Byla e2A-1500-524/2017
Dėl palikimo priėmimo pareiškimo negaliojančiu dėl suklydimo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei I. S. dėl palikimo priėmimo pareiškimo negaliojančiu dėl suklydimo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimo,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui ieškinį, juo prašė pripažinti negaliojančiu 2016-11-28 pareiškimą Kretingos rajono savivaldybės 2-ajam notaro biurui notarei I. S. dėl palikimo priėmimo kaip pateiktą iš esmės suklydus, panaikinti šį pareiškimą ir priimti atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po tėvo V. D. mirties, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Paaiškino, kad susipažinęs su notarės pavedimu sudarytu paveldimo turto apyrašu, suprato, kad palikimą priimti neapsimoka. Nuvykęs pas atsakovę sužinojo, kad atsisakyti priimti palikimą jau vėlu. Teigė, kad laikėsi nuomonės, jog galutinį sprendimą dėl palikimo priėmimo galės priimti tik susipažinęs su paveldimo turto apyrašu, o ne tada, kai bus pasirašytas palikimo priėmimo pareiškimas. Mano, kad palikimo priėmimas yra kaip sandoris, sudarytas dėl suklydimo. Dubliku palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir motyvus.
  2. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė I. S. atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei vėliau byla būtų vedama per advokatą. Nurodė, kad ieškovui buvo išaiškintos palikimo priėmimo pasekmės, ieškovas su jomis susipažino, jas suprato, todėl naikinti įvykusį sandorį, kaip sudarytą dėl suklydimo, nėra jokio teisinio pagrindo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-06-02 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovui dar prieš kreipiantis į notarų biurą buvo žinoma, kad jo tėvas turėjo įsiskolinimų. Ieškovas žinojo ir suprato, kad palikimas yra apsunkintas, tačiau to nepaisydamas priėmė palikimą ir kreipėsi į antstolį dėl palikimo apyrašo sudarymo. Teismas mano, kad šiuo atveju ieškovas suklydo ne dėl paties vienašalio sandorio sudarymo ir jo teisinių pasekmių, bet dėl turto ir skolų santykio bei skolų apimties. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo turtiniai interesai yra apsaugoti, nes palikimas yra priimtas pagal apyrašą ir ieškovas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas suklydo dėl palikimo priėmimo būdo ir nesuprato savo veiksmų

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo

    82017-06-02 sprendimą, panaikinti ieškovo 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (bylos Nr. 26/2016), pateiktą Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei I. S.. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Visiškai palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas suklydo ne dėl paties vienašalio sandorio sudarymo ir jo teisinių pasekmių, bet dėl turto ir skolų santykio bei skolų apimties. Jei apeliantas nebūtų suklydęs dėl skolų santykio bei skolų apimties, nebūtų suklydęs ir dėl paties vienašalio sandorio sudarymo ir jo teisinių pasekmių. Pažymi, kad proceso metu atsakovė pripažino, kad egzistuoja tam tikra teisės spraga – atsakovė nebeturėjo galimybės priimti iš apelianto atsisakymo nuo palikimo, todėl teismas turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, o tas faktas, kad apeliantas priėmė palikimą pagal apyrašą ir jo turtiniai interesai yra apsaugoti (nes ieškovas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu), neapsaugo apelianto pažeistų teisių, nes apeliantui teks važinėtis į teismo posėdžius dėl susidariusių mirusio tėvo skolų, reikės iš esmės beprasmiškai gaišti savo laiką, eikvoti savo pinigus kelionėms, žinant, kad iš to nebus jokios materialinės naudos.

  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo teiginys, kad po paveldimo turto apyrašo sudarymo jis suprato, kad palikimo priimti jam visiškai nebeapsimoka, nes palikto turto vertė yra mažesnė negu mirusiojo skolų dydis įvairiems kreditoriams, traktuotinas kaip ieškovo suklydimas dėl neigiamo mirusiojo turto ir skolų santykio, apie kurio atsiradimo galimybę jis buvo tinkamai ir išsamiai informuotas palikimo priėmimo sandorio sudarymo metu. Ieškovas prieš pasirašydamas palikimo priėmimo sudarant paveldimo turto apyrašą pareiškimą, sėdėdamas notaro kabinete, notaro akivaizdoje telefonu kalbėjosi su vienu iš savo artimųjų (greičiausiai tai buvo ieškovo motina) ir tarėsi, ar apskritai verta priimti palikimą ir užvesti paveldėjimo bylą. Ieškovas savo pašnekovui pats paaiškino, kad reikia rimtai apsispręsti, nes vėliau palikimo priėmimo atšaukti nebegalės. Įvertinus visas šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes nėra jokių prielaidų teigti, kad ieškovas sudarė palikimo priėmimo pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą sandorį suklydęs.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija palikimo priėmimo sandorį kaip sudarytą iš esmės suklydus ir ieškinį grindžia tuo, kad, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, nesusipažino su palikimo apyrašu, dėl to klaidingai išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo būdo.
  4. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (LR CK 5.60 str. 4 d.). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 1.90, 1.91 str. ir kt.).
  5. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog ginčijamo vienašalio sandorio sudarymo metu jo valia priimti palikimą susiformavo klaidingai dėl jo nurodomos aplinkybės – nesudaryto apyrašo, tačiau tą pačią dieną, kai ieškovas pasirašė pareiškimą pas notarą dėl palikimo pagal apyrašą priėmimo, notaras jam išdavė vykdomą pavedimą, kuriuo įpareigojo ieškovą per dvi savaites šį pavedimą pateikti antstoliui, kuris privalo sudaryti tokį apyrašą.
  6. CK 5.53 str.2d. nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis su pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Todėl pagal paminėtą teisinį reglamentavimą pats įpėdinis yra atsakingas už veiksmus sudarant paveldimo turto apyrašą.
  7. Pagal CK 5.53 str. 5 d. turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą, todėl neparemtas įstatymu apelianto motyvas, jog palikimo priėmimo metu jis suklydo, nes jam buvo nežinomas paveldimas turtas, tačiau akivaizdu, jog gavęs notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo jis sandorio sudarymo metu negalėjo žinoti tikslaus paveldimo turto apyrašo, nors pareiškime dėl palikimo priėmimo buvo nurodytas palikėjo turtas – žemės sklypai. Paminėta aplinkybė nelaikytina suklydimu, o tik įstatyme nustatytų įpėdiniui privalomų atlikti veiksmų seka.
  8. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas yra gimęs ( - ), jaunas žmogus, iš notarės paaiškinimo nustatyta, jog ji paaiškino ieškovui visas palikimo priėmimo teisines pasekmes, ieškovas jos priėmimo metu konsultavosi telefonu, jam taip pat buvo pranešta aplinkybė, jog mirusiojo vardu įregistruoti žemės sklypai yra areštuoti. Šio notarės paaiškinimo ieškovas nepaneigė, todėl byloje padaryti išvadą, jog jis suklydo, nėra teisinio pagrindo.
  9. Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

12Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai