiau išlieka nedidelė žaizda ant kairio klubo; asmens apžiūros protokolas, pateiktas Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK KPS tyrėjos, nurodantis, kad sugijęs randas bjauroja nukentėjusiosios ieškovės kūną; ekspertizės aktas

30Nr. EG 2068/14(03), kuriame nurodoma, kad sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat, vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje nurodytais kriterijais, kuriais būtina vadovautis, siekiant nustatyti žalos mastą ir pasekmes tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui bei siekiant objektyviai įvertinti neturtinės žalos dydį, šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad A. A. dar iki nelaimės nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis bei diagnozuotas ( - ), dėl ko ji nevaikšto, nekalba, atlieka tik nevalingus judesius, norus ir poreikius išreiškia šaukdama ir verkdama, todėl manytina, kad estetinės išvaizdos pakitimai (likę randai) A. A. ateityje neturėtų sukelti dvasinių išgyvenimų. Jokių kitų po nelaimės likusių neigiamų padarinių, kurie pasireikštų A. A. dabar ar ateityje, ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija, vertindama pateiktų duomenų visetą, remdamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nesant neginčijamų įrodymų byloje, galinčių konstatuoti sunkų ieškovės sveikatos sutrikdymą, keliantį nuolatines fizines ir dvasines kančias, bei atsižvelgiant į žaizdos (rando) atsiradimo vietą, kuri yra užpakalinėje šlaunies dalyje ir kuri dažniausiai yra natūraliai slepiama nuo žmonių akių, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

31Dėl nepilnamečio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą

32Nagrinėjamoje byloje ieškovai tėvai nurodė, kad neturtinė žala jiems atsirado dėl jų nepilnametei dukrai padarytų sveikatos sužalojimų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais.

33Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Ar ieškovų atvejis atitinka išimtinumo sąlygas, todėl jiems turėtų būti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl dukters sveikatos sužalojimo, spręstina pagal tai, kaip šie klausimai aiškinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami išimtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

342013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

35Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y. ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes.

36Ieškovai A. M. ir A. M., prašydami jiems priteisti po 2896,20 euro neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, nurodo, kad jie patyrė didelių emocinių išgyvenimų, nuolat jaučia nerimą dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su dukters trauma. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ( - ) mokykloje karštu vandeniu buvo nudeginta mokinės neįgalios A. A. kairės kojos šlaunis, dėl ko jai buvo nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kūno paviršiaus, lydimas trauminio šoko, mikrocirkuliacijos sutrikimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (2012-10-26 specialisto išvada Nr. G 2145/12(03). Atsakovės prašymu atlikus kitą ekspertizę, ekspertas pateikė išvadą, iš kurios matyti, kad po 2012-03-14 sužalojimo – kairės šlaunies nudegimo karšta arbata bei taikyto konservatyvaus gydymo, operacijų liko grubus odos randas, kuris teisėsaugos pareigūnų apžiūros metu įvertintas kaip bjaurojantis A. A. kūną. Dėl kairės šlaunies nudegimo pasekmių – liko kūną bjaurojantis randas, A. A. sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.12. p.) (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-09-30 ekspertizės aktas Nr. EG 2068/14(03) (b. l. 118–120). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino faktą, kad A. A. dar iki nelaimės nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis bei diagnozuotas ( - ). Nors apeliacinės teismas sutinka, kad ieškovai A. M. ir A. M. kaip A. A. tėvai išgyveno dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tačiau atsižvelgiant į atsakovės, liudytojų parodymus bei pačių ieškovų teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad iki nelaimingo atsitikimo ieškovų A. M. ir A. M. ryšys su dukra A. A. nebuvo ypatingai stiprus, nes A. A. nuo gimimo būdavo savaitiniame darželyje „( - )“, nuo pirmos klasės A. A. mokėsi ( - ) mokykloje, ją iš namų pirmadieniais pasiimdavo, o penktadieniais parveždavo atsakovės darbuotojai, tėvai dukters mokymo įstaigoje nelankydavo, nesiteiraudavo, kaip jai sekasi. Be to, nors ieškovai ir nurodo, kad patyrė didelių emocinių išgyvenimų, nuolat jaučia nerimą dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su dukters trauma, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl A. A. padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų.

37Šioje byloje nagrinėjamas klausimas yra tas, ar dėl nustatytos vaiko sveikatai padarytos žalos, kaip ieškovų išgyvenimų šaltinio, jų trukmės ir padarinių yra teisinis pagrindas konstatuoti ieškovų išimtinio pobūdžio išgyvenimus kaip pagrindą neturtinei žalai nustatyti ir priteisti jos atlyginimą pinigais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko tėvai patyrė sukrėtimą, išgyvenimų dėl sužalotos dukters, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių ir nepakankamus dėl to gebėjimus atskleisti savo būklę, jiems sukelta didelių psichologinių išgyvenimų, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neatskleidė šių aplinkybių išimtinumo neturtinės žalos atlyginimui priteisti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas atitinkantį sprendimą.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis teismas pripažįsta, jog teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti iš esmės keičiami.

39Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką; EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį (pavyzdžiui, 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009); vis dėlto EŽTT gali priimti individualią peticiją iš asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiškėjo yra asmeninis ir ypatingas ryšys. Kaip jau buvo minėta, tokio ypatingo ryšio ir išimtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi materialiosios teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturėjo konstatuoti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

42palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai A. M. ir A. M. prašo priteisti iš atsakovės ( - ) mokyklos... 3. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po nelaimės dešimt... 4. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis po įvykusios... 5. Atsakovės atstovas direktorius R. B. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog... 6. Atsakovės atstovas posėdžio metu taip pat nurodė, kad po nelaimės iš... 7. Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo ieškinį atmesti. Be... 8. Trečiasis asmuo D. A. nurodė, kad nesutinka su ieškovų teiginiu, kad ji... 9. Trečiasis asmuo D. A. posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieškovais iš... 10. Trečiojo asmens ( - ) vaikų globos namų atstovė L. L. su ieškiniu... 11. Trečiojo asmens ( - ) gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus atstovė V. K.... 12. Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra ( - ) mokyklos mokytojo padėjėja ir... 13. Liudytoja J. R. Ž. parodė, kad ji yra ( - ) mokyklos slaugytoja ir per trejus... 14. Liudytoja N. A. parodė, kad penkerius metus dirbo socialine pedagoge ir... 15. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-06 sprendimu ieškinį tenkino iš... 16. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios... 17. 2015-03-09 sprendimą tenkinant ieškinį visiškai; priteisti bylinėjimosi... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 20. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir... 22. 2012 m. kovo 14 d. 8 val. 40 min. pertraukos metu ( - ) mokykloje karštu... 23. Dėl neturinės žalos dydžio nustatymo... 24. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 25. Šioje byloje ieškovai A. M. ir A. M. dukrai A. A. padarytą neturtinę žalą... 26. Pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėdamas atsakomybės klausimą dėl... 27. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos... 28. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra... 29. Nr. G 2145/12(03), kurioje nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis... 30. Nr. EG 2068/14(03), kuriame nurodoma, kad sužalojimas atitinka sunkaus... 31. Dėl nepilnamečio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai tėvai nurodė, kad neturtinė žala jiems... 33. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis,... 34. 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).... 35. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje... 36. Ieškovai A. M. ir A. M., prašydami jiems priteisti po 2896,20 euro... 37. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas yra tas, ar dėl nustatytos vaiko... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis teismas pripažįsta, jog... 39. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 42. palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą...