Byla 3K-3-22-219/2015
Dėl avanso ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams A. V. ir Z. V. dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių preliminariąsias sutartis, prievolės pabaigą įskaitymu, ir proceso teisės normų, nustatančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą, 2250 Lt (651,65 Eur) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

7Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove Z. V., veikusia atsakovo A. V. vardu, 2005 m. balandžio 30 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui garažą su administracinėmis patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo sumokėti už šį nekilnojamąjį turtą 140 000 Lt (40 546,80 Eur); sutartyje nurodė pagrindinės sutarties sudarymo datą – ne vėliau kaip 2005 m. gegužės 30 d. Šalys susitarė, kad jei pirkėjas atsisako pirkti daiktą, jis turi mokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudą pardavėjui (2.1 punktas), o jei pardavėjas atsisako parduoti daiktą arba jį parduoda kitam asmeniui, jis turi mokėti pirkėjui 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą (2.2 punktas); preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pirkėjas sumokėjo pardavėjui 2000 Lt (579,24 Eur) avansą (3 punktas). Iki nurodyto termino pabaigos nesudarius pagrindinės sutarties (atsakovas buvo išvykęs), ieškovas su atsakove 2005 m. gegužės 30 d. sudarė kitą preliminariąją sutartį, kuria susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 2005 m. birželio 2 d.; atsakovei nurodžius, kad savininkas reikalauja dar 13 000 Lt (3765,06 Eur), ieškovas šią sumą sumokėjo. Ieškovas nurodo, kad 2005 m. birželio 2 d. jis turėjo 26 000 Lt (7530,12 Eur) grynaisiais (juos sumokėjo atsakovui), kredito unijos valdybos posėdžio, kuriame nutarta suteikti ieškovui 99 000 Lt (28 672,38 Eur) paskolą, protokolo išrašą ir 15 000 Lt (4344,30 Eur) buvo perdavęs atsakovei, taigi turėjo 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Nuvykus pas notarą pasirašyti pagrindinės sutarties paaiškėjo, kad trūksta turto savininko dokumento ir sandorio sudaryti negalima. Ieškovas sužinojo, kad atsakovė pasirašė preliminariąsias sutartis neturėdama įgaliojimo, o turtą atsakovas parduoda ne už 140 000 Lt (40 546,80 Eur), bet už 125 000 Lt (36 202,50 Eur); atsakovas sužinojo, kad ieškovas atsakovei jau sumokėjęs 15 000 Lt (4344,30 Eur). Ieškovui paprašius, atsakovas grąžino 26 000 Lt (7530,12 Eur) ir pažadėjo per valandą sutvarkyti trūkstamus dokumentus, tačiau ieškovas, pasikalbėjęs su A. V. ir įvertinęs padėtį, nusprendė nepirkti garažo, įtardamas, kad gali būti apgautas. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovas teigia nuvykęs pas atsakovę ir prašęs grąžinti 15 000 Lt (4344,30 Eur). Ji atsisakė tai padaryti, pareiškė, kad pinigus grąžins tik ieškovui patvirtinus, jog neturi pretenzijų dėl sandorio, ir grąžinus sutartis. 2006 m. birželio 19 d. ieškovas nusiuntė atsakovei registruotą laišką, kuriame nurodė, kad nori susitarti dėl pinigų grąžinimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Kadangi pastatas (duomenys neskelbtini) ieškovui nebuvo parduotas, tai, jo vertinimu, išnyko pagrindas, kuriuo remiantis atsakovai įgijo teisę į 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą, todėl privalo jį grąžinti. Ieškovas 15 000 Lt (4344,30 Eur) neteko dėl bendrų atsakovų veiksmų, todėl jų atsakomybė yra solidari.

8II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 5000 Lt (1448,10 Eur) skolos, 652,74 Lt (189,05 Eur) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9940-329/2012, kuris yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią, nustatyta, jog ieškovas buvo informuotas apie parduodamo turto savininką, atsakovė, bendraudama su ieškovu, visus savo veiksmus atliko A. V. pavedimu – 2005 m. balandžio 30 d. turėjo žodinį pavedimą, o vėliau veikė pagal 2005 m. gegužės 25 d. įgaliojimą. Pasirašant 2005 m. balandžio 30 d. preliminariąją sutartį rašytinio įgaliojimo atstovauti A. V. atsakovė neturėjo, tačiau jis patvirtino, kad buvo davęs žodinį pavedimą, nurodė, kad jam buvo žinomas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, todėl teismas sprendė, kad A. V. preliminariąją sutartį patvirtino (CK 2.133 straipsnis). Tokia išvada, atsižvelgus į teismo nustatytą aplinkybę, kad iš ieškovo gautą avansą atsakovė perdavė A. V., paneigia ieškovo argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo ir įgaliojimų viršijimo. Teismas, nurodęs, kad atsakovė veikė neviršydama jai A. V. duoto pavedimo, sprendė, jog Z. V. neturi atsakyti, ir ieškinio dalį dėl jos atsakomybės atmetė kaip nepagrįstą (CPK 177,178 straipsniai).

11Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9940-329/2012, nustatyta, kad 2005 m. balandžio 30 d. ir 2005 m. gegužės 30 d. sutartys įvardytos pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau jos atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamą sumą ieškovas sumokėjo kaip avansą už iš atsakovo A. V. ketinamą įsigyti turtą, t. y. ieškovas, perduodamas avansą, siekė turto preliminariosios, o vėliau ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Preliminariųjų sutarčių 2.1 punkte šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo: jei pirkėjas atsisako pirkti daiktą, jis turi mokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudą pardavėjui. Teismas nustatė, kad šalims nuvykus pas notarą ir paaiškėjus, jog viena atsakovo pažyma netinkama ir sandorio sudaryti negalima, ieškovas išvyko (nors atsakovas žadėjo per trumpą laiką gauti sandoriui sudaryti reikiamą dokumentą), taip išreikšdamas savo valią atsisakyti pirkti turtą. Be to, teismo vertinimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad ieškovas, vykdamas pas notarą, turėjo visą pinigų sumą – kredito unijos valdybos posėdžio protokolas dėl sutikimo suteikti ieškovui 99 000 Lt (28 672,38 Eur) paskolą yra vidinis kredito įstaigos dokumentas, jis nepatvirtina pinigų turėjimo fakto. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, faktą, kad ieškovas turėjo patirties nekilnojamojo turto rinkoje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pastato pirkimo–pardavimo sutartį ir neišnaudojo visų priemonių šiam tikslui pasiekti, todėl, esant rašytiniam susitarimui, pripažino, kad yra pagrindas įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir iš atsakovo A. V. priteisti ieškovui avanso ir baudos skirtumą, t. y. 5000 Lt (1448,10 Eur). Teismas, nurodęs, kad ieškovas apie nepagrįstą pinigų gavimą sužinojo, kai turėjo būti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (2005 m. birželio 2 d.), o į teismą dėl avanso ir palūkanų priteisimo kreipėsi 2013 m. sausio 11 d., atsakovo prašymu taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5000 Lt (1448,10 Eur) sumos, jas skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2013 m. sausio 11 d., t. y. 652,74 Lt (189,05 Eur).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. kovo 18 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą.

13Kolegija nurodė, kad 2005 m. balandžio 30 d. ir 2005 m. gegužės 30 d. preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių 3 punktas, kuriame šalys susitarė, kad avansą pirkėjas pardavėjui sumoka pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui užtikrinti, prieštarauja CK 6.98 straipsnio 2 daliai, pagal kurią preliminarioji sutartis negali būti užtikrinama rankpinigiais (vienos iš šalių duota pinigų suma kitai šaliai). Preliminariųjų sutarčių 2.1 punkte už atsisakymą pirkti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį daiktą pirkėjo pardavėjui mokėtinos baudos dydis (10 000 Lt (2896,20 Eur) yra perpus mažesnis nei 2.2 punkte nustatytas pardavėjo pirkėjui mokėtinos baudos dydis (20 000 Lt (5792,40 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad sutarčių sąlygas pasiūlė ieškovas, todėl kolegija, vadovaudamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutarčių sąlygų turinį, padarė išvadą, kad preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių 3 punkto sąlyga yra pirkėjo įsipareigojimas užtikrinti sutarčių 2.1 punkte nurodytos baudos sumokėjimą pardavėjui už atsisakymą nupirkti nekilnojamąjį turtą, o ieškovo sumokėtas avansas gali būti įskaitytas sutarčių 2.1 punkte nustatytai baudai padengti. Kolegija nesutiko, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, pažymėdama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, vykdamas pas notarą, turėjo visą reikiamą (140 000 Lt (40 546,80 Eur) pinigų sumą; pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kredito unijos valdybos posėdžio protokolą, patvirtinantį aplinkybę, kad ieškovas pinigus iš kredito unijos galėjo gauti tik sudaręs paskolos sutartį, kuri į bylą nepateikta. Kolegija nustatė, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną notarui pateikta VĮ Registrų centro 2005 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 44-729112 buvo be hologramos, todėl notaras atsisakė tvirtinti sandorį ir nusiuntė atsakovą į VĮ Registrų centrą pašalinti šį pažymos trūkumą. Civilinėje byloje Nr. 2-9940-329/2012 pateiktoje 2005 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 44-729112 su holograma esantis notaro įrašas patvirtina, kad atsakovas pašalino pažymos trūkumą ir tą pačią dieną pateikė pažymą su holograma, todėl kolegija sprendė, kad pažyma negalėjo būti tikslinama ir jokių įrašų apie tai VĮ Registrų centro duomenų sistemoje nėra, o VĮ Registrų centro 2013 m. rugsėjo 23 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (4.4.2) KLS-971 nepatvirtina, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Kolegija pažymėjo, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinusi aplinkybes, kad atsakovas teigia telefonu pranešęs ieškovui, jog šio sumokėta pinigų suma bus laikoma bauda; civilinėje byloje Nr. 2-9940-329/2012 nustatyta, kad šalys bendravo telefonu ir ikiteisminis tyrimas atsakovei nutrauktas 2006 m. birželio 12 d., kolegija sprendė, kad ieškovui apie baudos įskaitymą turėjo būti žinoma ir įskaitymas buvo atliktas iki šios bylos iškėlimo. Kolegija atmetė skundo argumentus dėl atsakovės solidarios atsakomybės ir jos nesąžiningų veiksmų ikisutartiniuose santykiuose, pažymėdama, kad atsakovė visus veiksmus atliko atsakovo pavedimu, gautą avansą perdavė atsakovui, o ieškovas neįrodė, kad preliminariosios sutartys sudarytos dėl atsakovės panaudotos apgaulės; atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovės veiksmuose nenustatyta apgaulės ar sukčiavimo požymių.

14Kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties buvo pažeistos dvi preliminariosios sutartys, todėl pagal jų 2.1 punkto sąlygą ieškovui skaičiuotina bauda po 10 000 Lt (2896,20 Eur) už kiekvieną sutartį, o 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą įskaičius į bendrą 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą, ieškovas neturi pagrindo reikalauti priteisti skolą iš atsakovo. Kolegija nurodė, kad 2005 m. balandžio 30 d. ir 2005 m. gegužės 30 d. preliminariosios sutartys sudarytos tarp tų pačių šalių dėl to paties nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo; 2005 m. gegužės 30 d. preliminarioji sutartis laikytina 2005 m. balandžio 30 d. sutarties tęsiniu, o ne atskira sutartimi.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo apeliacinis skundas, ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu. Kasatoriaus teigimu, spręsdamas, kad yra pagrindas įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir priteisti ieškovui avanso ir baudos skirtumą, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo vienašalio įskaitymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kur konstatuota, kad teismas turi įvertinti, ar įkaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas jį atlikti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-256/2011). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkretaus įskaitymo fakto, abstrakčiai konstatavo, kad šalys bendravo telefonu ir kasatoriui apie įskaitymą turėjo būti žinoma. Taip teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, pareiškime turi būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.). Teismai netaikė atsakovui procesinės pareigos įrodyti įskaitymo faktą ir jo tinkamumą, neatsižvelgė, kad atsakovo pozicija nenuosekli – atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad įskaitė 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudą, o apeliaciniame skunde – kad taikė 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudas pagal dvi preliminariąsias sutartis, iš viso 20 000 Lt (5792,40 Eur).
  2. Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais dėl atlikto įskaitymo, neišnagrinėjo kasatoriaus apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo dokumentai, rašyti iki teismo proceso, patvirtino, kad jis neatliko baudos įskaitymo į avansą (teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir rašytiniuose paaiškinimuose civilinėje byloje Nr. 2-9940-329/2012 atsakovas nurodė, kad ieškovui jokių pretenzijų neturi), nesilaikydamas kasacinio teismo išaiškinimų, kad procesiniame sprendime privaloma pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, o jei atsisakoma tai padaryti, toks atsisakymas turi būti argumentuojamas. Kasacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje priimtoje nutartyje konstatavo, kad įskaitymo faktas nebuvo aiškiai identifikuotas ir aprašytas teismų procesiniuose sprendimuose, ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-256/2011).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu. Atsiliepime nurodoma, kad byloje egzistavo visi įstatyme įtvirtinti ir teismų praktikoje išplėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; kt.) pagrindai taikyti įskaitymą, kuriuos nustatė ginčą nagrinėję teismai. Atsakovai nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl aiškaus pareiškimo apie įskaitymą nebuvimo, pažymėdami, kad teismai tyrė pranešimo faktą, nustatė, jog apie įskaitymą kasatoriui pranešta žodžiu per pokalbį telefonu, jis byloje patvirtino, kad su atsakovu ne kartą bendravo telefonu. Sprendimas taikyti įskaitymą priimtas tada, kai ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atsakovei pradėjimo, gauti pinigai panaudoti atsakovės patirtoms išlaidoms už teisines paslaugas sumokėti. Kadangi šalys teikė paaiškinimus dėl įskaitymo taikymo motyvų ir momento, nurodė, kokiu būdu apie jį pranešta, prie bylos pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir civilinė byla Nr. 2-9940-329/2012, tai, atsakovų nuomone, byloje pakanka įrodymų įskaitymo faktui ir jo tinkamumui nustatyti. Atsakovai nurodo, kad įskaitymas taikytas kasatoriaus sumokėtai 15 000 Lt (4344,30 Eur) sumai, tokia atsakovų pozicija buvo nuo ginčo pradžios ir išliko nuosekli per visą jo nagrinėjimą.
  2. Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Atsakovų įsitikinimu, teismai pasisakė dėl įskaitymo pagrįstumo, jų motyvai cituojami kasaciniame skunde; kasatorius nesutinka su jam nepalankiu teismų pateiktu nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Nesutikdami, kad taikant įskaitymą pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas, atsakovai atkreipia dėmesį į tai, jog įskaitymas atliktas 2005 m., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės veiksmų, tuo metu jokie reikalavimai teisme nebuvo ginčijami. Atsakovų vertinimu, šios ir kasatoriaus nurodomos civilinės bylos, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-256/2011, faktinės aplinkybės nesutampa, todėl remtis joje išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (nagrinėjamoje byloje teismai ištyrė pranešimą apie įskaitymą, atsakovai įrodinėjo jo faktą, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka).

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, sutartinių pareigų nustatymo ir piniginių reikalavimų įskaitymo

21Byloje nustatyta, kad kasatorius (ieškovas) ir atsakovė Z. V., veikdama atsakovo A. V. pavedimu dėl šiam priklausančio turto pardavimo, pasirašė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti kasatoriui garažą su kitomis patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo šias patalpas nupirkti už 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Šalys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 2005 m. gegužės 30 d. Šią dieną kasatorius su atsakove pasirašė kitą sutartį, kuria atidėjo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą ir susitarė ją sudaryti ne vėliau kaip 2005 m. birželio 2 d. Sutartyse šalys taip pat susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo: jei pirkėjas (kasatorius) atsisako pirkti daiktą, jis turi mokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudą pardavėjui, o jei pardavėjas atsisako parduoti daiktą arba jį parduoda kitam asmeniui, jis turi mokėti pirkėjui 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą. Sutarčių forma ir turinys teikia pagrindo išvadai, kad šalys susitarė dėl sutartyse nurodyto turto pardavimo ateityje pagal aptartas sąlygas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismai pagrįstai jas kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį (CK 6.165 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014; kt.). Pažymėtina, kad abi sutartys sudarytos dėl to paties daikto pardavimo ir savo forma bei turiniu (sąlygomis) tapačios; antrąja sutartimi nustatytas kitas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas, todėl abi sutartys laikytinos preliminariąja sutartimi dėl jose nurodyto daikto pardavimo ne vėliau kaip 2005 m. birželio 2 d.; pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui užtikrinti sudarydamas preliminariąją sutartį kasatorius sumokėjo atsakovei 15 000 Lt (4344,30 Eur).

22Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). Taigi šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Sutarties sąlygos dėl netesybų neprieštarauja aptartoms netesybas reglamentuojančių normų nuostatoms.

23Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagrindinė sutartis dėl preliminariojoje sutartyje nurodyto turto pardavimo nebuvo sudaryta dėl kasatoriaus kaltės. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių, t. y. teismų nustatytų aplinkybių iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, jų pagrįstumą tikrina tik proceso teisės taikymo aspektu pagal pateiktus argumentus (jeigu tokie nurodomi), kad teismai, nustatydami fakto aplinkybes, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju kasatorius neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jo kaltės, ir nepateikia argumentų, kad teismai, nustatydami šią bylai reikšmingą aplinkybę, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų, nevertina ir nesprendžia dėl pirmiau nurodytų proceso normų tinkamo taikymo nustatant reikšmingas bylai aplinkybes bei, nagrinėdama ginčą, remiasi teismų nustatyta aplinkybe, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl kasatoriaus kaltės. Tokia išvada teikia pagrindą konstatuoti, kad kasatorius, dėl savo kaltės nesudaręs pagrindinės sutarties, turėjo sumokėti atsakovui A. V. preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas.

24Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad kasatorius pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui užtikrinti sumokėjo atsakovui A. V. (faktiškai pinigus perdavė atsakovei Z. V.) 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą. Pasisakydama dėl šios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija nurodo, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014).

25Byloje nustatyta, kad, šalims 2005 m. birželio 2 d. nepasirašius daikto pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas A. V. grąžino kasatoriui tą pačią dieną šio į atsakovo sąskaitą įmokėtą papildomą pinigų sumą ir neprieštaravo grąžinti kasatoriui anksčiau sutartinėms prievolėms užtikrinti sumokėtą 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą, tačiau atsakovė Z. V. pageidavo, kad pinigų grąžinimo metu šalys pasirašytų susitarimą, jog atsakovas neturi atsakovams pretenzijų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir grąžina sudarytas preliminariąsias sutartis. Kasatoriui nesutinkant su šiomis sąlygomis, pinigai nebuvo grąžinti, o jo 2013 m. sausio 11 d. pareikšto ir šioje byloje išnagrinėto ieškinio dėl avanso grąžinimo nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad kasatoriaus sumokėtą 15 000 Lt (4344,30 Eur) sumą pasiliko (įskaitė) kaip preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas (baudą). Ginčą sprendžiant teisme atsakovai laikėsi pozicijos, kad kasatoriaus sumokėtos sumos negrąžino, ja pasinaudodami kaip prievolės įvykdymo užtikrinimu, pagrindinės sutarties nesudarius dėl kasatoriaus kaltės (byloje nustatyta, kad jis išvyko, taip išreikšdamas valią nesudaryti pagrindinės sutarties; sutartą šios sutarties sudarymo dieną neturėjo visos pagal ją už perkamą turtą mokėtinos sumos; buvo patyręs nekilnojamojo turto rinkos dalyvis). Pripažinęs tokias aplinkybes pagrįstomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo esant pagrindą įskaityti baudą į avansą ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. V. sumokėto avanso ir baudos skirtumą, t. y. 5000 Lt (1448,10 Eur). Apeliacinės instancijos teismas tokį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

26Byloje esant pareikštiems vienarūšiams reikalavimams teismas, priimdamas procesinį sprendimą, juos įskaito. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė teismo sprendimu reiškia šalių patenkintų vienarūšių reikalavimų vykdymo procedūrų supaprastinimą, vykdymo išlaidų sumažinimą ir proceso koncentruotumą bei ekonomiškumą. Šalių patenkintų reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu nėra įskaitymas remiantis CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antruoju skirsniu. Įskaitymas teismo sprendimu reiškia sprendimo vykdymo aspektą, nes po to, kai teismo sprendimu yra konstatuojama kiekvienos šalies materialiųjų teisių apimtis ir pobūdis, tokiu įskaitymu iš esmės atitinkamu dydžiu yra modifikuojama vykdytino sprendimo apimtis (mutatis mutandis žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Titlis“ v. G. P., bylos Nr. 3K-3-329/2012).

27Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad, kasatoriui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas įgijo teisę reikalauti ir gauti preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas (kasatoriaus mokėtina 10 000 Lt (2896,20 Eur) bauda). Kadangi, kaip nustatė žemesnės instancijos teismai, kasatorius pagal tos pačios sutarties nuostatas buvo perdavęs atsakovui 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą, tai atsakovas, turėdamas jam perduotus ieškovo pinigus, nebereiškė atskiro reikalavimo sumokėti baudą, tačiau perduotus pinigus panaudojo (įskaitė) kaip baudą pagal preliminariąją sutartį (tokios pozicijos atsakovas nuosekliai laikėsi viso bylos nagrinėjimo teisme metu). Nurodytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, laikydamasis preliminariosios sutarties nuostatų, pasinaudojo joje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu.

28Spręsdami ginčą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą grąžinti atsakovui sumokėtą avansą kaip pastarojo be teisėto pagrindo įgytas lėšas, teismai nagrinėjo tiek ieškinio pagrindą sudarančius argumentus, tiek atsakovų atsikirtimus į juos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo teisę į preliminariojoje sutartyje nustatytą 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudą ir įvertinęs atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovas ją gavo pasinaudodamas kasatoriaus sumokėtu avansu, t. y. pripažinęs pagrįsta atsakovo [reikalavimo] teisę į netesybas, įskaitė baudą į prašomą priteisti avansą. Teismas, nustatęs, kad viena šalis iš jai perduotų lėšų įgyvendino savo materialiąsias teises į sutartines netesybas, kilus ginčui dėl to ir kitai šaliai pareiškus ieškinį dėl lėšų, perduotų kaip avansas, grąžinimo, kvalifikavo ir vertino šalis siejusius teisinius santykius, o jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog kasatorius, turėdamas pareigą sumokėti baudą, atsakovams ją išskaičiavus iš sumokėto avanso, turi teisę tik į šią baudą viršijančią avanso dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks įskaitymas, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, atitinka pirmiau nurodytą reikalavimų įskaitymą teismo sprendimu. Pažymėtina, kad teismo atlikto įskaitymo teisėtumo nepaneigia aplinkybė, jog atsakovas nepareiškė atskiro ieškinio (priešieškinio). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes atsakovas, pasinaudojęs prievolių įvykdymo užtikrinimu, nebeturėjo pažeistos materialiosios teisės, kurią galėtų ginti reikšdamas atskirą reikalavimą. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, atsiliepimuose į jo procesinius dokumentus teikė argumentuotus atsikirtimus, juos teismai pagrįstai įvertino ir į juos atsižvelgė priimdami pagrįstus procesinius sprendimus.

29Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai preliminariosios sutarties šalis iš kitos šalies yra gavusi pinigų sumą prievolių įvykdymui užtikrinti ir pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, teismas, šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas, gali įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo. Dėl nurodytų argumentų teismai turėjo teisinį pagrindą atlikti įskaitymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų atlikto įskaitymo pobūdį, atmeta kasatoriaus argumentus, kad teismai be pagrindo atliko šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymą ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos jį reglamentuojančių teisės normų (CK 6.131–6.134 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikos, bei plačiau dėl jų nepasisako.

30Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą

31Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo, kurie iš esmės grindžiami apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų neišsamumu, teismui vertinant vienašalį įskaitymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Kvedaras v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mėtos“ vaistinė v. R. S., bylos Nr. 3K-3-685/2013; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; kt.).

32Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagal vidinį teismo įsitikinimą padarė išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo ir atsakė į pagrindinius tarp šalių kilusius ginčo klausimus. Ta aplinkybė, kad teismas išsamiau nevertino vienašalio įskaitymo, plačiau nepasisakė dėl jo sąlygų, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo, nes, kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, teismas pagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo įskaityti šalių reiškiami (atsikirtimuose grindžiami) reikalavimai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl jos neatitikties CPK 331 straipsnio reikalavimams nėra teisinio pagrindo.

33Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdami atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovai A. V. ir Z. V. turėjo po 600 Lt (173,77 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatoriaus. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytos sumos, tai, atmetus kasacinį skundą, atsakovams iš kasatoriaus priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 77 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

40Priteisti Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 77 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

41Priteisti valstybei iš P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 (dvylika) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove Z. V., veikusia atsakovo A. V.... 8. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 10. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d.... 11. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Kolegija nurodė, kad 2005 m. balandžio 30 d. ir 2005 m. gegužės 30 d.... 14. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad dėl ieškovo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, sutartinių... 21. Byloje nustatyta, kad kasatorius (ieškovas) ir atsakovė Z. V., veikdama... 22. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad... 23. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagrindinė sutartis dėl... 24. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad kasatorius pagal preliminariojoje... 25. Byloje nustatyta, kad, šalims 2005 m. birželio 2 d. nepasirašius daikto... 26. Byloje esant pareikštiems vienarūšiams reikalavimams teismas, priimdamas... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad,... 28. Spręsdami ginčą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą grąžinti atsakovui... 29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo... 30. Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą... 31. Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl CPK 331 straipsnio... 32. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino byloje... 33. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 35. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdami atsiliepimą į... 36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 12 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 39. Priteisti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. S. (a. k. (duomenys... 40. Priteisti Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. S. (a. k. (duomenys... 41. Priteisti valstybei iš P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 (dvylika) Eur... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...